Paprastoji česnakė
Paprastoji česnakė (Pelobates fuscus)
Česnakės oda ne kaip kitų rupūžių, o lygi, su marmuriniais pamarginimais. Jos vyzdys vertikalus kaip katės, o ant užpakalinių kojų yra mentelės įsirausimui į dirvą. Česnakė yra įdomus gyvūnas, tačiau daugelis žmonių nėra jos matę, kadangi ji yra labai slapi. Česnakės aktyvios būna tik naktimis, dieną jos tūno įsiraususios į dirvą, iškilus pavojui net ir naktį gali labai greitai giliai įsirausti į žemę. Pavasarį, tuoktuvių metu, patinai tūno po vandeniu, jų balsai panašūs į švelnų ir tylų tuksenimą, kurį retai nugirsta ne žinovo ausis. Lengviausia pastebėti yra buožgalvius, kurie užauga didžiausi iš visų Lietuvoje gyvenančių varliagyvių – net iki 17 cm – ir plaukioja atviro vandens plotuose. Suaugusios česnakės pasiekia viso labo tik 6 – 8 cm ilgį.
Pavasarį patelės išneršia 400 – 1000 kiaušinėlių. Po poravimosi periodo suaugusios česnakės palieka vandens telkinį ir į jį sugrįžta tik kitą pavasarį. Jos žiemoja sausumoje, įsiraususios į dirvą. Dažniausiai maitinasi vabzdžiais, sraigėmis ir kirmėlėmis.
Česnakės gyvena vietovėse su lengvomis dirvomis. Jos veisiasi vandens telkiniuose, kuriuose yra saulės šildomų seklių plotelių, gana gausiai žolinės augmenijos, šiek tiek atviro vandens plotų ir gilių vietų. Česnakės yra itin jautrios veisimosi telkinių vandens kokybei, užterštuose vandens telkiniuose jos nesiveisia. Taip pat joms reikia atvirų sausumos buveinių. Krūmais ir miškais užaugančios vandens telkinių apylinkės kelia grėsmę šios rūšies išlikimui. Šie varliagyviai yra bene jautriausi žuvų buvimui vandens telkinyje iš Lietuvoje aptinkamų varliagyvių rūšių. Jų dideli buožgalviai yra lengvai pastebimi, nes nesislepia tarp vandens augmenijos ir žuvys juos lengvai suėda.
Ši rūšis aptinkama centro Europoje ir vakarų Azijoje. Šiaurinė paplitimo riba mūsų kraštuose eina per Estiją. Apie paplitimą ir gausumą Lietuvoje trūksta duomenų.