Skiauterėtasis tritonas Triturus cristatus (LAURENTI, 1768) – tai vienas labiausiai saugomų varliagyvių Lietuvoje ir ES. Sunykus natūralioms buveinėms ir sparčiai sumažėjus populiacijoms šis gyvūnas įtrauktas į ES Buveinų direktyvos II ir IV priedus. Kaip ir dauguma varliagyvių skiauterėtasis tritonas veisiasi vandens telkiniuose, nors didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sausumoje. Nepaisant to, kad aptinkamas Lietuvoje šio varliagyvio apsaugos būklė kelia susirūpinimą, nes populiacijos yra pažeistos arba nykstančios.

Lietuvoje gyvena 2 rūšių tritonai: skaiuterėtasis ir paprastasis Triturus vulgaris. Šios rūšys dažnai painiojamos, nors savo bruožais ir skiriasi viena nuo kitos. Skiauterėtasis tritonas yra didesnis, užauga iki 17 cm ilgio, tuo tarpu paprastasis tritonas – iki 10 cm. Skiautėrųjų tritonų oda panaši į rupūžės – šiurkšti, nugarinė pusė juoda, tamsiai ruda arba juosvai pilka, pilvinė – geltona arba oranžinė su juodomis dėmėmis. Labiausia išsiskiriantis požymis – tai patinų nugaros skiauterė, užauganti dauginimosi periodu. Nugaros skiauterės kraštas dantytas, ties uodegos pamatu ji išnyksta arba būna žema, o uodeginėje dalyje – vėl aukštesnė. Pasibaigus dauginimosi periodui, skiauterė sumažėja. Nors patelės ir neturi skiauterės, jų uodegos apatinės pusės kraštą puošia išilginė geltona arba oranžinė juosta.

Tuo tarpu paprastojo tritono skiauterė ne tokia išsiskirianti kaip cristatus, be to, uodeginė jos dalis neatskirta nuo nugarinės. Būdingos labiau šviesesnės spalvos, pilvinės pusės dėmių esama kur kas mažiau, jos labiau apvalios.

Kaip ir baliniai vėžliai tritonai apsigyvena sekliose neužaugusiose balose. Dažnai sutinkamas ūkiniuose tvenkiniuose. Gali apsigyventi karvėms girdyti iškastose duobėse. Būdinga tai, kad pavienės aptinkamos populiaacijos sudaro didžiulę metapopuliaciją

Tuoktavietėms tritonai dažniau pasirenka arčiau miško esančius telkinius, nors kartais neršiantys varliagyviai aptinkami ir dirbtiniuose vandens telkiniuose prie sodybų, karvėms girdyti duobėse pievose. Tritonai labiau mėgsta atvirus, skaidraus vandens telkinius su vandens augmenija. Ant vandeninių augalų tritonų patelės padeda 200-300 deda ikrelių, kuriuos po vieną suvynioja į augalo lapus. Po 3-5 mėnesių išsiritusios lervos maitinasi šiltesnėse, atvirose vandens telkinių vietose. tritonų lervutės būna 5-8 cm ilgio.

Nors skiauterėtasis tritonas yra vandens gyvūnas, dalį gyvenimo jis praleidžia sausumoje, kur slepiasi, maitinasi ir žiemoja. Dieną tūno kelmuose, akmenų krūvose, kuriose gausu bestuburių. Maitinasi daugiausia naktį, o maisto ieško pievose, soduose, miškuose, kur galima aptikti bestuburių. Žiemavietes kaip ir dienos slėptuves įsirengia kelmuose, po samanomis, graužikų urvuose, rūsiuose, kurių nepasiekia įšalas.