Daugiausiai šlapžemių yra Nemuno žemupio deltoje, Lietuvos teritorijoje, neapsaugotame pylimais upės dešiniame krante. Kairysis krantas priklauso Kaliningrado sričiai, teritorija jau nuo seno saugoma pylimais nuo šimtmetinių potvynių. Todėl jau XIX a. pradėti rengti polderiai - pylimais nuo paviršinio vandens saugomi plotai, iš kurio drenažo vanduo pašalinamas siurbliais arba savitakiniu būdu. saloje nuo 1907 m. pastatyti 36 vasaros ir žiemos polderiai. Jų plotas siekia apie 50 tūkst. ha. Čia intensyviausiai žemės buvo sausinamos nuo 1970 iki 1990 metų (1 pav.). Dabar visa salos teritorija apjuosta apsauginiais pylimais. Įrengtos šešios polderinės sausinimo sistemos. Iš jų tik vienas Vorusnės vasaros polderis yra užliejamas. Likusieji polderiai yra apsupti aukštais neužliejamais pylimais. Gruntinio vandens lygį reguliuoja polderių siurblinės. Nežiūrint to polderio aukščiausiose reljefo vietose gruntinis vanduo laikosi santykinai giliai, o žemiausiose – sekliai.

.

.

Polderiai pagal jų apsaugojimo nuo užliejimų garantiją skiriami į 2 tipus: žiemos, arba neužliejamus visus metus, ir vasaros - neužliejamus tik vegetacijos laikotarpio potvynių. Aukšti pavasario potvyniai vasaros tipo polderius užlieja kaip ir prieš įrengiant tokius polderius. Polderio tipą lemia auginamos kultūros ir jo teritorijoje esantys kiti objektai: gyvenvietės, gamybiniai centrai, pramonės įmonės ir kt. Polderinės sausinimo sistemos įrengiamos tuose plotuose, kurie dėl aukšto vandens lygio upėje būna nuolatos patvenkti arba net užlieti.