Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Gamtininkai Pūsčios pelkėje įrengė apie 100 įvairių užtvankų – kuo jos susiję su mažesniais CO2 išmetimais? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=623 <p><br />(<em>Patvinusi Pūsčios pelkė&nbsp;</em><em>- Lietuvos gamtos fondo nuotr.)</em></p> <p>XX a. viduryje Pūsčios pelkė buvo viena didžiausių &Scaron;iaurės Rytų Lietuvos auk&scaron;tapelkių. Tačiau sovietmečiu nusausintoje pelkėje pradėta durpių kasyba truko 30 metų, o &scaron;ių darbų pasekmės pastebimos iki &scaron;iol. Didelę dalį pažeistos pelkės užima plikų durpių dykros, kuriose negali įsikurti jokie augalai, ir natūralioms auk&scaron;tapelkėms nebūdingi krūmai, medžiai.</p> <p>&nbsp;2000-aisiais Lietuvos gamtos fondo iniciatyva Pūsčios pelkėje pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai &ndash; pastatyta 15 specialių užtūrų, sulaikančių vandenį ir patvenkti pelkės pakra&scaron;čiai. Gamtotvarkos darbų rezultatai lėtai, bet ry&scaron;kėja: rytiniuose pakra&scaron;čiuose drėgmės prisotintas durpes jau padengė skaisčiai žalias kiminų kilimas.</p> <p>Vis dėlto, visai pelkei atkurti dar reikia inovatyvių hidrologinio režimo atkūrimo priemonių. Nepaisant kelis de&scaron;imtmečius trukusios durpių gavybos, čia vis dar aptinkami auk&scaron;tapelkėms būdingi bruožai, augalai ir gyvūnai. Pelkėje ir jos apylinkėse peri tetervinai, plė&scaron;riosios med&scaron;arkės, gervės, perkūno oželiai, stebimi baltieji ki&scaron;kiai.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1523" border="0" /></p> <p>(<em>Gervės pelkėje - Lietuvos gamtos fondo nuotr.)</em></p> <p>Teritorijoje aptiktos 4 tipų Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinės: 7120 Degradavusios auk&scaron;tapelkės, 7150 Plikų durpių saidrynai, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai ir 91D0 *Pelkiniai mi&scaron;kai.</p> <p>Tęsiant anksčiau pradėtus darbus ir įgyvendinant projekto <em>LIFE</em> &bdquo;<em>PEAT RESTORE&ldquo;</em> užduotis, Pūsčios telmologiniame draustinyje nuo 2019-ųjų sausio iki kovo mėnesio 81 hektaro plote sudarytos sąlygos hidrologinio režimo atsikūrimui ir 32 hektarų plote i&scaron;kirsta sumedėjusi augalija.</p> <p>Krūmų ir ypač lapuočių medžių, įsigalėjimas anksčiau buvusiuose atviruose auk&scaron;tapelkės plotuose yra akivaizdus pelkės hidrologinio režimo pažeidimo ir ekosistemos degradavimo požymis. Pažeistoje auk&scaron;tapelkėje augantys medžiai ir krūmai spartina durpių klodo mineralizaciją bei i&scaron;garina daug drėgmės. Dėl to pažeistoje auk&scaron;tapelkėje negali ve&scaron;ėti kiminai, žoliniai augalai ir puskrūmiai.</p> <p>Pa&scaron;alinti sumedėjusią augaliją reikia ne tik tam, kad būtų atkurtas hidrologinis režimas, bet ir kad būtų atkurtos auk&scaron;tapelkėms būdingos atviros erdvės, tinkamos retiems pelkių pauk&scaron;čiams perėti. Pūsčios telmologiniame draustinyje i&scaron;kirsti ūkiniu požiūriu nevertingi jaunuolynai, o po pelkės vidurį i&scaron;sibarsčiusios brandesnių mi&scaron;kų salos liko nepaliestos. Kirtimo darbai atlikti rankiniu būdu, naudojant motorinius pjūklus ir krūmapjoves. Dalis medienos biomasės panaudota tvenkti numatytus sausinamuosius griovius. Medžių &scaron;akos tampa puikiu substratu kiminams pradėti augti.</p> <p>Didžiausiu gamtotvarkos darbų i&scaron;&scaron;ūkiu tapo pelkės hidrologinio režimo atkūrimas. Dėl praeityje vykdytos pramoninės durpių gavybos, pelkė yra i&scaron;vagota sausinimo griovių bei drenažo vamzdžių. Jų bendras ilgis siekia 35 km. Ir taip suniokotos pelkės reljefą ilgus metus toliau žalojo pavir&scaron;inis vanduo, vėjas, po eksploatacijos palikti durpių kauburiai ir kelmų krūvos. Visos &scaron;ios priežastys labai apsunkino hidrologinio režimo atkūrimą. Tačiau įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&ldquo; specialistai, konsultuodamiesi su Lietuvos gamtos fondo atstovais, parengė hidrografinį projektą, kuriuo vadovaujantis įrengtos 65 i&scaron; durpių supiltos, 35 plastikinės ir 3 mi&scaron;rios užtūros, daugiau nei 100 vietų sulaužyti senieji drenažo vamzdžiai.</p> <p>Vietose, kur eksploatacijos pažeistas pelkės pavir&scaron;ius buvo itin nelygus įrengti pavir&scaron;inio vandens nutekėjimą stabdantys pylimai i&scaron; vietinio grunto ir plastikinių spraustasienių. I&scaron; viso įvairiose pelkės vietose įrengta 10 pylimų, kurių bendras ilgis 774 m, o vidutinis auk&scaron;tis &ndash; 0,5m.</p> <p>&Scaron;ie atlikti darbai ne tik sukurs sąlygas pelkės ekosistemos atsikūrimui, bet ir sumažins į atmosferą i&scaron;metamų &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Gamtotvarkos specialistai apskaičiavo, jog pakitus hidrologiniam režimui ir pakilus vandens lygiui per ateinančius de&scaron;imtmečius CO<sub>2</sub> emisijos i&scaron;&nbsp; Pūsčios pelkės sumažės beveik 70 %.</p> Thu, 18 Apr 2019 13:56:08 GMT Klaipėdos universitete susirinkę užsienio ekspertai padės sukurti nėgių išteklių valdymo ir apsaugos strategiją http://www.glis.lt/?pid=178&news_id=622 <p>&nbsp;Klaipėdos universitetas, kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu &bdquo;BIOR&ldquo; bei Lietuvos gamtos fondu sukvietė mokslininkus i&scaron; Baltijos jūros regiono &scaron;alių, Jungtinės karalystės, Belgijos, Portugalijos ir Kanados į tarptautinį seminarą pasidalinti patirtimi nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos klausimais.</p> <p>Anksčiau minėti partneriai vykdo projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje &ndash; LAMPREY&ldquo;. Jo tikslas &ndash; sustiprinti Latvijoje ir Lietuvoje svarbaus i&scaron;tekliaus &ndash; nėgių &ndash; tvarų, moksliniais duomenimis pagrįstą valdymą. Tam reikia parengti iki &scaron;iol neegzistavusią ilgalaikę strategiją.</p> <p>Nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija bus kuriama remiantis projekto mokslinių tyrimų duomenimis (nėgių populiacijų būklės ir genetinės struktūros, nėgių migracijos ir žvejybinio mirtingumo,&nbsp; žuvivaisos efektyvumo tyrimų, migracijos kliūčių inventorizacijos) ir kitų &scaron;alių gerąja praktika, kuri bus perimta i&scaron; ekspertų organizuojamo tarptautinio renginio metu. &nbsp;</p> <p>Seminare Klaipėdos universitete Jūros tyrimų institute balandžio 11-12 dienomis dalyvaus ir prane&scaron;imus skaitys mokslininkai i&scaron; Lietuvos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos, Lenkijos, &Scaron;kotijos, Belgijos, taip pat Latvijos ir Lietuvos respublikų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kurios yra atsakingos už i&scaron;teklių valdymą, atstovai. Nuotoliniu būdu per vaizdo transliaciją prane&scaron;imus skaitys nėgių i&scaron;teklių valdymo ekspertai i&scaron; Portugalijos ir Kanados.</p> Thu, 04 Apr 2019 08:03:54 GMT Klaipėdos universitete susirinkę užsienio ekspertai padės Lietuvai kurti nėgių apsaugos strategiją http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=621 <p>&nbsp;<em>Tiito Hunto nuotr., Wikipedia (CC BY-SA 3.0)</em></p> <p>Klaipėdos universitetas, kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu &bdquo;BIOR&ldquo; bei Lietuvos gamtos fondu sukvietė mokslininkus i&scaron; Lenkijos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos ir Kanados į tarptautinį seminarą pasidalinti patirtimi nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos klausimais.</p> <p>Lietuvos ir Latvijos mokslininkai kartu vykdo projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje &ndash; LAMPREY&ldquo;. Jo tikslas &ndash; sustiprinti Latvijoje ir Lietuvoje svarbios žuvų rū&scaron;ies &ndash; nėgių &ndash; tvarų, moksliniais duomenimis pagrįstą valdymą. Tam reikia parengti iki &scaron;iol neegzistavusią ilgalaikę strategiją.</p> <p>Nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija bus kuriama remiantis projekto mokslinių tyrimų duomenimis (nėgių populiacijų būklės ir genetinės struktūros, nėgių migracijos ir žvejybinio mirtingumo,&nbsp; žuvivaisos efektyvumo tyrimų, migracijos kliūčių inventorizacijos) ir kitų &scaron;alių gerąja praktika, kuri bus perimta i&scaron; ekspertų organizuojamo tarptautinio renginio metu. &nbsp;</p> <p>Seminare Klaipėdos universitete Jūros tyrimų institute balandžio 11-12 dienomis dalyvaus ir prane&scaron;imus skaitys mokslininkai i&scaron; Lietuvos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos, Lenkijos, taip pat Latvijos ir Lietuvos respublikų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kurios yra atsakingos už i&scaron;teklių valdymą, atstovai. Nuotoliniu būdu per vaizdo transliaciją prane&scaron;imus skaitys nėgių i&scaron;teklių valdymo ekspertė i&scaron; Kanados.</p> Thu, 04 Apr 2019 07:51:49 GMT Specialistai atgaivins senuosius Kauno ir Vilniaus ąžuolynus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=620 <p><strong>Įspūdingai atrodantys seni medžiai yra&nbsp; ne tik istorinis ir kultūrinis palikimas, puo&scaron;iantis mūsų &scaron;alies kra&scaron;tovaizdį, bet ir unikali buveinė daugeliui grybų, vabalų, pauk&scaron;čių ir gyvūnų rū&scaron;ių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys senesni nei 100 metų ąžuolai. Viename tokiame medyje aptinkami keli &scaron;imtai rū&scaron;ių, o i&scaron; viso su brandžiais ąžuolais susiję daugiau kaip 1000 skirtingų organizmų rū&scaron;ių.&nbsp; Turimus ąžuolynus reikia puoselėti ir saugoti &ndash; artimiausiu metu didžiausius miesto teritorijose esančius ąžuolynus &ndash; Kauno ąžuolyną ir Vilniaus Verkių parko ąžuolyną Neries &scaron;laite &ndash; atgaivins projekto &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; specialistai. </strong></p> <p>Dalis &scaron;ių organizmų yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose ir jų i&scaron;likimas priklauso nuo tokių medžių likimo. Brandžių medžių &bdquo;ambasadorius&ldquo; yra niūriaspalvis auksavabalis (<em>Osmoderma eremita</em>). Sudarius geras sąlygas jo i&scaron;likimui, bus i&scaron;saugota ir &scaron;imtai kitų rū&scaron;ių: žinduolių, pauk&scaron;čių, vabzdžių, augalų, grybų ir&nbsp; kerpių.</p> <p>Manoma, kad per artimiausius 10 metų Europoje bus prarasta penktadalis medžių, kuriuose aptinkamos specifinės ir retos, tik brandžiuose medžiuose arba &scaron;alia jų gyvenančios rū&scaron;ys. Brandžių medžių nykimo priežastys yra įvairios:</p> <p>-dalis drevėtų medžių nulūžta po didesnio vėjo gūsio;</p> <p>-pakelėse, alėjose, bažnyčių &scaron;ventoriuose ar senose kapinėse augančias galiūnų gretas nuolat retina žmonės;</p> <p>-atvirose vietose keroję plačia&scaron;akiai užgožiami aplink augančių jaunų medžių.</p> <p>Tam, kad senieji medžiai ilgiau gyvuotų &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; projekto specialistai parengė gamtotvarkos planus dviem labai svarbioms teritorijoms &ndash; Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais. Kauno ąžuolynas &ndash; tai didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas, kitados Nemuno ir Neries santakoje plytėjusių ąžuolynų palikimas. Kartu tai &ndash; gausiausia niūriaspalvio auksavabalio radavietė Lietuvoje. Neries &scaron;laitas ties Verkiais &ndash; legendomis, dvaro rūmais ir parku garsėjanti vietovė.</p> <p>&nbsp;Paskutinį kartą niūriaspalvis auksavabalis Neries &scaron;laite augančiuose senuose medžiuose&nbsp; stebėtas prie&scaron; kiek daugiau nei de&scaron;imtmetį, todėl Lietuvos gamtos fondo specialistai stengiasi &scaron;ią retą rū&scaron;į sugrąžinti į jos istorinę buveinę. Abi teritorijos yra saugomos kaip Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos niūriaspalvio auksavabalio apsaugai.</p> <p>Gamtotvarkos planų Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais rengimo procesas užtruko ilgiau nei metus. Pirmiausia daryti &scaron;ių teritorijų tyrimai ir planuotos priemonės teritorijų būklės pagerinimui. Parengus pirminę planų versiją ji derinta su atsakingomis institucijomis ir visuomene. Gautos pastabos įtrauktos į atnaujintus gamtotvarkos planus, kurie toliau derinti su Aplinkos ministerijos specialistais. Galiausiai gamtotvarkos planai Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 2-ą dieną Aplinkos ministro įsakymais.&nbsp;</p> <p>&Scaron;ių gamtotvarkos planų tikslai yra Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose sukurti palankias sąlygas gyventi retoms ir specializuotoms senųjų ąžuolynų rū&scaron;ims, kurias atstovauja niūriaspalvis auksavabalis. Tam, kad tikslas būtų pasiektas &scaron;iose saugomose teritorijose reikia atkurti ir užtikrinti niūriaspalvio auksavabalio mikrobuveinių &ndash; senų lapuočių medžių &ndash; tinkamas ekologines sąlygas.</p> <p>Senųjų medžių apsaugai numatytos įvairios priemonės. Pačios svarbiausios &ndash; senųjų medžių lajų korekcija, senųjų medžių lają peraugančių, juos nustelbiančių jaunų medžių pa&scaron;alinimas ir invazinių rū&scaron;ių, tokių kaip uosialapis klevas, naikinimas. Kadangi abi saugomos teritorijos yra ir miesto parkai, numatytos priemonės ir lankytojų saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, žmonėms grėsmę keliančių sausų &scaron;akų &scaron;alinimas ir grėsmę keliančių sausuolių pavertimas stuobriais.</p> <p>Viena priemonė skirta medžių apsaugai nuo lankytojų &ndash; tai prie&scaron;gaisrinės signalizacijos įrengimas saugotinų medžių drevėse. Taip pat, planuojamas ankstesnių ąžuolyno priežiūros klaidų taisymas, tai, pavyzdžiui, betono i&scaron;ėmimas i&scaron; užmūrytų drevių. Užmūrijus drevę medžio viduje kaupiasi drėgmė, kurioje sparčiau auga medžius silpninantys grybai.</p> <p>Gamtotvarkos planai bus įgyvendinti per de&scaron;imtmetį - 2019 &ndash; 2028 metais, bet pagrindinės veiklos bus užbaigtos jau 2021-ais metais.</p> Wed, 03 Apr 2019 16:48:19 GMT Kvietimas dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=619 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima <strong>įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas</strong>.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki <strong>2019 03 13 d. 10.00</strong>&nbsp; Lietuvos laiku.</p> <p style="text-align: justify;">Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos:&nbsp; <strong><span style="text-decoration: underline;"><a href="https://drive.google.com/drive/folders/1GRB8KfmLPVrETVCgspB1xVEHICKw2m4H?usp=sharing">PIRKIMO DOKUMENTAI (PIRKIMO SĄLYGOS, SUTARTIES PROJEKTAS)</a></span></strong></p> <p style="text-align: justify;">Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Fri, 22 Feb 2019 13:28:10 GMT Aštuonios Europos nevyriausybinės organizacijos prašo sustabdyti menkių žvejybą ties Lietuva http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=618 <p><strong>A&scaron;tuonios Baltijos jūros regiono nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos i&scaron;siuntė lai&scaron;ką už jūros ir žvejybos politikos formavimą atsakingam Europos komisarui Karmenui Vellai, reikalaudamos imtis priemonių ir apsaugoti likusius menkus Baltijos jūros menkės i&scaron;teklius. Organizacijų teigimu, menkių yra katastrofi&scaron;kai mažai ir artėjantis žvejybos sezonas gali visi&scaron;kai i&scaron;naikinti Baltijos jūros menkes pietinėje dalyje.</strong></p> <p>Baltijos menkių skaičius jau kelerius metus neramino aplinkosaugininkus. Tačiau &scaron;iuo metu populiacija yra pasiekusi kritinę būklę. Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba (<em>International Council for the Exploration of the Sea, ICES</em>) tradici&scaron;kai gegužės mėnesį turi pateikti rekomendacijas įvairių rū&scaron;ių žuvų žvejybai, tačiau, pasak aplinkosaugininkų, jei tiek lauksime, menkėms bus padaryta per didelė žala.</p> <p>&nbsp;2019-ųjų sausio 29-ąją Baltijos jūros patariamosios tarybos susitikime pavie&scaron;inti naujausi menkių populiacijos tyrimo duomenys. Tirdami i&scaron;teklius mokslininkai žvejojo tralais, tačiau paskutinės jų i&scaron;vados buvo &ndash; &scaron;iuk&scaron;lių sugauta daugiau nei menkių. Daugelį metų &scaron;ių i&scaron;teklių stebėjimą atliekanti mokslininkė Marie Storr-Paulsen teigė, kad menkių tiesiog nėra. Be žvejybos poveikio menkėms stebimas ir i&scaron;augęs natūralus &scaron;ių žuvų mirtingumas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1504" border="0" /><br /><em>Baltijos jūros menkės</em></p> <p>Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba netgi surengė suvažiavimą dėl sąlygų, neleidžiančių apskritai i&scaron;tirti likusio žuvų kiekio: įprastai kovo mėnesio viduryje pateikiama žuvų i&scaron;teklių statistika, tačiau &scaron;įmet tiesiog nepavyks surinkti &scaron;ių duomenų.&nbsp;</p> <p>A&scaron;tuonios Baltijos jūros ekosistemų i&scaron;saugojimo srityje dirbančios organizacijos sutaria: reikia imtis neatidėliotinų ir reik&scaron;mingų veiksmų, kol beatodairi&scaron;kai žvejodami nei&scaron;naikinome paskutinių Baltijos jūros menkių.</p> <p>Organizacijos reikalauja Europos Komisiją nedelsiant sustabdyti menkių žvejybą artimiausiems 6 mėnesiams. Per tiek laiko pavyks atlikti patikimus mokslinius &scaron;ios rū&scaron;ies žuvų i&scaron;teklių tyrimus. Nevyriausybinės organizacijos įsitikinę, kad bent jau dalį Baltijos jūroje menkes žvejojančių žvejų reikėtų perkelti i&scaron; pietinės Baltijos jūros dalies &scaron;iauriau. Pra&scaron;oma uždrausti menkių žvejybą 25 ir 26 žvejybos kvadratuose &ndash; tai būtų pietinė Baltijos jūros dalis tarp Lietuvos, Lenkijos ir &Scaron;vedijos krantų.</p> <p>Naujos žvejybos kvotos būtų skirstomos spalį, tačiau aplinkosaugininkai ragina Europos komisarą nebelaukti &scaron;io mėnesio &ndash; netrukus prasidės menkių žvejybos sezonas.</p> <p>&bdquo;Dar vienas žvejybos sezonas, kai beliko tik mažos, pavienės žuvys reik&scaron; ne ką kitą, bet ekologinę, o vėliau ir ekonominę katastrofą. Nereaguodami dabar, prarasime paskutinę galimybę i&scaron;saugoti tai, kas dar gali būti apsaugota, o &scaron;ių žuvų i&scaron;teklių atsigavimas gali užtrukti de&scaron;imtmečius&ldquo;, &ndash; ra&scaron;oma nevyriausybinių organizacijų lai&scaron;ke Europos komisarui.</p> <p>Lai&scaron;ką Europos komisarui pasira&scaron;ė tokių organizacijų kaip &bdquo;&Scaron;varios Baltijos jūros koalicija (Coalition Clean Baltic)&ldquo;, kuriai priklauso ir Lietuvos gamtos fondas, &bdquo;Baltijos jūra 2020&ldquo; (BalticSea2020), &bdquo;Jūros pavojuje&ldquo; (Seas at risk), Suomijos aplinkos apsaugos organizacijos, &Scaron;vedijos aplinkos apsaugos organizacijos ir kitų organizacijų vadovai.</p> Fri, 22 Feb 2019 11:47:51 GMT Kviečiame ūkininkus dalyvauti konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas 2019”! http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=617 <p style="text-align: justify;"><strong>2019 &ndash; aisiais Pasaulio gamtos fondas kartu su partneriais jau 10-tąjį kartą kviečia Baltijos regiono žemdirbius dalyvauti Baltiją tausojančio ūkininko konkurse. Konkursu siekiama pavie&scaron;inti ūkininkavimo būdus, mažinančius ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką bei pagerbti ūkininkus, prisidedančius prie Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Dalyvauti konkurse kviečiami tiek ekologi&scaron;kai ūkininkaujantys, tiek tradiciniai ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomos veiklos. Svarbiausia, jog konkurso dalyvio veikla ūkyje prisidėtų prie vandens tar&scaron;os mažinimo arba kitais būdais mažintų neigiamą ūkio poveikį aplinkai, ypač &ndash; vandens ekosistemoms.</p> <p style="text-align: justify;">Konkursui tinkamų aplinką tausojančių ūkininkavimo priemonių spektras įvairus &ndash; nuo amoniako garavimo i&scaron; mė&scaron;lidžių mažinimo, iki biologinės įvairovės apsaugos. &Scaron;ios priemonės gali būti tiek paties ūkininko sukurtos, tiek i&scaron;bandytos ir pritaikytos plačiu mastu, taip pat novatori&scaron;ki ūkininkavimo būdai, kuriuos plačiau pritaikyti galima ateityje. Teikti parai&scaron;ką dalyvauti konkurse gali patys ūkininkai, taip pat konkurso dalyvius gali siūlyti &scaron;alies ūkininkų organizacijos.</p> <p style="text-align: justify;">Aplinkai draugi&scaron;ko ūkininkavimo pavyzdžių Lietuvoje netrūksta. Dalis lig&scaron;iolinių konkurso &scaron;alies nugalėtojų augina gyvulius, užsiima daržovių auginimu ir visa tai &ndash; derinant ūkininkavimą su aplinkos tausojimu. 2014 metų nugalėtoja ūkininkė Laura Mi&scaron;eikienė ne tik ūkininkauja ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje, bet&nbsp; yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) viceprezidentė. Laura įkūrė ekologinį ūkį Panemunės užliejamose pievose, kuriose laisvai gavosi įvairūs mėsiniai galvijai. 2018 metų nugalėtoju tapo biodinaminis Vaivos ir Giedriaus Kosų ūkis &bdquo;Mi&scaron;ko sodai&ldquo;, įsikūręs Žemaitijoje. &Scaron;ie ūkininkai užsiima vaistažolių bei daržovių auginimu, pasitelkdami biodinaminės žemdirbystės principus, ne tik kasmet užaugina įspūdingą derlių, tačiau ir prisideda prie &scaron;varios aplinkos kūrimo. Ūkio, kuris jau 4 metus turi &bdquo;Demeter&ldquo; sertifikatą &scaron;eimininkė V. Kuosienė teigia: &bdquo;Man visuomet buvo svarbu, ką a&scaron; valgau, kad produktas būtų sveikas, teisingas. Todėl ūkyje kokybė mums svarbesnė už kiekybę&ldquo;.</p> <p style="text-align: justify;">Gal jūsų, ar jūsų pažįstamų ūkis taps &scaron;ių metų Lietuvos ar viso Baltijos regiono nugalėtoju? Daugiau informacijos ir dalyvio anketą rasite adresu <strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/registracija">https://www.baltijosukininkas.com/registracija</a><span style="text-decoration: underline;"><a href="https://www.baltijosukininkas.com/registracija">.</a> </span></strong>&nbsp;Užpildę ją iki balandžio 21 d. dalyvausite nacionaliniame konkurso etape ir galite laimėti 1000 EUR vertės piniginį prizą! Nacionalinis nugalėtojas atstovaus Lietuvą tarptautiniame konkurso etape, kuriame i&scaron; visų dalyvaujančių &scaron;alių bus i&scaron;rinktas Baltijai draugi&scaron;kiausias regiono ūkininkas 2019. Tarptautinis nugalėtojas laimės 10 000 EUR vertės piniginį prizą ir bus apdovanotas tarptautinės konferencijos metu.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos bei kilus klausimams kreipkitės</p> <ul> <li><a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com/&nbsp;</a></li> <li>Tel. 8 5 23 10&nbsp;700</li> <li>El. p.: <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a> &nbsp;arba <a href="mailto:adele.m@glis.lt">adele.m@glis.lt</a></li> </ul> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo informacija</p> Mon, 18 Feb 2019 14:55:49 GMT Pelkei vėl „sušlapinti“ reikia kelių metų darbo ir kelių rūšių technikos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=616 <p><strong>&bdquo;Pelkės turi būti &scaron;lapios</strong><strong>!</strong><strong>&ldquo; &ndash; toks &scaron;ūkis pasitiko vasario 2-ąją, Pelkių dieną, i&scaron;siruo&scaron;usius į žygį po Pūsčios telmologinį draustinį. Dangus drėbė &scaron;lapiu sniegu, vėliau &ndash; ir lietumi, tačiau žygeiviai pasiryžo apžiūrėti atkuriamą pelkę, o dėl jų pasistengė ir darbininkai &ndash; net ir savaitgalį pelkėje zujo traktoriai, pylimus kasė ekskavatoriai. Pasirodo, atkurti užmirkusią ekosistemą taip pat reikia daug darbo ir nemažai inžinerinių žinių.</strong></p> <p>Žygeivius tyrinėjant pelkę lydėjo Lietuvos gamtos fondo specialistai ir Pelkių boba &ndash; ji atskleidė įvairius padavimus, kaip pelkės žemėje apskritai atsirado.</p> <p><strong>Inžinierius-melioratorius &scaron;iuo metu taiso pelkėms padarytą žalą</strong></p> <p>Sovietmečiu &scaron;lapios pelkės niekam nereikėjo &ndash; kur tik buvo lengviau privažiuoti, ten jos buvo melioruojamos. Žygeiviai jau po pirmųjų metrų apžiūrėjo gal pusės metro skersmens asbestinio vamzdžio gabalą &ndash; tokie vamzdžiai įkasti po daugybe numelioruotų Lietuvos pelkių. Siekiant atstatyti pelkę, pirmiausia reikia juos i&scaron;kasti.</p> <p>Tuomet, siekiant sulaikyti pelkės vandenį, statomi pylimai &ndash; kur įmanoma, jie pilami i&scaron; durpių, tačiau pelkės viduryje į pylimus įkasamos ir sprauslentės &ndash; plastikinės, banguotos, viena su kita tvirtai susijungiančios plok&scaron;telės.</p> <p>&bdquo;Nėra taip paprasta: užtvenkei, ir tiek. Reikia planuoti, kad vanduo pasiskirstytų tolygiai po visą pelkės pavir&scaron;ių. Jei jis kažkurioje vietoje pertekės per pylimo vir&scaron;ų &ndash; toje teritorijoje pelkė liks sausa&ldquo;, &ndash; paai&scaron;kino Lietuvos gamtos fondo projekto &bdquo;Peat restore&ldquo; vadovas Nerijus Zableckis.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1514" border="0" /></p> <p><em>Tokie melioravimo vamzdžiai i&scaron;kasami i&scaron; pelkės. Ž.Sinkevičiaus nuotr.</em></p> <p>Pagrindinis pylimų tikslas yra sulaikyti pavasarinį nutekantį vandenį. Žygeiviai turėjo galimybę apžiūrėti tą Pūsčios teritoriją, kuri tvarkyta jau praėjusiais metais ir tą, kurioje pylimai dar tik pilami. Pačiame Pūsčios viduryje jie sutiko inžinierių-hidrotechniką Joną Ju&scaron;čių.</p> <p>&Scaron;is vyras, pagal savo specialybę, didelę dalį gyvenimo užsiėmė melioravimo darbais. Tik pastarąjį de&scaron;imtmetį jų intensyvumas nuslopo. Pasamdytas dirbti Pūsčioje jis kantriai matavo pylimų auk&scaron;tį, kol vieną dieną nei&scaron;kentė: &bdquo;Vyrai, ką mes čia darome, ką?&ldquo;</p> <p>Lietuvos gamtos fondo specialistai, planuojantys Pūsčios ir dar keturių Lietuvos pelkių atkūrimo darbus, Jonui i&scaron;samiai paai&scaron;kino, kokią naudą tiek gamtai, tiek žmonėms teikia užmirkę plotai. <br /> Dabar inžinierius pripažįsta: &bdquo;Sovietmečiu buvo beatodairi&scaron;kai daug darbų (melioracijos) padaryta, suniokotas kra&scaron;tovaizdis &ndash; niekas net negalvojo, kokios pasekmės laukia. Pats prisimenu, kaip pelkėse prie mano tėvi&scaron;kės ir kurtniai, ir tetervinai veisėsi, o mes rinkdavom tuos vaivorus. Dabar nieko nebeliko. Jaučiu, kad dabar turiu galimybę i&scaron;taisyti tas klaidas, paduot pelkei <em>vandenielio.</em>&ldquo;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1515" border="0" /></p> <p><em>Pelkių boba - aplinkosaugos specialistė Jūratė Sendžikaitė susitaikė su buvusiu melioratoriumi Jonu Ju&scaron;čiumi. Ž.Sinkevičiaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p><strong>Pelkės &ndash; erdvė augti vertingiems augalams ir </strong><strong>CO<sub>2 </sub>kaupėjos</strong><strong>&nbsp;</strong></p> <p>Kodėl reikia tiek plu&scaron;ėti dėl pelkių? Be jų žmonijai būtų liūdna: gyvybingos pelkių ir kitų &scaron;lapynių ekosistemos sprendžia daugybę žmogaus veiklos sukeltų ekologinių problemų, be to, būtent i&scaron; pelkių prasideda daug upelių, upių.<span style="text-decoration: line-through;"></span></p> <p>Vandenynų pakrantėse &scaron;lapynės prislopina siautėjančių audrų sukeltas bangas ar pražūtingų cunamių jėgą. Jos tarsi kempinė sugeria ir kaupia kritulių ir sniego tirpsmo vandenį, o sausros metu juo papildo kaimynystėje plytinčias drėgmės stokojančias ekosistemas.</p> <p>Pelkės formuoja mikroklimatą, valo apylinkių orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui (vaistinius, maistinius augalus, durpes).</p> <p>Pelkės dengia vos 3 % sausumos ploto, tačiau jų gelmėse &ndash; durpių kloduose, slypi apie 30 % organinės anglies, t. y. du kartus daugiau nei yra sukaupta visuose planetos mi&scaron;kuose. Būtent dėl &scaron;ios priežasties mokslininkai, gamtininkai yra pripažinę, kad pelkės ir kitos &scaron;lapynės itin svarbios prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos &scaron;velninimui.</p> <p>Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą i&scaron;siveržia anglies dvideginis (CO<sub>2</sub>) bei kitos &scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos.</p> <p><strong>&bdquo;Pelkininkauti&ldquo; galima ir kitaip</strong></p> <p>Be to, pelkėse galima ūkininkauti ir kitaip, nei buvo įprasta iki &scaron;iol: i&scaron; &scaron;lapios pelkės durpių nei&scaron;kasi, užtat čia auga kiminai, bei farmacijai, biokurui, statybinėms medžiagoms naudojami augalai.</p> <p>Užsienio &scaron;alyse pelkėse auginamos nendrės, viksvos, alksniai, kiminai ir kiti pelkiniai augalai&nbsp; &ndash; visa tai yra atsinaujinantys i&scaron;tekliai.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1516" border="0" /></p> <p><em>Pūsčios žygio dalyviai prie užbaigtuvių laužo. Ž.Sinkevičiaus nuotr.</em></p> <p>Dar XIX a. pradžioje įkurta vokiečių įmonė &bdquo;Hiss Reet&ldquo; i&scaron; nendrių gamina ir tvoras, sienų, lubų fasadų elementus.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo specialistai &scaron;iuo metu vykdo pelkių ekologinio atkūrimo darbus Pūsčios (Zarasų r.), Sacharos pelkėse (Roki&scaron;kio r.), dalyje nusausintos Amalvos auk&scaron;tapelkės (Marijampolės r.). Taip pat siekia atkurti pelkių buveines durpynuose, kuriuos ką tik užbaigta durpių gavyba (pvz., Auk&scaron;tumalos durpyne &Scaron;ilutės r.) 2012&ndash;2017 m. Auk&scaron;tumalos pelkės atkūrimo projekto (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965) metu atlikti darbai leidžia po truputį atgimti &scaron;iai auk&scaron;tapelkei.</p> Tue, 05 Feb 2019 08:26:11 GMT Pelkės – klimato vėsintojos arba šildytojos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=615 <p><strong>Pasaulinė pelkių diena kasmet minima vasario 2-ąją, pagerbiant 1971 m. Ramsaro mieste (Irane) pasira&scaron;ytą Jungtinių Tautų Konvenciją, kuria &scaron;alys sutarė saugoti pelkes. Tuo metu Konvencija labiausiai siekta apsaugoti pelkėse gyvenančių retų pauk&scaron;čių rū&scaron;is. Tačiau bėgant metams ir vykdant įvairius pelkių tyrimus pamažu atrandama ir daugiau jų teikiamos naudos: pelkės, kaip ir medžiai, saugo didžiulius kiekius klimatą &scaron;ildančio CO<sub>2. </sub>Negana to, jose galima vystyti visi&scaron;kai naują ūkinę veiklą.<span style="text-decoration: line-through;"></span></strong></p> <p>Pasaulinę pelkių dieną &scaron;venčia visos 170 konvenciją pasira&scaron;iusių &scaron;alių, įsipareigojusių saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes bei kitas &scaron;lapynes (nendrynus, dirbtinius ir natūralius vandens telkinius, nuolat ar laikinai užmirkusias teritorijas).</p> <p>Į Ramsaro tarptautinę reik&scaron;mę turinčių pelkinių vietovių sąra&scaron;ą įra&scaron;ytos Žuvinto, Čepkelių, Kamanų, Vie&scaron;vilės, Giruti&scaron;kio pelkės, Nemuno deltos regioninio parko teritorija ir Aduti&scaron;kio-Svylos-Birvėtos &scaron;lapžemių kompleksas.</p> <p>Lietuvoje i&scaron; viso yra 655 tūkstančių hektarų pelkių ir du trečdaliai &scaron;io ploto yra pažeista sausinimo.</p> <p><strong>Pelkės gali mums padėti kovoti su klimato kaita</strong></p> <p>&bdquo;Per pastaruosius 50 metų natūralios &scaron;lapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei mi&scaron;kai,&ldquo; &ndash; skelbiama Ramsaro konvencijos sekretoriato ataskaitoje &bdquo;Pasaulio &scaron;lapynių apžvalga&ldquo; (Global Wetland Outlook, 2018). Gali atrodyti, kad &scaron;lapynių nykimas yra tolimas ir mums visai nereik&scaron;mingas procesas, o pačios pelkės &ndash; kažkoks nevykęs gamtos tvarinys. Tačiau būtent<em> </em>gyvybingos pelkių ir kitų &scaron;lapynių ekosistemos gali padėti spręsti daugelį žmogaus veiklos sukeltų ekologinių problemų. <span style="text-decoration: line-through;"></span></p> <p>Vandenynų pakrantėse &scaron;lapynės prislopina siautėjančių audrų sukeltas bangas ar pražūtingų cunamių jėgą. Jos tarsi kempinė sugeria ir kaupia kritulių ir sniego tirpsmo vandenį, o sausros metu juo papildo kaimynystėje plytinčias drėgmės stokojančias ekosistemas.</p> <p>Pelkės formuoja mikroklimatą, valo apylinkių orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui (vaistinius, maistinius augalus, durpes).</p> <p>Pelkės dengia vos 3 % sausumos ploto, tačiau jų gelmėse &ndash; durpių kloduose, slypi apie 30 % organinės anglies, t. y. du kartus daugiau nei yra sukaupta visuose planetos mi&scaron;kuose. Būtent dėl &scaron;ios priežasties mokslininkai, gamtininkai yra pripažinę, kad pelkės ir kitos &scaron;lapynės itin svarbios prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos &scaron;velninimui.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1511" border="0" /></p> <p><em>Tvarkoma Pūsčios pelkė - &scaron;alinama augalija&nbsp;</em></p> <p><strong>...arba paspartinti klimato kaitą</strong></p> <p>Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą i&scaron;siveržia anglies dvideginis (CO<sub>2</sub>) bei kitos &scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos. Natūralios pelkės yra svarbi organinės anglies saugykla, augalų (fotosintezės) dėka i&scaron; atmosferos sugerianti anglies dvideginį ir jį užrakinanti durpių kloduose. Tačiau Baltijos ir kitose &Scaron;iaurės Europos &scaron;alyse i&scaron; nusausintų pelkių kasmet i&scaron;siskiria apie 80 milijonų tonų anglies dvideginio. Tai prilygsta ketvirtadaliui žmogaus veiklos nulemtų emisijų &scaron;iame regione!</p> <p>Tad ne veltui Ramsaro konvencijos sekretoriatas 2019 metų pasaulinės pelkių dienos renginius sieja su klimato kaita.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo specialistai &scaron;iuo metu vykdo pelkių ekologinio atkūrimo darbus Pūsčios (Zarasų r.), Sacharos pelkėse (Roki&scaron;kio r.), dalyje nusausintos Amalvos auk&scaron;tapelkės (Marijampolės r.). Taip pat siekia atkurti pelkių buveines durpynuose, kuriuos ką tik užbaigta durpių gavyba (pvz., Auk&scaron;tumalos durpyne &Scaron;ilutės r.) 2012&ndash;2017 m. Auk&scaron;tumalos pelkės atkūrimo projekto (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965) metu atlikti darbai leidžia po truputį atgimti &scaron;iai auk&scaron;tapelkei.</p> <p><strong>I&scaron; pelkių &ndash; sodininkystei, statybai ir net biokurui tinkamos medžiagos</strong></p> <p>Daugelį metų nusausintos Lietuvos pelkės buvo naudojamos žemdirbystei, mi&scaron;kininkystei ar durpių kasybai. Pastaraisiais metais i&scaron; durpių gaminami substratai &nbsp;daržovių, gėlių ir kitų sodinukų auginimui. Deja, norit i&scaron;gauti durpes reikia sausinti pelkes, nusausintos pelkės nebeatlieka savo vaidmens ir į atmosferą i&scaron;skiria didžiulius kiekius &scaron;iltnamio efektą skatinančių dujų (ypač CO<sub>2</sub>).</p> <p>Viena i&scaron; pastaraisiais metais Lietuvos gamtos fondo vykdomų veiklų &ndash; įvertinti tvaraus ūkininkavimo pelkėse galimybes. Vakarų Europos &scaron;alyse (Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje ir kt.) &scaron;iuo metu populiarėja nauja žemės ūkio &scaron;aka &ndash; pelkininkystė (angl. <em>Paludiculture</em>). Pelkininkystė nuo įprasto ūkininkavimo skiriasi tuo, kad pelkėtose vietovėse auk&scaron;tas vandens lygis, nepažeidžiama pelkės ekosistema.</p> <p>Užsienio &scaron;alyse pelkėse auginamos nendrės, viksvos, alksniai, kiminai ir kiti pelkiniai augalai&nbsp; &ndash; visa tai yra atsinaujinantys i&scaron;tekliai. Pelkininkystė gali atne&scaron;ti keliagubos naudos:</p> <p>&ndash;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; auginamus augalus galima panaudoti įvairiose srityse &ndash; tiek biokurui, tiek kaip statybines medžiagas</p> <p>&ndash;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; į atmosferą i&scaron;metama mažiau anglies dvideginio, tokiu būdu &scaron;velniname klimatos kaitos padarinius</p> <p>&ndash;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; palaikoma vandens kokybė ir mažina eutrofikacija (vandens telkinių užžėlimas);</p> <p>&ndash;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; saugomos retos rū&scaron;ys ir vertingos jų gyvenamos buveinės</p> <p>&ndash;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; mažinamas durpynų gaisrų pavojus</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1512" border="0" /></p> <p><em>Tvarkoma Pūsčios pelkė - &scaron;alinama augalija&nbsp;</em></p> <p>Kitas, mūsų kra&scaron;tuose dar beveik netaikytas augalų panaudojimo būdas yra statybinių medžiagų i&scaron; nendrių ir &scaron;vendrų gamyba. Nuo seno Lietuvoje nendres įprasta naudoti stogams dengti. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis &scaron;ių augalų panaudojimo būdas. Dar XIX a. pradžioje įkurta vokiečių įmonė &bdquo;Hiss Reet&ldquo; i&scaron; nendrių gamina ir tvoras, sienų, lubų fasadų elementus.</p> <p>&Scaron;iuo metu Europinės klimato iniciatyvos EUKI (Vokietija) lė&scaron;omsi finansuojamo projekto &bdquo;Pelkininkystė Baltijos &scaron;alyse. Potencialo ir pajėgumų vystymas klimato kaitai mažinti protingai panaudojant&nbsp; pelkes&ldquo; dalyvaujančios &scaron;alys (Latvija, Estija, Lietuva) yra atlikusios pelkininkystei tinkamų plotų analizę.</p> Mon, 04 Feb 2019 06:35:36 GMT Išvyka į Vokietijos ir Olandijos pelkes - ar ir Lietuvoje galima vystyti pelkininkystę? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=614 <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Lietuvos gamtos fondas kartu su partneriais i&scaron; Latvijos, Estijos ir Vokietijos įgyvendina projektą skirtą tvariam atkurtų pelkių naudojimui. Viena pagrindinių &scaron;io projekto užduočių i&scaron;analizuoti naujos ūkio &scaron;akos &ndash; pelkininkystės vystymo galimybes Baltijos &scaron;alyse. Pelkių i&scaron;tekliai &scaron;iose &scaron;alyse kartu sudėjus siekia net 21 000 km<span><sup>2</sup></span>, tačiau daugiau nei pusė &scaron;io ploto yra pažeista intensyvaus sausinimo. Pelkių atkūrimas, ar kryptingi naudojimo pokyčiai nusausintuose plotuose leistų efektyviai siekti ne tik &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) emisijų mažinimo, bet ir pavir&scaron;inio vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės apsaugos strateginių tikslų.</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Pelkininkystės metodų taikymas Baltijos &scaron;alyse dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl patirties mainai yra labai svarbūs vystant &scaron;ią ūkio &scaron;aką. Vokietija ir Olandija yra pelkininkystės srityje toli pažengusios &scaron;alys, tačiau kitą vertus pelkių sausinimo mastai &scaron;iose &scaron;alyse yra gerokai didesni. Siekiant susipažinti su gerąja tvaraus pelkių naudojimo praktika &scaron;ių metų rugsėjo 24 &ndash; 28 dienomis buvo organizuojama mokomoji i&scaron;vyka po Vokietijos ir Olandijos projektines vietoves.&nbsp;</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1507" border="0" /></span></p> <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span><strong><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Kra&scaron;tovaizdžio kaita</span></strong></span><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">&nbsp;</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Mokomosios i&scaron;vykos organizatoriai, Michaelio Zukovo fondo darbuotojai, kelionei parinko mar&scaron;rutą besidriekiantį per Vakarų Olandiją, Žemutinę Saksnoniją bei Vakarų Pomeraniją. Vietovės kadaise pasižymėjusios įvairių tipų pelkių gausa, &scaron;iuo metu yra stipriai agrarizuotos. Kra&scaron;tovaizdžio kaita ypač akivaizdi vakarų Olandijoje. Dėl intensyvaus, beveik 600 metų trunkančio ūkininkavimo, kadaise &scaron;iose vietovėse plytėję pelkynai nuslūgo beveik de&scaron;imčia metrų, todėl didelė dalis &scaron;alies priekrančių &scaron;iuo metu yra žemiau jūros lygio. Ūkininkavimui palankų režimą užtikrina precizi&scaron;kai veikianti polderių, kanalų bei vandens kėlimo stočių sistema. Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėse esantį Emslando regioną kadaise beveik i&scaron;tisai dengė auk&scaron;tapelkės. Dėl intensyvaus žemės ūkio ir durpių gavybos &scaron;iuo metu regione natūralių pelkių beliko vos 1 %.</span></p> <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span><strong><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Kitoks požiūris į pelkes</span></strong></span><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">&nbsp;</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Klimato kaita, blogėjanti vandens kokybė bei suniokotas kra&scaron;tovaizdis verčia pažeistose pelkėse ie&scaron;koti alternatyvių ūkininkavimo sprendimų. Pelkininkystė nuo įprasto ūkininkavimo skiriasi tuo, kad vystant &scaron;ią ūkio &scaron;aką būtina palaikyti kuo natūralesnį vietovės vandens lygio režimą. Vadovaujantis &scaron;iuo esminiu principu galima ne tik sumažinti &Scaron;ESD (&scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas, bet ir užauginti biomasę, kurios tolimesnis panaudojimas yra labai įvairus. Mokomosios i&scaron;vykos metu i&scaron; viso aplankyta vir&scaron; 10 skirtingų vietovių, kurioms atkurti pasitelktos skirtingos technologinės priemonės. Ne ką mažiau įvairios ir užaugintos biomasės panaudojimo galimybės &ndash; nuo kiminų auginimo substratų pakaitalams, nendrių ar &scaron;vendrų biomasės naudojimo konstrukcinėms plok&scaron;tėms, juodalksnynų medynų formavimo iki vandeninių galvijų veislių auginimo.</span></p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1505" border="0" /></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;"><br /></span></p> <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span><strong><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Kiminai &ndash; alternatyva durpiniams substratams</span></strong></span><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">&nbsp;</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Greifsvaldo universiteto mokslininkai vykdo ambicingą ir analogų kitose &scaron;alyse beveik&nbsp;neturinti projektą, kuris vienu metu leis i&scaron;spręsti kelias apleistų &scaron;lapynių priežiūros problemas. Hankhausen pelkėje įrengtuose eksperimentiniuose laukuose auginami kiminai, kurių biomasė taps alternatyva durpių substratui. Tokiu būdu bus galima ne tik mažinti durpių, kaip žaliavos, vartojimą, bet ir sumažinti į atmosferą i&scaron;metamų &Scaron;ESD, tuo pat metu sukuriant atviras pelkines buveines bei skatinant vietos ekonomiką. Nustatyta, kad tokiu būdu užvandeninti ir i&scaron;tisiniu kiminų kilimu pasidengę laukai į atmosferą i&scaron;meta anglies dvideginio dviem trečdaliais mažiau nei &scaron;alia esančios pievomis paverstos pelkės. Hankhausen pelkės eksperimentiniuose laukuose vykdyti tyrimai rodo, kad palaikant tinkamą vandens lygį i&scaron; &bdquo;kiminų ūkių&ldquo; per gana trumpą laiką galima gauti pakankamai daug produkcijos. Tačiau, kad &scaron;i ekologinio ūkio &scaron;aka būtų plėtojama platesniu mastu ir atlaikytų žemės ūkio konkurenciją, reikalinga valstybės parama. 2011 metais įrengtas eksperimentinis laukas &scaron;iuo metu sėkmingai plečiamas. Praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų kiminų paskleidimo eksperimento, buvo nuimtas pirmasis &bdquo;derlius&ldquo;, i&scaron; kurio sėkmingai gaminami sodininkystėje naudojami substratai.</span></p> <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">&nbsp;</span></p> <p style="margin: 0cm; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span><strong><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Nendrių ir &scaron;vendrų biomasės panaudojimo galimybės</span></strong></span><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">&nbsp;</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Kadaise plytėję milžini&scaron;ki Olandijos ir Vokietijos žemapelkių plotai &scaron;iuo metu paversti žemės ūkio paskirties laukais, kurių įsisavinimas neįmanomas be intensyvaus sausinimo. Pelkininkystės principų taikymas &scaron;iuose plotuose leistų ne tik kovoti su jau apra&scaron;ytomis ekologinėmis problemomis, bet ir užauginti biomasę, kurios panaudojimo galimybės labai įvairios. Viena &scaron;ių galimybių yra biokuro ruo&scaron;imas. Vakarų Pomeranijoje esančio Kumerovo ežero apipelkėjusias pakrantes &scaron;ienauja vietiniai ūkininkai, o paruo&scaron;tą biomasę teikia atnaujintai katilinei, kuri ap&scaron;ildo netoliese įsikūrusį miestelį. Kitas, mūsų kra&scaron;tuose dar beveik netaikytas, biomasės panaudojimo būdas yra įvairiausių konstrukcinių medžiagų i&scaron; nendrių ir &scaron;vendrų gamyba. Lietuvoje jau nuo seno nendres įprasta naudoti stogų klojimui. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis &scaron;ių augalų panaudojimo būdas. Dar XIX a. pradžioje įkurta vokiečių įmonė &bdquo;Hiss Reet&ldquo; i&scaron; nendrių gamina ne tik stogus, bet ir tvoras, sienų ir lubų fasadų elementus. Nendrių ir &scaron;vendrų biomasę taip pat galima naudoti konstrukcinių plok&scaron;čių gamybai. Presuota &scaron;vendrų plok&scaron;tė pasižymi ne tik geromis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir atsparumu ugniai. Žaliavos &scaron;ioms plok&scaron;tėms itin gausu Oderio upės deltoje, vietinių dar vadinama &Scaron;iaurės Amazone. Kadaise kultūrinėmis pievomis paverstoje milžini&scaron;koje teritorijoje vėl įsigali nendrynai ir &scaron;vendrynai, kurių dėka deltos vanduo tampa &scaron;varesnis.</span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1506" border="0" /></span></p> <p style="margin-top: 0cm; margin-right: 0cm; margin-bottom: 12.0pt; margin-left: 0cm; text-align: justify;"><span style="font-size: 9.0pt; font-family: &amp;amp;amp; color: #231f20;">Mokomosios i&scaron;vykos metu aptartas projekte jau įgyvendintų veiksmų progresas bei pasidalinta gerąja pelkininkystės pritaikymo praktika. &Scaron;iuo metu visos projekte dalyvaujančios &scaron;alys yra atlikusios pelkininkystei tinkamų plotų kartografinę analizę. Taip pat atliekama pelkininkystės galimybių studija Baltijos &scaron;alyse. Projekto tikslai, progresas ir lūkesčiai taip pat pristatyti Vokietijos Aplinkos Ministerijoje.</span></p> Mon, 07 Jan 2019 11:01:22 GMT