Lietuvos gamtos fondas

Tęsiamas konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“, kurio tikslas – išrinkti Lietuvos ūkininką, taikantį pažangiausius maisto medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į aplinką mažinimo metodus

Fri, 19 Jan 2024 19:51:19 GMT

Ūkininkus ir (ar) suinteresuotas žemės ūkio organizacijas kviečiame apsilankyti konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ interneto svetainėje https://www.baltijosukininkas.com/, kurioje rasite daugiau informacijos apie konkursą. Taip pat kviečiame užpildyti svetainėje pateiktą dalyvių anketą ir ją atsiųsti Lietuvos gamtos fondui adresu info@glis.lt

Šis konkursas organizuojamas kartu su Pasaulio gamtos fondu (World Wild Fund for Nature - WWF). Juo siekiama išaiškinti ūkininkus, taikančius pažangias maisto medžiagų kontrolės ir sklaidos į aplinką mažinimo priemones ir populiarinti tas Baltijos šalių ūkininkų iniciatyvas, kurios efektyviai prisideda prie azoto ir fosforo kontrolės ir nuotėkio į vandens telkinius sumažinimo.

Konkurse kviečiame dalyvauti ūkininkus taikančius vieną ar daugiau šių priemonių:

1. Maistinių medžiagų valdymo planavimas. Yra parengtas ir įgyvendinamas išsamus maistinių medžiagų valdymo planas, į kurį įtraukiami tikslūs maistinių medžiagų poreikio skaičiavimais

2. Dengiamieji ir tarpiniai augalai. Laikomas pusiau užimtas pūdymas arba sėjami tarpiniai augalai, nuėmus derlių, kad būtų lengviau įsisavinti maistinių medžiagų perteklių, sumažinti dirvožemio eroziją ir pagerinti dirvožemio sveikatą.

3. Sėjomaina. Taikomos įvairios sėjomainos sistemos, apimančios azotą kaupiančius augalus, giliai įsišaknijusius augalus ir skirtingus maistinių medžiagų poreikius turinčius augalus.

4. Tiksliosios žemės ūkio technologijos. Naudojant tikslias žemdirbystės technologijas, tokias kaip GPS valdoma įranga ar kintamos normos paskleidimo sistemos.

5. Apsauginis žemės dirbimas. Taikomi tausojantys žemės dirbimo metodai, pvz., bearimas arba sumažintas žemės dirbimas.

6. Pakrantės buferinės zonos. Kuriamos ir palaikomos augalinių buferinės zonos prie upelių, upių ar kitų vandens telkinių.

7. Kontroliuojamos drenažo sistemos. Įrengtos ir veikia kontroliuojamos drenažo sistemos arba drenažo vandens valdymo struktūros.

8. Integruotasis kenkėjų valdymas (IKK). Vykdoma IKK strategija, kuri apima biologinės kontrolės, sėjomainos, kenkėjų stebėjimo ir tikslinio pesticidų naudojimo įgyvendinimą.

9. Integruotos augalų ir gyvulių sistemos. Integruotų pasėlių ir gyvulininkystės sistemų diegimas, kai gyvūnų atliekos (mėšlas, srutos) naudojamos kaip trąšos pasėliams, sumažinant sintetinių trąšų poreikį ir sumažinant maistinių medžiagų nuotėkį.

10. Šlapžemių ir pakrančių zonų apsauga. Palaikomi ar atkuriami šlapžemiai ir pakrančių zonos, siekiant užtikrinti natūralų filtravimą ir maistinių medžiagų pasisavinimą.

11. Vandens naudojimo valdymas. Įgyvendinamos tinkamos vandens valdymo praktikos, tokios kaip nuotėkio valdymas, erozijos kontrolė ir vandens švaistymo mažinimas.

12. Mėšlo tvarkymas. Pasirengti mėšlo tvarkymo planą, apimantį tinkamą mėšlo laikymą, tvarkymą ir naudojimą, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir išplovimą. Tai gali apimti tokius metodus kaip mėšlo naudojimas kaip trąša, mėšlo įterpimas atitinkamomis normomis ir laiku bei įterpimas į dirvą, siekiant sumažinti maistinių medžiagų praradimą.

13. Ganyklų tvarkymas. Įgyvendinamos rotacinio ganymo sistemos, siekiant išvengti per didelio ganymo intensyvumo, skatinti sveikesnes ganyklas ir sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį.

14. Maistinių medžiagų balansavimas auginant gyvulius. Taikomi subalansuoti gyvūnų pašarų racionai, kad atitiktų gyvūnų mitybos poreikius, sumažinant maistinių medžiagų perteklių jų racione.

15. Tikslus šėrimas. Naudojami tikslaus šėrimo metodai, siekiant optimizuoti gyvūnų pašarų suvartojimą, sumažinti atliekų kiekį ir perteklinį maistinių medžiagų išsiskyrimą.

16. Moksliniai ir praktiniai tyrimai. Ūkininko ūkyje atliekami tyrimai susiję su tvaraus ūkininkavimo praktika, o ypač su maistinių medžiagų valdymu, pesticidų naudojimo mažinimu ir aplinkosaugos priemonių taikymu praktikoje.

17. Mokymas ir švietimas. Ūkininkas dalyvauja mokymuose dalijantis patirtimi apie geriausias ūkyje naudojamas praktikas susijusias su maistinių medžiagų valdymu ir kitais aplinkos aspektais.

Lietuvos gamtos fondo vadovo video kvietimas dalyvauti konkurse yra čia:

https://youtu.be/SwCeiPVCx6E?si=sdRM43A_ccJ9vKxX

Jei ūkininkaujate ir kartu saugote Baltijos jūrą – dalyvaukite konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas“

Sat, 28 Oct 2023 20:38:51 GMT

Skelbiamas konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“, kurio tikslas – išrinkti Lietuvos ūkininką, savo veikloje taikantį pažangiausius maisto medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į aplinką mažinimo metodus ir priemones.

Nuo 2010 metų organizuojamo konkurso ankstesnių metų laimėtojai jau įrodė, kad įmanoma ne tik sėkmingai plėtoti savo ūkį, išauginti šviežią ir sveiką produkciją, bet ir kartu prisidėti prie bendro tikslo – švaresnės ir gyvybingesnės Baltijos jūros.

Šiuo konkursu Lietuvos gamtos fondas (LGF) ir Pasaulio gamtos fondas (World Wild Fund for Nature - WWF) siekia populiarinti tas Baltijos šalių ūkininkų iniciatyvas, kurios padeda išvengti perteklinio maisto medžiagų patekimo iš žemės ūkio laukųį aplinką ar vandens telkinius.

Konkurse kviečiame dalyvauti visus ūkininkus, kurie taiko įvairius maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) kontrolės ir valdymo būdus (pvz.: taiko sėjomainą, tiksliąsias žemdirbystės technologijas, įgyvendina maistinių medžiagų valdymo ir mėšlo tvarkymo planus, praktikuoja dengiamųjų arba tarpinių augalų įsėjimą, beariminę žemdirbystę, išlaiko buferines apsaugos zonas prie vandens telkinių ir panašiai).

Taip pat bus atsižvelgiama ir į kitas, ne tik su azoto ir fosforo mažinimu susijusias, konkurso dalyvių pastangas saugoti agrarinio kraštovaizdžio aplinką ir biologinę įvairovę (pavyzdžiui: integruotas kenkėjų valdymas, pesticidų panaudojimo optimizavimas, vabzdžių-apdulkintojų apsauga, dalyvavimas kitų ūkininkų švietime ir bendradarbiavimas su akademinėmis institucijomis).

Kaip vyks konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“?

Nacionalinė konkurso komisija įvertins gautas paraiškas ir išrinks konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nacionalinį nugalėtoją.

Lietuvos nugalėtojui bus įteiktas 1000 eurų piniginis prizas.

Lietuvą atstovaujantis ūkininkas pateks į regioninį konkurso etapą, kuriame bus įvertinti visų 8, su Baltijos jūra besiribojančių, šalių (išskyrus Rusiją) kandidatai.

Aštuonių Baltijos šalių nacionalinių konkursų laimėtojai susirinks vienoje iš Baltijos šalių ir iškilmingos ceremonijos metu bus paskelbtas viso Baltijos jūros regiono nugalėtojas, kuriam atiteks 10 000 eurų prizas.

Visų konkurse dalyvavusių ūkininkų taikomos praktikos bus viešinamos per Baltijos šalių žiniasklaidos priemones.

Visus susidomėjusius konkursu, kviečiame apsilankyti konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ svetainėje https://www.baltijosukininkas.com/, kur rasite konkurso sąlygas ir registracijos anketą.

Dalyvių anketų el. pašto adresu info@glis.lt lauksime iki 2023 m. gruodžio 10 d.

Skelbiamas konkursas Lietuvos gamtos fondo direktoriaus pareigoms užimti

Tue, 04 Jul 2023 21:48:56 GMT

Aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija Lietuvos gamtos fondas pradeda naujo direktoriaus paieškas.

Reikalavimai kandidatams:

nori dirbti nevyriausybinėje organizacijoje ir realizuoti savo idėjas gamtos apsaugos srityje;
turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro laipsnį arba jam prilyginamą), susijusį su aplinkosauga (aplinkosaugos vadyba, aplinkotyra ir aplinkotvarka, ekologija, biologija);
yra kompetentingas dirbti gamtos apsaugos ir aplinkotvarkos srityse;
turi ne mažiau kaip 3 metų administravimo ir finansų valdymo, tarptautinių projektų paraiškų rengimo bei projektų valdymo patirtį;
gerai moka anglų kalbą;
yra iniciatyvus, kūrybingas ir komunikabilus.

Pirmenybė bus teikiama kandidatams, kurie:

turi ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo aplinkosaugos srityje patirtį;
yra dirbę nevyriausybinės organizacijos vadovais;
gerai moka daugiau nei vieną užsienio kalbą.

Svarbiausios direktoriaus pareigos/užduotys:

vadovauti Lietuvos gamtos fondui;
formuluoti, pristatyti ir atstovauti aplinkosaugines organizacijos pozicijas;
inicijuoti aplinkosauginius projektus, dalyvauti juos rengiant ir įgyvendinant;
aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skleisti aplinkosaugines idėjas;
atstovauti organizacijai tarptautiniuose renginiuose ir akcijose;

Minimalus darbo laiko užimtumas – 50 % (pusė etato)

Daugiau informacijos apie Lietuvos gamtos fondą: www.glis.lt

Susidomėjusius prašome siųsti prašymą ir gyvenimo aprašymą LGF valdybos pirmininkui elektroniniu paštu: pranas.mierauskas@gmail.com iki š. m. rugsėjo mėn. 15 d. Telefonas pasiteiravimui: +370 68634908.

Seminaras apie tvaraus maisto sistemas - kokio maisto gamybą skatins Europa?

Wed, 08 Mar 2023 15:10:54 GMT

Vasario 28 d. Lietuvos gamtos fondas kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija organizavo seminarą „Nauji ES reikalavimai dėl Tvaraus maisto sistemų – kaip įgyvendinsime Lietuvoje?“.

Renginys vyko hibridiniu būdu. Jame nuotoliniu būdu ir tiesiogiai dalyvavo virš 50 dalyvių iš įvairių mokslo institucijų, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir verslo įmonių.

Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas pristatė pagrindines aplinkosaugines problemas ir iššūkius, kurie kyla maisto gamybos ir suvartojimo cikle. Maisto gamyba globaliu mastu generuoja apie 35 % klimatą šildančių dujų. Iš visų maisto gamybos cikle sukuriamų išmetimų, už trečdalį atsakinga gyvulininkystė. Kuriant Europos Sąjungos strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ("From Farm to Fork") analizuota ir kiek mirčių sukelia prastos mitybos įpročiai. Nustatyta, kad mityba lemia iki penktadalio mirčių ir būtent Rytų Europos šalyse (Baltarusija, Ukraina, Lietuva) šis rodiklis yra itin aukštas (~397 mirtys dėl mitybos, tenkančios 100 tūkst. gyventojų).

Rinkdamiesi sveikesnę mitybą padėtume ir planetai, nes didžiausią anglies pėdsaką per porciją turi tokie produktai, kaip jautiena (užauginta fermose, pramoniniu būdu), ėriena, krevetės, brandintas sūris, pienaas, kiauliena. Daugiausia vandens išteklių taip pat reikia gyvulinės kilmės maistui užauginti.

Europos aplinkos biuro atstovė Isabel Palliota pristatė Tvarių maisto sistemų reglamento numatomas poveikio sritis ir šiek tiek papasakojo apie šio teisės akto rengimo procesą bei kada jį ketinama patvirtinti, iki kada priimami suinteresuotų šalių pasiūlymai. Tokio reglamento poreikis kilo supratus, jog Europoje šiuo metu maisto saugos, gamybos ir tiekimo taisyklės yra labai fragmentuotos. Todėl pagrindinis šiuo metu kuriamo ir 2024-ųjų pabaigoje visuomenei pristatomo Tvarių maisto sistemų reglamento siekis - kad visas į Europos Sąjungą patenkantis maistas būtų tvarus. Ukrainos karas taip pat padidino maisto saugumo aktualumą. Laimei, Europos Sąjungos šalys dėl šio karo nepatyrė maisto trūkumo. Minėtas dokumentas reglamentuos absoliučiai visas su maistu susijusias sritis: ne tik jo auginimą ir perdirbimą, tačiau ir maisto produktų reklamą, rinkodarą, išmetamą maistą. Jau dabar žinoma, jog šis reglamentas populiarins sveikesnius, ekologiškame žemės ūkyje užaugintus produktus. Jei gaminamas maisto produktas nėra tvarus, yra tikimybė, kad Europos Sąjungos rinkoje jis tiesiog bus nelegalus.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vedėja dr. Alvija Šalaševičienė pristatė modernią tvaraus maisto sistemų koncepciją ir tai, kokiu būdu sąveikauja jos elementai. Ji kalbėjo apie tai, jog tvaraus maisto sistema nuolat balansuoja tarp chaoso ir sąstingio sąvokų. Chaosas - tai jei leistume produktams augti savaime, niekaip nedarydami tam įtakos. Tuo metu sąstingis - chemikalais ir sunkiąja technika valdomas žemės ūkis, kuriame viskas yra optimizuota, tačiau rezultate kenčia dirvožemis ir bioįvairovė.
Mokslininkė kalbėjo ir apie Europos socialinio fondo agentūros pateiktas rekomendacijas, po to, kai dirbtinis intelektas apdorojo tūkstančius sveiko maisto temos šaltinių. Išvados: norint maitintis sveikai, reikėtų atsisakyti mėsos (nebent vartoti liesą mėsą), atsisakyti pieno produktų (nebent vartoti liesus produktus) ir atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų.

Programos „Kur Lietuvai“ projekto vadovės Gabrielė Makarevičiūtė-Osipovič ir Gentvilė Bagdonavičiūtė pristatė studiją apie maisto švaistymo prevencijos geruosius pavyzdžius Lietuvoje. Iš tyrimo matyti, jog lietuviai nėra linkę pripažinti, kad išmeta gana nemažai maisto (lyginant su kitomis Europos šalimis) ir jie nėra linkę imtis pokyčių, kad to išvengtų. Vienam lietuviui šiuo metu tenka apie 144 kilogramus išmetamo maisto per metus.

Kaip galima būtų išvengti maisto atliekų? Visų pirma tyrimo autorės rekomenduoja neprisipirkti jo per daug. Jei jau taip nutiko - versti maisto produktus kitais vartojamais produktais, pavyzdžiui, užšaldyti, iš vaisių išspausti sltis. Jei yra galimybė jau šiek tiek pagedusius maisto produktus galima šerti gyvuliams ar vištoms.

Nešvaistyti maisto padėtų nuolat turimas pirkinių sąrašas, virtuvės spintelių peržiūrėjimas prieš einant į parduotuvę, pastangos mažinti impulsyvų apsipirkimą bei skaičiavimas, kiek realiai maisto produktų reikia pagaminti konkrečiam kiekiui porcijų.

Plenarinę renginio diskusiją moderavo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė. Plenarinės diskusijos dalyviai pasidalino savo mintimis apie tai, kokie yra gerieji ar lengviausiai įgyvendinami tvarių maisto sistemų diegimo pavyzdžiai ir koks Lietuvos mokslo institucijų ir verslo progresas siekiant darnumo maisto gamyboje, pardavime ir atliekų prevencijoje.

Renginio vaizdo įrašą rasite ČIA.

Seminaro pranešimus galima rasti:

1. Edmundas Greimas. Įvadinis pranešimas. Kokias aplinkosaugos problemas sukelia maisto gamyba ir vartojimas.

2. Dr. Alvija Šalaševičienė. Tvarios maisto sistemos – samprata, principai ir pagrindinės dalys.

3. Edmundas Greimas. NVO požiūris ir lūkesčiai dėl Tvaraus maisto sistemų reglamento.

4. Gentvilė Bagdonavičiūtė, Gabrielė Makarevičiūtė-Osipovič. Maisto atliekų prevencija. Situacija Lietuvoje ir gerosios patirtys.

Lietuvos gamtos fondas organizuoja renginį apie naujuosius ES reikalavimus dėl tvaraus maisto sistemų

Mon, 27 Feb 2023 15:16:25 GMT

Atsižvelgdama į „Europos žaliąjį kursą“, Europos Komisija priėmė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (F2F), kuria siekiama remti perėjimą prie tvarios maisto sistemos. Šioje strategijoje paskelbta iniciatyva dėl tvaraus maisto sistemų (angl. Framework for Sustainable Food Systems – FSFS), kurią Europos Komisija planuoja patvirtinti 2023 m. Šis naujas reglamentas padės pereiti prie tvaresnių maisto sistemų, sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai, klimatui bei sustiprins jų atsparumą.

Spalio 28 dieną Lietuvos gamtos fondas organizuoja renginį, kurio tikslas pristatyti naują ES Tvarių maisto sistemų reglamentą ir aptarti, kaip jis paveiks Lietuvą.

Ką dalyviai sužinos renginyje:

Kas yra tvaraus maisto sistema ir kodėl mums tai svarbu?
Ko galime tikėtis iš ES Tvarių maisto sistemų reglamento ir kaip vyksta reglamento projekto rengimas – apie tai kalbės Europos aplinkos biuro atstovė
Kokios tendencijos Lietuvoje, kokius tyrimus šioje srityje atlieka „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai?
Kaip galime prisidėti prie tvaresnių maisto sistemų diegimo?

RENGINIO DATA: 2023 vasario 28 d. 10:00 - 13:00

VIETA: VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro salė, Saulėtekio al. 5, Vilnius

Renginys taip pat bus transliuojamas nuotoliniu būdu. Nuoroda prisijungimui:

https://us02web.zoom.us/j/81470839276?pwd=eVBaK1ZBSVpkSEl3TEdNMkI0UlR4Zz09

Išrinktas 2023-iųjų rūšių dešimtukas

Tue, 31 Jan 2023 18:17:32 GMT

Lietuvos gamtos fondas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru išrinko 2023-iųjų metų organizmų dešimtuką. Dešimtuko tikslas – pristatyti visuomenei Lietuvos gamtos turtų įvairovę, retesnes gyvūnų, augalų, voragyvių, grybų ir kitas rūšis bei paskatinti jomis labiau pasidomėti.

Lietuvos rūšių dešimtukas išrinktas jau ketvirtą kartą. Gamtininkai tikisi, kad mūsų šalies mokiniai, mokytojai, kiti gamtos bičiuliai įsitrauks į gamtos stebėjimus ir piliečių mokslo projektus. Jei pastebėsite 2023-iųjų rūšis, jas galima registruoti tinklalapyje www.inaturalist.org (projekte „2023 rūšių dešimtukas“) arba siųsti nuotraukas info@glis.lt

2023 metų rūšys:

Metų žinduolis

Pilkasis kiškis (Lepus europaeus)

Metų samana

Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum)

Metų vabzdys

Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa)

Metų paukštis

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Metų grybas

Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus)

Metų augalas

Stačioji žemenė (Sagina nodosa)

Metų bestuburis

Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis)

Metų sumedėjęs augalas

Šiaurinė linėja (Linnaea borealis)

Metų voras

Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata)

Metų žuvis

Vėgėlė (Lota lota)

Metų buveinė

Kerpiniai pušynai (kodas 91T0)

Paruoštas metų organizmų plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų organizacijoms. Tačiau taip pat ČIA jį galite atsisiųsti ir atsispausdinti A3 formatu.

Platesnius organizmų aprašymus rasite ČIA.

Kviečiame pažinti, stebėti, kaupti paplitimo informaciją apie išrinktas metų rūšis bei metų buveinę. Informaciją kviečiame teikti gamtininkų organizacijoms ir tinklalapyje.

Atnaujintas sąmoningo vartotojo gidas „Nyksta žuvys“: kokios žuvies geriau atsisakyti?

Tue, 31 May 2022 11:33:39 GMT

Ungurys, menkė, lašiša – būtent šios žuvies rūšys dabar yra didžiuliame pavojuje. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) pristato pagal šviežiausias rekomendacijas atnaujintą gidą sąmoningam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui „Nyksta žuvys“.

„Projekto reklaminės kampanijos šūkis kvietė paleisti įprotį valgyti nykstančią žuvį. Visgi labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas ir ką tik atnaujintas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.

Leidinyje žuvys šviesoforo principu suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

Deja, šiais metais visą Baltijos jūroje sugauta menkė atsidūrė raudonojoje kategorijoje, kurioje esančių žuvų ir jūros gėrybių rekomenduojama atsisakyti, taip siekiant prisidėti prie jų išsaugojimo. Kitos dvi gerai pažįstamos žuvys, atsidūrusios raudonojoje kategorijoje ir esančios tikrai pavojingoje situacijoje – ungurys ir mūsų vandenyse sugauta lašiša.

„Šios nykstančios rūšys idealiai iliustruoja pragrindinės problemas, dėl kurių ilgus dešimtmečius kentėjo žuvų ištekliai: per ilgai trukęs žuvų pergaudymas ir mokslo rekomendacijų nepaisymas, prastėjanti Baltijos jūros ekologinė būklė ir migracijos kliūtys praeivių žuvų keliuose į nerštavietes“, – sako R. Staponkus.

Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį ir prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos, bei kokias įrankiais jos buvo sugautos. Tai labai svarbu, nes skirtingose vandenynų ar jūrų vietose jų ištekliai gali kardinaliai skirtis, o nuo žvejyboje naudojamų įrankių priklauso, koks bus jų poveikis visai ekosistemai. Kai kuriais atvejais gali būti sugaunama daugiau priegaudos (neverslinių žuvų, paukščių ar žinduolių) nei konkrečios žuvies, kuri yra gaudoma. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių.

Nepirkite į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

„Na, o geriausia naudokitės mūsų gidu „Nyksta žuvys“, kurį visuomet turėsite po ranka – tereikia užeiti į interneto svetainę nykstazuvys.lt ir ten suvesti dominančios žuvies pavadinimą“, – pataria žuvininkystės ekspertas.

Skelbiamas 2022-ųjų rūšių dešimtukas

Tue, 01 Feb 2022 13:15:07 GMT

Daugelyje šalių kiekvienais metais renkami įvairių organizmų sisteminių grupių rūšių dešimtukai. Net nedidelėje Lietuvoje gyvena daugiau kaip 30 000 rūšių pačių įvairiausių gyvūnų, augalų ir grybų. Jų nepažįsta ne tik gamta nesidomintys: visų šalies organizmų nepažįsta nė vienas mokslininkas.

Organizmų rūšių dešimtukų tikslas – plačiau pristatyti visuomenei valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą. Lietuvoje jau trečiąjį kartą išrinktas dešimtukas – į jį išrinktos tps rūšys, į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį 2022-aisiais metais. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje) tradicija rinkti kasmetinį rūšių dešimtuką yra senesnė, todėl ir visuomenės įtrauktis didesnė. Lietuvos gamtininkai tikisi, kad ir mūsų šalies mokiniai, mokytojai, kiti gamtos bičiuliai įsitrauks į gamtos stebėjimus ir piliečių mokslo projektus.

Tradiciškai Lietuvos ornitologų draugija renka metų paukštį, Lietuvos entomologų draugija – metų vabzdį, voragyvių stebėjimo entuziastai – metų voragyvį, Lietuvos mikologų draugija – metų grybą. Trys organizacijos (Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) renka kitas metų organizmų rūšis ir gamtinę buveinę, konsultuodamiesi su Gamtos tyrimų centru, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, Lietuvos herpetologų draugija. Organizmus aprašė ir nuotraukas pateikė apie 12 profesionalių gamtininkų.

Tad 2022-ųjų metų organizmai:

Paprastasis amalas (Viscum album)

Rudagalvė antis (Aythya ferina)

Prožirninė kuprotoji cikada (Gargara genistae)

Smiltyninis gyslotis (Plantago arenaria)

Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara)

Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio)

Riestalapė raguotė (Nowellia curvifolia)

Raštuotasis lūšiavoris (Oxyopes ramosus)

Tamsusis šeškas (Mustela putorius)

Sklaidžioji vaškaplutė (Exidiopsis effusa)

2022 metų buveinė: karbonatinių smėlynų pievos.

Parengtas metų organizmų plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų organizacijoms. Jį atsisiųsti ir atsispausdinti A3 formatu galite paspaude ant šios nuorodos.

Platesnius organizmų aprašymus rasite ČIA.

Kviečiame pažinti, stebėti, kaupti paplitimo informaciją apie išrinktas metų rūšis bei metų buveinę. Informaciją kviečiame teikti gamtininkų organizacijoms ir tinklalapyje www.inaturalist.org.

2022 metų rūšių stebėjimus galima skelbti arba peržiūrėti platformoje iNaturalist.

Taip pat visus stebinčius ir saugančius gamtą kviečiame siūlyti organizmų rūšis jau 2023-iesiems metams.

Kūčių stalas: ar visų mėgstama silkė – vis dar tvarus pasirinkimas?

Thu, 23 Dec 2021 11:51:55 GMT

Skonis ir kaina – tai turbūt pagrindiniai kriterijai, lemiantys, kokia žuvis atsiduria ant kiekvieno iš mūsų Kūčių stalo. Visgi, šventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ir į tai, ar šiai rūšiai negresia pavojus išnykti.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – šių rūšių iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. Šventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau“, – sako LGF žuvininkystė ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, laisvėje sugautos lašišos, tropinių krevečių.

„Nors silkė vis dar išlieka vienu geriausių pasirinkimų, tačiau Baltijos jūroje turimo silkės porūšio – strimelės, kvotos šiemet stipriai sumažintos, nes net ir šios žuvies išteklių būklė smarkiai prastėja. Taigi, renkantis silkę, strimelę, rekomenduojama pasitikrinti, ar ji yra pagauta ne ties vakariniais Airijos krantais arba Šiauriniai Škotijos krantais, kur šiuo metu kaip tik žvejoja laivas „Margiris“ – didžiausias Lietuvos žvejybinis laivas ir antras pagal dydį tralas pasaulyje. Beje, kartu „Margiriu toje pačioje vietovėje gaudo ir pats didžiausias tralas pasaulyje „Annelies Ilena“, plaukiojantis su Lenkijos vėliava. Šiuos laivus lydi dar vienas lenkų laivas „Alina“ ir bendrai jie į krantą gali pargabenti virš 22000 tonų žuvies – tai yra nesuvokiamai dideli skaičiai“, – pasakoja R. Staponkus.

Kaip gerus pasirinkimus taip pat galima įvardinti karpius, Baltijos šprotus bei kitas vietines žuvis. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo išneršti – palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.

„Geriausia – vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rūšis nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą“, – užtikrina LGF atstovas.

LIFE Peat Restore seminaras apie kiminų auginimą durpių įmonių specialistams

Mon, 22 Nov 2021 15:35:54 GMT

Lapkričio 11 d. projekto LIFE Peat Restore vykdytojai Lietuvoje sukvietė šalies durpių pramonės įmonių specialistus, eksploatuojamų ir apleistų durpių karjerų savininkus, pažeistų durpynų ateitimi besirūpinančių saugomų teritorijų specialistus dalyvauti mokomajame seminare „Kiminų ir kitų aukštapelkėms būdingų augalų įkurdinimas išeksploatuotų durpynų rekultivavimui“. Seminaras vyko hibridiniu būdu: tiesiogiai Šilutėje (UAB Klasmann-Deilmann Šilutė įmonės patalpose) ir ekskursijoje į eksperimentinį kiminų auginimo lauką Aukštumalos durpyne (Šilutės r.) bei nuotoliniu būdu.

Seminare dalyvavo durpių įmonių asociacijos “Lietuviškos durpės” bei durpių įmonių UAB Klasmann-Deilmann Šilutė, UAB Klasmann-Deilmann GmbH, UAB Rėkyva, UAB Tytuvėnų durpės atstovai, Žemaitijos nacionalinio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato, Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos Metodinio-analitinio centro, Lietuvos geologijos tarnybos, UAB GJ Magma, UAB Transjuda ir kt. įstaigų specialistai.

Seminaro programa 2021 - https://life-peat-restore.eu/lt/wp-content/uploads/sites/10/2021/11/seminaro-programa-2021.pdf

Seminaro dalyviai buvo supažindinti su projekto LIFE Peat Restore įgyvendintomis veiklomis Aukštumalos durpyne (Šilutės r.), pelkių svarba klimato kaitos švelninimui, Lietuvos durpių pramonės atstovų mintimis apie durpininkystės ateitį Paryžiaus susitarimo kontekste ir pasidžiaugta naujausiu projekto leidiniu „Durpynai ir klimato kaita. Atkuriame pelkes siekdami švelninti klimato kaitą“ (2021).

Atkreiptas dėmesys į kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų auginimo patirtį Vokietijoje: išeksploatuotuose durpių karjeruose (Klasmann-Deilmann GmbH) bei nusausintuose aukštapelkiniuose durpynuose buvusių kultūrinių pievų ir ganyklų vietoje (Greifsvaldo universitetas, Greifsvaldo pelkių centras). Pristatyti ir projekto LIFE Peat Restore partnerių Gamtininkų klubo (Klub Przyrodników) Lenkijoje eksperimentai įrengiant plūduriuojančias salas užtvindytame durpių karjere. Pristatyta glausta apžvalga apie kiminų auginimo patirtį Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kt. šalyse.

Greifsvaldo pelkių centro (Vokietija) mokslininkų grupės patirtį, susijusią su kiminų auginimu aukštapelkiniuose durpynuose buvusių kultūrinių pievų ir ganyklų vietoje, į žaismingai rimtą video filmą sulipdė Swantje Furtak ir dr. Greta Gaudig. Šis video filmas – viena iš RRR 2021 konferencijos virtualių ekskursijų – „Auginkime durpių samanas“, skirtas unikaliam kiminų auginimo eksperimentui Hankhauzeno pelkėje (ŠV Vokietija). Džiugu, kad į virtualią ekskursiją Greifsvaldo mokslininkai kviečia ir Jus:

Renginio pabaigoje įvyko išvyka į kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų auginimo lauką Aukštumalos durpyne, aptarti iškilę iššūkiai (sklypo suformavimas, pastovaus vandens lygio kiminų auginimo lauke išlaikymo užtikrinimas, donorinės kiminų medžiagos surinkimas ir paskleidimas, eksperimentinio lauko priežiūra ir kt.) ir sprendimai, kuriuos pasitelkė projekto LIFE Peat Restore komanda Lietuvoje kartu su UAB Klasmann-Deilmann Šilutė specialistais.

Organizatoriai:
Lietuvos gamtos fondas
Durpių įmonių asociacija Lietuviškos durpės
UAB Klasmann-Deilmann Šilutė

Naujausias projekto LIFE Peat Restore informacinis leidinys „Durpynai ir klimato kaita. Atkuriame pelkes siekdami švelninti klimato kaitą“ (2021)

Seminaras organizuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės (Klimato kaitos švelninimas) projekto “CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138 lėšomis.

Jūratės Sendžikaitės nuotraukos