Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=659 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 1<strong>47 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne.</strong></p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 20 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p><strong>Konkurso sąlygas galite rasti čia:</strong> <a href="https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e">https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e</a></p> <p><strong>Patogesniam naudojimui Priedą Nr.3 (ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį) rasite čia: </strong><a href="https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI">https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI</a></p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt.</p> <p>&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Daugiau informacijos apie LIFE OSMODERMA projektą <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>&nbsp;</p> Fri, 03 Jan 2020 12:28:25 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=658 <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 172 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 14 d. 10.00 Lietuvos lai</strong>ku.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o</span></a></p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">indre.c@glis.lt</span></a></p> Tue, 24 Dec 2019 14:33:04 GMT Kaip atsakingai išsirinkti žuvį Kūčių stalui? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=657 <p><strong>Silkė su grybais, morkomis ar burokėliais, kepta lydeka, tuno salotos &ndash; tokie ir pana&scaron;ūs patiekalai atsiduria bene ant kiekvieno Kūčių stalo. Visgi, &scaron;ventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ne tik į jų skonines savybes bei kainą, bet ir į tai, ar &scaron;iai rū&scaron;iai negresia pavojus i&scaron;nykti. </strong></p> <p>Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius de&scaron;imtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos i&scaron;tekliai &ndash; nenuostabu, kad nemažai rū&scaron;ių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju &ndash; &scaron;ių rū&scaron;ių i&scaron; viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies i&scaron;teklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a>.</p> <p>&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. &Scaron;ventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau&ldquo;, &ndash; sako LGF žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p>Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p>Puiki žinia tradicininių Kūčių patiekalų gerbėjams &ndash; silkių, kaip ir karpių, strimelių, Baltijos &scaron;protų bei kitų vietinių žuvų i&scaron;tekliai gausūs, tad jomis galite ramiai mėgautis ne tik per &scaron;ventes, bet ir kiekvieną dieną. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo i&scaron;ner&scaron;ti &ndash; palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių i&scaron;tekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.</p> <p>&bdquo;Geriausia &ndash; vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos &scaron;viesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamir&scaron;ti, kad ta pati rū&scaron;is, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rū&scaron;is nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą&ldquo;, &ndash; užtikrina LGF atstovas.</p> Fri, 20 Dec 2019 14:57:38 GMT Pradėti arboristiniai darbai Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=656 <p>&Scaron;į pirmadienį Kauno ąžuolyne pradėti arboristiniai senųjų ąžuolų priežiūros darbai. Siekiant pagerinti medžių senolių būklę, bus atliekamas platus darbų spektras: lajos priežiūros ar redukcinis genėjimas, sausų &scaron;akų redukcija, dinaminės ir statinės jungtys, dirvožemio mulčiavimas ir mikrobiologinių preparatų įterpimas, plytų ir betono i&scaron;valymas i&scaron; drevių, lają peraugančių ir ąžuolus senolius nustelbiančių medžių &scaron;alinimas. Kiekvienam medžiui suplanuotos skirtingos priemonės, atsižvelgiant į jo būklę ir augimo vietą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1656" border="0" /></p> <p>1. Lajos redukcinis genėjimas</p> <p>&Scaron;i priemonė skirta medžio stabilumui užtikrinti. Dažniausiai atliekama, kai medžio kamienas ar pagrindinės &scaron;akos yra drevėtos ir gali neatlaikyti medžio lajos svorio. Skirstoma į &scaron;iuos tipus:</p> <p>- pavienių &scaron;akų redukcija &ndash; kai sutrupinamos neproporcingai ilgos &scaron;akos,</p> <p>- vir&scaron;ūnės redukcija &ndash; kai sutrumpinama medžio vir&scaron;ūnė,</p> <p>- visos lajos redukcija &ndash; kai trumpinamos &scaron;akos visoje lajoje.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1650" border="0" /></p> <p>2. Lajos priežiūros genėjimas</p> <p>Atliekamas genėjimas siekiant laiku pa&scaron;alinti nedideles lajos augimo problemas (pvz.: besikryžiuojančias &scaron;akas). &Scaron;ie darbai neturi įtakos medžiui, tačiau leidžia i&scaron;vengti brangių tvarkymo darbų ateityje.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1651" border="0" /></p> <p>3. Sausų &scaron;akų redukcija</p> <p>Priemonė skirta parko lankytojų saugumui užtikrinti. Trumpinamos vir&scaron; takų ir kitų dažnai lankomų vietų augančių medžių sausos &scaron;akos.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1659" border="0" /></p> <p>4. Lają peraugančių ir stelbiančių medžių &scaron;alinimas</p> <p>Senieji medžiai užaugo esant geroms ap&scaron;viestumo sąlygoms. &Scaron;viesos stygius ilgainiui lemia apatinių &scaron;akų praradimą, todėl i&scaron; po senųjų medžių lajos bus &scaron;alinami jauni medeliai. Kai kuriose vietose seniesiems medžiams bus atverta daugiau erdvės i&scaron; Pietinės pusės.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1652" border="0" /></p> <p>5. Dinaminė jungtis</p> <p>Jungtis įrengiama du ir daugiau kamienų turintiems medžiams. Specialūs medžiams pritaikyti lynai tampa veiksmingi esant stipriam vėjui ir apsaugo kamieną nuo skilimo.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1653" border="0" /></p> <p>6. Statinė jungtis</p> <p>Jungtis įrengiama tiems medžiams, kurių kamienas jau skilęs. Priemonės tikslas &ndash; apsaugoti kamieną nuo tolimesnio skylimo. Statinė jungtis įrengiama kartu su dinamine jungtimi.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1654" border="0" /></p> <p>7. Drevių i&scaron;valymas</p> <p>Mūras ar betonas drevėse žaloja gyvo medžio kamieną. Uždengus drevę ji nesivėdina, tad pagerėja sąlygos augti grybams ardantiems medieną. Statybinės medžiagos bus pa&scaron;alintos i&scaron; tų drevių kur tai galima padaryti nepakenkiant medžiui.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1657" border="0" /></p> <p>8. Mulčiavimas ir mikrobiologinių preparatų įterpimas</p> <p>Priemonė skirta pagerinti medžio augimo sąlygas ir atkurti tinkamas dirvos savybes tose vietose, kur dirvožemis sutryptas (pvz.: &scaron;alia takų). Po medžių laja įterpiami specialūs mikrobiologiniai preparatai ir mulčiuojama lapuočių mediena.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1655" border="0" /></p> <p>Kauno ąžuolyno senųjų medžių priežiūra vykdoma pagal Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą, ją organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Arboristinius darbus atlieka MB &bdquo;Bebriukai&ldquo;, konsultuoja dr. Remigijus Bakys.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1658" border="0" /></p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1659" border="0" /></p> Wed, 18 Dec 2019 11:02:39 GMT Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=655 <p style="text-align: justify;"><strong>Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į &scaron;į klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. </strong><strong>Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės &bdquo;Kantar&ldquo; atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimas. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos &ndash; aktualiausia aplinkosaugos problema. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.&nbsp; Kitos reik&scaron;mingos aplinkosauginės problemos miestiečių akimis yra per didelis mi&scaron;kų kirtimas (64%), oro tar&scaron;a (62%) bei prasta vandens telkinių kokybė (61%). Klimato kaita susirūpinę mažiau nei pusė apklaustųjų, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis aplinkoje &ndash; 37 procentai, o augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimu &ndash; tik ketvirtadalis miestiečių.</p> <p style="text-align: justify;">Susirūpinimas viena ar kita problema dažnai turi sąsajų su miestiečių amžiumi, miesto specifika ar problemos matomumu žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, vandens telkinių tar&scaron;ą, kaip problemą, dažniau nurodo jaunesni 18&ndash;29 metų amžiaus miestiečiai (68 %). Tikėtina, kad jaunuoliai, aktyviai leisdami laiką kar&scaron;tomis vasaros dienomis prie upių bei ežerų, dažniau pastebi ir vandens tar&scaron;ą.</p> <p style="text-align: justify;">Klaipėdos gyventojams oro tar&scaron;a yra aktualiausias klausimas i&scaron; visų tirtų (76%), o cheminės medžiagos aplinkoje jiems svarbesnės nei kitų miestų gyventojams (46%). Nenuostabu, nes jau keletą metų uostamiesčio gyventojams daug rūpesčių kelia i&scaron; uosto sklindantys nemalonūs kvapai bei krovos metu vėjo pakeliamos cheminių medžiagų dalelės.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iauliečiai nurodė, kad labiausiai i&scaron; visų aplinkos problemų jiems rūpi per gausiai kertami mi&scaron;kai &ndash; tai&nbsp; nustelbė net atliekų tvarkymą. Formuojant tokią &scaron;iauliečių nuomonę, greičiausiai nemažą vaidmenį atliko istorinių želdynų i&scaron;kirtimas miesto pagrindiniame bulvare, kuriam žiniasklaida negailėjo dėmesio.</p> <p style="text-align: justify;">Panevėžiečiai, lyginant su kitų miestų gyventojais, dažniausiai i&scaron;skyrė klimato kaitą &ndash; 61 procentas jų yra susirūpinę &scaron;ia problema. Tokie rezultatai gali būti susiję su tuo, kad Panevėžio apskritis &ndash; svarbus žemės ūkio kra&scaron;tas, o ekstremalūs &scaron;ių metų orai (&scaron;alna pavasarį ir sausra vasarą) alino sodus bei laukus.</p> <p style="text-align: justify;">Mažiausia miestiečiams rūpi augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimas &ndash; tik 25&nbsp;% respondentų atsakė, kad tai yra Lietuvai aktuali aplinkos problema.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Lyginant su kitais faktoriais, tiesiogiai veikiančiais miestiečių gyvenimo kokybę, gyvūnų ir augalų rū&scaron;ių nykimo lietuviai nelaiko svarbia problema. Tai, be abejo, kiek liūdina &ndash; juk, sakykime, ant i&scaron;nykimo ribos atsidūrusią Baltijos menkę žvejoti laikinai uždrausta tik dabar, kai mokslininkai apie tai kalbėjo jau keletą metų. Visai neseniai LGF pristatė atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a>, kuris padės rinktis gausius i&scaron;teklius turinčias, tvariai sužvejotas rū&scaron;is&ldquo;, &ndash; teigia LGF direktorius Edmundas Greimas.</p> <p style="text-align: justify;">Kaip kitas svarbias aplinkosaugos problemas apklausos dalyviai nurodė miesto želdynų naikinimą, grėsmes dėl Baltarusijos AE, Sosnovskio bar&scaron;čių įsigalėjimą, nepakankamą atsinaujinančios energetikos plėtrą, plastiko perteklių, žmonių abejingumą, aplinkosauginio &scaron;vietimo stoką, neracionalų i&scaron;teklių vartojimą, žaliojo verslo idėjų trūkumą ir t.t.</p> <p style="text-align: justify;">Pasak E. Greimo, kadangi paai&scaron;kėjo, jog efektyvus atliekų tvarkymas &ndash; visiems miesto gyventojams aktuali problema, čia labai daug galimybių pasireik&scaron;ti tiek savivaldybės administracijoms, tiek savivaldos politikams. LGF direktorius taip pat pasidžiaugė, jog Lietuvos gyventojai jau pastebėjo ir klimato kaitos problemą: &bdquo;Manau, jog prie&scaron; de&scaron;imtmetį tokioje apklausoje klimato kaita būtų paminėta vos keleto procentų respondentų ir laikyta nereik&scaron;minga problema. Dabar dėl žiniasklaidos, aplinkosaugos aktyvistų ir realių klimato anomalijų, kasmet užgriūvančių mūsų kra&scaron;tą, klimato krizė tapo suprantama ir lietuviams. Taigi, pats laikas būtų pereiti nuo suvokimo prie veikimo.&ldquo;</p> Tue, 17 Dec 2019 10:37:24 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=654 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas<a href="https://www.osmoderma.lt/post/kvietimas-dalyvauti-konkurse-d%C4%97l-ekologiniu-po%C5%BEi%C5%ABriu-verting%C5%B3-med%C5%BEi%C5%B3-tvarkymo-paslaug%C5%B3-3"> &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo;</a> (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 07 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p>Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: https://drive.google.com/open?id=1Jp9eYl3lTAxQ8o9v8eYvnzQkHNDtoDXa&nbsp;</p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt</p> Tue, 17 Dec 2019 10:11:48 GMT Kodėl iš Lietuvos miestelių herbų dingo žuvys? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=653 <p><strong>Tu&scaron;čias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieni&scaron;a karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva &ndash; tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko &scaron;ių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl i&scaron; jų dingo žuvys? </strong></p> <p style="text-align: justify;">Viskas labai paprasta &ndash; &scaron;ia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai i&scaron;rei&scaron;kia savo susirūpinimą opia problema &ndash; nykstančiomis žuvies rū&scaron;imis &ndash; ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Vie&scaron;vilė, Auk&scaron;tadvaris, &Scaron;venčionys tokiu būdu siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones naudotis sąmoningam vartotojui skirtu žuvies bei jūros produktų gidu <a href="https://nykstazuvys.lt/">www.nykstazuvys.lt</a>.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;I&scaron;girdę apie &scaron;į projektą, neabejodami nusprendėme jį palaikyti, kadangi mums svarbios aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos. Taigi, nepabijojome simboli&scaron;kai i&scaron; savo herbo i&scaron;siimti &scaron;okančius upėtakius, kuriuos laikome Auk&scaron;tadvario identiteto dalimi, ir taip solidarizuotis su &scaron;ia akcija. Tikimės, kad daugiau žmonių sužinos apie dar mažai nu&scaron;viestą nykstančių rū&scaron;ių problemą&ldquo;, &ndash; sako Auk&scaron;tadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius, ekologiją ir gamtos puoselėjimą įvardijęs svarbiomis vertybėmis.</p> <p style="text-align: justify;">Karmėlavos, Neveronių, Vie&scaron;vilės, Auk&scaron;tadvario, &Scaron;venčionių miestelėnus projekto iniciatoriai skuba nuraminti, jog žuvys į herbus netrukus sugrį&scaron; ir jokių oficialių heraldikos pokyčių įtvirtinta nebus. Visgi, jei toliau dažnai net patys to nesuvokdami valgysime nykstačias žuvų rū&scaron;is, jos gali likti tik herbuose, tačiau ne vandenyse.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja Lietuvos gamtos fondo žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Leidinyje, kuriam palaikymą i&scaron;rei&scaron;kė Lietuvos miesteliai, žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1635" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1636" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1637" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1639" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1638" border="0" width="471" height="264" /></p> Wed, 11 Dec 2019 11:12:08 GMT Trakų rajone iš pelkės ištrauktas ąžuolas gali padėti atsakyti į klausimus apie klimato kaitą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=652 <p><em>Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Marija Žukovskienė tvirtina ąžuolo skerspjūvį, kad galėtų nuvežti jį tyrimams. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. </em></p> <p><strong>Vyras Trakų rajone prie&scaron; de&scaron;imtmetį prie savo namų nusprendė i&scaron;sikasti kūdrą ir joje aptiko dalį seno ąžuolo. Medžio gabalo ilgis &ndash; 7 metrai, o apimtis &ndash; iki 3 metrų. Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro specialistai, gave prane&scaron;imą apie tokį medį, nuvyko į vietą ir atsipjovė kelis ąžuolo gabalus tyrimams. Suskaičiavus rieves ir įvertinus jų storį, dendrochronologai gali atrasti trūkstamą grandį savo tyrimuose ir i&scaron; sename ąžuole užkoduotos informcijos pasakyti, koks klimatas toje vietoje vyravo, pavyzdžiui, prie&scaron; tūkstantį metų. </strong></p> <p>Ąžuolo mėginius paėmė Gamtos tyrimų centro mokslo mokslininkė dr. Marija Žukovskienė ir Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras.</p> <p>Pirmiausa ąžuolo kamienas buvo sutvirtintas specialiomis juostomis, tuomet atsargiai atpjautas grandininiu pjūklu. Vis tik pilno jo skersmens atsipjauti gamtininkams nepavyko, tačiau gautas kiek aptrupėjęs skerspjūvis, tyrimus reikės atlikti naudojantis &scaron;iuo kamieno fragmentu.</p> <p>&Scaron;ie tyrimai atliekami tam, kad būtų i&scaron;siai&scaron;kinta, koks klimatas vyravo prie&scaron; tūkstančius metų. Pagal dendrochonologines skales (medžio revių plotį, ra&scaron;tą) galima i&scaron;siai&scaron;kinti, kokiomis sąlygomis ąžuolas augo prie&scaron; daugybę metų.</p> <p>&bdquo;Įprastai pelkė medžius tarsi užkonservuoja &ndash; jie nebeyra, nepūna, guli bedeguonėje&nbsp;aplinkoje, todėl tokie radiniai mokslininkams yra labai vertingi. Tačiau &scaron;iuo atveju, ąžuolas i&scaron; pelkės i&scaron;trauktas 2007-aisiais, o mėginius mokslininkai turėjo galimybę paimti tik dabar, kai jis atvirame ore pragulėjo daugiau kaip 10 metų. Todėl medis daugelyje vietų yra pažeistas puvinio, byra į gabalus ir tai apsunkina tyrimus&ldquo;,&nbsp;&ndash; teigė&nbsp; Gamtos tyrimų centro kvarteto tyrimų laboratorijos daktarė M. Žukovskienė.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1624" border="0" /></p> <p><em>Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras prie seno ąžuolo kamieno. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. </em></p> <p>Pasak mokslininkės, i&scaron;siai&scaron;kinti daugiau apie holoceno (epochos prie&scaron; 10-11 tūkstančių metų) klimatą padeda limituojančių faktorių teorija. Ji sako, kad kai medis patiria stresą, tai atsispindi jo metinėse rievėse, todėl mokslininkai gali pasakyti, kada konkrečiai prie&scaron; daugelį metų sąlygos medžiui augti buvo palankios arba sudėtingos. Kartu tai leidžia daryti i&scaron;vadas, apie tuo metu vyravusias aplinkos sąlygas.</p> <p>Kadangi medžiai yra labai jautrūs aplinkos sąlygoms, jie yra puikūs klimato kaitos indikatoriai &ndash; buvusias jų augimo sąlygas galima nustatyti labai tiksliai t.y metų tikslumu. Tokiu atveju būtų galima atsakyti į klausimus, kurie padėtų geriau suprasti &scaron;iandienines klimato kaitos tendecijas &ndash; galbūt suteiktų daugiau faktų atsakymams į klausimą, ar &scaron;iuo metu i&scaron;gyvename tam tikras klimato anomalijas, ar natūraliai toks klimatas nebuvo būdingas.</p> <p>&nbsp;Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai dėkoja ilgaamžio medžio savininkui Gediminui Černiauskui ir taip pat pra&scaron;o visus gyventojus prane&scaron;ti &scaron;ioms organizacijoms apie pana&scaron;ius radinius. Žinodami, kur guli itin senas ąžuolas, ra&scaron;ykite el. Pa&scaron;tu dr.&nbsp;<strong>Marijai Žukovskienei marija.t@glis.lt</strong></p> Tue, 26 Nov 2019 07:21:53 GMT Žvejų ir mokslininkų diskusija – kokios kliūtys trukdo Lietuvoje skanauti nėges? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=651 <p><strong>Žuvies Baltijos jūroje mažėja, menkių populiacija sumenko tiek, jog pietinėje jūros dalyje ties Lietuva jas apskritai uždrausta žvejoti. Klaipėdiečiai pastebi, jog uostamiesčio turguose žuvies pasirinkimas &ndash; labai skurdus. Tačiau tuo metu Lietuvoje gyvenančias ir anksčiau gurmani&scaron;ku patiekalu laikytas nėges lietuviai parduoda latviams, nė nepamėginę jų paruo&scaron;ti. Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, vykdantys bendrą su Latvija nėgių i&scaron;teklių vertinimo ir vartojimo tyrimą, susitiko su priekrantės bei Nemuno deltos žvejais, žuvies restoranų savininkais ir turizmo informacinių centrų atstovais diskusijai, kodėl užmir&scaron;ome tradicinį &scaron;io kra&scaron;to patiekalą &ndash; nėges.&nbsp; </strong></p> <p><strong>Nėgė &ndash; viduramžių monarchų delikatesas</strong></p> <p>Nėgės buvo svarbus maisto &scaron;altinis tiek &Scaron;iaurės Amerikoje, tiek Japonijoje, tiek Europoje.&nbsp; Už Atlanto jas aktyviai žvejojo ir vartojo indėnų gentys, o Didžiojoje Britanijoje nėgės nuo viduramžių laikų buvo karali&scaron;kas patiekalas. Kalėdoms ar svarbių jubiliejų proga monarchai, tokie kaip Henris III ir karalienė Elžbieta II gaudavo dovanų nėgių pyragą.</p> <p>Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų teigimu, vertingiausia žuvis prie&scaron; kelis de&scaron;imtmečius &scaron;iose vietovėse taip pat buvęs ne&nbsp; ungurys, o nėgė. Istoriniuose &scaron;altiniuose ra&scaron;oma, jog nėgių laimikio sulaukę restoranai i&scaron;keldavo vėliavą su devyniais ar septyniais ta&scaron;kais, nes tiek ertmių nėgės turi ant kūno. &Scaron;ie apskritažiomeniai gyviai buvo kepami ant labai mažos ugnies, saugant jų riebalus, o parūkytos ar marinuotos acte nėgės galėjo būti transportuojamos ilgesnį atstumą (pavyzdžiui, i&scaron; Lietuvos į Vokietiją, Prūsiją).</p> <p>Latvijoje prie Gaujos upės vis dar kasmet organizuojama nėgių &scaron;ventė, o vos kelis tūkstančius gyventojų turinis miestelis, Carnikava, vadinamas &bdquo;Nėgių karalyste&ldquo;, sutraukia gurmanus i&scaron; visos Latvijos. Apskritai nėgės sudaro iki trečdalio visų Latvijos vidaus vandenyse sugaunamų žuvų, &scaron;ios &scaron;alies žvejai sugauna daugiausia upinių nėgių Europoje. Be to, &scaron;i &scaron;alis i&scaron; Europos Komisijos yra i&scaron;sipra&scaron;iusi i&scaron;imtį, kad galėtų vartoti nėges, net jei jose aptinkamas didesnis nei leidžiama dioksinų (kancerogeninių ter&scaron;alų) kiekis.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1620" border="0" /></p> <p><em>Upinė nėgė. Roberto Staponkaus nuotr. </em></p> <p>&Scaron;iuo metu upinių nėgių verslinė žvejyba vykdoma &Scaron;vedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje &scaron;ios žuvys turi auk&scaron;tą ekonominę vertę. Jūrinės nėgės gaudomos Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. &Scaron;iose &scaron;alyse kilogramas jūrinių nėgių sezono metu gali kainuoti iki 40 eurų. Daug jūrinių nėgių sugaunama Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau Europos sąjunga jų neįsileidžia dėl žuvyse esančios per didelės ter&scaron;alų koncentracijos.</p> <p><strong>Lietuviai mėgsta žuvį, bet ją įperka vos porą kartų per savaitę</strong></p> <p>Jungtinių tautų duomenimis žuvies vartojimas visame pasaulyje auga ir 2016-aisiais i&scaron;skaičiuota, jog vienas pasaulio gyventojas per metus suvartoja apie 20 kilogramų žuvies ir jūros gėrybių. Labiau pasiturintys europiečiai suvartoja maždaug 24 kilogramus per metus, lietuviai &ndash; apie 16-18 kilogramų žuvies per metus.</p> <p>Klaipėdos universitetas prie&scaron; kelerius metus atliko tyrimą, ar lietuviai mėgsta žuvį. Gautos i&scaron;vados, jog mūsų tautiečiai žuvį vartoja apie 1-2 kartus per savaitę, Klaipėdos kra&scaron;tas &scaron;iuo požiūriu nei&scaron;siskiria i&scaron; likusios Lietuvos dalies. Lietuviai labiausiai mėgsta Baltijos jūroje sugaunamas žuvų rū&scaron;is.</p> <p>&bdquo;Padaryta i&scaron;vada, jog visi apklaustieji norėtų vartoti daugiau žuvies, bet juos ribojantis veiksnys yra kaina&ldquo;, &ndash; sako Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Nerijus Nika.</p> <p>Jis apgailestavo, jog idėja pardavinėti &scaron;viežią žuvį Danės krantinėje nepasiteisino &ndash; galiausiai liko tik kioskeliai su rūkyta žuvimi. &nbsp;Reikia užmegzti kontaktą su žvejais, tuomet žuvį galima įsigyti tiesiai i&scaron; žvejybinio laivo, vos parplaukus į krantą.</p> <p>&bdquo;Neturime pasiūlos, nors gyvename prie jūros&ldquo;, &ndash; stebėjosi ir Palangos žuvies restorano &bdquo;Oldman&ldquo; bendrasavininkis Valdas Puidokas.&nbsp; Jis savo restoranui žuvies keliauja pirkti į Latviją.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1619" border="0" /></p> <p><em>Upinės nėgės žiaunos. Roberto Staponkaus nuotr. </em></p> <p><strong>Net pačioje Klaipėdoje sunku rasti &scaron;viežios žuvies </strong></p> <p>Latvijos nėgių sugavimai praėjusio amžiaus 7 de&scaron;imtmetyje vir&scaron;ydavo ir 400 tonų per metus, tada tolydžio menko ir prie&scaron; kelerius metus&nbsp; smuko iki mažiau nei 50-ies tonų per metus. Lietuvoje nėgių žvejyba niekuomet nebuvo vir&scaron;ijusi net 20-ies tonų ribos. &Scaron;iuo metu kasmet sugaunama iki 5 tonų &scaron;ių apskritažiomenių gyvūnų, nors jų kaina pastaraisiais metais tolydžio kyla.&nbsp; Latvijoje kilogramas nėgių &scaron;iuo metu kainuoja 25 eurus. Lietuvoje viena rūkyta nėgė kainuoja tiek, kiek sezono metu kepta stinta &ndash; 1 eurą, o kilogramas &scaron;viežių &ndash; apie 6 eurus.</p> <p>Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Robertas Staponkus vylėsi, kad galbūt nėgės galėtų &bdquo;nuimti na&scaron;tą&ldquo; nuo ungurių, menkių ir kitų žuvų, kurių populiacijos &scaron;iuo metu yra nualintos, joms reikia duoti laiko atsikurti.</p> <p>Jūrų muziejaus atstovas Remigijus Dailidė svarstė, jog nėgių, kurios gyvena Lietuvoje, nevartojame, o mėgaujamės, pavyzdžiui, skumbre, kuri tiekėjų į Lietuvą atgabenama i&scaron;buvusi už&scaron;aldyta tiek, kiek tik higienos reikalavimai leidžia laikyti už&scaron;aldytą žuvį. Jis pripažino, jog &scaron;viežios žuvies trūksta netgi ie&scaron;kant jos Lietuvos jūrų muziejaus augintiniams.</p> <p>R. Dailidė dalinosi tuo, ką matė Lenkijoje: &scaron;ioje &scaron;alyje pagautus kar&scaron;ius ir kitas žuvis žvejai laiko į vandenį įleistose varžose ir pirkėjams parduoda dar gyvas.</p> <p>&bdquo;Lietuvoje &ndash; netgi toje pačioje Klaipėdoje, turguje atrasti &scaron;viežią žuvį yra i&scaron;&scaron;ūkis. Pardavėjas rodo menkę ir tikina, kad &scaron;viežia, nors tu puikiai žinai, kad tris paras į jūrą nebuvo įmanoma i&scaron;plaukti&ldquo;, &ndash; piktinosi R. Dailidė.</p> <p>Nėgių apskritai negalima už&scaron;aldyti &ndash; tuomet paruo&scaron;tos jos turės kartų skonį. &Scaron;į gyvūną reikia i&scaron;kart kepti arba i&scaron;rūkyti. Dar vienas variantas &ndash; laikyti vandens baseinėlyje, kol atsiras klientas, norintis patiekalo i&scaron; nėgės.</p> <p><strong>Latviai priprato ir nebegali be nėgių</strong></p> <p>Bet kodėl restoranuose neatsiranda patiekalų i&scaron; vietinės, čia pat sugaunamos ir gana gausiai Lietuvoje gyvenančios žuvies &ndash; nėgės? Žvejai diskutavo, jog kepamos nėgės skleidžia aitroką specifinį kvapą &ndash; galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl nėgių nesiūlo pajūrio, Palangos, Klaipėdos ir &Scaron;ilutės bei Rusnės žuvies restoranai.</p> <p>&bdquo;Manau, jei kas mažam būtų davę paragauti grundalo &ndash; turbūt &scaron;iandien jį valgyčiau. Dabar &ndash; negaliu, man nepatinka tas skonis. O ukrainiečiai puikiausiai valgo. Turbūt čia pripratimo klausimas,&ldquo; &ndash; sakė Jūrų muziejaus atstovas R. Dailidė.</p> <p>Jis svarstė, jog ir Latvijoje dėl to egzistuoja nėgių vartojimo tradicija &ndash; nuo mažens pripratę prie &scaron;io skonio kaimynai jo ie&scaron;ko ir &scaron;iandien.</p> <p>Beje, lietuvi&scaron;kas žuvies restoranas &bdquo;&Scaron;turmų &scaron;vyturys&ldquo; atkūrė &bdquo;Nėgių dienas&ldquo; ir jų metų norinčiųjų paragauti &scaron;io neįprasto vandens gyvūno restorane netrūksta. Tačiau kitus restoranus nuo nėgių įsigijimo vis dar atbaido ir kaina. Nėgės kaina siekia 6-9 eurus už kilogramą. O jei jį įsigijus neatsiras norinčiųjų paragauti?</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1621" border="0" /></p> <p><em>Nėgės tyrėjo mai&scaron;e. R. Staponkaus nuotr. </em></p> <p><strong>Klaipėdos regionas neturi &bdquo;tradicinės žuvies&ldquo; </strong></p> <p>Žuvies restoranų atstovai dalinosi mintimis, kad nors nėgės &scaron;iandien nėra paklausios, jų paklausą galima kilstelėti.</p> <p>&bdquo;&Scaron;ia dienai nėgių paklausos nėra. Bet ją galima suformuoti. Stintų paklausos prie&scaron; keliolika metų taip pat nebuvo. O dabar &ndash; tik pažiūrėkite, kas dedasi per &bdquo;Stintų &scaron;ventę&ldquo; Palangoje!&ldquo; &ndash; svarstė restorano &bdquo;Žuvinė&ldquo; vadovas Edmundas Sakalauskas.</p> <p>Klaipėdos kultūros ir informacijos centro atstovė ir Ana Timonina Mickevičienė pabrėžė, jog turistai dažnai teiraujasi, ką tradicinio klaipėdieti&scaron;ko galima paragauti. Būtų galima jiems rekomenduoti nėgių patiekalą, o &scaron;iandien tenka atsakyti: &bdquo;Pabandykite cepelinų&ldquo;.</p> <p>&bdquo;Buvau i&scaron;vykusi į Turkiją pristatyti Lietuvos maisto ir gėrimų. Ten pirmiausia sulaukiau klausimo: o kokia yra tradicinė žuvis arba jūros gėrybės? Atsakiau, kad tokios neturime &ndash; jie negalėjo patikėti. Jei pavyktų, nėgė galėtų būti Klaipėdos kra&scaron;to tradicinis patiekalas&ldquo;, &ndash; sakė A. Timonina Mickevičienė.</p> <p>Diskusijos dalyviai pradėjo svarstyti, kokiomis informacinėmis priemonėmis paskatinti turistus ir Klaipėdos svečius paragauti nėgių.&nbsp;</p> <p><strong>Žvejai nesugauna didžiausio leidžiamo kiekio</strong></p> <p>Latvijoje speciali Nėgių &scaron;ventė organizuojama rugpjūčio mėnesį &ndash; metas pasirinktas gana keistas, nes tokiu metu nėgės nemigruoja, jų nėra pagaunama &scaron;viežių. Įprastai nėgių sezonas &ndash; spalio-lapkričio mėnesiai, tačiau greičiausiai rugpjūtis pasirinktas dėl gausesnių turistų srautų.</p> <p>Projekte &bdquo;Lat-Lit Interreg&ldquo; &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinims ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; mokslininkai ketina kurdami tvarią nėgių vartojimo strategiją, pasiūlyti Lietuvos politikams riboti ne sugaunamų nėgių kiekį (&scaron;iuo metu jų galima pagauti 4 tonas per metus), o jų žvejybos įrankių skaičių &ndash; tokie apribojimai &scaron;iandien galioja kitose &scaron;alyse: Latvijoje, Estijoje.</p> <p>Lietuvoje nėgės &scaron;iuo metu yra gaudomos tik keliose vietose: &Scaron;ventosios upėje, Kur&scaron;ių mariose ir Nemuno žemupyje. Prakti&scaron;kai 100 proc. sugauto laimikio parduodama latviams.</p> <p>Nemune nėges gaudantis Rokas Radzvilavičius turi 25 virves su nuo kelių iki de&scaron;imties ant jų priri&scaron;tų pintų bučiukų (gaudyklių). Žvejas tikina, kad jokių limitų didinti nereikia &ndash; ir tie, kurie nustatyti, nėra pasiekiami, &nbsp;nes gaudyklės dažniau užsine&scaron;a žolėmis, žiemą &ndash; ižu, nei prisipildo nėgių.</p> <p>&bdquo;Bandžiau gaudyti ir su mediniais, ir su plastmasiniais, skardiniais, net su medžiaginiais įrankiais &ndash; skirtumo tarp sugavimų nėra&ldquo;, &ndash; sakė R. Radzvilavičius.</p> <p>Asociacijos &bdquo;Pamarėnas&ldquo; vadovas Giedrius Griciūnas perspėjo, kad suteikus leidimą nėges žvejoti kitose upėse, nei &scaron;iuo metu numatytos (Nemunas, &Scaron;ventoji, Akmena, Minija ir Kur&scaron;ių marios), jas užplūs latviai &ndash; jis pats yra girdėjęs juos žadant atvykti.</p> <p>Nėgės Lietuvoje kol kas yra saugomas gyvūnas, tačiau jų populiacijos dydis yra tik numanomas, apskaičiuojamas pagal žvejų sugavimus. &nbsp;Nemuno deltos regione nėges žvejoja trys žvejai. Diskusijoje &scaron;io regiono žvejybos įmonės teigė, jog nėgių sugavimo limitų didinti nėra poreikio.</p> <p><strong>Nėgės buvo rusni&scaron;kių &bdquo;karvutės&ldquo; </strong></p> <p>Salos etnokultūros ir informacijos cetro vadovė Birutė Servienė patvirtino, jog nėgės anksčiau buvo tradicinis patiekalas, tačiau nėra i&scaron;silaikiusios jų gaminimo tradicijos &ndash; kepimas ant durpinių briketų.</p> <p>&bdquo;Vienas žvejas man yra sakęs: &bdquo;Nėgės &ndash; tai mano karvutė. Nei &scaron;eriu, nei girdau &ndash; o melžti turiu ką.&ldquo; Latvijoje ant Kalėdų stalo privalo būti nėgės patiekalas &ndash; tai tokia pat griežta taisyklė, kaip kad mes laikomės dvylikos patiekalų skaičiaus. Jei norime nėgę i&scaron; naujo atrasti, jei norime, kad ją tiektų restoranai &ndash; reikia &scaron;venčių, populiarinančių &scaron;į patiekalą&ldquo;, &ndash; kalbėjo B. Servienė.</p> <p>Ji pridūrė, kad nėgių sezonas yra labai trumpas &ndash; po pirmųjų &scaron;alnų jos migruoja vos porą mėnesių.</p> <p>&bdquo;Vartojimo kultūros nėra, o rinka diktuoja sąlygas: latviai pasiūlo brangiau ir visa mūsų nėgė i&scaron;keliauja pas kaimynus. Nėges reikia vartoti &ndash; &nbsp;jas visą laiką vartojome. &Scaron;i žuvis yra &scaron;ito kra&scaron;to turtas &ndash; tačiau, žinoma, reikia vartoti tiek, kiek priklauso&ldquo;, &ndash; sakė B. Servienė.</p> <p>&nbsp;&bdquo;Kodėl nepadaryti &scaron;ventės dabar? &Scaron;iuo laikotarpiu &scaron;iame kra&scaron;te jokių &scaron;venčių nėra, Stintų &scaron;ventė ateis tik vasario mėnesį, &ndash; ragino įmonės &bdquo;Atmatos upė&ldquo; vadovas Algimantas Dirsė. &ndash; Tradicinė Rusnės &Scaron;aktarpio &scaron;ventė, prisimenu, prasidėjo tarp kelių kaimo turizmo sodybų, o dabar i&scaron;augo į didelę &ndash; taip galima ir Nėgių &scaron;ventę užkurti.&ldquo;</p> <p>Žvejas buvo nusiteikęs entuziastingai ir diskusijoje dalyvavusių restoranų &bdquo;Prie Peterso tilto&ldquo; bei &bdquo;Dreverna&ldquo; atstovus ragino &scaron;ventę surengti dar &scaron;iemet.</p> Thu, 21 Nov 2019 00:04:13 GMT Nyksta žuvys: ko artimiausiais metais gali nelikti ant mūsų stalo? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=650 <p><strong>Ungurys, menkė, jūros e&scaron;erys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju &ndash; jų i&scaron; viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies i&scaron;teklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) &scaron;ią savaitę pristato&nbsp; gidą sąmoningam žuvies vartotojui &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;.</strong></p> <p>Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti &ndash; vyksta nuolatinis i&scaron;teklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rū&scaron;ių yra<strong> </strong>i&scaron;gaudomos vir&scaron;ijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rū&scaron;ių i&scaron;gaudytos tokiu mastu, jog vargu, ar i&scaron;tekliai kada nors atsikurs&nbsp;&ndash;&nbsp;net visi&scaron;kai nutraukus žvejybą.<strong></strong></p> <p>&bdquo;Liūdna, bet situacija tokia, kad žuvys nyksta. I&scaron; mums gerai pažįstamų rū&scaron;ių sparčiausiai nyksta ungurys. Jei ne &scaron;ios žuvies įveisimo programa Lietuvoje, jos jau greičiausiai nebesutiktume. Per pastaruosius 50 metų vietinių ungurių sugaunama 100 kartų mažiau&ldquo;, &ndash; atkreipia dėmesį Robertas Staponkus, LGF žuvininkystės ekspertas.</p> <p>Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba, kurią sudaro Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai, rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą. Pana&scaron;i situacija ir su menke &ndash; &scaron;ių metų vasarą Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą Baltijos jūroje ties Lenkijos ir Lietuvos krantais.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1614" border="0" /></p> <p><strong>Rinktis atsakingai, nerei&scaron;kia atsisakyti</strong></p> <p>R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai. Todėl nuo jų pasirinkimo priklauso ir žuvų įvairovė bei jos i&scaron;tekliai.</p> <p>&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja R. Staponkus.</p> <p>Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.</p> <p>Pavyzdžiui, rekomenduojama rinktis otą, kuris užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje. Bet jei otas užaugintas žuvininkystės ūkiuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje arba jeigu sugautas tinklais &Scaron;iaurės jūroje, prie&scaron; renkantis verta pagalvoti. Visais kitais atvejais oto siūloma atsisakyti.</p> <p>Ekspertai i&scaron;skiria ir tokias žuvų rū&scaron;is, kurioms negresia i&scaron;nykimas &ndash; tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, &scaron;protai, strimėlė ir silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys i&scaron; tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur i&scaron;tekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1615" border="0" /></p> <p><strong>Rinktis didesnę žuvį, teirautis apie sugavimo vietą ir įrankius</strong></p> <p>Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį? Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų. Pirmiausia, rinktis didesnę žuvį ar file i&scaron;pjovą. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo palikti palikuonių.</p> <p>Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomi&scaron;kai i&scaron;sivysčiusiuose kra&scaron;tuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten i&scaron;teklių būklė prasta.</p> <p>Rekomenduojama klausti pardavėjų apie žuvies sugavimo vietą, naudotus įrankius &ndash; jie tokią informaciją dažniausiai žino.</p> <p>Ai&scaron;ku, nereikėtų diskriminuoti ir smulkių žuvų, tokių kaip &scaron;protai ar strimelės. &Scaron;ios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai labiau atsparios intensyviai žvejybai. Smulkios žuvys yra naudojamos gaminti žuvų aliejų ir miltus, kurie naudojami plė&scaron;rių žuvų auginimui ūkiuose.</p> <p>Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena i&scaron; i&scaron;eičių &ndash; pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė.&nbsp;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1617" border="0" /></p> Wed, 13 Nov 2019 15:18:49 GMT