Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: 5 didžiausios problemos, kuriomis turime susirūpinti jau šiandien http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=628 <p><strong>&Scaron;iandien, birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Tai &ndash; gera proga prisiminti svarbiausias aplinkosaugines problemas.&nbsp; Nors dar ne visi suprantame, bet tai yra ne kažkieno kito, o visų mūsų rūpestis, &scaron;ios problemos dažnai stokoja mūsų dėmesio bei pastangų. &bdquo;Net ir prie labai didelių pasaulinių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas &ndash; kartais užtenka tik mažų pokyčių savo kasdieninėje rutinoje, kad, pavyzdžiui, sumažintume atliekų kiekį ar net padėtume i&scaron;saugoti nykstančią rū&scaron;į&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) direktorius Edmundas Greimas. Kviečiame geriau susipažinti su svarbiais mometais, kurie &scaron;iuo metu yra patys aktualiausi Lietuvos aplinkos apsaugos srityje. </strong></p> <p><strong>Klimato kaita</strong></p> <p>Tai &ndash; gamtos apsaugos problema, apie kurią esame girdėję kiekvienas. Diskusijos dėl klimato kaitos tęsiasi, nepaisant de&scaron;imtmečius trunkančių tyrimų. Absoliuti dauguma klimato tyrinėtojų sutinka, kad pagrindinė to priežastis &ndash; tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos &scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos. Pasaulinė temperatūra kyla, ledynai tirpsta, žmoniją kankina sausros, liūtys, uraganai, gaisrai. Nors klimato kaitos pasėkmės yra akivaizdžios, jas neigiantieji tik dar labiau blogina reikalus. Toliau kyla ne tik Žemės temperatūra, tačiau&nbsp; ir jūros lygis, &scaron;iltėja vandenynai. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Tai turi neigiamos įtakos natūralioms buveinėms, žemės ūkiui, vandenynams ir pri&scaron;aukia vis daugiau stichinių gamtos nelaimių.</p> <p>&bdquo;Geriausias būdas mažinti klimato kaitą &ndash; statyti tvariai. Atsinaujinančių energijos &scaron;altinių, pvz.: saulės ir vėjo energijos naudojimas, padės kovoti su klimato kaita. Atliekų ir tar&scaron;os apribojimas padės i&scaron;saugoti &scaron;varesnę bei tvaresnę aplinką&rdquo;, &ndash; sako E. Greimas.</p> <p><strong>Intensyvus mi&scaron;kų kirtimas</strong></p> <p>Ne mažiau kaip 15 proc. &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;meta ne automobiliai ar gamyklos &ndash; jas sukelia mi&scaron;kų kirtimas. Iki 2030 m. Pasaulyje gali likti tik 10 procentų atogrąžų mi&scaron;kų &ndash; likusi dalis bus i&scaron;kirsta medienai arba paliekant laisvus plotus žemės ūkio veiklai. Be to, daugiau nei 70 proc. planetos augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių gyvena mi&scaron;kuose: jos praranda savo buveines, nyksta ekosistemos, tęsiasi klimato kaita, lieka mažiau medžių deguonies gamybai ir anglies dioksidui sugerti &ndash; visa tai vyksta dėl mi&scaron;kų naikinimo. Taigi, mi&scaron;kų kirtimas turi daug &scaron;alutinių poveikių, kurių i&scaron; karto negalime įžvelgti.</p> <p>&bdquo;Siekiant i&scaron;saugoti likusius mi&scaron;kus, žmonės turėtų tiesiog sustabdyti besaikį medžių kirtimą &ndash; Lietuvoje &scaron;i problema itin aktuali.&nbsp; Logika paprasta &ndash; vietoje kiekvieno i&scaron;kirsto seno medžio reikia atsodinti naują&rdquo;, &ndash; sako LGF direktorius.</p> <p><strong>Atliekų tvarkymo problemos</strong></p> <p>I&scaron;mesti &scaron;iuk&scaron;lę į &scaron;iuk&scaron;liadėžę labai lengva &ndash; dažnai apie tai net nesusimąstome. Atliekų tvarkymo problemos dažniausiai mums tampa aktualesnės tik tuomet, kai prie namų esantys konteineriai prisipildo ir atsakingos įmonės vėluoja juos i&scaron;tu&scaron;tinti. Visgi, &bdquo;Eurostat&ldquo; duomenimis, Lietuvoje per 2016 metus kiekvienam gyventojui teko 444 kilogramai buitinių atliekų &ndash; tai tikrai didžiulis kiekis.</p> <p>Atliekos kasdien keliauja į savartynus ir patenka į aplinkos buveines bei vandenyną. Atliekų &scaron;alinimas kelia grėsmę ne tik žemei ir jos aplinkai, bet ir žmonėms. Tubūt daugeliui bent internete teko matyti į žmonių i&scaron;mestas atliekas įspipainuojusius vandens bei sausumos gyvūnus, plastiko gabalai vandens gyvūnijai dažnai tampa ir mirtinu &bdquo;grobiu&rdquo;. Tuo tarpu deginamos atliekos į orą i&scaron;skiria pavojingus toksinus, kuriais vėliau kvėpuoja žmonės.</p> <p>&bdquo;Atliekų tvarkymo krizę galime pristabdyti sumažinę vartojimo kiekį, taip pat naudodami produktus, kurie gali būti perdirbti ar keliauti į komposto krūvą. Lietuvoje žmonės tampa sąmoningesni ir vis daugiau žmonių bent dalį atliekų rū&scaron;iuoja. Tai &ndash; teigiamas pokytis. Visgi, dar turime labai daug nuveikti ir peržvelgti savo vartojimo įpročius: net įsigiję daugkartinio naudojimo pirkinių mai&scaron;elį, rinkdamiesi nesupakuotus produktus ir visur su savimi ne&scaron;iodamiesi daugkartinį kavos puodelį, jau galite prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo&ldquo;, &ndash; &nbsp;sako E. Greimas.</p> <p><strong>Biologinės įvairovės mažėjimas</strong></p> <p>Biologinė arba, kitaip tariant, gyvybės formų įvairovė, mažėja &ndash; daugelyje sričių tai jau pasiekė pavojingą ribą.&nbsp; Pasak Pasaulinės gamtos federacijos, per pastaruosius tris de&scaron;imtmečius biologinė įvairovė sumažėjo 27 procentais. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant miestų plėtrą, mi&scaron;kų naikinimą ir klimato kaitą. Biologinės įvairovės trūkumas kelia povojų gamtoje egzistuojančioms mitybos grandinėms, vandens &scaron;altiniams ir kitiems i&scaron;tekliams.</p> <p>&bdquo;Nors Lietuvoje apie tai nėra dažnai kalbama, biologinės įvairovės mažėjimas yra ir mūsų &scaron;alies problema. Toli pavyzdžių ie&scaron;koti nereikia: sakykime, dėl per intensyvios žvejybos menkės populiacija taip sunyko, kad &scaron;iuo metu svarstoma visi&scaron;kai uždrausti profesionalią ir mėgėji&scaron;ką jų žvejybą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Pažvelgus, iki kokio dydžio užaugdavo menkės prie&scaron; keliasde&scaron;imt metų ir kokios jos yra dabar, sunku net patikėti, jog tai ta pati žuvis. Prie jų i&scaron;saugojimo kiekvienas galime prisidėti tiesiog maistui rinkdamiesi kitų žuvų rū&scaron;is. &Scaron;iuo metu Lietuvos gamtos fondas rengia atnaujintą &bdquo;Žuvies gido&ldquo; versiją, kuriame rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kokią žuvį ir jūros gėrybes galite drąsiai dėti į savo lėk&scaron;tę, ir apie tas, kurių, norint i&scaron;saugoti populiaciją, visgi vertėtų atsisakyti&ldquo;, &ndash; sako LGF direktorius.</p> <p><strong>Tar&scaron;a</strong></p> <p>Tar&scaron;a egzituoja daugelyje formų &ndash; mums aktuali tiek oro, tiek vandens, tiek dirvožemio tar&scaron;a. Tai sukelia jau esamas ir būsimas problemas. Užter&scaron;to vandens negalima gerti, užter&scaron;tas oras naikina ozono sluoksnį ir sukelia sveikatos problemų, o užter&scaron;tas dirvožemis naikina buveines bei kelia pavojų jame egzistuojančiai augalijai bei gyvūnijai.</p> <p>&bdquo;Lietuvoje turime derlingų žemių ir gana dėkingą klimatą, tad natūralu, jog galime vadintis žemės ūkio kra&scaron;tu. Visgi intensyvėjanti žemdirbystė, didėjantis tra&scaron;ų ir cheminių medžiagų naudojimas, daro didelį poveikį aplinkai. Daugiau nei pusė cheminių junginių, upėmis patenkančių į jūrą ir sukeliančių eutrofikaciją (vandens žydėjimą), čia patenka būtent i&scaron; ūkininkų laukų. Būtent vandens žydėjimas i&scaron;lieka viena i&scaron; opiausių Baltijos jūros problemų&ldquo;, &ndash; teigia E. Greimas, skatinantis nelikti abejingiems aplinkosaugos problemoms ne tik &scaron;iandien, Pasaulinę gamtos apsaugos dieną, bet ir kasdien.</p> Wed, 05 Jun 2019 11:44:55 GMT Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojas: „Gamtos saugojimas – žmogaus brandos klausimas” http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=627 <p><strong>Ūkis, kuris tausoja žemę, džiugina ekologi&scaron;ku derliumi ir gamtai nedaro jokios papildomos tar&scaron;os &ndash; būtent tokių ūkių kasmet ie&scaron;ko Lietuvos gamtos fondas (LGF), vienam jų įteikiantis </strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/"><strong>&bdquo;Baltiją tausojančio ūkininko&ldquo;</strong></a><strong> apdovanojimą. &Scaron;iemet &scaron;is garbingas titulas atiteko </strong><strong>Ilzenbergo dvaro ūk</strong><strong>iui, kuris veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais ir kol kas yra vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. &bdquo;Manau, jog sėkmę konkurse lėmė tikėjimas, kad dirbame prasmingą darbą. Suprantame savo atsakomybę i&scaron;laikyti &scaron;varią žemę ir tokią ją perduoti ateities kartoms&ldquo;, &ndash; </strong><strong>atsiimdamas apdovanojimą sakė Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.</strong></p> <p>Deja, bet dar labai dažnai ūkininkai žemę trę&scaron;ia fosforu ir azotu &ndash; medžiagomis, labiausiai skatinančiomis eutrofikacijos procesą arba, paprasčiau tariant, vandens žydėjimą. Jos į aplinką patenka i&scaron; ūkininkų laukų: augalams nesunaudojus fosforo ir ozoto junginių, jie yra i&scaron;plaunami į artimiausias upes, o toliau &ndash; ir į Baltijos jūrą. Būtent vandens žydėjimas i&scaron;lieka viena i&scaron; opiausių Baltijos jūros problemų. &Scaron;iandien į jūrą suteka keturis kartus daugiau azoto ir a&scaron;tuonis kartus daugiau fosforo nei prie&scaron; gerą &scaron;imtmetį.</p> <p><strong>&bdquo;</strong>Ūkininkavimo ir gamtos apsaugos derinimas yra žmogaus brandos klausimas &ndash; kiek jis suvokia aplinką, kurioje gyvena, kiek supranta ir vertina gamtą, kaip vieną i&scaron; savo gyvenimo kokybės garantų, taip pat kiek saugo gyvybės įvairovę, užtikrinančią balansą gamtoje. Ilzenbergo dvaro ūkio savininkas Vaidas Barakauskas nusprendė Lietuvoje sukurti oazę, kurioje būtų atkurtas ne tik istorinis dvaro grožis, bet kartu ir maksimaliai i&scaron;saugoma čia esanti gamta. Tuo pačiu nuspręsta i&scaron;saugoti natūraliosios žemdirbystės formą, pradėjusią nykti su cheminio ūkio atsiradimu. Pastarasis yra labai patogus, lengvai kontroliuojamas, tačiau juk neatsirado naujas žmogus, kuris būtų prisitaikęs valgyti tokiomis sąlygomis užaugintus produktus. Būtent toks požiūris ir atvedė prie sprendimo plėtoti natūralios žemdirbystės ūkį&ldquo;, &ndash; apie daugiau kaip 450 ha Ilzenbergo dvaro ūkio atsiradimą bei vertybes pasakoja jo vietininkas G. Bingelis.</p> <p>Harmonijoje su gamta dirbančio dvaro ūkio ilgalaikis prioritetas &ndash; auginti, perdirbti, gaminti ir tiekti sveiką, natūralų, su meile i&scaron;augintą ir pagamintą maistą visiems &scaron;alies gyventojams. Konkurse<strong> </strong>&bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nugalėjusiame ūkyje žemės derlingumas palaikomas sėjomaina ir organinėmis trą&scaron;omis, čia laisvai ganosi karvės, avys, pauk&scaron;čiai.</p> <p>&bdquo;Norėčiau visus pakviesti atvykti į mūsų dvaro ūkį pasivaik&scaron;čioti, pasižiūrėti, kaip viskas atrodo, kokiais principais dirbame. Esame labai laimingi ir dėkingi konkurso organizatoriams už &scaron;į garbingą pripažinimą, tapusį paskatinimu visiems mūsų ūkyje dirbantiems žmonėms. Juk kiekvienam yra malonu žinoti, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas&ldquo;, &ndash; sako G. Bingelis.</p> <p>Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis-partnerėmis (Lietuvoje &scaron;ią organizaciją atstovauja LGF)&nbsp; kasmet skelbia tarptautinį konkursą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; (<em>angl. </em><a href="http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/"><em>&bdquo;Baltic Farmer of the Year Award&ldquo;</em></a>). &Scaron;iuo konkursu siekiama pasidalinti gerąją patirtimi bei paskatinti ūkininkus prisidėti prie vandens tar&scaron;os mažinimo savo ūkiuose, pritaikant aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkavimo metodus. Nugalėtojas renkamas &scaron;alies ir viso Baltijos jūros regiono mastu. Nacionalinis&nbsp; nugalėtojas apdovanojamas 1000 eurų piniginiu prizu, o regiono&nbsp; nugalėtojas (renkamas i&scaron; 9 savo &scaron;alies titulo laimėtojų) gauna 10 000 eurų vertės piniginį prizą.</p> Wed, 05 Jun 2019 10:25:17 GMT Klaipėdos universitete diskutuota, kaip saugosime žuvis, kurias iki šiol skubėjome parduoti kaimynams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=626 <p><strong>Balandžio mėnesį mokslininkai i&scaron; 5 Baltijos jūros regiono valstybių susitiko padiskutuoti apie galimas nėgių apsaugos ir jų i&scaron;teklių valdymo priemones. Nėgės &ndash; tai primityvios kūno sandaros bestuburiai, turintys burną- siurbtuką. Vienose Europos &scaron;alyse jos laikomos delikatesu, kitose &ndash; saugomos arba jų net &scaron;iek tiek prisibijoma. Nėgių apsaugos projektas &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas&ldquo; - LAMPREY finansuojamas i&scaron; &bdquo;Lat-Lit Interreg&ldquo; programos lė&scaron;ų siekia atrasti efektyviausią būdą valdyti nėgių i&scaron;teklius Lietuvoje ir Latvijoje. </strong></p> <p><strong>Baltijos &scaron;alys &bdquo;dalinasi&ldquo; nėgėmis</strong></p> <p>Kadangi apie nėgių migracijos kelius, mitybos įpročius, ner&scaron;tavietes žinoma palyginti nedaug, balandžio mėnesį Klaipėdos universitete surengtas seminaras, kuriame įvairių Baltijos jūrą supančių &scaron;alių mokslininkai dalinosi patirtimi, kaip nėgės saugomos, žvejojamos, kokia jų populiacijos būklė jų &scaron;alyse.</p> <p>&nbsp;Pradėdamas &bdquo;pan-Baltic workshop&ldquo; &ndash; Baltijos jūros regiono ekspertų susitikimą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika teigė, jog &scaron;io trejų metų trukmės projekto metu bus sukurta strategija, kaip apsaugoti bendrą dviejų valstybių turtą &ndash; nėgių i&scaron;teklius. Priimti sprendimai bus aktualūs Latvijos Kurszemes ir Lietuvos Tel&scaron;ių bei Klaipėdos regionams.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1530" border="0" /></p> <p>Kol kas Klaipėdos mokslininkams labiausiai rūpi i&scaron;siai&scaron;kinti, ar Latvijos bei Lietuvos nėgių populiacija yra bendra. Tačiau renginyje nuotoliniu būdu prane&scaron;imą skaičiusi Kanados mokslininkė Margaret F.Docker pasufleravo atsakymą: ji kalbėjo apie JAV nėges, kurios geneti&scaron;kai beveik nesiskiria, nors gyvena nuo &scaron;alies &scaron;iaurės iki pietų. Jei tokioje didžiulėje teritorijoje nėgių populiacija yra bendra, labai tikėtina, kad ir Latvija, Lietuva, bei visos kitos Baltijos jūros &scaron;alys &bdquo;dalinasi&ldquo; tomis pačiomis nėgėmis.</p> <p>Renginyje prane&scaron;imą skaitęs Jūros tyrimų instituto jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus priminė, jog upinės nėgės yra saugomos pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. &Scaron;alys yra įpareigotos stebėti, sekti upinių nėgių i&scaron;teklius ir jas saugoti, net jei naudoja jas vartojimui.</p> <p><strong>Latvijoje sugaunama 10 kartų daugiau</strong></p> <p>&Scaron;iuo metu tik iki 5 proc. nėgių pasiekia upių auk&scaron;tupius &ndash; jų ner&scaron;tui tinkamiausias vietas. Jos įstringa žemupiuose dėl bebrų ir žmonių pastatytų užtvankų. R.Staponkus sako, jog dar mažiau žinome apie nėgių lervas, jų migracijos kelius. Mokslininkai nėgių lervas gaudo su metaliniu semtuvu, kurio gale yra vandeniui pralaidus mai&scaron;as, tokiu būdu įvertina jų skaičių tam tikrame upės plote.Taip pat vykdomi upės medžiagos DNR tyrimai, kurie turėtų atsakyti į klausimą, ar upėje yra nėgių.</p> <p>Projekto partneriai, Latvijos mokslininkai i&scaron; &bdquo;BIOR&ldquo; aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės instituto gaudė ir žymėjo nėgių pelekus specialiomis ry&scaron;kiomis etiketėmis. Buvo pažymėta arti 3000 nėgių, tuomet, bendradarbiaujant su žvejybos įmonėmis, papra&scaron;yta etiketes grąžinti sugavus žymėtas žuvis. Mokslininkams grįžo vir&scaron; 700 etikečių. Kadangi kai kurios nėgės sugautos kitose upėse, nei buvo pažymėtos, tai leido padaryti i&scaron;vadą, jog nėgės grįžta į jūrą ir i&scaron; jos įplaukia į kitas upes.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1531" border="0" /></p> <p>Nors nėgė yra itin paprastos biologinės sandaros bestuburis, pasaulyje jų yra apie 41-44 rū&scaron;ys. Lietuvoje ir Latvijoje aptinkamos upinė nėgė, mažoji nėgė, labai retai (kartą per de&scaron;imtmetį) jūrinė nėgė ir jau i&scaron;nykusia laikoma Ukrainos nėgė. Kol kas Klaipėdos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad visoje Lietuvoje gyvena bendra ir tą patį DNR turinti nėgių populiacija, i&scaron;kelta hipotezė, jog ji bus bendra ir su Latvijos nėgių populiacija.</p> <p>&bdquo;BIOR&ldquo; instituto atsovė Santa Purvina pasakojo, kaip Latvijoje nėgės intensyviai žvejojamos, laikomos delikatesu, kepamos ir parduodamos &scaron;ventėse, mugėse. Tuo metu lietuviai per metus i&scaron;siima apie 50 leidimų nėgėms sugauti ir, jas sužvejoję, parduoda latviams. Nėges galima žvejoti Kur&scaron;ių mariose, Nemune ir &Scaron;ventojoje. Latvijoje nėgių sugavimai &ndash; apie 10 kartų didesni, jos gaudomos 17-oje upių.</p> <p>Maždaug 1980-aisiais nėgių populiacija labai sumenko &ndash; jų buvo i&scaron;gaudyta per daug visose trijose Baltijos &scaron;alyse. Tačiau &scaron;iuo metu nėgių i&scaron;tekliai atsigauna. Latvijoje nėgės dirbtinai veisiamos ir įžuvinamos &ndash; per de&scaron;imtmetį į upes jų paleista apie 19 milijonų. Kaimyninėje &scaron;alyje nėgės taip pat sugaunamos ir perkeliamos per užtvankas, kad galėtų nuplaukti į auk&scaron;tupį ir ner&scaron;ti.</p> <p><strong>Mitas &ndash; prisisiurbia prie mirusių žmonių kūnų</strong></p> <p>Konferencijoje vie&scaron;ėjęs &Scaron;vedijos Žemės ūkio mokslų universiteto, profesorius emeritas Kjellas Sjobergas atskleidė, jog &Scaron;vedijoje visos nėgių gyvenamos upės yra i&scaron;sidėstę &scaron;iaurės rytuose (i&scaron;teka į Baltijos jūrą). 2000-aisiais nėgės &Scaron;vedijoje buvo laikomos nykstančiomis, jų populiaciją labai neigiamai paveikė hidroelektirnės. Tačiau 2015-aisiais jų populiacijos dydis jau apibrėtžas kaip &bdquo;nekeliantis susirūpinimo&ldquo;. &nbsp;&Scaron;vedijoje nėgės žvejojamos dažniausiai vieliniais arba tinkliniais tunelio formos įrankiais, tačiau domina tik senus žvejus. K.Sjobergas įsitikinęs, jog jaunimas net negalėtų apibūdinti, kaip nėgė atrodo.</p> <p>Jo teigimu, Europos Aplinkosaugos agentūra siūlo nėgių apsaugai įvesti papildomas taisykles, veiksmų planus konkrečioms upėms, i&scaron;skirti saugomas vietas, pritaikyti nėgėms žuvitakius, jas veisti dirbtinai, pažymėti ner&scaron;to ir poravimosi vietas žemėlapiuose.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1532" border="0" /></p> <p>Toliau kalbėjęs Estijos laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets atskleidė, kad nėgės &scaron;ioje &scaron;alyje laikomos skaniu patiekalu, estai jas noriai valgo. Estijoje jos gyvena prakti&scaron;kai visose upėse, i&scaron;tekančiose į Baltijos jūrą, tačiau daugiausia nėgių sugaunama Narvos upėje, kur leidžiama pastatyti net 15&nbsp;000 kūgio formos spąstų. Vis tik neseniai aplinkosaugininkai nusprendė i&scaron; upės surinkti visus nelegalius nėgių žvejybai skirtus įrankius &ndash; jų rasta 70 tūkstančių. I&scaron; viso sugaunama nuo 30 iki 45 tonų per metus.</p> <p>Nuo 2011-ųjų upinės nėgės Estijoje stipriai pabrango.&nbsp; Nėgė &scaron;iuo metu yra antra brangiausia žuvis po ungurio. Estijoje nėgių populiacija labiausiai priklauso nuo vandens kokybės ir užtvankų ant upių. M.Tambets pademonstravo neapgalvotą sprendimą, kai po automoblių keliu prakasus tunelį upei, vamzdis buvo i&scaron;vestas kiek auk&scaron;čiau. Tai &ndash; ne užtvanka, tačiau kliūtis, kurios &scaron;i žuvis jau negali įveikti. Apskritai nėgės negali įveikti daugelio galvojant apie la&scaron;i&scaron;as įrengtų žuvitakių &ndash; &scaron;ios žuvys gali rangytis, tačiau ne &scaron;okinėti.</p> <p>Po Antrojo pasaulinio karo nėgių buvo randama upėje plaukiančių lavonų drabužiuose. Greičiausiai jos ten slėpdavosi, nes mėgsta lįsti į tamsesnes vietas ir yra naktiniai gyvūnai. Tačiau po tokių radinių Estijoje paplito mitas, kad nėgės prisisiurbia prie negyvų žmonių kūnų. Būtent dėl &scaron;ios priežasties dalis estų atsisako valgyti &scaron;ias žuvis.</p> <p><strong>JAV laikomos parazitais </strong></p> <p>Gdansko jūrų instituto atstovas Tomaszas Kuczynskis atskleidė, jog Lenkijoje nėgės saugomos ir jas žvejoti apskritai draudžiama. Todėl ES papra&scaron;ius duomenų apie saugomų rū&scaron;ių būklę, mokslininkas, kaip pats juokavo, tapo &bdquo;vieninteliu teisėtų nėgių žveju &scaron;alyje&ldquo;. Nustatyta, kad nėgės gyvena bent 10-yje upių, i&scaron;tekančių į Baltijos jūrą. Nėgių skaičių Lenkijoje sumažino užtvankos bei i&scaron; žemės ūkių nutekantys mė&scaron;lo likučiai.</p> <p>Prane&scaron;ime, transliuotame tiesiogiai i&scaron; Kanados Manitobos universiteto Biologinių mokslų instituto moklinininkė Magaret F.Docker atskleidė, kad Juntinėse Amerikos Valstijose nėgės migruoja didžiulius atstumus iki Ramiojo vandenyno, todėl užauga iki 1 metro ilgio. Nėgių lervos i&scaron;skiria specifinį hormoną (feromoną), kurį pajunta suaugusios nėgės &ndash; tuomet jos plaukia ner&scaron;ti būtent į tas upes, kuriose jau yra &scaron;ių gyvūnų lervų.</p> <p>Kaip jau minėta, i&scaron;tyrus tiek &scaron;iaurės, tiek pietų pakrantėse gyvenenčias nėges genetinių skirtumų prakti&scaron;kai nerasta. JAV nėgės aptinkamos netgi prie Japonijos krantų ir tai rei&scaron;kia, kad abi &scaron;ios &scaron;alys turi susitarti dėl bendrų nėgių apsaugos priemonių. Dar reikia susidoroti su neigiamomis visuomenės nuostatomis: nėgės JAV laikomos parazitais, nes prisisiurbia prie la&scaron;i&scaron;ų.</p> <p><strong>Naktiniai gyvūnai, į ilgą kelionę i&scaron;siruo&scaron;iantys du kartus per metus</strong></p> <p>Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Nerijus Nika toliau pasakojo apie nėgių tyrimus &Scaron;ventojoje, Lietuvoje. Jo teigimu, &scaron;ioje upėje atrasta daug sužalotų nėgių, jų kūnas buvo tarsi perbrėžtas a&scaron;triais įrankiais. Padaryta i&scaron;vada, kad nėges dažnai puldinėja lydekos, jų migracijos keliai susikerta. Vis tik primityvūs bestuburiai turi gebėjimą i&scaron;gyventi, net ir po stipresnių sužalojimų.</p> <p>Nėgių migraciją veikia bangų kryptis (kokiu kampu jos atsirita į upės žiotis), jūros vandens lygis ir mėnulio fazė nuo delčios iki pilnaties. Mokslininkai atliko eksperimentą, kiek sužalotų nėgių i&scaron;gyvens. Jų žuvo kiek dagiau nei penktadalis, kai sveikų žūsta apie 3 proc. Įdomu tai, kad esant sudėtingoms sąlygoms, nėgės pirmiausia trumpėja ir tik tuomet pradeda mesti svorį.</p> <p>Estijos Laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets detaliau papasakojo apie nėgių migraciją ir ner&scaron;tą. Upe pirmiausia praplaukia mažiausios, tuomet &ndash; didžiausios nėgės. Žiemos mėnesiais jos visi&scaron;kai nesimaitina, meta svorį ir trumpėja. Nustatyta, kad nėgės migruoja lapkričio mėnesį, antroji didžiausia jų migracijos banga &ndash; vasario&ndash;kovo mėnesiais. &Scaron;is bestuburis gali nuplaukti iki 10-ies kilometrų per dieną, aktyviausias yra apie 23 &ndash;ią -1 valandą nakties.</p> <p>Mokslininkai sutarė, kad siekiant pagerinti sąlygas nėgėms, reikia nuolat tikrinti vandens kokybę, sutarti dėl vienodų žvejybos apribojimų (&scaron;iuo metu Latvijoje ribojamas žvejybos įrankių skaičiu, Lietuvoje &ndash; sugautų žuvų kiekis).</p> <p>Nutarta toliau tęsti nėgių perkėlimą per užtvankas nes tai duoda teigiamų rezultatų. Kai kurie Latvijos mokslininkai, tokie kaip Kaspars Abersons atlieka tyrimus nėgių ner&scaron;tavietėse. Jis ie&scaron;ko atsakymų, kaip būtų galima pagerinti nėgių ner&scaron;taviečių būklę.</p> <p>Jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus teigė, jog neįtikėtina, kad į Baltijos jūra ties Latvija įplaukusi nėgė migruotų iki &Scaron;vedijos krantų. Todėl nėgių i&scaron;tekliams valdyti turėtų būti sukurta tarptautinė darbo grupė.</p> Thu, 23 May 2019 07:18:42 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=625 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki 2019 06 03 d. 10.00&nbsp; Lietuvos laiku.</p> <p>Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1PgALQyYK7qgwpssDk93vC7hhqSHQmwLt">https://drive.google.com/open?id=1PgALQyYK7qgwpssDk93vC7hhqSHQmwLt&nbsp;</a></p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a></p> Mon, 20 May 2019 11:12:49 GMT Į Lietuvą atkeliavo naujos pontoninės gaudyklės – kaip tai pakeis ruonių ir žvejų santykius? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=624 <p><strong>Ruonių ir žvejų konfliktas tęsiasi jau metų metus. Tačiau praėjusiais metais situacija įkaito &ndash; Pajūrio regioniniame parke, Baltijos jūros pakrantėje buvo rastas ruonis nupjauta galva, dar keli &ndash; su &scaron;autines primenančiomis žaizdomis. Ruoniai suryja iki 60 proc. žvejų laimikio, ir vis tik jie yra saugomi Baltijos jūros žinduoliai. Gamtosaugininkai nutarė konfliktą spręsti pasitelkę specialią techniką &ndash; pontonines gaudykles. Tai &ndash; nauji įrankiai žvejybai, kurių ruoniai negali įveikti. Tačiau kelias tvaresnės žvejybos link kol kas yra brangus ir prakti&scaron;kai nepatikrintas. </strong></p> <p><strong>Ruonių jaunikliams pirmieji mėnesiai gyvenimo i&scaron;bandymų metas <br /> <br /> </strong>Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė sako, jog<strong> </strong>ruoniai<strong> </strong>baigė<strong> </strong>veistis<strong> </strong>maždaug kovo pabaigoje. Taigi metas, kai yra didžiausia tikimybė rasti ant kranto i&scaron;mestus ruonių pamestinukus, jau praėjo. <strong></strong></p> <p>&bdquo;Pamestinukų dar gali pasirodyti, bet jų skaičius turėtų mažėti, nes didžiausias jų pikas &ndash; kovo pabaiga&ndash; balandžio pradžia. &Scaron;is metas sutampa su atjunkymo laikotarpiu, kai jaunikliai paliekami badauti arba pasninkauti. Tai &ndash; natūralus rei&scaron;kinys: pilkųjų ruonių mamos palieka savo mažylius. Apie mėnesį jie gyvena i&scaron; sukauptų riebalų, didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje, vystosi jų raumenys,&nbsp; jie mokosi judėti ir savaranki&scaron;kai maitintis&ldquo;, &ndash; sako V. Survilienė.</p> <p>Vis tik itin jaunos arba &ndash; prie&scaron;ingai &ndash; senos ruonės gali nesugebėti tinkamai i&scaron;maitinti jauniklio, arba pasirenka blogas gulyklas pirmiesiems mažylio augimo mėnesiams. Gali būti, jog jauniklis nesukaupia pakankamai riebalų ir todėl, kad mamos veisiasi per vėlai ant nestablių ledo lyčių.</p> <p>&bdquo;Kai kurie jaunikliai suserga, susižeidžia, apsinuodija, kažkur &bdquo;<em>nublūdija&ldquo; </em>ir pasimeta, bemedžiodami įsipainioja į žvejų tinklus. Dar kiti tiesiog nesugeba susirasti maisto esant per mažiems žuvies resursams&ldquo;,&nbsp; &ndash; apie ruonių jauniklių bėdas pasakoja gamtosaugos specialistė.</p> <p>Jos teigimu, natūraliomis sąlygomis pirmaisiais metais žūva nuo de&scaron;imtadalio iki arti pusės visų gimusių jauniklių.</p> <p>&nbsp;<strong>Ką daryti paplūdimyje pastebėjus ruoniuką?</strong></p> <p>&bdquo;Kadangi populiacija Baltijos jūroje yra i&scaron;augusi, tikėtina, kad ir pamestų jauniklių skaičius auga. Jei, tarkime, Saremo salose patelės atsiveda apie 3200 jauniklių, vien ten gali žūti nuo 300 iki 1300 ruonių. O visoje Baltijos jūroje jų gimsta dar daugiau. Dalis jauniklių žūva tose pačiose gulyklose, veisimosi vietose, kitiems užtenka energijos plaukti, tačiau beplaukiant jie pavargsta, su&scaron;ąla ir nugai&scaron;ta i&scaron; alkio&ldquo;, &ndash; sako mokslininkė. Jos teigimu, reikia stengtis, kad ruoniukų bent jau dėl žmogaus poveikio žūtų kuo mažiau.</p> <p>Ką reikėtų daryti, jei tokį nelaimėlį pastebėsite paplūdimyje?</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1525" border="0" /></p> <p><em>Pilkasis ruonis. Pixabay.com nuotr.</em></p> <p>&bdquo;Pastebėjus ruonio jauniklį geriausia prane&scaron;ti Lietuvos jūrų muziejui. Dar geriau &ndash; jei pavyksta per atstumą padaryti ruonio nuotrauką (tik ne <em>selfį</em>!) ir ją nusiųsti Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir pauk&scaron;čių skyriaus vedėjui Arūnui Gru&scaron;ui. Ruonio &nbsp;nereikėtų trikdyti ir prie jo lįsti. Kartais jauni, nepatyrę, sveiki ruoniai i&scaron;silaipina Lietuvos pakrantėje pailsėti. Sulaukę žmonių dėmesio arba susidūrę su naminiais ar laukiniais plė&scaron;rūnais jie pasitraukia&ldquo;, &ndash; paai&scaron;kina pa&scaron;nekovė.</p> <p>&nbsp; Jauni ruoniai apskritai yra tyrinėtojai, pana&scaron;iai kaip ir jauni žmonės: jie migruoja, i&scaron;bando naujas ilsėjimosi vietas. Jei vieta tinkama, joje jie gali užsilaikyti ir nutarti, kad čia bus nuolatinė gulykla. Deja, Lietuvos pakrantė yra pernelyg dažnai lankoma žmonių, todėl jei ruoniai joje ir užsilieka, ilsisi ant uosto žiočių molo ar kitų nuo kranto nutolusių struktūrų.</p> <p>&nbsp;&bdquo;Jei ruonis pamatęs žmogų nesitraukia, yra mažas, prakti&scaron;kai nejuda ir nesidomi aplinka, yra didelė tikimybė, kad jis per daug nusilpęs ir jam reikia pagalbos. Per prievartą stumti į vandenį, jei ruoniukas mažas, nereikia. Jei neturi pakankamai energetiniu resursų, vandenyje su&scaron;als. Pagrindiniais patarimais, ką daryti radus ruonį dalinasi Lietuvos jūrų muziejus savo &bdquo;Facebook&ldquo; puslapyje. Svarbiausia ruonio nevaryti į jūrą, ne&scaron;erti, neliesti ir apsaugoti nuo &scaron;unų bei įkyrių smalsuolių&ldquo;, &ndash; ragina V. Survilienė.</p> <p><strong>Tyrimai &Scaron;iaurės &scaron;alyse: pusė žuvies tiesiog dingsta i&scaron; tinklų </strong></p> <p>&nbsp;Nepaisant visų negandų daugiau nei pusė mielų mažylių užauga į rubuilius pilkuosius ruonius. Ir pradeda krėsti eibes žvejams. Pastarieji ant ruonių pyksta ne be reikalo. Tyrimų, darytų &Scaron;vedijoje ir Suomijoje, duomenimis, žvejai dėl ruonių prarasdavo iki 60% laimikio ir, žinoma, likdavo su sugadinta įranga.</p> <p>&bdquo;Tyrimų metu mokslininkai į tinklus pridėdavo žymėtos žuvies. Beveik 40% žuvies dingdavo be pėdsako. Dėl ruonių daromo poveikio jau užsidarė apie 70% žvejojančių Suomijos priekrantėse įmonių&ldquo;, &ndash; atskleidė V. Survilienė.</p> <p>Pats ruonis gali suėsti apie 4% savo kūno masės maisto, arba apie 4-8 kg žuvies per dieną. Tačiau diena dienai nelygi. Kaip ir kiekvienas gyvūnas, turėdamas progą ruonis gali suvalgyti kur kas daugiau &ndash;iki 20 kg žuvies. Tai rei&scaron;kia, kad kelias ateinančias dienas jis galės ilsėtis, tačiau tos &bdquo;nuodėmingos&ldquo; dienos žvejų laimikis gali būti sumažėjęs. Padauginkime &scaron;į smagurį ruonį i&scaron; dviejų ar keturių &ndash; kiek jų dažniausiai būna &ndash; ir tinklai liks tu&scaron;ti.</p> <p>Lietuvos gamtos fondas yra gavęs finansavimą i&scaron; Europos sąjungos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, i&scaron; &scaron;ių lė&scaron;ų nupirktos dvi po 15 tūkst. eurų kainuojančios pontoninės gaudykles.</p> <p>&bdquo;Svarbiausia &scaron;ių gaudyklių dalis &ndash; ruonių draskymui atsparus tinklinis audinys, kuris neapauga dumbliais, patogu jį i&scaron;kelti vir&scaron; vandens, gaudyklės pritaikytos transportavimui. Svarbiausias skirtumas nuo statomųjų žiauninių tinklų &ndash; kad &nbsp;žuvis nežūna, o ruonis (ir netgi jūriniai paukčiai) negali ten įlįsti ir įstrigti, negali praplė&scaron;ti medžiagos ir paleisti žuvies&ldquo;, &ndash; naujos įrangos skirtumą nuo tradicinių tinklų paai&scaron;kino V. Survilienė.</p> <p><strong>Mokamos kompensacijos, bet vis dar yra klausimų dėl naudojimo</strong></p> <p>Vis tik yra ir tam tikrų i&scaron;&scaron;ūkių: Lietuvoje, prie&scaron;ingai nei Skandinavijos &scaron;alyse, įranga nebus apsaugota nuo bangų mū&scaron;os, o gaudyklės statomos pakankamai giliai, sudėtinga jas stabiliai pritvirtinti prie dugno.</p> <p>&bdquo;Tačiau &scaron;ios įrangos diegimas Baltijos jūroje vyksta jau kelis de&scaron;imtmečius, jau teko girdėti, kad Vokietijos žvejai sėkmingai adaptavo įrangą smėlėtoms pakrantėms. &Scaron;iuo metu Lietuvos žvejai gali pra&scaron;yti kompensacijų gaudyklėms įsigyti, tačiau kaina vis tiek auk&scaron;ta, o klausimas, ar pasiteisins, i&scaron;lieka. &Scaron;io projekto metu stengsimės i&scaron;siai&scaron;kinti, kaip pritaikyti gaudykles Lietuvoje&ldquo;, &ndash; sakė pa&scaron;nekovė.</p> <p>Tačiau kyla natūralus klausimas &ndash; jei gaudyklės pasiteisins ir veiks, o ruoniai jau kelerius metus yra įpratę sočiai maitintis tinkluose įstrigusia žuvimi, ar jie nežus i&scaron; bado? Mokslininkė nuramina, jog Baltijos jūroje &scaron;ios gaudyklės naudojamos jau beveik du de&scaron;imtmečius.</p> <p>&bdquo;Nuo to laiko pilkųjų ruonių skaičius Baltijos jūroje tik augo, tuo metu apie 70% Suomijos žvejybos įmonių užsidarė. Tai rei&scaron;kia, kad gaudyklės yra tik bandymas i&scaron;gyventi ir bent &scaron;iek tiek apsaugoti savo laimikį nuo ruonių. Gaudyklėje žuvis i&scaron;lieka gyva, galima atsirinkti laimikį, ir dalį žuvies gražinti į jūrą&ldquo;, &ndash; sako V. Survilienė.</p> <p>Jos teigimu, žvejų pelnas bet kokiu atveju mažės dėl mažėjančių žuvų i&scaron;teklių ir konkurencijos.</p> <p>&bdquo;Kelios gaudyklės i&scaron; ruonių tikrai neatims žuvies, o, reikia tikėtis, paskatins juos ie&scaron;koti maisto atviroje jūroje ir mažiau sukinėtis aplink žvejų tinklus, kur ypač jauni ruoniai dažnai ir įkliūva. Atradus būdą, kaip jas tinkamai panaudoti Lietuvos pakrantėje, būtų galima užtikrinti tvarią žvejybą&ldquo;, &ndash; pokalbį užbaigė gamtosaugos specialistė.</p> Fri, 17 May 2019 07:26:07 GMT Gamtininkai Pūsčios pelkėje įrengė apie 100 įvairių užtvankų – kuo jos susiję su mažesniais CO2 išmetimais? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=623 <p><br />(<em>Patvinusi Pūsčios pelkė&nbsp;</em><em>- Lietuvos gamtos fondo nuotr.)</em></p> <p>XX a. viduryje Pūsčios pelkė buvo viena didžiausių &Scaron;iaurės Rytų Lietuvos auk&scaron;tapelkių. Tačiau sovietmečiu nusausintoje pelkėje pradėta durpių kasyba truko 30 metų, o &scaron;ių darbų pasekmės pastebimos iki &scaron;iol. Didelę dalį pažeistos pelkės užima plikų durpių dykros, kuriose negali įsikurti jokie augalai, ir natūralioms auk&scaron;tapelkėms nebūdingi krūmai, medžiai.</p> <p>&nbsp;2000-aisiais Lietuvos gamtos fondo iniciatyva Pūsčios pelkėje pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai &ndash; pastatyta 15 specialių užtūrų, sulaikančių vandenį ir patvenkti pelkės pakra&scaron;čiai. Gamtotvarkos darbų rezultatai lėtai, bet ry&scaron;kėja: rytiniuose pakra&scaron;čiuose drėgmės prisotintas durpes jau padengė skaisčiai žalias kiminų kilimas.</p> <p>Vis dėlto, visai pelkei atkurti dar reikia inovatyvių hidrologinio režimo atkūrimo priemonių. Nepaisant kelis de&scaron;imtmečius trukusios durpių gavybos, čia vis dar aptinkami auk&scaron;tapelkėms būdingi bruožai, augalai ir gyvūnai. Pelkėje ir jos apylinkėse peri tetervinai, plė&scaron;riosios med&scaron;arkės, gervės, perkūno oželiai, stebimi baltieji ki&scaron;kiai.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1523" border="0" /></p> <p>(<em>Gervės pelkėje - Lietuvos gamtos fondo nuotr.)</em></p> <p>Teritorijoje aptiktos 4 tipų Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinės: 7120 Degradavusios auk&scaron;tapelkės, 7150 Plikų durpių saidrynai, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai ir 91D0 *Pelkiniai mi&scaron;kai.</p> <p>Tęsiant anksčiau pradėtus darbus ir įgyvendinant projekto <em>LIFE</em> &bdquo;<em>PEAT RESTORE&ldquo;</em> užduotis, Pūsčios telmologiniame draustinyje nuo 2019-ųjų sausio iki kovo mėnesio 81 hektaro plote sudarytos sąlygos hidrologinio režimo atsikūrimui ir 32 hektarų plote i&scaron;kirsta sumedėjusi augalija.</p> <p>Krūmų ir ypač lapuočių medžių, įsigalėjimas anksčiau buvusiuose atviruose auk&scaron;tapelkės plotuose yra akivaizdus pelkės hidrologinio režimo pažeidimo ir ekosistemos degradavimo požymis. Pažeistoje auk&scaron;tapelkėje augantys medžiai ir krūmai spartina durpių klodo mineralizaciją bei i&scaron;garina daug drėgmės. Dėl to pažeistoje auk&scaron;tapelkėje negali ve&scaron;ėti kiminai, žoliniai augalai ir puskrūmiai.</p> <p>Pa&scaron;alinti sumedėjusią augaliją reikia ne tik tam, kad būtų atkurtas hidrologinis režimas, bet ir kad būtų atkurtos auk&scaron;tapelkėms būdingos atviros erdvės, tinkamos retiems pelkių pauk&scaron;čiams perėti. Pūsčios telmologiniame draustinyje i&scaron;kirsti ūkiniu požiūriu nevertingi jaunuolynai, o po pelkės vidurį i&scaron;sibarsčiusios brandesnių mi&scaron;kų salos liko nepaliestos. Kirtimo darbai atlikti rankiniu būdu, naudojant motorinius pjūklus ir krūmapjoves. Dalis medienos biomasės panaudota tvenkti numatytus sausinamuosius griovius. Medžių &scaron;akos tampa puikiu substratu kiminams pradėti augti.</p> <p>Didžiausiu gamtotvarkos darbų i&scaron;&scaron;ūkiu tapo pelkės hidrologinio režimo atkūrimas. Dėl praeityje vykdytos pramoninės durpių gavybos, pelkė yra i&scaron;vagota sausinimo griovių bei drenažo vamzdžių. Jų bendras ilgis siekia 35 km. Ir taip suniokotos pelkės reljefą ilgus metus toliau žalojo pavir&scaron;inis vanduo, vėjas, po eksploatacijos palikti durpių kauburiai ir kelmų krūvos. Visos &scaron;ios priežastys labai apsunkino hidrologinio režimo atkūrimą. Tačiau įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&ldquo; specialistai, konsultuodamiesi su Lietuvos gamtos fondo atstovais, parengė hidrografinį projektą, kuriuo vadovaujantis įrengtos 65 i&scaron; durpių supiltos, 35 plastikinės ir 3 mi&scaron;rios užtūros, daugiau nei 100 vietų sulaužyti senieji drenažo vamzdžiai.</p> <p>Vietose, kur eksploatacijos pažeistas pelkės pavir&scaron;ius buvo itin nelygus įrengti pavir&scaron;inio vandens nutekėjimą stabdantys pylimai i&scaron; vietinio grunto ir plastikinių spraustasienių. I&scaron; viso įvairiose pelkės vietose įrengta 10 pylimų, kurių bendras ilgis 774 m, o vidutinis auk&scaron;tis &ndash; 0,5m.</p> <p>&Scaron;ie atlikti darbai ne tik sukurs sąlygas pelkės ekosistemos atsikūrimui, bet ir sumažins į atmosferą i&scaron;metamų &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Gamtotvarkos specialistai apskaičiavo, jog pakitus hidrologiniam režimui ir pakilus vandens lygiui per ateinančius de&scaron;imtmečius CO<sub>2</sub> emisijos i&scaron;&nbsp; Pūsčios pelkės sumažės beveik 70 %.</p> Thu, 18 Apr 2019 13:56:08 GMT Klaipėdos universitete susirinkę užsienio ekspertai padės sukurti nėgių išteklių valdymo ir apsaugos strategiją http://www.glis.lt/?pid=178&news_id=622 <p>&nbsp;Klaipėdos universitetas, kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu &bdquo;BIOR&ldquo; bei Lietuvos gamtos fondu sukvietė mokslininkus i&scaron; Baltijos jūros regiono &scaron;alių, Jungtinės karalystės, Belgijos, Portugalijos ir Kanados į tarptautinį seminarą pasidalinti patirtimi nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos klausimais.</p> <p>Anksčiau minėti partneriai vykdo projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje &ndash; LAMPREY&ldquo;. Jo tikslas &ndash; sustiprinti Latvijoje ir Lietuvoje svarbaus i&scaron;tekliaus &ndash; nėgių &ndash; tvarų, moksliniais duomenimis pagrįstą valdymą. Tam reikia parengti iki &scaron;iol neegzistavusią ilgalaikę strategiją.</p> <p>Nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija bus kuriama remiantis projekto mokslinių tyrimų duomenimis (nėgių populiacijų būklės ir genetinės struktūros, nėgių migracijos ir žvejybinio mirtingumo,&nbsp; žuvivaisos efektyvumo tyrimų, migracijos kliūčių inventorizacijos) ir kitų &scaron;alių gerąja praktika, kuri bus perimta i&scaron; ekspertų organizuojamo tarptautinio renginio metu. &nbsp;</p> <p>Seminare Klaipėdos universitete Jūros tyrimų institute balandžio 11-12 dienomis dalyvaus ir prane&scaron;imus skaitys mokslininkai i&scaron; Lietuvos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos, Lenkijos, &Scaron;kotijos, Belgijos, taip pat Latvijos ir Lietuvos respublikų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kurios yra atsakingos už i&scaron;teklių valdymą, atstovai. Nuotoliniu būdu per vaizdo transliaciją prane&scaron;imus skaitys nėgių i&scaron;teklių valdymo ekspertai i&scaron; Portugalijos ir Kanados.</p> Thu, 04 Apr 2019 08:03:54 GMT Klaipėdos universitete susirinkę užsienio ekspertai padės Lietuvai kurti nėgių apsaugos strategiją http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=621 <p>&nbsp;<em>Tiito Hunto nuotr., Wikipedia (CC BY-SA 3.0)</em></p> <p>Klaipėdos universitetas, kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu &bdquo;BIOR&ldquo; bei Lietuvos gamtos fondu sukvietė mokslininkus i&scaron; Lenkijos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos ir Kanados į tarptautinį seminarą pasidalinti patirtimi nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos klausimais.</p> <p>Lietuvos ir Latvijos mokslininkai kartu vykdo projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje &ndash; LAMPREY&ldquo;. Jo tikslas &ndash; sustiprinti Latvijoje ir Lietuvoje svarbios žuvų rū&scaron;ies &ndash; nėgių &ndash; tvarų, moksliniais duomenimis pagrįstą valdymą. Tam reikia parengti iki &scaron;iol neegzistavusią ilgalaikę strategiją.</p> <p>Nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija bus kuriama remiantis projekto mokslinių tyrimų duomenimis (nėgių populiacijų būklės ir genetinės struktūros, nėgių migracijos ir žvejybinio mirtingumo,&nbsp; žuvivaisos efektyvumo tyrimų, migracijos kliūčių inventorizacijos) ir kitų &scaron;alių gerąja praktika, kuri bus perimta i&scaron; ekspertų organizuojamo tarptautinio renginio metu. &nbsp;</p> <p>Seminare Klaipėdos universitete Jūros tyrimų institute balandžio 11-12 dienomis dalyvaus ir prane&scaron;imus skaitys mokslininkai i&scaron; Lietuvos, Latvijos, Estijos, &Scaron;vedijos, Lenkijos, taip pat Latvijos ir Lietuvos respublikų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kurios yra atsakingos už i&scaron;teklių valdymą, atstovai. Nuotoliniu būdu per vaizdo transliaciją prane&scaron;imus skaitys nėgių i&scaron;teklių valdymo ekspertė i&scaron; Kanados.</p> Thu, 04 Apr 2019 07:51:49 GMT Specialistai atgaivins senuosius Kauno ir Vilniaus ąžuolynus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=620 <p><strong>Įspūdingai atrodantys seni medžiai yra&nbsp; ne tik istorinis ir kultūrinis palikimas, puo&scaron;iantis mūsų &scaron;alies kra&scaron;tovaizdį, bet ir unikali buveinė daugeliui grybų, vabalų, pauk&scaron;čių ir gyvūnų rū&scaron;ių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys senesni nei 100 metų ąžuolai. Viename tokiame medyje aptinkami keli &scaron;imtai rū&scaron;ių, o i&scaron; viso su brandžiais ąžuolais susiję daugiau kaip 1000 skirtingų organizmų rū&scaron;ių.&nbsp; Turimus ąžuolynus reikia puoselėti ir saugoti &ndash; artimiausiu metu didžiausius miesto teritorijose esančius ąžuolynus &ndash; Kauno ąžuolyną ir Vilniaus Verkių parko ąžuolyną Neries &scaron;laite &ndash; atgaivins projekto &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; specialistai. </strong></p> <p>Dalis &scaron;ių organizmų yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose ir jų i&scaron;likimas priklauso nuo tokių medžių likimo. Brandžių medžių &bdquo;ambasadorius&ldquo; yra niūriaspalvis auksavabalis (<em>Osmoderma eremita</em>). Sudarius geras sąlygas jo i&scaron;likimui, bus i&scaron;saugota ir &scaron;imtai kitų rū&scaron;ių: žinduolių, pauk&scaron;čių, vabzdžių, augalų, grybų ir&nbsp; kerpių.</p> <p>Manoma, kad per artimiausius 10 metų Europoje bus prarasta penktadalis medžių, kuriuose aptinkamos specifinės ir retos, tik brandžiuose medžiuose arba &scaron;alia jų gyvenančios rū&scaron;ys. Brandžių medžių nykimo priežastys yra įvairios:</p> <p>-dalis drevėtų medžių nulūžta po didesnio vėjo gūsio;</p> <p>-pakelėse, alėjose, bažnyčių &scaron;ventoriuose ar senose kapinėse augančias galiūnų gretas nuolat retina žmonės;</p> <p>-atvirose vietose keroję plačia&scaron;akiai užgožiami aplink augančių jaunų medžių.</p> <p>Tam, kad senieji medžiai ilgiau gyvuotų &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; projekto specialistai parengė gamtotvarkos planus dviem labai svarbioms teritorijoms &ndash; Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais. Kauno ąžuolynas &ndash; tai didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas, kitados Nemuno ir Neries santakoje plytėjusių ąžuolynų palikimas. Kartu tai &ndash; gausiausia niūriaspalvio auksavabalio radavietė Lietuvoje. Neries &scaron;laitas ties Verkiais &ndash; legendomis, dvaro rūmais ir parku garsėjanti vietovė.</p> <p>&nbsp;Paskutinį kartą niūriaspalvis auksavabalis Neries &scaron;laite augančiuose senuose medžiuose&nbsp; stebėtas prie&scaron; kiek daugiau nei de&scaron;imtmetį, todėl Lietuvos gamtos fondo specialistai stengiasi &scaron;ią retą rū&scaron;į sugrąžinti į jos istorinę buveinę. Abi teritorijos yra saugomos kaip Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos niūriaspalvio auksavabalio apsaugai.</p> <p>Gamtotvarkos planų Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais rengimo procesas užtruko ilgiau nei metus. Pirmiausia daryti &scaron;ių teritorijų tyrimai ir planuotos priemonės teritorijų būklės pagerinimui. Parengus pirminę planų versiją ji derinta su atsakingomis institucijomis ir visuomene. Gautos pastabos įtrauktos į atnaujintus gamtotvarkos planus, kurie toliau derinti su Aplinkos ministerijos specialistais. Galiausiai gamtotvarkos planai Kauno ąžuolynui ir Neries upės &scaron;laitui ties Verkiais buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 2-ą dieną Aplinkos ministro įsakymais.&nbsp;</p> <p>&Scaron;ių gamtotvarkos planų tikslai yra Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose sukurti palankias sąlygas gyventi retoms ir specializuotoms senųjų ąžuolynų rū&scaron;ims, kurias atstovauja niūriaspalvis auksavabalis. Tam, kad tikslas būtų pasiektas &scaron;iose saugomose teritorijose reikia atkurti ir užtikrinti niūriaspalvio auksavabalio mikrobuveinių &ndash; senų lapuočių medžių &ndash; tinkamas ekologines sąlygas.</p> <p>Senųjų medžių apsaugai numatytos įvairios priemonės. Pačios svarbiausios &ndash; senųjų medžių lajų korekcija, senųjų medžių lają peraugančių, juos nustelbiančių jaunų medžių pa&scaron;alinimas ir invazinių rū&scaron;ių, tokių kaip uosialapis klevas, naikinimas. Kadangi abi saugomos teritorijos yra ir miesto parkai, numatytos priemonės ir lankytojų saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, žmonėms grėsmę keliančių sausų &scaron;akų &scaron;alinimas ir grėsmę keliančių sausuolių pavertimas stuobriais.</p> <p>Viena priemonė skirta medžių apsaugai nuo lankytojų &ndash; tai prie&scaron;gaisrinės signalizacijos įrengimas saugotinų medžių drevėse. Taip pat, planuojamas ankstesnių ąžuolyno priežiūros klaidų taisymas, tai, pavyzdžiui, betono i&scaron;ėmimas i&scaron; užmūrytų drevių. Užmūrijus drevę medžio viduje kaupiasi drėgmė, kurioje sparčiau auga medžius silpninantys grybai.</p> <p>Gamtotvarkos planai bus įgyvendinti per de&scaron;imtmetį - 2019 &ndash; 2028 metais, bet pagrindinės veiklos bus užbaigtos jau 2021-ais metais.</p> Wed, 03 Apr 2019 16:48:19 GMT Kvietimas dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=619 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima <strong>įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas</strong>.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki <strong>2019 03 13 d. 10.00</strong>&nbsp; Lietuvos laiku.</p> <p style="text-align: justify;">Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos:&nbsp; <strong><span style="text-decoration: underline;"><a href="https://drive.google.com/drive/folders/1GRB8KfmLPVrETVCgspB1xVEHICKw2m4H?usp=sharing">PIRKIMO DOKUMENTAI (PIRKIMO SĄLYGOS, SUTARTIES PROJEKTAS)</a></span></strong></p> <p style="text-align: justify;">Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Fri, 22 Feb 2019 13:28:10 GMT