Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Kodėl iš Lietuvos miestelių herbų dingo žuvys? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=653 <p><strong>Tu&scaron;čias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieni&scaron;a karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva &ndash; tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko &scaron;ių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl i&scaron; jų dingo žuvys? </strong></p> <p style="text-align: justify;">Viskas labai paprasta &ndash; &scaron;ia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai i&scaron;rei&scaron;kia savo susirūpinimą opia problema &ndash; nykstančiomis žuvies rū&scaron;imis &ndash; ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Vie&scaron;vilė, Auk&scaron;tadvaris, &Scaron;venčionys tokiu būdu siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones naudotis sąmoningam vartotojui skirtu žuvies bei jūros produktų gidu <a href="https://nykstazuvys.lt/">www.nykstazuvys.lt</a>.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;I&scaron;girdę apie &scaron;į projektą, neabejodami nusprendėme jį palaikyti, kadangi mums svarbios aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos. Taigi, nepabijojome simboli&scaron;kai i&scaron; savo herbo i&scaron;siimti &scaron;okančius upėtakius, kuriuos laikome Auk&scaron;tadvario identiteto dalimi, ir taip solidarizuotis su &scaron;ia akcija. Tikimės, kad daugiau žmonių sužinos apie dar mažai nu&scaron;viestą nykstančių rū&scaron;ių problemą&ldquo;, &ndash; sako Auk&scaron;tadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius, ekologiją ir gamtos puoselėjimą įvardijęs svarbiomis vertybėmis.</p> <p style="text-align: justify;">Karmėlavos, Neveronių, Vie&scaron;vilės, Auk&scaron;tadvario, &Scaron;venčionių miestelėnus projekto iniciatoriai skuba nuraminti, jog žuvys į herbus netrukus sugrį&scaron; ir jokių oficialių heraldikos pokyčių įtvirtinta nebus. Visgi, jei toliau dažnai net patys to nesuvokdami valgysime nykstačias žuvų rū&scaron;is, jos gali likti tik herbuose, tačiau ne vandenyse.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja Lietuvos gamtos fondo žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Leidinyje, kuriam palaikymą i&scaron;rei&scaron;kė Lietuvos miesteliai, žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1635" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1636" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1637" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1639" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1638" border="0" width="471" height="264" /></p> Wed, 11 Dec 2019 11:12:08 GMT Trakų rajone iš pelkės ištrauktas ąžuolas gali padėti atsakyti į klausimus apie klimato kaitą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=652 <p><em>Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Marija Žukovskienė tvirtina ąžuolo skerspjūvį, kad galėtų nuvežti jį tyrimams. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. </em></p> <p><strong>Vyras Trakų rajone prie&scaron; de&scaron;imtmetį prie savo namų nusprendė i&scaron;sikasti kūdrą ir joje aptiko dalį seno ąžuolo. Medžio gabalo ilgis &ndash; 7 metrai, o apimtis &ndash; iki 3 metrų. Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro specialistai, gave prane&scaron;imą apie tokį medį, nuvyko į vietą ir atsipjovė kelis ąžuolo gabalus tyrimams. Suskaičiavus rieves ir įvertinus jų storį, dendrochronologai gali atrasti trūkstamą grandį savo tyrimuose ir i&scaron; sename ąžuole užkoduotos informcijos pasakyti, koks klimatas toje vietoje vyravo, pavyzdžiui, prie&scaron; tūkstantį metų. </strong></p> <p>Ąžuolo mėginius paėmė Gamtos tyrimų centro mokslo mokslininkė dr. Marija Žukovskienė ir Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras.</p> <p>Pirmiausa ąžuolo kamienas buvo sutvirtintas specialiomis juostomis, tuomet atsargiai atpjautas grandininiu pjūklu. Vis tik pilno jo skersmens atsipjauti gamtininkams nepavyko, tačiau gautas kiek aptrupėjęs skerspjūvis, tyrimus reikės atlikti naudojantis &scaron;iuo kamieno fragmentu.</p> <p>&Scaron;ie tyrimai atliekami tam, kad būtų i&scaron;siai&scaron;kinta, koks klimatas vyravo prie&scaron; tūkstančius metų. Pagal dendrochonologines skales (medžio revių plotį, ra&scaron;tą) galima i&scaron;siai&scaron;kinti, kokiomis sąlygomis ąžuolas augo prie&scaron; daugybę metų.</p> <p>&bdquo;Įprastai pelkė medžius tarsi užkonservuoja &ndash; jie nebeyra, nepūna, guli bedeguonėje&nbsp;aplinkoje, todėl tokie radiniai mokslininkams yra labai vertingi. Tačiau &scaron;iuo atveju, ąžuolas i&scaron; pelkės i&scaron;trauktas 2007-aisiais, o mėginius mokslininkai turėjo galimybę paimti tik dabar, kai jis atvirame ore pragulėjo daugiau kaip 10 metų. Todėl medis daugelyje vietų yra pažeistas puvinio, byra į gabalus ir tai apsunkina tyrimus&ldquo;,&nbsp;&ndash; teigė&nbsp; Gamtos tyrimų centro kvarteto tyrimų laboratorijos daktarė M. Žukovskienė.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1624" border="0" /></p> <p><em>Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras prie seno ąžuolo kamieno. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. </em></p> <p>Pasak mokslininkės, i&scaron;siai&scaron;kinti daugiau apie holoceno (epochos prie&scaron; 10-11 tūkstančių metų) klimatą padeda limituojančių faktorių teorija. Ji sako, kad kai medis patiria stresą, tai atsispindi jo metinėse rievėse, todėl mokslininkai gali pasakyti, kada konkrečiai prie&scaron; daugelį metų sąlygos medžiui augti buvo palankios arba sudėtingos. Kartu tai leidžia daryti i&scaron;vadas, apie tuo metu vyravusias aplinkos sąlygas.</p> <p>Kadangi medžiai yra labai jautrūs aplinkos sąlygoms, jie yra puikūs klimato kaitos indikatoriai &ndash; buvusias jų augimo sąlygas galima nustatyti labai tiksliai t.y metų tikslumu. Tokiu atveju būtų galima atsakyti į klausimus, kurie padėtų geriau suprasti &scaron;iandienines klimato kaitos tendecijas &ndash; galbūt suteiktų daugiau faktų atsakymams į klausimą, ar &scaron;iuo metu i&scaron;gyvename tam tikras klimato anomalijas, ar natūraliai toks klimatas nebuvo būdingas.</p> <p>&nbsp;Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai dėkoja ilgaamžio medžio savininkui Gediminui Černiauskui ir taip pat pra&scaron;o visus gyventojus prane&scaron;ti &scaron;ioms organizacijoms apie pana&scaron;ius radinius. Žinodami, kur guli itin senas ąžuolas, ra&scaron;ykite el. Pa&scaron;tu dr.&nbsp;<strong>Marijai Žukovskienei marija.t@glis.lt</strong></p> Tue, 26 Nov 2019 07:21:53 GMT Žvejų ir mokslininkų diskusija – kokios kliūtys trukdo Lietuvoje skanauti nėges? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=651 <p><strong>Žuvies Baltijos jūroje mažėja, menkių populiacija sumenko tiek, jog pietinėje jūros dalyje ties Lietuva jas apskritai uždrausta žvejoti. Klaipėdiečiai pastebi, jog uostamiesčio turguose žuvies pasirinkimas &ndash; labai skurdus. Tačiau tuo metu Lietuvoje gyvenančias ir anksčiau gurmani&scaron;ku patiekalu laikytas nėges lietuviai parduoda latviams, nė nepamėginę jų paruo&scaron;ti. Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, vykdantys bendrą su Latvija nėgių i&scaron;teklių vertinimo ir vartojimo tyrimą, susitiko su priekrantės bei Nemuno deltos žvejais, žuvies restoranų savininkais ir turizmo informacinių centrų atstovais diskusijai, kodėl užmir&scaron;ome tradicinį &scaron;io kra&scaron;to patiekalą &ndash; nėges.&nbsp; </strong></p> <p><strong>Nėgė &ndash; viduramžių monarchų delikatesas</strong></p> <p>Nėgės buvo svarbus maisto &scaron;altinis tiek &Scaron;iaurės Amerikoje, tiek Japonijoje, tiek Europoje.&nbsp; Už Atlanto jas aktyviai žvejojo ir vartojo indėnų gentys, o Didžiojoje Britanijoje nėgės nuo viduramžių laikų buvo karali&scaron;kas patiekalas. Kalėdoms ar svarbių jubiliejų proga monarchai, tokie kaip Henris III ir karalienė Elžbieta II gaudavo dovanų nėgių pyragą.</p> <p>Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų teigimu, vertingiausia žuvis prie&scaron; kelis de&scaron;imtmečius &scaron;iose vietovėse taip pat buvęs ne&nbsp; ungurys, o nėgė. Istoriniuose &scaron;altiniuose ra&scaron;oma, jog nėgių laimikio sulaukę restoranai i&scaron;keldavo vėliavą su devyniais ar septyniais ta&scaron;kais, nes tiek ertmių nėgės turi ant kūno. &Scaron;ie apskritažiomeniai gyviai buvo kepami ant labai mažos ugnies, saugant jų riebalus, o parūkytos ar marinuotos acte nėgės galėjo būti transportuojamos ilgesnį atstumą (pavyzdžiui, i&scaron; Lietuvos į Vokietiją, Prūsiją).</p> <p>Latvijoje prie Gaujos upės vis dar kasmet organizuojama nėgių &scaron;ventė, o vos kelis tūkstančius gyventojų turinis miestelis, Carnikava, vadinamas &bdquo;Nėgių karalyste&ldquo;, sutraukia gurmanus i&scaron; visos Latvijos. Apskritai nėgės sudaro iki trečdalio visų Latvijos vidaus vandenyse sugaunamų žuvų, &scaron;ios &scaron;alies žvejai sugauna daugiausia upinių nėgių Europoje. Be to, &scaron;i &scaron;alis i&scaron; Europos Komisijos yra i&scaron;sipra&scaron;iusi i&scaron;imtį, kad galėtų vartoti nėges, net jei jose aptinkamas didesnis nei leidžiama dioksinų (kancerogeninių ter&scaron;alų) kiekis.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1620" border="0" /></p> <p><em>Upinė nėgė. Roberto Staponkaus nuotr. </em></p> <p>&Scaron;iuo metu upinių nėgių verslinė žvejyba vykdoma &Scaron;vedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje &scaron;ios žuvys turi auk&scaron;tą ekonominę vertę. Jūrinės nėgės gaudomos Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. &Scaron;iose &scaron;alyse kilogramas jūrinių nėgių sezono metu gali kainuoti iki 40 eurų. Daug jūrinių nėgių sugaunama Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau Europos sąjunga jų neįsileidžia dėl žuvyse esančios per didelės ter&scaron;alų koncentracijos.</p> <p><strong>Lietuviai mėgsta žuvį, bet ją įperka vos porą kartų per savaitę</strong></p> <p>Jungtinių tautų duomenimis žuvies vartojimas visame pasaulyje auga ir 2016-aisiais i&scaron;skaičiuota, jog vienas pasaulio gyventojas per metus suvartoja apie 20 kilogramų žuvies ir jūros gėrybių. Labiau pasiturintys europiečiai suvartoja maždaug 24 kilogramus per metus, lietuviai &ndash; apie 16-18 kilogramų žuvies per metus.</p> <p>Klaipėdos universitetas prie&scaron; kelerius metus atliko tyrimą, ar lietuviai mėgsta žuvį. Gautos i&scaron;vados, jog mūsų tautiečiai žuvį vartoja apie 1-2 kartus per savaitę, Klaipėdos kra&scaron;tas &scaron;iuo požiūriu nei&scaron;siskiria i&scaron; likusios Lietuvos dalies. Lietuviai labiausiai mėgsta Baltijos jūroje sugaunamas žuvų rū&scaron;is.</p> <p>&bdquo;Padaryta i&scaron;vada, jog visi apklaustieji norėtų vartoti daugiau žuvies, bet juos ribojantis veiksnys yra kaina&ldquo;, &ndash; sako Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Nerijus Nika.</p> <p>Jis apgailestavo, jog idėja pardavinėti &scaron;viežią žuvį Danės krantinėje nepasiteisino &ndash; galiausiai liko tik kioskeliai su rūkyta žuvimi. &nbsp;Reikia užmegzti kontaktą su žvejais, tuomet žuvį galima įsigyti tiesiai i&scaron; žvejybinio laivo, vos parplaukus į krantą.</p> <p>&bdquo;Neturime pasiūlos, nors gyvename prie jūros&ldquo;, &ndash; stebėjosi ir Palangos žuvies restorano &bdquo;Oldman&ldquo; bendrasavininkis Valdas Puidokas.&nbsp; Jis savo restoranui žuvies keliauja pirkti į Latviją.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1619" border="0" /></p> <p><em>Upinės nėgės žiaunos. Roberto Staponkaus nuotr. </em></p> <p><strong>Net pačioje Klaipėdoje sunku rasti &scaron;viežios žuvies </strong></p> <p>Latvijos nėgių sugavimai praėjusio amžiaus 7 de&scaron;imtmetyje vir&scaron;ydavo ir 400 tonų per metus, tada tolydžio menko ir prie&scaron; kelerius metus&nbsp; smuko iki mažiau nei 50-ies tonų per metus. Lietuvoje nėgių žvejyba niekuomet nebuvo vir&scaron;ijusi net 20-ies tonų ribos. &Scaron;iuo metu kasmet sugaunama iki 5 tonų &scaron;ių apskritažiomenių gyvūnų, nors jų kaina pastaraisiais metais tolydžio kyla.&nbsp; Latvijoje kilogramas nėgių &scaron;iuo metu kainuoja 25 eurus. Lietuvoje viena rūkyta nėgė kainuoja tiek, kiek sezono metu kepta stinta &ndash; 1 eurą, o kilogramas &scaron;viežių &ndash; apie 6 eurus.</p> <p>Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Robertas Staponkus vylėsi, kad galbūt nėgės galėtų &bdquo;nuimti na&scaron;tą&ldquo; nuo ungurių, menkių ir kitų žuvų, kurių populiacijos &scaron;iuo metu yra nualintos, joms reikia duoti laiko atsikurti.</p> <p>Jūrų muziejaus atstovas Remigijus Dailidė svarstė, jog nėgių, kurios gyvena Lietuvoje, nevartojame, o mėgaujamės, pavyzdžiui, skumbre, kuri tiekėjų į Lietuvą atgabenama i&scaron;buvusi už&scaron;aldyta tiek, kiek tik higienos reikalavimai leidžia laikyti už&scaron;aldytą žuvį. Jis pripažino, jog &scaron;viežios žuvies trūksta netgi ie&scaron;kant jos Lietuvos jūrų muziejaus augintiniams.</p> <p>R. Dailidė dalinosi tuo, ką matė Lenkijoje: &scaron;ioje &scaron;alyje pagautus kar&scaron;ius ir kitas žuvis žvejai laiko į vandenį įleistose varžose ir pirkėjams parduoda dar gyvas.</p> <p>&bdquo;Lietuvoje &ndash; netgi toje pačioje Klaipėdoje, turguje atrasti &scaron;viežią žuvį yra i&scaron;&scaron;ūkis. Pardavėjas rodo menkę ir tikina, kad &scaron;viežia, nors tu puikiai žinai, kad tris paras į jūrą nebuvo įmanoma i&scaron;plaukti&ldquo;, &ndash; piktinosi R. Dailidė.</p> <p>Nėgių apskritai negalima už&scaron;aldyti &ndash; tuomet paruo&scaron;tos jos turės kartų skonį. &Scaron;į gyvūną reikia i&scaron;kart kepti arba i&scaron;rūkyti. Dar vienas variantas &ndash; laikyti vandens baseinėlyje, kol atsiras klientas, norintis patiekalo i&scaron; nėgės.</p> <p><strong>Latviai priprato ir nebegali be nėgių</strong></p> <p>Bet kodėl restoranuose neatsiranda patiekalų i&scaron; vietinės, čia pat sugaunamos ir gana gausiai Lietuvoje gyvenančios žuvies &ndash; nėgės? Žvejai diskutavo, jog kepamos nėgės skleidžia aitroką specifinį kvapą &ndash; galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl nėgių nesiūlo pajūrio, Palangos, Klaipėdos ir &Scaron;ilutės bei Rusnės žuvies restoranai.</p> <p>&bdquo;Manau, jei kas mažam būtų davę paragauti grundalo &ndash; turbūt &scaron;iandien jį valgyčiau. Dabar &ndash; negaliu, man nepatinka tas skonis. O ukrainiečiai puikiausiai valgo. Turbūt čia pripratimo klausimas,&ldquo; &ndash; sakė Jūrų muziejaus atstovas R. Dailidė.</p> <p>Jis svarstė, jog ir Latvijoje dėl to egzistuoja nėgių vartojimo tradicija &ndash; nuo mažens pripratę prie &scaron;io skonio kaimynai jo ie&scaron;ko ir &scaron;iandien.</p> <p>Beje, lietuvi&scaron;kas žuvies restoranas &bdquo;&Scaron;turmų &scaron;vyturys&ldquo; atkūrė &bdquo;Nėgių dienas&ldquo; ir jų metų norinčiųjų paragauti &scaron;io neįprasto vandens gyvūno restorane netrūksta. Tačiau kitus restoranus nuo nėgių įsigijimo vis dar atbaido ir kaina. Nėgės kaina siekia 6-9 eurus už kilogramą. O jei jį įsigijus neatsiras norinčiųjų paragauti?</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1621" border="0" /></p> <p><em>Nėgės tyrėjo mai&scaron;e. R. Staponkaus nuotr. </em></p> <p><strong>Klaipėdos regionas neturi &bdquo;tradicinės žuvies&ldquo; </strong></p> <p>Žuvies restoranų atstovai dalinosi mintimis, kad nors nėgės &scaron;iandien nėra paklausios, jų paklausą galima kilstelėti.</p> <p>&bdquo;&Scaron;ia dienai nėgių paklausos nėra. Bet ją galima suformuoti. Stintų paklausos prie&scaron; keliolika metų taip pat nebuvo. O dabar &ndash; tik pažiūrėkite, kas dedasi per &bdquo;Stintų &scaron;ventę&ldquo; Palangoje!&ldquo; &ndash; svarstė restorano &bdquo;Žuvinė&ldquo; vadovas Edmundas Sakalauskas.</p> <p>Klaipėdos kultūros ir informacijos centro atstovė ir Ana Timonina Mickevičienė pabrėžė, jog turistai dažnai teiraujasi, ką tradicinio klaipėdieti&scaron;ko galima paragauti. Būtų galima jiems rekomenduoti nėgių patiekalą, o &scaron;iandien tenka atsakyti: &bdquo;Pabandykite cepelinų&ldquo;.</p> <p>&bdquo;Buvau i&scaron;vykusi į Turkiją pristatyti Lietuvos maisto ir gėrimų. Ten pirmiausia sulaukiau klausimo: o kokia yra tradicinė žuvis arba jūros gėrybės? Atsakiau, kad tokios neturime &ndash; jie negalėjo patikėti. Jei pavyktų, nėgė galėtų būti Klaipėdos kra&scaron;to tradicinis patiekalas&ldquo;, &ndash; sakė A. Timonina Mickevičienė.</p> <p>Diskusijos dalyviai pradėjo svarstyti, kokiomis informacinėmis priemonėmis paskatinti turistus ir Klaipėdos svečius paragauti nėgių.&nbsp;</p> <p><strong>Žvejai nesugauna didžiausio leidžiamo kiekio</strong></p> <p>Latvijoje speciali Nėgių &scaron;ventė organizuojama rugpjūčio mėnesį &ndash; metas pasirinktas gana keistas, nes tokiu metu nėgės nemigruoja, jų nėra pagaunama &scaron;viežių. Įprastai nėgių sezonas &ndash; spalio-lapkričio mėnesiai, tačiau greičiausiai rugpjūtis pasirinktas dėl gausesnių turistų srautų.</p> <p>Projekte &bdquo;Lat-Lit Interreg&ldquo; &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinims ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; mokslininkai ketina kurdami tvarią nėgių vartojimo strategiją, pasiūlyti Lietuvos politikams riboti ne sugaunamų nėgių kiekį (&scaron;iuo metu jų galima pagauti 4 tonas per metus), o jų žvejybos įrankių skaičių &ndash; tokie apribojimai &scaron;iandien galioja kitose &scaron;alyse: Latvijoje, Estijoje.</p> <p>Lietuvoje nėgės &scaron;iuo metu yra gaudomos tik keliose vietose: &Scaron;ventosios upėje, Kur&scaron;ių mariose ir Nemuno žemupyje. Prakti&scaron;kai 100 proc. sugauto laimikio parduodama latviams.</p> <p>Nemune nėges gaudantis Rokas Radzvilavičius turi 25 virves su nuo kelių iki de&scaron;imties ant jų priri&scaron;tų pintų bučiukų (gaudyklių). Žvejas tikina, kad jokių limitų didinti nereikia &ndash; ir tie, kurie nustatyti, nėra pasiekiami, &nbsp;nes gaudyklės dažniau užsine&scaron;a žolėmis, žiemą &ndash; ižu, nei prisipildo nėgių.</p> <p>&bdquo;Bandžiau gaudyti ir su mediniais, ir su plastmasiniais, skardiniais, net su medžiaginiais įrankiais &ndash; skirtumo tarp sugavimų nėra&ldquo;, &ndash; sakė R. Radzvilavičius.</p> <p>Asociacijos &bdquo;Pamarėnas&ldquo; vadovas Giedrius Griciūnas perspėjo, kad suteikus leidimą nėges žvejoti kitose upėse, nei &scaron;iuo metu numatytos (Nemunas, &Scaron;ventoji, Akmena, Minija ir Kur&scaron;ių marios), jas užplūs latviai &ndash; jis pats yra girdėjęs juos žadant atvykti.</p> <p>Nėgės Lietuvoje kol kas yra saugomas gyvūnas, tačiau jų populiacijos dydis yra tik numanomas, apskaičiuojamas pagal žvejų sugavimus. &nbsp;Nemuno deltos regione nėges žvejoja trys žvejai. Diskusijoje &scaron;io regiono žvejybos įmonės teigė, jog nėgių sugavimo limitų didinti nėra poreikio.</p> <p><strong>Nėgės buvo rusni&scaron;kių &bdquo;karvutės&ldquo; </strong></p> <p>Salos etnokultūros ir informacijos cetro vadovė Birutė Servienė patvirtino, jog nėgės anksčiau buvo tradicinis patiekalas, tačiau nėra i&scaron;silaikiusios jų gaminimo tradicijos &ndash; kepimas ant durpinių briketų.</p> <p>&bdquo;Vienas žvejas man yra sakęs: &bdquo;Nėgės &ndash; tai mano karvutė. Nei &scaron;eriu, nei girdau &ndash; o melžti turiu ką.&ldquo; Latvijoje ant Kalėdų stalo privalo būti nėgės patiekalas &ndash; tai tokia pat griežta taisyklė, kaip kad mes laikomės dvylikos patiekalų skaičiaus. Jei norime nėgę i&scaron; naujo atrasti, jei norime, kad ją tiektų restoranai &ndash; reikia &scaron;venčių, populiarinančių &scaron;į patiekalą&ldquo;, &ndash; kalbėjo B. Servienė.</p> <p>Ji pridūrė, kad nėgių sezonas yra labai trumpas &ndash; po pirmųjų &scaron;alnų jos migruoja vos porą mėnesių.</p> <p>&bdquo;Vartojimo kultūros nėra, o rinka diktuoja sąlygas: latviai pasiūlo brangiau ir visa mūsų nėgė i&scaron;keliauja pas kaimynus. Nėges reikia vartoti &ndash; &nbsp;jas visą laiką vartojome. &Scaron;i žuvis yra &scaron;ito kra&scaron;to turtas &ndash; tačiau, žinoma, reikia vartoti tiek, kiek priklauso&ldquo;, &ndash; sakė B. Servienė.</p> <p>&nbsp;&bdquo;Kodėl nepadaryti &scaron;ventės dabar? &Scaron;iuo laikotarpiu &scaron;iame kra&scaron;te jokių &scaron;venčių nėra, Stintų &scaron;ventė ateis tik vasario mėnesį, &ndash; ragino įmonės &bdquo;Atmatos upė&ldquo; vadovas Algimantas Dirsė. &ndash; Tradicinė Rusnės &Scaron;aktarpio &scaron;ventė, prisimenu, prasidėjo tarp kelių kaimo turizmo sodybų, o dabar i&scaron;augo į didelę &ndash; taip galima ir Nėgių &scaron;ventę užkurti.&ldquo;</p> <p>Žvejas buvo nusiteikęs entuziastingai ir diskusijoje dalyvavusių restoranų &bdquo;Prie Peterso tilto&ldquo; bei &bdquo;Dreverna&ldquo; atstovus ragino &scaron;ventę surengti dar &scaron;iemet.</p> Thu, 21 Nov 2019 00:04:13 GMT Nyksta žuvys: ko artimiausiais metais gali nelikti ant mūsų stalo? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=650 <p><strong>Ungurys, menkė, jūros e&scaron;erys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju &ndash; jų i&scaron; viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies i&scaron;teklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) &scaron;ią savaitę pristato&nbsp; gidą sąmoningam žuvies vartotojui &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;.</strong></p> <p>Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti &ndash; vyksta nuolatinis i&scaron;teklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rū&scaron;ių yra<strong> </strong>i&scaron;gaudomos vir&scaron;ijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rū&scaron;ių i&scaron;gaudytos tokiu mastu, jog vargu, ar i&scaron;tekliai kada nors atsikurs&nbsp;&ndash;&nbsp;net visi&scaron;kai nutraukus žvejybą.<strong></strong></p> <p>&bdquo;Liūdna, bet situacija tokia, kad žuvys nyksta. I&scaron; mums gerai pažįstamų rū&scaron;ių sparčiausiai nyksta ungurys. Jei ne &scaron;ios žuvies įveisimo programa Lietuvoje, jos jau greičiausiai nebesutiktume. Per pastaruosius 50 metų vietinių ungurių sugaunama 100 kartų mažiau&ldquo;, &ndash; atkreipia dėmesį Robertas Staponkus, LGF žuvininkystės ekspertas.</p> <p>Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba, kurią sudaro Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai, rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą. Pana&scaron;i situacija ir su menke &ndash; &scaron;ių metų vasarą Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą Baltijos jūroje ties Lenkijos ir Lietuvos krantais.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1614" border="0" /></p> <p><strong>Rinktis atsakingai, nerei&scaron;kia atsisakyti</strong></p> <p>R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai. Todėl nuo jų pasirinkimo priklauso ir žuvų įvairovė bei jos i&scaron;tekliai.</p> <p>&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja R. Staponkus.</p> <p>Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.</p> <p>Pavyzdžiui, rekomenduojama rinktis otą, kuris užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje. Bet jei otas užaugintas žuvininkystės ūkiuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje arba jeigu sugautas tinklais &Scaron;iaurės jūroje, prie&scaron; renkantis verta pagalvoti. Visais kitais atvejais oto siūloma atsisakyti.</p> <p>Ekspertai i&scaron;skiria ir tokias žuvų rū&scaron;is, kurioms negresia i&scaron;nykimas &ndash; tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, &scaron;protai, strimėlė ir silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys i&scaron; tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur i&scaron;tekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1615" border="0" /></p> <p><strong>Rinktis didesnę žuvį, teirautis apie sugavimo vietą ir įrankius</strong></p> <p>Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį? Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų. Pirmiausia, rinktis didesnę žuvį ar file i&scaron;pjovą. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo palikti palikuonių.</p> <p>Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomi&scaron;kai i&scaron;sivysčiusiuose kra&scaron;tuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten i&scaron;teklių būklė prasta.</p> <p>Rekomenduojama klausti pardavėjų apie žuvies sugavimo vietą, naudotus įrankius &ndash; jie tokią informaciją dažniausiai žino.</p> <p>Ai&scaron;ku, nereikėtų diskriminuoti ir smulkių žuvų, tokių kaip &scaron;protai ar strimelės. &Scaron;ios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai labiau atsparios intensyviai žvejybai. Smulkios žuvys yra naudojamos gaminti žuvų aliejų ir miltus, kurie naudojami plė&scaron;rių žuvų auginimui ūkiuose.</p> <p>Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena i&scaron; i&scaron;eičių &ndash; pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė.&nbsp;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1617" border="0" /></p> Wed, 13 Nov 2019 15:18:49 GMT Seniesiems Kauno ąžuolyno medžiams – specialistų pagalba http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=649 <p><em>Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.</em></p> <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;e&scaron;tadienį Lietuvos gamtos fondo darbuotojai visus, kam rūpi &scaron;i unikali teritorija, &nbsp;pakvietė į Kauno ąžuolyną. &nbsp;Susitikimo metu vyko gamtotvarkos plane numatytų darbų pristatymas &scaron;alia S. Dariaus ir S. Girėno paminklo pastatytoje palapinėje, tačiau svarbiausias buvo pasivaik&scaron;čiojimas po ąžuolyną, kurio metu buvo parodyta kur ir kodėl bus atliekami konkretūs darbai.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Kauno ąžuolynas &ndash; didžiausias Europos mieste. &Scaron;i vieta svarbi ne tik miesto gyventojams, bet ir nuo brandžių medžių priklausomoms&nbsp; organizmų rū&scaron;ims. Čia prie &scaron;imtamečių medžių prisiglaudusios auga į Lietuvos raudonąją knygą įra&scaron;ytos ąžuolines kepenos (<em>Fistulina hepatica</em>) ir kuok&scaron;tinės grifolės (<em>Grifola frondosa</em>), į kamienus įsilipę krokiniai mink&scaron;teniai (<em>Hapalopilus croceus</em>), o drevėse slepiasi &scaron;io ąžuolyno pasididžiavimas &ndash; Lietuvoje ir visoje Europoje ypač griežtai saugomi niūriaspalviai auksavabaliai (<em>Osmoderma eremita</em> (<em>barnabita</em>)). Dėl i&scaron;skirtinės reik&scaron;mės gamtai Kauno ąžuolynas yra paskelbtas Buveinių apsaugai svarbia teritorija. Todėl 2017&ndash;2019 m. Lietuvos gamtos fondas &scaron;iai teritorijai rengė gamtotvarkos planą &ndash; strateginį planavimo dokumentą, numatantį kokių priemonių turi būti imamasi, kad Kauno ąžuolyne esančios gamtinės vertybės i&scaron;liktų. &Scaron;is gamtotvarkos planas 2019 m. balandį buvo patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu.</p> <p style="text-align: justify;">Pasivaik&scaron;čiojimo po Kauno ąžuolyną metu buvo aptariamos konkrečios problemos bei jų sprendimo būdai. Nors gamtotvarkos plano derinimas su visuomene vyko 2018 metų liepos 26 d., prie&scaron; pradėdami darbus Lietuvos gamtos fondo darbuotojai, suprasdami Kauno ąžuolyno ir kiekvieno mieste augančio medžio reik&scaron;mę, dar kartą norėjo informuoti visuomenę apie planuojamus darbus. &Scaron;į kartą susitikimas surengtas ne salėje, o pačiame Kauno ąžuolyne &ndash; juk kokios priemonės reikalingos konkretaus ąžuolo senolio ilgaamži&scaron;kumo užtikrinimui ai&scaron;kiausiai matosi, kai žiūrima į patį ąžuolą senolį ir jo aplinką. &nbsp;&nbsp;</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1606" border="0" style="border: 0px; vertical-align: middle;" /></p> <p style="text-align: justify;">Tarp parko ąžuolų vyrauja seni 100&ndash;320 metų medžiai, kurių kamieno skersmuo 100&ndash;160 cm. Istorinės nuotraukos byloja, kad prie&scaron; Antrąjį pasaulinį karą Kauno ąžuolynas labiau priminė stambiais medžiais apaugusią ganyklą nei didingą girią. Tokioje atviroje vietoje užaugę ąžuolai turi platesnę lają ir yra žemesni nei tankiame mi&scaron;ke užaugę ąžuolai. Tačiau ilgainiui pasikeitus Kauno ąžuolyno žemėnaudai, ąžuolyne ėmė augti medeliai savaiminukai, tokie kaip liepos, klevai ir skroblai, o teritorijai tapus parku, buvo pasodintos i&scaron; &Scaron;iaurės Amerikos kilusios medžių rū&scaron;ys, tokios kaip raudonieji ąžuolai, baltažiedės robinijos ir uosialapiai klevai. Tankėjant medynui, visi &scaron;ie medeliai jau augo mi&scaron;ko sąlygomis, siekdami saulės jie nesi&scaron;akojo į plotį, bet augo auk&scaron;tyn. Kai kurie jų i&scaron;dygo tiesiai po plačia&scaron;akėmis senųjų ąžuolų lajomis ir praaugo jas. Kiti medžiai užstelbė senuosius ąžuolus i&scaron; &scaron;onų ir ėmė senoliams užstoti saulę. Senieji ąžuolai dėl saulės stygio prarado &scaron;akas, į kurias rėmėsi užaugę jauni medeliai, taip kai kurių senųjų ąžuolų lajos tapo nesimetri&scaron;kos. Seniems ir drevėtiems medžiams, kurių kamienas nebestiprus, nesimetri&scaron;ka laja sukelia i&scaron;virtimo pavojų. Dauguma senųjų ąžuolų ėmė skursti dėl saulės trūkumo. O ir patiems senoliams &scaron;iuo metu reikia pagalbos dėl amžiaus, ankstesnio neprofesionalaus genėjimo, audinių žalojimo užbetonuojant dreves ar drevių i&scaron;deginimo.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1612" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Todėl Aplinkos ministrui patvirtinus Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą Lietuvos gamtos fondas sukvietė komisiją, kurią sudarė&nbsp; Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras, asociacijos &bdquo;Žaliasis ąžuolynas&ldquo; pirmininkas profesorius Saulius Kau&scaron;inis ir Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Birutė Rondamanskienė. Komisijoje buvo numatytas ir medžių priežiūros specialisto dalyvavimas. &Scaron;į Lietuvos gamtos fondo vykdytą pirkimą konkurso būdu laimėjo Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Prie vertinimo prisidėjo dendrologė dr. Marija Tamkevičiūtė bei mi&scaron;kininkas Mindaugas Cedronas. &Scaron;i komisija įvertino būtiniausias priežiūros priemones 713 senųjų Kauno ąžuolyno ąžuolų, apžiūrėdama ir apra&scaron;ydama kiekvieną medį.</p> <p style="text-align: justify;">​Mūsų nuomone, kiekvienas senas Kauno ąžuolyno medis yra labai vertingas, nepriklausomai nuo to, ar žmonėms jis atrodo esteti&scaron;kai. Svarbiausias komisijos tikslas vertinant medžius senolius ir jiems kylančias grėsmes buvo kiekvieno senojo ąžuolo ir ąžuolyne augančių senųjų liepų i&scaron;saugojimas ir ilgaamži&scaron;kumo užtikrinimas. Taip pat atsižvelgta į parko lankytojų saugumo užtikrinimą siūlant trumpinti vir&scaron; pagrindinių parko takų esančias negyvas &scaron;akas.&nbsp;&nbsp;</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1607" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Apžiūrėjus ir įvertinus senuosius medžius bei jų aplinką, komisija priėjo i&scaron;vados, kad pagrindinės jiems reikalingos i&scaron;saugojimo priemonės yra:</p> <p style="text-align: justify;">- Ten, kur jaunesni medeliai tankiai apaugę senuosius, jaunųjų medelių pa&scaron;alinimas i&scaron; polajo bei pietinės ąžuolų senolių pusės;</p> <p style="text-align: justify;">- Kai kurių senųjų ąžuolų lajų tvarkymas atstatant simetri&scaron;kumą;</p> <p style="text-align: justify;">- Kai kuriems ąžuolams, kurių kamienas stipriai i&scaron;drevėjęs ir nebestiprus, lajos palengvinimas simetri&scaron;kai genint vir&scaron;utines &scaron;akas;</p> <p style="text-align: justify;">- Dinaminių ir statinių jungčių įrengimas sutvirtinant ąžuolus, kuriems i&scaron;kyla didelė grėsmė, kad dalis&nbsp; lajos i&scaron;lū&scaron;;</p> <p style="text-align: justify;">- Sausų &scaron;akų trumpinimas ten, kur jos gali sukelti pavojų parko lankytojams;</p> <p style="text-align: justify;">- Mūro likučių i&scaron;krap&scaron;tymas i&scaron; drevių ten, kur jis dar nėra pernelyg giliai įaugęs į medžio audinius;</p> <p style="text-align: justify;">- Didžiųjų drevių užtvėrimas grotelėmis, kad žmonės į jas nemestų &scaron;iuk&scaron;lių;</p> <p style="text-align: justify;">- Prie&scaron;gaisrinės signalizacijos įstatymas į didžiąsias dreves;</p> <p style="text-align: justify;">- Dirvožemio pagerinimas ir mulčiavimas ten, kur ąžuolų &scaron;aknys stipriai nutryptos parko lankytojų (&scaron;alia takų ar sporto aik&scaron;telių).</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1609" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;ių priemonių taikymas ir buvo pristatytas &scaron;e&scaron;tadienį susirinkusiems Kauno ąžuolyno ateitimi susirūpinusiems žmonėms. Į susitikimą atėję žmonės turėjo daug klausimų ir nuogąstavimų, todėl nei Lietuvos gamtos fondo specialistams, nei arboristui Renaldui Žilinskui nuobodžiauti neteko &ndash; virė intensyvios diskusijos ir renginys užtruko ilgiau nei planuota.</p> <p style="text-align: justify;">Vienas pagrindinių susirinkusiųjų rūpesčių buvo tai, ar specialistai besiruo&scaron;iantys tvarkyti Kauno ąžuolyną turi užtektinai tam reikiamų žinių ir tinkamą kvalifikaciją. Atsakydama į &scaron;į nuogąstavimą, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė-Cseh pristatė Lietuvos gamtos fondo specialistų daugiau nei 15 metų patirtį mi&scaron;kų ir juose gyvenančių retųjų rū&scaron;ių apsaugos bei gamtotvarkos srityje. Ji taip pat užtikrino, kad Lietuvos gamtos fondas skelbdamas konkursą medžių priežiūros paslaugoms reikalauja ne tik patirties senų medžių priežiūros srityje, bet ir kvalifikaciją patvirtinančio tarptautinio EAC (Europos arboristikos tarybos) arba ISA (Tarptautinės arboristikos draugijos) sertifikato. Egzamino &scaron;iems sertifikatams gauti i&scaron;laikymas reikalauja plačių su medžių priežiūra susijusių žinių ir praktinių įgūdžių.&nbsp; &Scaron;iuo metu tik trys arboristai Lietuvoje turi EAC i&scaron;duotą sertifikatą, o tai yra žymiai mažiau nei kaimyninėse &scaron;alyse: Latvijoje yra 16 arboristų, turinčių &scaron;į sertifikatą, Lenkijoje &ndash; 98, o Čekijoje, &scaron;alyje su senomis ir stipriomis arborizmo tradicijomis, net 180 arboristų tokį sertifikatą. Tačiau Lietuva lenkia Baltarusiją, ten tokį sertifikatą turi tik vienas arboristas. Vienas i&scaron; Lietuvos gamtos fondo tikslų yra kelti medžių priežiūros ir arborizmo lygį Lietuvoje, todėl norėtume paskatinti Lietuvos medžių priežiūra užsiimančius specialistus pasitempti, laikyti EAC arba ISA egzaminą ir įgyti sertifikatą pripažįstamą visoje Europoje.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1610" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Taip pat &scaron;e&scaron;tadienį Kauno ąžuolyne susirinkę žmonės rūpinosi, kad įvykdžius ąžuolyno tvarkymo darbus, sumažės &scaron;ios teritorijos natūralumas. Juk Kauno ąžuolynas nuostabus ir tuo, kad tai &ndash; ir &nbsp;parkas, ir mi&scaron;kas miesto viduryje. Gamtininkai puikiai supranta &scaron;io natūralumo vertę dvikojams ir daugiau kojų turintiems ąžuolyno lankytojams bei gyventojams. Dėl to gamtotvarkos plano rengėjai užtikrino, kad medžių tvarkymas vyks tik ten ir tik tiek, kur ir kiek yra būtina senųjų medžių kuo ilgesniam gyvavimui užtikrinti. Kaip seniems žmonėms reikia artimųjų, o kartais ir medicinos pagalbos, taip ir seniesiems medžiams kartais reikia specialistų pagalbos.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1611" border="0" /></p> Tue, 29 Oct 2019 18:50:48 GMT Kaip Kauno Ąžuolyne saugomi senieji medžiai ir kokie darbai dėl to atliekami? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=648 <p style="text-align: justify;"><strong>Siekdami atsakyti į &scaron;iuos galimai miestiečiams kilsiančius klausimus, <strong>jau spalio 26-ąją, 12 val</strong>., kviečiame į atvirą susitikimą bendruomenei, kurio metu bus pristatyti &scaron;ių metų lapkritį prasidėsiantys gamtotvarkos darbai: senųjų ąžuolų lajos tvarkymas ir jaunų, juos užgožiančių medžių kirtimas.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Susitikimą, vyksiantį pačiame Kauno Ąžuolyne (susitinkame &scaron;alia S. Dariaus ir S. Girėno paminklo) organizuoja ir į rūpimus klausimus atsakys Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos arboristų asociacijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai. Maloniai kviečiame dalyvauti!</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Daugiau apie medžių milžinų svarbą mūsų kra&scaron;tovaizdyje galima sužinoti Lietuvos gamtos fondo sukurtame trumpametražiame filme bei tinklalapyje <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a></strong></p> <p><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/kU5TMjFABDI" width="560"></iframe></p> Mon, 21 Oct 2019 14:08:45 GMT Pirkimas konkurso būdu dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=647 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 38 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne. &Scaron;is pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2019 11 06 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1mikYwCsCOUWDVy01x6ccPSoisQz-cjZx">https://drive.google.com/open?id=1mikYwCsCOUWDVy01x6ccPSoisQz-cjZx</a></p> <p style="text-align: justify;">Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt</p> Mon, 21 Oct 2019 12:34:24 GMT Paskelbtas „Baltiją tausojantis ūkininkas 2019“ nugalėtojas: svarbiausia – pagarba ir vienybė http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=645 <p style="text-align: justify;">Kasmetinis &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; konkursas &scaron;iemet jau baigėsi, tad jau su džiaugsmu pradedame laukti kitų metų. &Scaron;iemet į tarptautinį etapą keliavo &scaron;ių metų nacionalinio Lietuvos etapo nugalėtojas &bdquo;Ilzenbergo dvaro&ldquo; vietininkas Gintaras Bingelis ir Lietuvos gamtos fondo atstovė. Labai &scaron;iltai priimti Lenkijos WWF biuro komandos, visi nekantriai laukė tarptautinio nugalėtojo paskelbimo. &Scaron;iemet konkurse dalyvavo tikrai daug įdomių, stiprių pretendentų, tad intriga ir renginio nuotaika buvo puiki.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1600" border="0" /></p> <p style="text-align: center;"><strong><em>&Scaron;ių metų Lietuvos nacionalinio etapo nugalėtojas - Gintaras Bingelis, atstovaujnatis &bdquo;Ilzenbergo dvarą"</em></strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;ių metų &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2019&ldquo; tarptautinė vertinimo komisija tikrai įspūdinga:</p> <ul style="text-align: justify;"> <li><em>Aldis Karklins, </em>University of Life Sciences and Technologies, <strong>Latvija</strong></li> <li><em>Ivanas Gavranas, </em>Organic standard LTD, <strong>Ukraina</strong></li> <li><em>Enn Loigu, Water and environmental engineering, Tallinn University of Technology, </em><strong>Estija</strong></li> <li><em>Troels Toft, Sector for Plants, Danish Agriculture and Food council, </em><strong>Danija</strong></li> <li><em>Bo Gustafsson, Baltic Nest Institute - Stockholm University, </em><strong>&Scaron;vedija</strong></li> <li><em>Markus Eerola, &bdquo;BSFYA 2015&ldquo; regiono nugalėtojas, Palopuro Agroecological Symbiosis, &nbsp;</em><strong>Estija</strong></li> <li><em>Karin Stein-Bachinger, Leibniz Centre for Agricultural Landscape Research, </em><strong>Vokietija</strong></li> <li><em>Dorota Metera, Bioekspert Ltd &amp; International Federation of ORganic Agriculture Movement (IFOAM), <strong>Lenkija</strong></em></li> </ul> <p style="text-align: justify;"><em>&nbsp;</em><br />Po ilgų diskusijų &scaron;ių metų nugalėtoju tapo ūkininkai <strong>Maria ir Kristian Lundgaard-Karlsh&oslash;j, </strong>atstovaujantys <strong>&bdquo;Ausumgaard&ldquo; ūkį Danijoje</strong>. Tai &ndash; įprastos gyvulininkystės bei ekologinių augalų ūkis, užimantis daugiau nei 850 hektarų. Pagrindinė produkcija: vi&scaron;čiukai broileriai, kiaulės (welfare pigs), kruopos, pupos, rapsai, žolės ir grūdai, biodujų gamyba bei vėjo jėgainių energija. Ūkyje taikomos įvairios aplinkai draugi&scaron;kos bei mažinančios maistmedžiagų nuotėkį priemonės: buferinės zonos, įrengti perteklines maistmedžiages surenkantys telkiniai, pasodintos nuotėkį sulaikančios augalų kultūrų juostos, vykdoma sėjomaina, sodinami antsėliai, visos liekanos susidarančios ūkyje perdirbamos biodujų jėgainėje, vykdomas susidariusio mė&scaron;lo tvarkymas, vykdomos veiklos, siekiant i&scaron;saugoti mi&scaron;kus ir kitus gamtos elementus ūkio teritorijoje, vykdoma trą&scaron;ų apskaita ir rengiami naudojimo planai.</p> <p style="text-align: left;"><span style="font-weight: bold; text-align: justify;">Žiuri motyvacija</span></p> <p style="text-align: justify;"><em>&nbsp;&bdquo;Kristianas ir Maria nori, kad jų ūkis būtų tvarus ir atsparus aplinkos veiksniams, kad i&scaron;liktų ateičiai. Dėl &scaron;ios priežasties jie dirba visose aplinkos apsaugos srityse, įskaitant klimatą kaitą, energijos vartojimą, maistinių medžiagų valdymą, savaranki&scaron;kumą ir nuosekliai dirba užtikrinant gyvūnų gerovę. Jie įrodo, kad plataus masto ūkininkavimas taip pat gali būti tvarus, naudojant įvairius metodus, modernizuojant jau turimą turtą ir priemones bei diegiant naujas technologijas. Ekologi&scaron;ka augalininkystė, gyvūnų gerovę i&scaron;tikrinant gyvulininkystė, biodujų jėgainė, skirta perdirbti visas žemės ūkio liekanas, tvari mi&scaron;kininkystė, žaliosios energijos gamyba ir naudojimas bei bendravimas su vartotojais &ndash; tai veiksniai, padedantys įveikti atotrūkį tarp žemės ūkio verslo ir gamtosaugos. Žiuri taip pat pripažįsta ir palankiai vertina pažangą ir nuolatinį ūkio vystymąsi, įskaitant ateities planus pereiti prie laisvai auginamų vi&scaron;čiukų auginimo, dalyvavimo mokslinių tyrimų projektuose ir &scaron;lapynės statybos. Apskritai, Kristiano ir Maria pateiktas pavyzdys yra svarbus ir įkvepiantis pavyzdys kitiems &scaron;io regiono tradiciniams ūkininkams.&ldquo;</em></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Gerosios praktikos pavyzdžiai ūkininkams</strong></p> <p style="text-align: justify;">Gerųjų ūkininkavimo praktikų pavyzdžiai i&scaron; &scaron;ių metų laimėtojų&nbsp; <strong>&bdquo;Ausumgaard&ldquo; </strong>ūkio, kuriais ūkininkai gali prisidėti&nbsp; prie aplinkos i&scaron;saugojimo ir galbūt jau kitais metais laimėti tarptautinį &bdquo;Baltiją tausojančio ūkininko&ldquo; konkurso etapą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Maistinių medžiagų valdymas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkininkai sudaro maistinių medžiagų tvarkymo planus ir kasmet teikia trą&scaron;ų ataskaitas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Adaptyvusis ūkininkavimas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Viena i&scaron; pagrindinių Kristiano ir Maria praktikų, siekiant užkirsti kelią &nbsp;perteklinių maistinių medžiagų nutekėjimui, yra ūkininkavimo veiklų vykdymas tinkamu metu - atsižvelgiant į sezoną ir oro sąlygas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Buferinės zonos</strong></p> <p style="text-align: justify;">Daugiametės augalijos buferinės zonos palei pagrindinius griovius, upes ir ežerus padeda sumažinti eroziją ir maistinių medžiagų nutekėjimą į vandens telkinius. Buferinės zonos taip pat sumažina tikimybę nutekėti kitiems ūkyje naudojamiems preparatams. Pakrantėse esančių žaliųjų zonų (pvz pievos) padidina ūkio aplinkos biologinę įvairovę. Plačios buferinės zonos yra ypač naudingos &scaron;laituose įsikūrusiems ar reguliariai užliejamiems ūkiams.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Tvenkiniai skirti surinkti perteklines maisto medžiagas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje sukurti maži tvenkiniai, kurie surinktas perteklines nuo ūkio nutekančias maisto medžiagas (daugiau azoto ir fosforo junginius) 2018 m. ūkio savininkai gavo pritarimą įkurti vieno hektaro pelkę. Tikimasi, kad įkurta pelkė sumažins perteklinių maistmedžiagių nutekėjimą į vietinį fiordą net 744 kilogramais azoto junginių per metus. Taip pat, tokia pelkė surinks ne tik nuo jų ūkio&nbsp; nutekančias medžiagas, tačiau taps surinkimų centru ir aplinkinių ūkių nuotėkiui.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Sėjomaina</strong></p> <p style="text-align: justify;">Vykdoma sėjomaina &ndash; augalų augimvietės kaitaliojimas, siekiant gauti i&scaron; &scaron;io proceso kuo daugiau naudos. Ji reikalinga, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, taip pat užtikrinti maksimaliai spartų jų augimą, bei prisideda gerinant dirvožemio kokybę ir suvaldant erozija.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Mė&scaron;lo perdirbimas biodujų gamykloje ir mė&scaron;lo tvarkymas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Siekiant užtikrinti didesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, visas mė&scaron;las ir augalų atliekos prie&scaron; naudojimą lauke yra apdorojamos biodujų &nbsp;jėgainė. Biodujų jėgainė žemės ūkio liekanas paverčia energija.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Mi&scaron;ko ir kitų gamtos elementų i&scaron;saugojimas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje taip pat buvo auginamas mi&scaron;kas, siekiant apsaugoti bei praturtinti vietinę biologinę įvairovę ir geriamojo vandens kokybę rajone.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Inovacijos baltymų gamyboje</strong></p> <p style="text-align: justify;">Prisidėdami prie mokslinių tyrimų projekto, kurį vykdo Danijos technologijos institutas, dabar ūkyje gaminami maistiniai kirminai, skirti vartoti žmonėms ir gyvūnams. Tai i&scaron; dalies pakeis lauke užaugintus baltymus ir pagerins jų maistinių medžiagų naudojimą laukuose.</p> <hr /> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <ul style="text-align: justify;"> <li style="text-align: left;">WWF naujienų bro&scaron;iūra: <a href="http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/">http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/</a></li> <li style="text-align: left;">WWF &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2019&ldquo; konkurso&nbsp; bro&scaron;iūra: <a href="http://d2ouvy59p0dg6k.cloudfront.net/downloads/wwf_baltic_sea_farmer_of_the_year_2019.pdf">http://d2ouvy59p0dg6k.cloudfront.net/downloads/wwf_baltic_sea_farmer_of_the_year_2019.pdf</a></li> <li style="text-align: left;">Baltijos ūkininko svetainė: <a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com</a> </li> <li style="text-align: left;">Ilzenbergo dvaras: <a href="http://www.ilzenbergas.lt/">http://www.ilzenbergas.lt/</a> </li> </ul> <p>&nbsp;</p> <p style="text-align: left;"><strong>&nbsp;</strong></p> Fri, 27 Sep 2019 11:19:25 GMT Kiminų sodinimo talka Aukštumalos durpyne (foto, video) http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=644 <p style="text-align: left;">&bdquo;Pelkei reikia jūsų darb&scaron;čių rankų!&ldquo;, &ndash; tokiu &scaron;ūkiu Lietuvos gamtos fondas (LGF) kvietė savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje &ndash; talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu! Tokio masto talkos, kaip &scaron;į penktadienį ir &scaron;e&scaron;tadienį LGF organizuotas kiminų sodinimas, mūsų &scaron;alyje dar nebuvo. Jos dalyviai savo rankomis prisidėjo prie pelkės atkūrimo jau beveik 140 metų eksploatuojamame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės raj.) ir taip padėjo spręsti svarbias aplinkosaugos problemas.</p> <p style="text-align: left;">Kiminai paskleisti 2 hektarų specialiai įrengtame kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkėms būdingų augalų auginimo lauke. Jei viskas vyks pagal planą, po 5&ndash;6 metų turėsime daug donorinės medžiagos kitoms pelkės dalims atkurti.</p> <p style="text-align: left;">Dėkojame &scaron;auniems talkininkams, jūsų indėlis labai svarbus! Taip pat kviečiame peržvelgti talkos akimirkas mūsų <a href="https://www.facebook.com/pg/Lietuvos-Gamtos-Fondas-96101993245/photos/?tab=album&amp;album_id=10156777669703246" target="_blank">&bdquo;Facebook&ldquo; paskyroje</a> bei žemiau esančiame <em>video</em>.</p> <p style="text-align: center;"><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/2aWDjVNHWak" width="560"></iframe></p> Tue, 17 Sep 2019 14:23:59 GMT Sprendžiant klimato kaitos problemą – kiminų sodinimo talka Aukštumalos durpyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=643 <p style="text-align: justify;"><strong>&bdquo;Pelkei reikia jūsų darb&scaron;čių rankų!&ldquo;, &ndash; tokiu &scaron;ūkiu </strong><a href="http://glis.lt/"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong></a><strong> (LGF) kviečia savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje &ndash; talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu! Tokio masto talkos, kaip jau &scaron;į penktadienį ir &scaron;e&scaron;tadienį LGF organizuojamas kiminų sodinimas, mūsų &scaron;alyje dar nebuvo. Jos dalyviai savo rankomis prisidės prie pelkės atkūrimo jau beveik 140 metų eksploatuojamame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės raj.) ir taip padės spręsti svarbias aplinkosaugos problemas. </strong></p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Apie tai kol kas nėra plačiai kalbama, bet viena i&scaron; svarbių pelkių funkcijų &ndash; klimato kaitos &scaron;velninimas, pelkėms sugeriant &scaron;iltnamio efektą sukeliančias dujas ir jas tūkstantmečiams užrakinant durpių kloduose. Deja, dėl masi&scaron;ko jų sausinimo daugelis pelkių nyksta, o, sausai durpei mineralizuojantis, į atmosferą i&scaron;siskiria didžiuliai kiekiai &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų: anglies, azoto oksidai ir kt. LGF inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas durpyne yra tarptautinio projekto &bdquo;<a href="https://life-peat-restore.eu/lt/">CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje</a>&rdquo; dalis. Projekto veiklose numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas i&scaron; jų &ndash; durpes formuojančių augalų &ndash; durpojų (daugiausia &ndash; kiminų) pradmenų įkurdinimas i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos&nbsp; durpyno dalyje, kurioje savaiminis pelkei būdingos augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai lėtas. Būtent vienam i&scaron; &scaron;ių darbų etapų mums ir reikalinga savanorių pagalba&ldquo;, &ndash; pasakoja LGF ekspertas ir &scaron;io projekto vadovas Nerijus Zableckis.</p> <p style="text-align: justify;">Jau rytoj, penktadienį, prasidėsiančios talkos metu numatyta surinkti donorinę kiminų dangos medžiagą, kuri &scaron;e&scaron;tadienį bus paskleista specialiai įrengtame dviejų hektarų ploto kiminų auginimo eksperimentiniame&nbsp;lauke.</p> <p style="text-align: justify;">Kiminų sodinimo talka &ndash; tik vienas i&scaron; keleto auk&scaron;tapelkinės augalų dangos atkūrimo durpyne etapų. LGF iniciatyva i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos durpyno dalyje &scaron;ią vasarą įrengtas kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų pradmenų įkurdinimo eksperimentinis laukas. UAB <em>J. Jonyno Ecofirma</em> specialistai i&scaron;tyrė eksperimentinio lauko durpių savybes, galimybę kiminų auginimo lauką aprūpinti gyvybi&scaron;kai reikalingu vandeniu ir suprojektavo kiminų auginimo lauko įrengimo schemą. Kvalifikuoti UAB Klasmann<em>-Deilmann &Scaron;ilutė</em> įmonės darbuotojai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosiu griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, i&scaron;kasė ir įrengė vandens, skirto kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus bei nuveikė daug kitų paruo&scaron;iamųjų darbų.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Džiugu, jog, atsirado pelkių ir visų mūsų ateitimi susirūpinusių savanorių, maloniai sutikusių dalyvauti talkoje, tam nepagailėjusių savo brangaus laiko ir jėgų. Atsidėkodami talkininkus vai&scaron;insime pietumis ir garuojančia arbata, pasirūpinsime i&scaron; toliau atvykusiųjų nakvyne. Labai vertiname tokią pagalbą ir didėjantį žmonių sąmoningumą aplinkosaugos srityje. Jei atsirastų dar daugiau darb&scaron;čių rankų, vis dar galime priimti keletą savanorių į savo gretas&ldquo;, &ndash; sako N. Zableckis.</p> Thu, 12 Sep 2019 12:59:53 GMT