Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Informacija apie pradedamus rengti BAST „Kauno ąžuolynas“ ir BAST „Neries upės šlaitas ties Verkiais“ gamtotvarkos planus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=588 <p>Vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos apra&scaron;u informuojame, kad pradedamas rengti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijos &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir Vilniaus miesto savivaldybėje, Verkių regioninio parko teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijos &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planai. &Scaron;ių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau &ndash; BAST) ribos pateikiamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre <a href="https://stk.am.lt/">https://stk.am.lt</a>.</p> <p><strong>BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planai</strong> &ndash; strateginio planavimo dokumentai, kuriuose įvertinta ir apibūdinta &scaron;ių teritorijų ekologinė būklė, kra&scaron;tovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatyti teritorijų tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lė&scaron;os ir vykdytojai, reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai.<strong>&nbsp;</strong></p> <p><strong>Gamtotvarkos planų tikslai</strong> &ndash; įvertinus gamtotvarkos planų objektams poveikį darančius veiksnius ir esamas problemas nustatyti BAST &bdquo;Kauno ąžuolyno&ldquo; ir &bdquo;Neries upės &scaron;laito ties Verkiais&ldquo; tvarkomų objektų apsaugos tikslus, apsaugos ir tvarkymo uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eili&scaron;kumą ir vertinimo kriterijus.</p> <p><strong>Projektavimo pagrindas ir finansavimas </strong>&ndash; BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planas rengiamas Lietuvos gamtos fondui bendradarbiaujant su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio &scaron;vietimo centru, Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos zoologijos sodu įgyvendinant projektą &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; (LIFE16 NAT/LT/000701).&nbsp; Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai.</p> <p><strong>Darbų terminai</strong> &ndash; 2018-01-16 &ndash; 2018-09-30</p> <p><strong>Rengėjas </strong>&ndash; Lietuvos gamtos fondas, Algirdo 22&ndash;3, LT-03218 Vilnius, tel. (8 5) 2310700, el.pa&scaron;tas: osmoderma@glis.lt, interneto tinklapio adresas: www.glis.lt. www.osmoderma.lt</p> <p><strong>Dėl papildomos informacijos</strong> kreipkitės į gamtotvarkos planų rengėją nurodytais kontaktais.</p> <p><strong>Pasiūlymus </strong>dėl rengiamų strateginio planavimo dokumentų galima teikti gamtotvarkos planų rengėjui nurodytais kontaktais. Kvietimai į pirminių BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planų sprendinių pristatymą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms bus skelbiamas vėliau.</p> <p>&nbsp;</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1440" border="0" /></p> Mon, 15 Jan 2018 15:22:40 GMT Padėkime išgyventi europiniui unguriui! http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=587 <p style="text-align: justify;">Ungurys (<em>Anguilla anguilla</em>) yra sena ir unikali žuvų rū&scaron;is. Fosilijos leidžia spręsti, kad unguriai jau gyvuoja daugiau nei 70 milijonų metų. Vis dėlto, nors unguriai i&scaron;gyveno dinozaurų laikus ir net Europos ledynmečius, kai dabartinės buveinės buvo užklotos &scaron;imtų metrų storio ledu, &scaron;iuo metu jiems kilo grėsmė i&scaron;nykti.</p> <p style="text-align: justify;">Ungurys yra įra&scaron;ytas į IUCN (angl. International Union for Conservation of Nature , liet. Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga) ir HELCOM (liet. Helsinkio komisija) Raudonąsias knygas kaip grėsmingai nykstanti (CR) rū&scaron;is, nes vertinant paskutinių trijų kartų laikotarpį į Europą sugrįžtančių ungurių kiekis sumažėjo net 97 %.</p> <p style="text-align: justify;">Be to, ungurių nepavyksta dirbtinai veisti žuvininkystės ūkiuose, nes iki &scaron;iol nėra sukurta jų veisimo technologija. Visi žuvininkystės ūkiuose auginami unguriai kažkada buvo sugauti laisvėje ir ūkiuose yra tik paauginami iki verslinio dydžio.</p> <p style="text-align: justify;">Baltijos jūros regionas unguriams yra ypač svarbus, nes unguriai čia užauga dideli ir dažniausiai yra moteri&scaron;kos lyties individai, nuo kurių ir priklauso bendra populiacijos būklė. Deja, Žuvininkystės Ministrų Tarybos susitikime gruodžio 12-13d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl ungurių žvejybos draudimo buvo atmestas. Vietoj to ungurių žvejyba bus sustabdyta tik&nbsp;3&nbsp;mėnesių laikotarpiui nuo&nbsp;2018 rugsėjo&nbsp;1 d. iki 2019 sausio.&nbsp;&Scaron;is ribojimas gerokai prasilenkia su mokslininkų i&scaron; Tarptautines jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis, kurie jau&nbsp;14 m. i&scaron; eilės siūlo uždrausti bet kokią ungurių žvejybą ir sumažinti rū&scaron;iai i&scaron;kilusią i&scaron;nykimo riziką.</p> <p style="text-align: justify;">Kaip vartotojai, mes turime galimybę padaryti tai, ko nesugeba politikai. Nepirkdami ungurio, mes prisidėtume prie &scaron;ios fantasti&scaron;kos žuvų atsistatymo, suteikdami jiems galimybę netrikdomiems pasiekti ner&scaron;tavietes ir pasidauginti.</p> <p style="text-align: center;"> <object style="width: 500px; height: 350px;" width="500" height="350" data="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" /> </object> </p> Mon, 11 Dec 2017 11:37:18 GMT Sveikiname iniciatyvą sertifikuoti privačius miškus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=585 <p>V&Scaron;į "Darnūs mi&scaron;kai" i&scaron;platino prane&scaron;imą spaudai, kuriame informavo, kad įstaigai pavyko sertifikuoti daugiau nei 30 tūkst. ha privačių mi&scaron;kų.&nbsp; Nors valstybiniai mi&scaron;kai Lietuvoje sertifikuoti jau daugiau nei 10 metų, tačiau privatūs savininkai savo mi&scaron;kų sertifikuoti neskubėjo. Sveikiname "Darnius mi&scaron;kus" pradėjus &scaron;ią iniciatyvą.</p> <p>Lietuvos gamtos fondas, kaip ir daugelis kitų aplinkosauginių organizacijų palaiko mi&scaron;kų tvarkymo sertifikavimą pagal FSC. &Scaron;iuo metu FSC sertifikavimas yra vienintelis pripažįstamas didžiausių aplinkosauginių organizacijų, kaip gebantis įrodyti, kad sertifikuoti mi&scaron;kai tvarkomi atsakingai.</p> <p>Žemiau pateikiame V&scaron;Į "Darnūs mi&scaron;kai" i&scaron;platintą prane&scaron;imą spaudai.</p> <p>&nbsp;</p> <p><strong>Sertifikavimas suvienijo Lietuvos privačių mi&scaron;kų savininkus</strong></p> <p>Didžiausia iki &scaron;iol privačių mi&scaron;ko savininkų grupė &scaron;. m. spalio mėn. gavo patvirtinimą, kad jų valdomi daugiau nei 31 000 ha mi&scaron;kų atitinka griežčiausius FSC sertifikavimo reikalavimus. Grupė pasirinko FSC sertifikavimą dėl kelių priežasčių:</p> <p>- didėjant visuomenės ir vartotojų atsakingumui ir rūpinimusi gamta, FSC sertifikuotos medienos poreikis sparčiai auga;</p> <p>- įmonėms, perkančioms medieną, FSC sertifikatas dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją;</p> <p>- didžioji dalis privačių mi&scaron;kų valdų Lietuvoje yra nesertifikuotos. Tai tam tikrais atvejais riboja medienos pardavimą, ypač stambiems klientams;</p> <p>- FSC mi&scaron;kų tvarkymo sertifikatas yra vienintelis pripažįstamas visų pasaulio aplinkosauginių organizacijų, kaip užtikrinantis atsakingą mi&scaron;kų tvarkymą, įskaitant ir darbų saugą atliekant medienos ruo&scaron;os darbus.</p> <p>Pastebėtina, kad visos Lietuvos mi&scaron;kų urėdijos yra FSC sertifikuotos jau daugiau nei de&scaron;imtmetį.</p> <p>Susibūrusi mi&scaron;ko savininkų grupė yra administruojama V&scaron;Į &bdquo;Darnūs mi&scaron;kai&ldquo;. 2017 m. spalio 13 d. įmonei buvo i&scaron;duotas FSC mi&scaron;kų tvarkymo sertifikatas. &Scaron;iuo metu grupė jungia net 73 atskirus mi&scaron;ko savininkus. Grupinis mi&scaron;kų sertifikavimas ženkliai sumažina sertifikavimo ka&scaron;tus. Dažnu atveju tai yra dvigubai pigesnė alternatyva nei siekti atskiro mi&scaron;kų tvarkymo sertifikato. Be to, tai yra para&scaron;čiausias ir efektyviausias būdas mi&scaron;ko savininkui sertifikuoti savo mi&scaron;ko valdą, nes visa administravimo na&scaron;ta yra perkeliama grupės valdytojui. Prie grupės gali jungtis net ir mažiausią mi&scaron;kų valdą turintis savininkas.</p> <p>V&scaron;Į &bdquo;Darnūs mi&scaron;kai&ldquo; sertifikuotos grupės atsiradimas yra svarbus žingsnis Lietuvos privačių mi&scaron;kų istorijoje, kuris suteiks privatiems mi&scaron;ko savininkams platesnes galimybes parduodant medieną, o ją perkančioms įmonėms įsigyti žaliavą i&scaron; atsakingai tvarkomų mi&scaron;kų.</p> Mon, 27 Nov 2017 11:42:17 GMT Parodos „Ekologika 2017” lankytojai sužinojo, kad mikroplastiko yra net Neryje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=584 <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="-webkit-text-stroke-width: initial; text-align: justify;">Apie grėsmes gamtai, kurias sukelia produktų su mikroplastiku vartojimas, lapkričio pradžioje pasakojome parodos &bdquo;Ekologika 2017&rdquo; lankytojams. Paroda kasmet į sutraukia tūkstančius atsakingu vartojimu ir ekologija besidominčių lankytojų. Lietuvos gamtos fondas parodoje pristatė visame pasaulyje vis daugiau nerimo keliančią tar&scaron;os mikroplastiku problemą.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Lietuvos gamtos fondo stendo parodoje lankytojai turėjo progą savo akimis įsitikinti, kai mikroplastikų problema mums nėra tolima. Ji sukelia negrįžtamus pakitimus ne tik tolimų pasaulio vandenynų ekosistemose, bet ir visai &scaron;alia mūsų. Mikroplastiko dalelių Lietuvos gamtos fondo tyrėjai aptiko ir Neries vandenyje. Mikroskopu tyrinėdami Neries vandens mėginius, lankytojai patys galėjo stebėti jame plūduriuojančias mikroplastiko daleles.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Sužinoję apie problemos mastą bei aktualumą, lankytojai neliko nežinioje apie savo galimybes prisidėti prie &scaron;ios problemos sprendimo. Jiems pristatytas ne vienerius metus Lietuvos gamtos fondo kurtas produktų, kurių derėtų vengti dėl mikroplastikų, sąra&scaron;as.&nbsp; &Scaron;iame sąra&scaron;e nurodomi daugiau nei 700 Lietuvoje parduodamų produktų su mikroplastikais, jį galite rasti čia:&nbsp;<a href="https://drive.google.com/file/d/0B_3_OU-cdWUMTEpsSUZTR08zYkE/view"><span style="-webkit-font-kerning: none; color: #0000ff; -webkit-text-stroke-color: #0000ff;">https://drive.google.com/file/d/0B_3_OU-cdWUMTEpsSUZTR08zYkE/view</span></a>.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Tokių gaminių sudėtyje įvairūs plastiko ingredientai yra nurodomi skirtingais INCI pavadinimais, pavyzdžiui, polyethylene, acrylates copolymer ar nylon-12. Detalią informaciją apie skirtingas kosmetikos ir asmens higienos proiemonėse naudojamo plastiko rū&scaron;is parodos lankytojai galėjo rasti projekto &bdquo;Baltija be plastiko&ldquo; iniciatyva parengtose atmintinėse.&nbsp;</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Smalsiausius kvietėme sužinoti daugiau apie &scaron;ią problemą ir savo žinias pagilinti dalyvaujant nemokamuose internetiniuose kursuose &bdquo;Baltija be plastiko&ldquo;&nbsp; (<a href="https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/"><span style="-webkit-font-kerning: none; color: #0000ff; -webkit-text-stroke-color: #0000ff;">https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/</span></a>)</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Parodos metu bendravome ne tik su lankytojais, bet ir su parodos dalyviais. Diskutavome su pakuočių gamintojais bei bandėme rasti galimus kompromisus gaminant ir realizuojant produktus ir jų pakuotes. Džiaugiamės parodos dalyvių ir lankytojų žingeidumu, palaikymu bei kvietimais atvykti į jų darbovietės, mokyklas ar&nbsp; renginius.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Lietuvos gamtos fondo informacija, BUND nuotrauka</span></p> Fri, 17 Nov 2017 22:49:29 GMT Apie ruonius Baltijos jūroje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=583 <p><span> </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kokios grėsmės yra i&scaron;kilusios Baltijos jūroje gyvenantiems žinduoliams bei kaip efektyviai galima juos apsaugoti,</span><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> spalio 4-6 dienomis aptarta Geteburge vykusiame HELCOM Ruonių ekspertų grupės susitikime. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kaip viena labiausiai nerimą keliančių problemų susitikimo metu buvo įvardinta atsitiktinė jūrinių žinduolių ir pauk&scaron;čių priegauda, kai gyvūnai žūsta atsitiktinai įsipainioję į žvejų tinklus. Tai dažna problema Baltijos jūroje ir visos valstybės daugiau ar mažiau su ja susiduria. Nors gerais informavimo apie atsitiktinę priegaudą rezultatais pasidžiaugti negali daugelis valstybių, Lietuvoje &scaron;i situacija yra itin sudėtinga - apie &scaron;ias žūtis gaunama ypač mažai informacijos. Viena didžiausių problemų, kaip ir kitose &scaron;alyse, yra žvejų nepasitikėjimas esamais įstatymais arba vienareik&scaron;mi&scaron;kų įstatymų dėl atsakomybės už priegaudą nebuvimas. Žvejai nėra tikri, ar informavus instancijas apie atsitiktinę priegaudą nenukentės jų verslas. Daugelyje &scaron;alių yra labai ai&scaron;kūs reglamentai, padedantys apibrėžti, kokios atsakomybės laukia apie atsitiktinę priegaudą prane&scaron;usių žvejų, pabrėžiant, kad tokios atsakomybės prakti&scaron;kai nėra, todėl žvejai savanori&scaron;kai pristato žuvusius gyvūnus į atsakingas institucijas. Taip padedama geriau nustatyti, kiek i&scaron; tiesų gyvūnų žūsta tinkluose, kokios lyties ir amžiaus jie yra, taip pat daugeliu atveju atliekami skrodimai, kurių metu surenkami papildomi duomenys apie žuvusius gyvūnus. Tuomet, bendradarbiaujant skirtingų &scaron;alių mokslininkams, nustatoma bendra Baltijos jūros žinduolių populiacijos būklė. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Dažnai kyla klausimas, ką daryti, jei rastas stambus gyvūnas ir jo taip paprastai neįsikrausi į valtį? Tokiu atveju, pvz. Vokietijoje, atsakingos institucijos informuojamos ir savo priemonėmis nuplaukia į nurodytą vietą bei surenka kritusius gyvūnus, tokia veikla remiama ir ES &nbsp;fondų lė&scaron;omis.</span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">HELCOM ruonių ekspertų grupė yra nustačiusi kriterijus &ndash; indikatorius, kuriais remiantis galima nusakyti Baltijos jūros žinduolių būklę: individų gausumas ir paplitimas, reprodukcinis sėkmingumas bei &nbsp;mitybinė būklė. Susitikimo metu pristatyti duomenys leidžia manyti, kad visų Baltijos jūros žinduolių populiacijų augimas paskutiniais metais kinta mažai - gali būti, kad &nbsp;jos yra pasiekusios ribą. Pilkųjų ruonių, kurie sutinkami ir Lietuvos pajūryje, &scaron;iuo metu visoje Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 30 tūkst., Baltijos jūros pietuose gyvenančių paprastųjų ruonių &ndash; apie 8 tūkst., o Baltijos jūros &scaron;iaurėje paplitusių žieduotųjų ruonių yra apie 12 tūkst. Manoma, kad prie&scaron; 100 metų &scaron;ių žinduolių galėjo būti kur kas daugiau - &nbsp;apie 100 tūkst. individų visų trijų rū&scaron;ių kartu sudėjus. Tačiau nepaprastai i&scaron;sivysčius žvejybai, sugaunama daug žuvies &ndash; pagrindinio ruonių maisto. Baltijos jūros pakrantės, kuriose ruoniai galėdavo apsistoti poilsiui ir veisimuisi, dabar užstatytos miestais, uostais ir paverstos kurortinėmis zonomis. Baltijos jūra vis dar yra viena ne&scaron;variausių pasaulyje, todėl nenuostabu, kad ir joje gyvenančių gyvūnų sveikatos rodikliai yra prastesni. Daugelyje žuvusių žinduolių randamos įvairios organų patologijos: augliai, antinksčių padidėjimas, aortos i&scaron;platėjimas, riebaliniame ir kituose organuose susikaupę daug sunkiųjų metalų, riebalinis sluoksnis plonesnis nei kitose jūrose gyvenančių tų pačių rū&scaron;ių individų, jaunikliai čia gimsta mažesnio svorio. Visa tai byloja ne tik apie užter&scaron;tumą įvairiomis cheminėmis medžiagomis, maistinių resursų trūkumą, bet ir apie gyvūniams sukeliamas stresines situacijas (medžioklė, intensyvi žvejyba ir laivyba, &scaron;ylantis klimatas). &Scaron;iltėjant klimatui susidaro vis mažesni ir plonesni ledo sluoksniai, kurie ypač svarbūs i&scaron;skirtinai ant ledo besiveisiantiems žieduotiesiems ruoniams. Ledo sluoksniams plonėjant, patelės rečiau veisiasi arba atvesti jaunikliai dažniau žūsta. Ledas taip pat svarbus ir pilkiesiems ruoniams. Nustatyta, kad ant ledo gimę ir augę jaunikliai užauga stambesni ir sveikesni nei tuo pat metu sausumoje auginti.</span></p> <p><span> </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Susitikime buvo aptartos ir pilkųjų ruonių valdymo priemonės Lietuvoje, buvo pristatytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro kūrimo planas bei supažindinta su dabar mokamomis i&scaron;mokomis žvejams už nuostolius dėl ruonių veiklos. Taip pat paai&scaron;kinta, kad žvejai yra skatinami naudoti ruoniams/pauk&scaron;čiams saugesnes priemones ir dėl to gauna kompensacijas. &nbsp;Nors apie valdymo planą, kokius turi Suomija, &Scaron;vedija, Danija, Estija, yra anksti kalbėti, tokios priemonės yra gera pradžia tikro jūrinių žinduolių valdymo plano Lietuvoje įgyvendinimui. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Parengė Vaida Survilienė</span></p> <div><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span></div> Tue, 07 Nov 2017 09:10:14 GMT Kviečiame ūkininkus dalyvauti konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018” http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=582 <p><span style="text-align: justify;">Jau 9 metus Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis-partnerėmis kviečia Baltijos regiono žemdirbius dalyvauti Baltiją tausojančio ūkininko konkurse. Konkursu siekiama pavie&scaron;inti ūkininkavimo būdus, mažinančius ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, ir pagerbti ūkininkus, prisidedančius prie Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo.</span></p> <p style="text-align: justify;">Dalyvauti konkurse kviečiami ūkininkai, &scaron;eimos ūkiai, ūkininkų bendrovės, kooperatyvai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomos veiklos pobūdžio, tiek ekologi&scaron;kai ūkininkaujantys, tiek tradiciniai ūkiai. Svarbiausia, jog konkurso dalyvio veikla ūkyje prisidėtų prie vandens tar&scaron;os mažinimo arba kitaip mažintų ūkio poveikį aplinkai, tačiau pretenduoti į nugalėtojus gali ir kitokias, poveikį aplinkai mažinančias priemones taikantys ūkininkai. Konkursui tinkamų priemonių spektras platus, apimantis nuo amoniako garavimo i&scaron; mė&scaron;lidžių mažinimo iki biologinės įvairovės apsaugos. &Scaron;ios priemonės gali būti ūkininko sukurtos, i&scaron;bandytos ar pritaikytos, platesniu mastu, taip pat novatori&scaron;kos priemonės ar ūkininkavimo būdai, kurių pritaikymas platesniu mastu yra ateities klausimas. Teikti savo kandidatūrą ūkininkai gali patys, konkurso dalyvių gali pasiūlyti ir &scaron;alies ūkininkų organizacijos.</p> <p style="text-align: justify;">Iki &scaron;iol Lietuvos ūkininkai nėra laimėję regiono ūkininko nugalėtojo titulo. Nors gerų pavyzdžių ir ūkininkų mūsų &scaron;alyje netrūksta. Beveik visi 8 &scaron;alies nugalėtojai augina gyvulius, derindami&nbsp; aplinkos tausojimą bei ūkininkavimą. 2014 metų nugalėtoja ūkininkė Laura Mi&scaron;eikienė ne tik ūkininkauja ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje, bet&nbsp; yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) viceprezidentė. Laura įkūrė ekologinį ūkį Panemunės užliejamose pievose, kuriose laisvai gavosi įvairūs mėsiniai galvijai. &Scaron;ios pievos priskiriamose saugomoms &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijoms.</p> <p style="text-align: justify;">Regioniniai &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2016&rdquo; konkurso laimėtojai i&scaron; Suomijos Markus Eerola ir Minna Sakki-Eerola įgyvendindami tikslius ir novatori&scaron;kus metodus palaiko puikią dirvožemio būklę ir sėkmingai valdo maistinių medžiagų srautus savo ekologi&scaron;kame pasėlių ūkyje Knehtil&auml;, Suomijoje. &bdquo;Laimėti nacionalinį konkurso etapą Suomijoje mums jau buvo didelė garbė -&nbsp; regiono laimėjimas yra tiesiog neįtikėtinas. Tai suteikia mums jėgų ir toliau dirbti; dalintis gerąja patirtimi ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis. Galų gale, bendradarbiavimas ir teigiamas požiūris yra svarbiausi siekiant tvaresnio žemės ūkio. " &ndash; savo įspūdžiais dalinosi 2016 metų laimėtojai.</p> <p style="text-align: justify;">Konkursas rengiamas dviem etapais, susidedančiais i&scaron; nacionalinio nugalėtojo atrankos ir regioninės atrankos. Nacionalinis&nbsp; nugalėtojas bus apdovanotas 1000 EUR piniginiu prizu, antros ir trečios vietos laimėtojai taip pat neliks nuskriausti. Regiono&nbsp; nugalėtoją i&scaron; 9 nacionalinių atrankų laimėtojų atrinks kompetentinga komisija. &bdquo;Baltijos ūkininkas&ldquo; laimės 10 000 eurų vertės piniginį prizą, o apdovanojimai vyks tarptautinėje konferencijoje.</p> <p style="text-align: justify;">Parai&scaron;kos priimamos iki kovo 20 d. (Žemės dienos). Konkurso dalyvio anketą, kriterijus ir kitą svarbią informacija rasite tinklalapyje&nbsp;<a href="https://www.baltijosukininkas.com/registracija">https://www.baltijosukininkas.com/registracija</a>. Kilus klausimams kreiptis į Lietuvos gamtos fondą Algirdo g. 22-3, Vilnius, Tel. 8 5 23 10 700 El. p.: indre.c@glis.lt arba nerijus.z@glis.lt</p> <p>Lietuvos gamtos fondo informacija</p> Mon, 16 Oct 2017 11:49:24 GMT Lietuvoje pradedamas vieno iš rečiausių visoje Europoje vabalų išsaugojimo projektas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=581 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Daugpilio universiteto Gamtos tyrimų ir aplinkosauginio &scaron;vietimo centru, Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos zoologijos sodu, pradeda įgyvendinti didžiąja dalimi Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo &bdquo;LIFE&ldquo; finansuojamą projektą &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; (LIFE16 NAT/LT/000701). Projektą taip pat finansuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;io projekto tikslinė rū&scaron;is &ndash; visoje Europoje labai retas ir griežtai saugomas, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rū&scaron;ių sąra&scaron;o (Lietuvos raudonoji knyga) 2 (V) kategoriją bei Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) II ir IV priedus įra&scaron;ytas niūriaspalvis auksavabalis (<em>Osmoderma eremita</em>). Tai įspūdingos i&scaron;vaizdos vabalas, kuris didžią savo gyvenimo dalį praleidžia brandžių lapuočių medžių viduje ir todėl tokių medžių būklė, gausa bei sąlygos migruoti tiek tarp pavienių medžių, tiek tarp jų grupių tiesiogiai susijusi su niūriaspalvio auksavabalio i&scaron;gyvenimo galimybėmis. &Scaron;is vabalas yra indikatorinė rū&scaron;is &ndash; sukūrus niūriaspalviui auksavabaliui palankias gyvenimo sąlygas pagerės sąlygos ir kitiems retiems nuo brandžių medžių priklausantiems organizmams: marmuriniui auksavabaliui (<em>Protaetia&nbsp;lugubris</em>, sin. <em>Liocola&nbsp;marmorata</em>), a&scaron;tuoniata&scaron;kiui auksavabaliui (<em>Gnorimus variabilis</em>), europiniui plačiaausiui (<em>Barbastella barbastellus</em>), didžiajai miegapelei (<em>Glis glis</em>), žvaigždėtajam pseudoskorpionui (<em>Anthrenochernes stellae</em>), krokiniui mink&scaron;teniui (<em>Hapalopilus croceus</em>), kurapkiniui storplučiui (<em>Xylobolus frustulatus</em>) ir kt.</p> <p style="text-align: justify;">Per keturis su puse projekto įgyvendinimo metų atlikus tikslinės rū&scaron;ies vabalui tinkamų buveinių tvarkymo darbus bei sukuriant jungiamuosius elementus ir laikinas buveines, bus sukurtas ekologinis tinklas, kurio branduoliais pasirinkta niūriaspalvio auksavabalio apsaugai i&scaron;skirtos Natura 2000 teritorijos Kauno ąžuolynas (LTKAU0020) ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais (LTVIN0012). &Scaron;is ekologinis tinklas taps tarptautinio Lietuvos &ndash; Latvijos ekologinio tinklo, kuriame bus nustatoma niūriaspalvio auksavabalio populiacijų fragmentacija ir atsiradusios spragos genetiniams mainams tarp sub-populiacijų, dalimi. Taip pat bus vykdomas niūriaspalvio auksavabalio populiacijų atkūrimas sutvarkytose istorinėse &scaron;io vabalo radavietėse, o pritaikant &scaron;iuolaikines technologijas bus tobulinami ir optimizuojami &scaron;io vabalo stebėsenos metodai.</p> <p style="text-align: justify;">Projekto metu i&scaron;skirtinis dėmesys bus skiriamas ir visuomenės gamtosauginiam &scaron;vietimui. Tam bus parengta ir i&scaron;leista mokomoji medžiaga, organizuojami vie&scaron;i renginiai, Kauno ąžuolyne įkurtas pažintinis takas, projekto vietose pastatyti informaciniai stendai, projektas ir jo metu gyvendinamų veiklų reik&scaron;mė pristatoma žiniasklaidoje bei projekto internetiniame tinklalapyje.</p> <p style="text-align: justify;">Siekiant įgyti naujos niūriaspalvio auksavabalio ir jų buveinių apsaugos patirties bei pasidalinti jau sukauptomis žiniomis su kitais ekspertais projekto komanda dalyvaus susitikimuose su kitų &scaron;alių ekspertais, seminaruose, mokomosiose i&scaron;vykose bei pasidalins įvairiuose leidiniuose, pvz., geros praktiko vadove, medžių milžinų ir negyvos medienos tvarkymo gairėse, moksliniuose straipsniuose.</p> <p style="text-align: justify;">Projekto vertė &ndash; 1,378,000 EUR. Europos Komisija remia projektą skirdama 1,033,180 EUR finansavimą, LR Aplinkos ministerija &ndash; 316,940 EUR, projekto partneriai &ndash; 27,880 EUR.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau apie projektą ir jo eigą galite sužinoti apsilankę interneto svetainėje <a href="http://www.osmoderma.lt" target="_blank" title="www.osmoderma.lt">www.osmoderma.lt</a></p> Sat, 14 Oct 2017 16:54:39 GMT Klimato kaitos mažinimui startuoja naujas pelkių atkūrimo projektas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=580 <p style="text-align: justify;"><span style="line-height: 1.5em;">Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą i&scaron; pažeistųpelkių ir apleistų durpynų. 2016 metų rudenį startavęs projektas &bdquo;CO 2 emisijų sumažinimas atkuriantnusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; truks penkerius metus ir busįgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasauliniųanglies i&scaron;teklių. Dėl žemės ūkio, mi&scaron;kininkystės ir kitų ūkio &scaron;akų plėtros nuolat vykdomi &scaron;lapyniųsausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių i&scaron;teklių. Europoje &scaron;ie skaičiai dar labiaudrasti&scaron;ki. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos &scaron;lapynių &scaron;iuo metu yra prastos būklės.Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžini&scaron;ki &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų kiekiai. Kasmet i&scaron; pažeistų Lietuvos &scaron;lapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų angliesdvideginio, o tai sudaro labai reik&scaron;mingą mūsų &scaron;alies emisijų dalį. &Scaron;ie skaičiai tampa itin aktualūsbei&scaron;keičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą &scaron;iltnamio efektąsukeliančių dujų i&scaron;metamą kiekį sumažint net 80%.Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveiniųspektrą, todėl viena i&scaron; pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikytiją ateityje. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose visdar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne kąmažiau svarbi &scaron;io projekto užduotis yra i&scaron;mėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtąanglies dvideginio i&scaron;siskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti,kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų i&scaron;skiriamą kiekį. Todėl pritaikius &scaron;ią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų i&scaron;skiriaskirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkosdarbai padeda sumažint &scaron;ių dujų i&scaron;siskyrimą, o tuo pačiu ir &scaron;velninti klimato kaitą.Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatomaįgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5261,3 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5po visą &scaron;alį i&scaron;sibarsčiusias vietoves 316 ha plote: Scaharos, Plink&scaron;ių, Pusčios, Amalvos ir Auk&scaron;tumalosdurpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėmsvertybėms i&scaron;kilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių &ndash;sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos &scaron;alinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse busatliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai.Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimatokaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkiųapsaugos klausimais skatinimo. Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą i&scaron; pažeistų pelkių ir apleistų durpynų. Projektas &bdquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasaulinių anglies i&scaron;teklių. Dėl žemės ūkio, mi&scaron;kininkystės ir kitų ūkio &scaron;akų plėtros nuolat vykdomi &scaron;lapynių sausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių i&scaron;teklių. Europoje &scaron;ie skaičiai dar labiau drasti&scaron;ki. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos &scaron;lapynių &scaron;iuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžini&scaron;ki &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Kasmet i&scaron; pažeistų Lietuvos &scaron;lapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro labai reik&scaron;mingą mūsų &scaron;alies emisijų dalį. &Scaron;ie skaičiai tampa itin aktualūs bei&scaron;keičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;metamą kiekį sumažint net 80%. Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveinių spektrą, todėl viena i&scaron; pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikyti ją ateityje. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose vis dar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne ką mažiau svarbi &scaron;io projekto užduotis yra i&scaron;mėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtą anglies dvideginio i&scaron;siskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų i&scaron;skiriamą kiekį. Todėl pritaikius &scaron;ią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų i&scaron;skiria skirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkos darbai padeda sumažint &scaron;ių dujų i&scaron;siskyrimą, o tuo pačiu ir &scaron;velninti klimato kaitą. Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatoma įgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5300 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5 po visą &scaron;alį i&scaron;sibarsčiusias vietoves 465 ha plote: Scaharos, Plink&scaron;ių, Pusčios, Amalvos ir Auk&scaron;tumalos durpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėms vertybėms i&scaron;kilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių &ndash; sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos &scaron;alinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse bus atliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai. Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimato kaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkių apsaugos klausimais skatinimo.</span></p> Mon, 09 Oct 2017 15:45:03 GMT „Tyrėjų naktyje“ atraskite: kas telpa viename vandens laše? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=579 <p style="text-align: justify;">Ar žinojote, jog vienas upės, ežero ar jūros vandens la&scaron;as gali atskleisti, kas vyksta ne tik vandenyje bet ir sausumoje? &nbsp;Kaip manote, ką galime jame aptikti?</p> <p style="text-align: justify;">Pažiūrėję į vandens la&scaron;ą tikrai pamatysite didelė dumblių įvairovė, kuri kelia didelę nuostabą net ir mokslininkams. Dėl skirtingo mikroskopinių dumblių dydžio, kuris gali siekti nuo 0.5 mikrometrų iki kelių milimetrų, viename vandens la&scaron;e jų galima pamatyti kelis tūkstančius ar net daugiau. O dumblių įvairovė vandens telkinyje priklauso nuo ekosistemos būklės. Intensyvi žmogaus veikla įvairiose pramonės ir žemės ūkio srityse labai stipriai paveikė į vandens telkinius patenkančius azoto ir fosforo kiekius. O &scaron;ių elementų junginiai yra pagrindinis dumblių maistas. Kuomet &scaron;ių junginių vandenyje yra per daug dumbliai pradeda sparčiai daugintis, pasikeičia jų įvairovė ir kiekis.</p> <p style="text-align: justify;">Tačiau ne tik dumbliai gali atskleisti, kas vyksta vandens telkinyje. Didžioji dalis vandenyje gyvenančių organizmų yra prisitaikę gyventi tik tam tikromis sąlygomis. Tokie organizmai, kurie gali puikiai atspindėti vandens būklę vadinami bioindikatoriais arba bioindikatorinėmis rū&scaron;imis. &nbsp;Pavyzdžiui, apsiuvų bei ankstyvių lervos yra labai jautrios aplinkos tar&scaron;ai, todėl jos dažniausiai randamos &scaron;variuose vandens telkiniuose. Užter&scaron;tame ar blogos ekologinės būklės vandenyje dažniausiai galima rasti uodų ir musių lervas.</p> <p style="text-align: justify;">Gaila, bet vandenyje galime rasti ne tik gyvų organizmų, bet ir įvairių atliekų. Didžioji dalis, daugiau nei 80%, plastiko atliekų jūrose yra patekusios i&scaron; sausumoje esančių &scaron;altinių. Atlikus daug įvairių tyrimų mokslininkai mano, jog pavojingiausios plastiko atliekos &ndash; mikroplastikas.&nbsp; Mikroplastikas&nbsp; &ndash; mažos plastiko dalelės, kurios yra mažesnės nei 5 milimetrų ir didesnės nei 1 mikrometrų, dažniausiai pagamintos i&scaron; polietileno (PE) ar polipropileno (PP). Mikroplastiko dalelių galima aptikti asmeninės higienos ir kosmetikos produktuose, dažuose,&nbsp; jos taip pat susidaro yrant didelėms plastiko atliekoms ar skalbiant sintetinių audinių drabužius. &Scaron;ie plastiko fragmentai yra labai pavojingi vandens organizmams, o kartu su žuvimis, jūros gėrybėmis bei įvairiais produktais gali patekti ir į &nbsp;žmogaus organizmą.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, renginio metu mikroskopo pagalba pažvelgime į vandens la&scaron;ą i&scaron; arčiau ir pamatysime, ką jis gali mums atskleisti! Susipažinsite su dumbliai bei pamatysite kaip atrodo vos matomos mikroplastiko dalelės. &nbsp;Taip pat, galėsite apžiūrėti nedidelę bioindikatorinių organizmų kolekciją.</p> <p style="text-align: justify;">Laukiame visų &bdquo;Tyrėjų naktyje&ldquo; rugsėjo 29 dieną kavinėje &bdquo;Caffeine&ldquo; (Pilies g. 22)</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos apie renginį rasite:</p> <p style="text-align: justify;"><a href="http://tyrejunaktis.lt/listings/kas-telpa-vandens-lase/">http://tyrejunaktis.lt/listings/kas-telpa-vandens-lase/</a></p> Wed, 27 Sep 2017 15:11:02 GMT Perkamos durpynų hidrologinio režimo atkūrimo projektavimo paslaugos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=578 <p>Lietuvos gamtos fondas skelbia mažos vertės pirkimą apklausos raštu būdu dėl Sacharos durpyno, Pūsčios telmologinio draustinio, Amalvos pelkės pietinės dalies hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų. Pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 00 min tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP&nbsp;IS. Ketinantys dalyvauti daugiau informacijos ras centriniame vie&scaron;ųjų pirkimų portale</p> <p><a href="https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-183787">https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-183787</a></p> <p>I&scaron;kilus klausimams kreiptis į Lietuvos gamtos fondo projektų vadovą - pirkimo organizatorių -&nbsp; Nerijų Zableckį, Algirdo 22-3, Vilnius, Telefonas /8 5 2310700, mobilus tel.: +37065620426, el. pa&scaron;tas:&nbsp;<a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a></p> Wed, 13 Sep 2017 21:44:01 GMT