Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Paskelbtas „Baltiją tausojantis ūkininkas 2019“ nugalėtojas: svarbiausia – pagarba ir vienybė http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=645 <p style="text-align: justify;">Kasmetinis &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; konkursas &scaron;iemet jau baigėsi, tad jau su džiaugsmu pradedame laukti kitų metų. &Scaron;iemet į tarptautinį etapą keliavo &scaron;ių metų nacionalinio Lietuvos etapo nugalėtojas &bdquo;Ilzenbergo dvaro&ldquo; vietininkas Gintaras Bingelis ir Lietuvos gamtos fondo atstovė. Labai &scaron;iltai priimti Lenkijos WWF biuro komandos, visi nekantriai laukė tarptautinio nugalėtojo paskelbimo. &Scaron;iemet konkurse dalyvavo tikrai daug įdomių, stiprių pretendentų, tad intriga ir renginio nuotaika buvo puiki.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1600" border="0" /></p> <p style="text-align: center;"><strong><em>&Scaron;ių metų Lietuvos nacionalinio etapo nugalėtojas - Gintaras Bingelis, atstovaujnatis &bdquo;Ilzenbergo dvarą"</em></strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;ių metų &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2019&ldquo; tarptautinė vertinimo komisija tikrai įspūdinga:</p> <ul style="text-align: justify;"> <li><em>Aldis Karklins, </em>University of Life Sciences and Technologies, <strong>Latvija</strong></li> <li><em>Ivanas Gavranas, </em>Organic standard LTD, <strong>Ukraina</strong></li> <li><em>Enn Loigu, Water and environmental engineering, Tallinn University of Technology, </em><strong>Estija</strong></li> <li><em>Troels Toft, Sector for Plants, Danish Agriculture and Food council, </em><strong>Danija</strong></li> <li><em>Bo Gustafsson, Baltic Nest Institute - Stockholm University, </em><strong>&Scaron;vedija</strong></li> <li><em>Markus Eerola, &bdquo;BSFYA 2015&ldquo; regiono nugalėtojas, Palopuro Agroecological Symbiosis, &nbsp;</em><strong>Estija</strong></li> <li><em>Karin Stein-Bachinger, Leibniz Centre for Agricultural Landscape Research, </em><strong>Vokietija</strong></li> <li><em>Dorota Metera, Bioekspert Ltd &amp; International Federation of ORganic Agriculture Movement (IFOAM), <strong>Lenkija</strong></em></li> </ul> <p style="text-align: justify;"><em>&nbsp;</em><br />Po ilgų diskusijų &scaron;ių metų nugalėtoju tapo ūkininkai <strong>Maria ir Kristian Lundgaard-Karlsh&oslash;j, </strong>atstovaujantys <strong>&bdquo;Ausumgaard&ldquo; ūkį Danijoje</strong>. Tai &ndash; įprastos gyvulininkystės bei ekologinių augalų ūkis, užimantis daugiau nei 850 hektarų. Pagrindinė produkcija: vi&scaron;čiukai broileriai, kiaulės (welfare pigs), kruopos, pupos, rapsai, žolės ir grūdai, biodujų gamyba bei vėjo jėgainių energija. Ūkyje taikomos įvairios aplinkai draugi&scaron;kos bei mažinančios maistmedžiagų nuotėkį priemonės: buferinės zonos, įrengti perteklines maistmedžiages surenkantys telkiniai, pasodintos nuotėkį sulaikančios augalų kultūrų juostos, vykdoma sėjomaina, sodinami antsėliai, visos liekanos susidarančios ūkyje perdirbamos biodujų jėgainėje, vykdomas susidariusio mė&scaron;lo tvarkymas, vykdomos veiklos, siekiant i&scaron;saugoti mi&scaron;kus ir kitus gamtos elementus ūkio teritorijoje, vykdoma trą&scaron;ų apskaita ir rengiami naudojimo planai.</p> <p style="text-align: left;"><span style="font-weight: bold; text-align: justify;">Žiuri motyvacija</span></p> <p style="text-align: justify;"><em>&nbsp;&bdquo;Kristianas ir Maria nori, kad jų ūkis būtų tvarus ir atsparus aplinkos veiksniams, kad i&scaron;liktų ateičiai. Dėl &scaron;ios priežasties jie dirba visose aplinkos apsaugos srityse, įskaitant klimatą kaitą, energijos vartojimą, maistinių medžiagų valdymą, savaranki&scaron;kumą ir nuosekliai dirba užtikrinant gyvūnų gerovę. Jie įrodo, kad plataus masto ūkininkavimas taip pat gali būti tvarus, naudojant įvairius metodus, modernizuojant jau turimą turtą ir priemones bei diegiant naujas technologijas. Ekologi&scaron;ka augalininkystė, gyvūnų gerovę i&scaron;tikrinant gyvulininkystė, biodujų jėgainė, skirta perdirbti visas žemės ūkio liekanas, tvari mi&scaron;kininkystė, žaliosios energijos gamyba ir naudojimas bei bendravimas su vartotojais &ndash; tai veiksniai, padedantys įveikti atotrūkį tarp žemės ūkio verslo ir gamtosaugos. Žiuri taip pat pripažįsta ir palankiai vertina pažangą ir nuolatinį ūkio vystymąsi, įskaitant ateities planus pereiti prie laisvai auginamų vi&scaron;čiukų auginimo, dalyvavimo mokslinių tyrimų projektuose ir &scaron;lapynės statybos. Apskritai, Kristiano ir Maria pateiktas pavyzdys yra svarbus ir įkvepiantis pavyzdys kitiems &scaron;io regiono tradiciniams ūkininkams.&ldquo;</em></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Gerosios praktikos pavyzdžiai ūkininkams</strong></p> <p style="text-align: justify;">Gerųjų ūkininkavimo praktikų pavyzdžiai i&scaron; &scaron;ių metų laimėtojų&nbsp; <strong>&bdquo;Ausumgaard&ldquo; </strong>ūkio, kuriais ūkininkai gali prisidėti&nbsp; prie aplinkos i&scaron;saugojimo ir galbūt jau kitais metais laimėti tarptautinį &bdquo;Baltiją tausojančio ūkininko&ldquo; konkurso etapą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Maistinių medžiagų valdymas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkininkai sudaro maistinių medžiagų tvarkymo planus ir kasmet teikia trą&scaron;ų ataskaitas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Adaptyvusis ūkininkavimas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Viena i&scaron; pagrindinių Kristiano ir Maria praktikų, siekiant užkirsti kelią &nbsp;perteklinių maistinių medžiagų nutekėjimui, yra ūkininkavimo veiklų vykdymas tinkamu metu - atsižvelgiant į sezoną ir oro sąlygas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Buferinės zonos</strong></p> <p style="text-align: justify;">Daugiametės augalijos buferinės zonos palei pagrindinius griovius, upes ir ežerus padeda sumažinti eroziją ir maistinių medžiagų nutekėjimą į vandens telkinius. Buferinės zonos taip pat sumažina tikimybę nutekėti kitiems ūkyje naudojamiems preparatams. Pakrantėse esančių žaliųjų zonų (pvz pievos) padidina ūkio aplinkos biologinę įvairovę. Plačios buferinės zonos yra ypač naudingos &scaron;laituose įsikūrusiems ar reguliariai užliejamiems ūkiams.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Tvenkiniai skirti surinkti perteklines maisto medžiagas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje sukurti maži tvenkiniai, kurie surinktas perteklines nuo ūkio nutekančias maisto medžiagas (daugiau azoto ir fosforo junginius) 2018 m. ūkio savininkai gavo pritarimą įkurti vieno hektaro pelkę. Tikimasi, kad įkurta pelkė sumažins perteklinių maistmedžiagių nutekėjimą į vietinį fiordą net 744 kilogramais azoto junginių per metus. Taip pat, tokia pelkė surinks ne tik nuo jų ūkio&nbsp; nutekančias medžiagas, tačiau taps surinkimų centru ir aplinkinių ūkių nuotėkiui.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Sėjomaina</strong></p> <p style="text-align: justify;">Vykdoma sėjomaina &ndash; augalų augimvietės kaitaliojimas, siekiant gauti i&scaron; &scaron;io proceso kuo daugiau naudos. Ji reikalinga, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, taip pat užtikrinti maksimaliai spartų jų augimą, bei prisideda gerinant dirvožemio kokybę ir suvaldant erozija.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Mė&scaron;lo perdirbimas biodujų gamykloje ir mė&scaron;lo tvarkymas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Siekiant užtikrinti didesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, visas mė&scaron;las ir augalų atliekos prie&scaron; naudojimą lauke yra apdorojamos biodujų &nbsp;jėgainė. Biodujų jėgainė žemės ūkio liekanas paverčia energija.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Mi&scaron;ko ir kitų gamtos elementų i&scaron;saugojimas</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje taip pat buvo auginamas mi&scaron;kas, siekiant apsaugoti bei praturtinti vietinę biologinę įvairovę ir geriamojo vandens kokybę rajone.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Inovacijos baltymų gamyboje</strong></p> <p style="text-align: justify;">Prisidėdami prie mokslinių tyrimų projekto, kurį vykdo Danijos technologijos institutas, dabar ūkyje gaminami maistiniai kirminai, skirti vartoti žmonėms ir gyvūnams. Tai i&scaron; dalies pakeis lauke užaugintus baltymus ir pagerins jų maistinių medžiagų naudojimą laukuose.</p> <hr /> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <ul style="text-align: justify;"> <li style="text-align: left;">WWF naujienų bro&scaron;iūra: <a href="http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/">http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/</a></li> <li style="text-align: left;">WWF &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2019&ldquo; konkurso&nbsp; bro&scaron;iūra: <a href="http://d2ouvy59p0dg6k.cloudfront.net/downloads/wwf_baltic_sea_farmer_of_the_year_2019.pdf">http://d2ouvy59p0dg6k.cloudfront.net/downloads/wwf_baltic_sea_farmer_of_the_year_2019.pdf</a></li> <li style="text-align: left;">Baltijos ūkininko svetainė: <a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com</a> </li> <li style="text-align: left;">Ilzenbergo dvaras: <a href="http://www.ilzenbergas.lt/">http://www.ilzenbergas.lt/</a> </li> </ul> <p>&nbsp;</p> <p style="text-align: left;"><strong>&nbsp;</strong></p> Fri, 27 Sep 2019 11:19:25 GMT Kiminų sodinimo talka Aukštumalos durpyne (foto, video) http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=644 <p style="text-align: left;">&bdquo;Pelkei reikia jūsų darb&scaron;čių rankų!&ldquo;, &ndash; tokiu &scaron;ūkiu Lietuvos gamtos fondas (LGF) kvietė savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje &ndash; talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu! Tokio masto talkos, kaip &scaron;į penktadienį ir &scaron;e&scaron;tadienį LGF organizuotas kiminų sodinimas, mūsų &scaron;alyje dar nebuvo. Jos dalyviai savo rankomis prisidėjo prie pelkės atkūrimo jau beveik 140 metų eksploatuojamame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės raj.) ir taip padėjo spręsti svarbias aplinkosaugos problemas.</p> <p style="text-align: left;">Kiminai paskleisti 2 hektarų specialiai įrengtame kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkėms būdingų augalų auginimo lauke. Jei viskas vyks pagal planą, po 5&ndash;6 metų turėsime daug donorinės medžiagos kitoms pelkės dalims atkurti.</p> <p style="text-align: left;">Dėkojame &scaron;auniems talkininkams, jūsų indėlis labai svarbus! Taip pat kviečiame peržvelgti talkos akimirkas mūsų <a href="https://www.facebook.com/pg/Lietuvos-Gamtos-Fondas-96101993245/photos/?tab=album&amp;album_id=10156777669703246" target="_blank">&bdquo;Facebook&ldquo; paskyroje</a> bei žemiau esančiame <em>video</em>.</p> <p style="text-align: center;"><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/2aWDjVNHWak" width="560"></iframe></p> Tue, 17 Sep 2019 14:23:59 GMT Sprendžiant klimato kaitos problemą – kiminų sodinimo talka Aukštumalos durpyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=643 <p style="text-align: justify;"><strong>&bdquo;Pelkei reikia jūsų darb&scaron;čių rankų!&ldquo;, &ndash; tokiu &scaron;ūkiu </strong><a href="http://glis.lt/"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong></a><strong> (LGF) kviečia savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje &ndash; talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu! Tokio masto talkos, kaip jau &scaron;į penktadienį ir &scaron;e&scaron;tadienį LGF organizuojamas kiminų sodinimas, mūsų &scaron;alyje dar nebuvo. Jos dalyviai savo rankomis prisidės prie pelkės atkūrimo jau beveik 140 metų eksploatuojamame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės raj.) ir taip padės spręsti svarbias aplinkosaugos problemas. </strong></p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Apie tai kol kas nėra plačiai kalbama, bet viena i&scaron; svarbių pelkių funkcijų &ndash; klimato kaitos &scaron;velninimas, pelkėms sugeriant &scaron;iltnamio efektą sukeliančias dujas ir jas tūkstantmečiams užrakinant durpių kloduose. Deja, dėl masi&scaron;ko jų sausinimo daugelis pelkių nyksta, o, sausai durpei mineralizuojantis, į atmosferą i&scaron;siskiria didžiuliai kiekiai &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų: anglies, azoto oksidai ir kt. LGF inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas durpyne yra tarptautinio projekto &bdquo;<a href="https://life-peat-restore.eu/lt/">CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje</a>&rdquo; dalis. Projekto veiklose numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas i&scaron; jų &ndash; durpes formuojančių augalų &ndash; durpojų (daugiausia &ndash; kiminų) pradmenų įkurdinimas i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos&nbsp; durpyno dalyje, kurioje savaiminis pelkei būdingos augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai lėtas. Būtent vienam i&scaron; &scaron;ių darbų etapų mums ir reikalinga savanorių pagalba&ldquo;, &ndash; pasakoja LGF ekspertas ir &scaron;io projekto vadovas Nerijus Zableckis.</p> <p style="text-align: justify;">Jau rytoj, penktadienį, prasidėsiančios talkos metu numatyta surinkti donorinę kiminų dangos medžiagą, kuri &scaron;e&scaron;tadienį bus paskleista specialiai įrengtame dviejų hektarų ploto kiminų auginimo eksperimentiniame&nbsp;lauke.</p> <p style="text-align: justify;">Kiminų sodinimo talka &ndash; tik vienas i&scaron; keleto auk&scaron;tapelkinės augalų dangos atkūrimo durpyne etapų. LGF iniciatyva i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos durpyno dalyje &scaron;ią vasarą įrengtas kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų pradmenų įkurdinimo eksperimentinis laukas. UAB <em>J. Jonyno Ecofirma</em> specialistai i&scaron;tyrė eksperimentinio lauko durpių savybes, galimybę kiminų auginimo lauką aprūpinti gyvybi&scaron;kai reikalingu vandeniu ir suprojektavo kiminų auginimo lauko įrengimo schemą. Kvalifikuoti UAB Klasmann<em>-Deilmann &Scaron;ilutė</em> įmonės darbuotojai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosiu griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, i&scaron;kasė ir įrengė vandens, skirto kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus bei nuveikė daug kitų paruo&scaron;iamųjų darbų.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Džiugu, jog, atsirado pelkių ir visų mūsų ateitimi susirūpinusių savanorių, maloniai sutikusių dalyvauti talkoje, tam nepagailėjusių savo brangaus laiko ir jėgų. Atsidėkodami talkininkus vai&scaron;insime pietumis ir garuojančia arbata, pasirūpinsime i&scaron; toliau atvykusiųjų nakvyne. Labai vertiname tokią pagalbą ir didėjantį žmonių sąmoningumą aplinkosaugos srityje. Jei atsirastų dar daugiau darb&scaron;čių rankų, vis dar galime priimti keletą savanorių į savo gretas&ldquo;, &ndash; sako N. Zableckis.</p> Thu, 12 Sep 2019 12:59:53 GMT Netikėtas „Rūšių ralio“ finalas - daugiausia rūšių Lietuvoje atrado latvių komanda http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=642 <p><strong>Rugsėjo 6-7 dienomis Biržų regioniniame parke vyko tradicinis &bdquo;Rū&scaron;ių ralis 2019&ldquo;. &Scaron;io renginio metu gamtininkai profesionalai bei mėgėjai per kiek mažiau nei parą bando tiksliai apibūdinti ir užregistruoti kuo daugiau gyvūnų ir augalų rū&scaron;ių. &Scaron;įmet ralio nugalėtoja tapo komanda i&scaron; Latvijos Daugpilio universiteto &bdquo;DU biologi&ldquo; &ndash; vos trijų mokslininkų komandai pavyko užregistruoti per 800 rū&scaron;ių. </strong></p> <p><strong>Dalyviai sėmė karstinių ežerėlių vandenį</strong></p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo; &scaron;e&scaron;erius metus buvo organizuojamas gegužės mėnesį. &Scaron;įmet rugsėjo mėnuo pasirinktas mėginant patikrinti, ar bus atrasta ir atpažinta daugiau grybų. Vis tik komandoms ir toliau daugiausiai ta&scaron;kų uždirbo augalų karalystė &ndash; natūraliose pievose &scaron;alia Biržų, Kirkilų ir Rinku&scaron;kių miestelių vis dar buvo galima aptikti pakankamai daug žaliuojančių ir netgi žydinčių augalų.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1558" border="0" /></p> <p><em>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; metu aptikti grybai - didieji kukurdvelkiai. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;&nbsp;</em></p> <p>Renginyje dalyvavo 15 komandų ir apie 70 gamtos mylėtojų. Komandoms i&scaron; 2-5 asmenų įteikti žemėlapiai su ralio teritorijos ribomis. Renginiui skirta teritorija su keliomis kertinėmis mi&scaron;ko buveinėmis bei Europinės svarbos (&bdquo;Natura 2000&ldquo;) teritorijomis, į ją papuolė karstiniai ežerėliai, &scaron;iek tiek pelkėtos teritorijos, nendrynai, senas mi&scaron;kas su i&scaron;virtusiais stambiais medžiais, natūralios pievos ir dirbami laukai, seno dvaro sodyba. Startas paskelbtas penktadienio vakarą ir jau tuomet dalis komandų pasuko link garsiojo, pastaraisiais metais gausiai lankomo Kirkilų apžvalgos bok&scaron;to. Tik toli gražu ne naktiniai karstinių ežerėlių vaizdai ten viliojo gamtininkus.</p> <p>Naudodamiesi semtuvėliais ir prožektoriais, o kai kurie &ndash; netgi nardymo įranga, jie pradėjo registruoti įvairius vandens vėžiagyvius, moliuskus, o entomologai (vabalų specialistai) tuo metu ant netoli Kirkilų apžvalgos bok&scaron;to esančių tualetų i&scaron;kabino baltą paklodę, ją ap&scaron;vietė automobilių lempomis ir ėmė gaudyti bei registruoti atskrendančius naktinius vabzdžius bei drugius.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1559" border="0" /></p> <p><em>Tokiu būdu entomologai naktį vilioja vabzdžius. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Pernai Kirkilų apžvalgos bok&scaron;tas buvo lankomiausias bok&scaron;tas saugomose teritorijose. Dvi merginos i&scaron; užsienio ten net nakvojo per naktį pasitiesę miegmai&scaron;ius. Įdomu tai, kad tie karstiniai ežerėliai seniai egzistavo, bet Lietuva apie juos nežinojo. O dabar &ndash; visos kelionių agentūros veža ten. Beje, hidrobiologai taip pat atrado, kad karstinių ežerėlių vanduo nusidažo raudonai dėl sierabakterių&ldquo;, &ndash; sakė vieno i&scaron; renginio organizatorių, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.</p> <p><strong>Pro dalyvių akis nepraslydo net flamingai</strong></p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; iniciatorius ir vienas i&scaron; organizatorių Žydrūnas Preik&scaron;a dalyvių pra&scaron;ė pažymėti rastų retesnių rū&scaron;ių radimo vietos koordinates &ndash; kad &scaron;i naudinga informacija liktų Biržų regioniniam parkui. Jis taip pat teigė, kad dalyviai negali įra&scaron;yti tų rū&scaron;ių, kurias žino čia gyvenant/augant, tačiau ralio dieną jų nematė. Negebant tiksliai nustatyti rū&scaron;ies, galima įra&scaron;yti augalo ar gyvūno gentį ir už tai skiriama pusė balo vietoje vieno. I&scaron; retesnių rū&scaron;ių ralio dieną užfiksuota saugoma varlė &ndash; raudonpilvė kūmutė.</p> <p>Ž.Preik&scaron;a taip pat perspėjo, jog klastojant didelius kiekius rū&scaron;ių, komanda rizikuoja būti suspenduota trejiems metams &ndash; tokia taisyklė &scaron;iemet įsigaliojo pirmąkart.</p> <p>&Scaron;e&scaron;tadienį 17 valandą, t.y. praėjus 20-čiai valandų nuo starto, komandos pristatė vertinimo komisijai savo rū&scaron;ių lapus. Buvo atskirai registruojami vėžiagyviai ir dėlės, vabalai, žuvys, moliuskai, voragyviai, žinduoliai, kerpės, samanos ir kitų karalysčių atstovai.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1560" border="0" /></p> <p><em>Komanda apra&scaron;inėja augalus likus kelioms minutėms iki ralio fini&scaron;o. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>Kai kurioms komandoms Biržų apylinkėse pavyko pastebėti ir i&scaron;girsti net 60 pauk&scaron;čių, daugiau nei 130 grybų, daugiau nei 30 moliuskų, vir&scaron; 100 vabalų. &Scaron;ias rū&scaron;is buvo galima užregistruoti ir užfiksavus kokius nors jų veiklos požymius, pavyzdžiui &ndash; gandralizdį ant stulpo, briedžio ar lapės pėdsakus &scaron;lapiame grunte, tam tikrų vabalų i&scaron;graužtus takus medienoje.</p> <p>Tačiau vabzdžių, vabalų ir kerpių karalystėse pana&scaron;ių rū&scaron;ių neretai yra daug, todėl susipainioti gali net ilgus metus dirbantys gamtininkai. Komisijos nariai, žinodami, kad rū&scaron;į sunku nustatyti be specialios technikos, pavyzdžiui, mikroskopo ar kitų laboratorijos įrankių, turi teisę komandos&nbsp; papra&scaron;yti įrodymų &ndash; nuotraukos, paai&scaron;kinimo, kaip &scaron;i rū&scaron;is buvo nustatyta, kur pastebėta.</p> <p>Pauk&scaron;čius dauguma komandų nustatė i&scaron; rytinių giesmių, tačiau ornitologas Marius Karlonas, buvęs ekspertu teisėjų komisijoje pasidžiaugė, jog komandos atrado vietą prie vandens telkinio, kur stebėjo ir retesnius tilvikus: tamsųjį bei krantinį tilviką, taip pat &ndash; gražiagalvę, kurią &scaron;iuo metu i&scaron;girsti jau sudėtinga.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1561" border="0" /></p> <p><em>&Scaron;elmeninės kregždės ant elektros laidų. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Tik, žinokite, i&scaron;braukėme flamingus, &ndash; dalyvius prajuokino ornitologas. Dekoratyviniai flamingai &bdquo;braidžiojo&ldquo; po sodybos, kur buvo įkurta &bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; bazė, tvenkinį ir &scaron;ie pauk&scaron;čiai taip pat nepraslydo gamtininkams po akis.</p> <p>Renginyje užfiksuotos kelios retos rū&scaron;ys: varlė raudonpilvė kūmutė, mažasis erelis rėksnys, tulžys, baltnugaris genys, i&scaron; grybų &ndash; korali&scaron;kasis trapiadyglis, &scaron;ik&scaron;nosparnių &ndash; kūdrinis pelėausis.</p> <p><strong>Laimėtojai strategiją kūrė nuo paskutinio apsilankymo </strong></p> <p>&nbsp;&bdquo;Rū&scaron;ių ralyje&ldquo; kelis pastauruosius metus i&scaron;skiriamos &bdquo;profesionalų&ldquo; (A) ir &bdquo;mėgėjų&ldquo; (B) lygos, tačiau riba, skirianti &scaron;ias lygas, paai&scaron;kėja kiekvieno renginio metu &ndash; pasirenkamas &bdquo;viduriukas&ldquo; tarp daugiausiai ir mažiausiai rū&scaron;ių suregistravusių komandų. &Scaron;iemet riba nusistovėjo ties 400 rū&scaron;ių. Profesionalų lygoje nugalėjo komanda &bdquo;DU biologi&ldquo;, kurią sudarė Gaidis Grandans, Dana Krasnopolska, Peteris Everts-Bunders, užregistravusi i&scaron; viso 811 rū&scaron;ių.</p> <p>Po laimėjimo pakalbintas &scaron;ios komandos atstovas Gaidis Grandans sakė, jog prie&scaron; trejus metus dalyvavo Labanoro girioje vykusiam &bdquo;Rū&scaron;ių ralyje&ldquo; ir nuo to laiko ėmė dėlioti &bdquo;čempionų&ldquo; strategiją.</p> <p>&bdquo;Dauguma rū&scaron;ių buvo pana&scaron;ios, kaip ir Latvijoje. A&scaron; komandoje buvau ornitologas, ryte klausiau ir registravau pauk&scaron;čius. Vis tik laimėjimą mums pelnė kruop&scaron;čiai sudėliota strategija &ndash; pasikvietėme turbūt geriausius latvių botanikus &ndash; o augalų karalystėje galima užfiksuoti itin daug rū&scaron;ių. Tiesiog po Labanoro labai gerai supratome, ką mums reikia daryti ir ko trūksta&ldquo;, &ndash; džiaugėsi G.Grandans.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1562" border="0" /></p> <p><em>Komandos "DU biologi" nariai: Dana Krasnopolska, Gaidis Grandans ir Peteris Everts-Bunders. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;B lygoje&ldquo; nugalėtoja paskelbta komanda &bdquo;Tardigrada&ldquo;, kurioje buvo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė, Karolis Keturka, Eglė Jūrėnaitė, Viktorija Neliubina, Mantas Adomaitis. <br /><br />Prizininkėmis taip pat tapo ilgametės &bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; dalyvės &ndash; komandos &bdquo;Tundra&ldquo;, &bdquo;Rudeniniai bobausiai&ldquo;. Komanda &bdquo;&Scaron;vilpikai&ldquo; užėmė antrąją vietą profesionalų lygoje ir i&scaron; visų lietuvių komandų užregistravo daugiausiai &ndash; 640 rū&scaron;ių. Trečiąja vieta profesionalų lygoje džiaugėsi itin daug vabalų, voragyvių ir vabzdžių atradusi komanda &bdquo;Macrogamta.lt&ldquo;.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1564" border="0" /></p> <p><em>Kęstutis Baronas sveikina komandą "Tardigrada": <span style="color: #222222; font-family: Arial, Helvetica, sans-serif; font-size: small;">Adelę Markevičiūtę, Mantą Adomaitį, Karolį Keturką, Eglę Jūrėnaitę ir Viktoriją Neliubiną</span>. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>Biržų regioninio parko direktorius K.Baronas,Sveikindamas kaimynus latvius, vylėsi, kad renginys i&scaron;siplės į kaimynines &scaron;alis, o galbūt ateityje virs netgi tarptautiniu. Tai &ndash; gana lengvai įgyvendinama vizija, nes rū&scaron;is galima registruoti (ir dauguma dalyvių taip ir daro) lotyni&scaron;kais pavadinimais.</p> <p>Svarstoma, jog kitas &bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo; vyks Pagramančio arba Rambyno regioniniame parke.</p> Mon, 09 Sep 2019 15:49:41 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=641 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2019 09 23 d. 10.00&nbsp; Lietuvos laiku</strong>.</p> <p style="text-align: justify;">Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1-ssXt3LdOPPVFF0NgbAZ9BDMJKyykr2G">https://drive.google.com/open?id=1-ssXt3LdOPPVFF0NgbAZ9BDMJKyykr2G</a></p> <p style="text-align: justify;">Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a></p> Mon, 09 Sep 2019 15:35:21 GMT Lietuvos gamtos fondas kviečia sodinti kiminų Aukštumalos durpyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=640 <p><em>Kiminų sodinimo talka Latvijoje 2018-aisiais. Lietuvos gamtos fondo nuotr.</em></p> <p>Rugsėjo 13&ndash;14 dienomis Lietuvos gamtos fondas kviečia savanorius dalyvauti kiminų sodinimo talkoje Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės r.). Talkos metu numatyta surinkti kiminų dangos medžiagą ir paskleisti ją 2 hektarų ploto jau įrengtame&nbsp; eksperimentiniame lauke.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos durpyno dalyje yra tarptautinio projekto &bdquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje&ldquo;&nbsp;dalis (daugiau apie projektą rasite <a href="https://life-peat-restore.eu/lt/" target="_blank">ČIA</a>). Projekto metu numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas i&scaron; jų &ndash; durpes formuojančių augalų &ndash; durpojų (daugiausia &ndash; kiminų) pradmenų įkurdinimas i&scaron;eksploatuotoje durpyno dalyje. Nusausintame durpyne savaiminis pelkinės augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai itin lėtas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1557" border="0" /></p> <p><em>Kiminai. Lietuvos gamtos fondo nuotr.&nbsp;</em><br /><br /> Projektas finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės Klimato kaitos &scaron;velninimo prioritetinės srities ir Lietuvos Respublikos lė&scaron;omis. I&scaron; &scaron;ios programos remiami projektai, ie&scaron;kantys ir plėtojantys sprendimus, kurie galėtų i&scaron;spręsti klimato kaitos problemas Europoje.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo iniciatyva i&scaron;eksploatuotoje Auk&scaron;tumalos durpyno dalyje jau baigiama įrengti kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų pradmenų eksperimentinį lauką. Bendrovės &bdquo;J. Jonyno Ecofirma&ldquo;&nbsp;specialistai i&scaron;tyrė eksperimentinio lauko durpių savybes ir suprojektavo kiminų auginimo lauko schemą. Kvalifikuoti Klasmann-Deilmann &Scaron;ilutės įmonės specialistai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosiu griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, i&scaron;kasė ir įrengė vandens, skirto kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus. Tačiau kiminų medžiagos rinkimui ir jos paskleidimo darbams labai reikalinga talkininkų pagalba. Visus norinčius ir galinčius prisijungti prie talkos kviečiame registruotis iki rugsėjo 9 d. Registracijos anketą užpildykite spustelėję <a href="https://docs.google.com/forms/d/1AdJ93GYhQnRogJsV4cV3La4zbAvIoFQPKiaYEhcr1mw/edit" target="_blank">ČIA.</a>&nbsp;</p> <p>Kiminų sodinimo talkos Auk&scaron;tumalos durpyne<strong> p r o g r a m a:</strong></p> <p><strong>Rugsėjo 13 d. (penktadienis)</strong> 9.00 &ndash; 17.00 Kiminų pradmenų rinkimas. Susitinkimo vieta prie &bdquo;Klasmann-Deilmann&ldquo; &Scaron;ilutė įmonės, &Scaron;ilojų g. 2, &Scaron;ilutė. Geografinės koordinatės 55.368249, 21.466154 (WGS).</p> <p><strong> Rugsėjo 14 d. (&scaron;e&scaron;tadienis)</strong> 9.00 &ndash; 17.00 Kiminų pradmenų skleidimas eksperimentiniame sklype.</p> <p>Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Lietuvos gamtos fondo specialistę Jūratę Sendžikaitę, telelfonu 8 611 53582, el. pa&scaron;tu &ndash; jursend@gmail.com</p> Fri, 30 Aug 2019 09:32:32 GMT Priekrantės žvejai išbando iš švedų gautas pontonines gaudykles: be naujos įrangos laimikį teks dalintis su ruoniais http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=639 <p><strong>Prie&scaron; kelerius metus ruonių skaičius Baltijos jūroje buvo kritęs, tačiau dabar, skaičiuojama, jų gali būti apie 50&nbsp;000. Ruoniai mėgsta menkes ir strimėles, labiausiai &ndash; kai jos patogiai patiektos žvejų tinkluose. Todėl Lietuvos žvejams &scaron;ie žinduoliai padaro apie 100&nbsp;tūkst. eurų nuostolio per metus (arba iki 37 proc. viso laimikio). Siekiant apsaugoti tiek ruonius, tiek žvejų laimikį, vykdant Lietuvos gamtos fondo projektą įsigyti ir į Lietuvą parvežti du modernūs žvejybos įrankiai &ndash; &Scaron;vedijoje jau apie de&scaron;imtmetį naudojamos pontoninės gaudyklės. Rugpjūčio 27-ą dieną priekrantės ir Baltijos jūros žvejai patys galėjo apžiūrėti ir įvertinti gaudyklių konstrukciją. </strong></p> <p><strong>Viltis &ndash; kad Baltija nebus pernelyg audringa naujai įrangai</strong></p> <p>Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, užtruks dar vienerius ar netgi dvejus metus, kol dvi žvejų įmonės, su kuriomis pasirinkta bendradarbiauti, įgus naudoti &scaron;ią įrangą, ją i&scaron;bandys įvairiomis sąlygomis, pastebės trūkumus, modifikuos ir pritaikys audringai Baltijos pakrantei.</p> <p>Nors įranga puikiai apsaugo ne tik nuo ruonių daromos žalos, bet ir pačius ruonius bei pauk&scaron;čius nuo patekimo į gaudyklę, yra selektyvi, tačiau brangi ir ilgai užtrunka ją sukonstruoti ir inkaruoti jūroje. Kita vertus, tinklas i&scaron;keliamas ant pripučiamų pontonų vos spustelėjus kompresoriaus mygtuką, todėl nereikia vargti ir savo rankomis tempti tinklų. Kadangi pontonai gali būti pripučiami atskirai, gaudyklė gali pasvirti vandenyje ir nukreipti sugautą žuvį į žvejų valtį. &nbsp;</p> <p>&Scaron;vedijoje, tarp fjordų, kur jūra dažniau būna rami, ją naudoti lengviau, tuo metu Lietuvoje dar nėra žinoma, kaip tokios gaudyklės i&scaron;tvers bangų mū&scaron;ą.</p> <p>Vis tik rugpjūčio 26-27-ą dienomis į Lietuvą atvykę &Scaron;vedijos Žemės ūkio mokslų instituto mokslininkas Svenas-Gunnaras Lunnerydas ir Karlshamo regiono žvejas Glenas Fridas buvo pasiruo&scaron;ę atsakyti į visus lietuviams žvejams i&scaron;kilusius klausimus. &nbsp;Jie dalyvavo Lietuvos gamtos fondo organizuotame seminare &bdquo;Žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimas &ndash; tvarios žuvininkystės link&ldquo;.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1552" border="0" /><br /><em>Mokslininkas Svenas-Gunnaras Lunnerydas ir Karlshamo regiono žvejas Glenas Fridas skaito prane&scaron;imą. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p><strong>Kaina siekia iki 16&nbsp;tūkst. eurų</strong></p> <p>Rugpjūčio 26-ąją vykusiame seminare Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Vaida Survilienė teigė, jog pirmasis projektas, kuriuo siekta įvertinti ruonių žvejams padaromus nuostolius, prasidėjo dar 2013-aisiais.</p> <p>Projekto metu apklaustos 33 įmonės, absoliučiai visų jų žvejai buvo susidūrę su ruoniais, i&scaron;traukę apgadintą įrangą. Daugiausia žalos buvo padaroma pavasarį ir vasarą, būdavo sugadinama apie de&scaron;imtadalis gaudyklių medžiagos ir sudraskoma apie pusė tinklų.</p> <p>&bdquo;2018-aisiais, padedant Žemės ūkio ministerijai, buvo gautas finsavimas įsigyti pontonines gaudykles (&scaron;ių įrengimų kaina svyruoja nuo 8000 iki 16&nbsp;000 eurų) ir pritaikyti jas naudoti Lietuvos priekrantėms. Lietuvos gamtos fondas yra įsipareigojęs, bendradarbiaudamas su 2 žvejų įmonėmis, i&scaron;tirti, kaip realybėje veikia &scaron;ios gaudyklės. Tokia įranga apsaugo tiek ruonius, tiek jūros pauk&scaron;čius, yra lengvesnė transportuoti&ldquo;, &ndash; sakė gamtosaugos ekspertė.</p> <p>Ji viliasi, jog bus pradėti detalesni tyrimai, siekiant nustatyti žuvusių (arba nužudytų) Lietuvos pakrantėse ruonių žūties priežastis.<br /><img src="http://glis.lt/image.php?id=1553" border="0" /></p> <p><strong><em>Vaida Survilienė ir </em><em>Svenas-Gunnaras Lunnerydas. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;<br /></em><br /><strong>Medžioklė ruonius atgins prie Lietuvos ir Lenkijos krantų</strong></strong></p> <p>Svečias i&scaron; &Scaron;vedijos, mokslininkas S. Lunnerydas ruonių ir žvejų konfliktą su&scaron;velninti bando jau 20 metų. Tiek laiko jis kuria įvairią įrangą, kuri apsaugotų tiek žvejų laimikį, tiek ruonius.</p> <p>&bdquo;Įrangos tobulinimas yra svarbus tam, kad būtų įmanoma turėti pelningą žvejybos verslą ateityje&ldquo;, &ndash; sakė &scaron;vedų mokslininkas.</p> <p>Aplink &Scaron;vediją pilkųjų ruonių populiacija kasmet auga maždaug 5 proc. Pietinėje Baltijos jūros dalyje, ties Lietuva, Lenkija, ruonių populiacija pastaruoju metu i&scaron;augo penktadaliu.</p> <p>&bdquo;&Scaron;vedijoje ir Danijoje nuo kitų metų bus leidžiama medžioti ruonius. Tikėtina, jog i&scaron;gąsdinti ruoniai dar aktyviau bursis prie Lietuvos ir Lenkijos krantų&ldquo;, &ndash; perspėjo S. Lunnerydas.</p> <p>Kol kas, naudodami povandenines kameras, mokslininkai nustatė kelis pagrindinius ruonių įpročius: jie žino, kur pastatyti tinklai, ir į tą vietą sugrįžta; žvejybinės įrangos niokojimui dažniausiai &bdquo;vadovauja&ldquo; vienas labiau patyręs ruonis. <br /> Vaizdo įra&scaron;e netgi užfiksuota, kaip ruonis, negalėdamas pro itin smulkias akis i&scaron;traukti žuvies, ją gerą pusvalandį čiulpė pro smulkias tinklo akis, kol i&scaron; menkės beliko kauleliai. Nuo tokio menkės &bdquo;glotnučio&ldquo; gyvūnas tikrai nepasisotino, tad &scaron;is vaizdo įra&scaron;as tik įrodo, kad ruoniai nuolat ie&scaron;ko būdų įveikti žvejybinę įrangą. &nbsp;Vis tik ruonių, įgudusių atakuoti tinklus ir gaudykles nėra daug, o žvejai kaltina visą Baltijos jūros populiacija.</p> <p>&Scaron;vedijos žvejai kartais patiria iki 80 proc. nuostolių dėl &scaron;ių žinduolių suėdamos žuvies. Ruonius labiausiai traukia menkės ir kar&scaron;iai, tačiau kartais tinka ir smulkesnės žuvys &ndash; jei jos labai patogiai patiektos.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1554" border="0" /></p> <p><em>3,5 metro skersmens ir dviem pontonais papildyta moderni gaudyklė. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.</em></p> <p>&bdquo;Statomi tinklai su įstrigusiomis strimėlėmis yra tiesiog vakarienės stalas ruoniui! Nelieka nė gabaliuko per maždaug 15 minučių&ldquo;, &ndash; sako S.G.Lunnerydas.</p> <p><strong>&Scaron;vedai užmir&scaron;o kitus žvejybos įrankius</strong></p> <p>&Scaron;vedų mokslininkas dideles viltis deda į pontonines gaudykles &ndash; jų audinys i&scaron; &bdquo;Dyneema&ldquo; medžiagos yra ruoniui neįveikiamas, o per plieno strypų įrėmintą kvadratą (20x20 cm) gaudyklės pradžioje ruonis nepratelpa. I&scaron; i&scaron;orės jis negali vaikyti ir kandžioti žuvų, nes gaudyklė yra ritinio formos, didelio skersmens, sutvirtinta plieniniais apskritimais ir žuvys jos viduje negali būti užspeistos ar užvytos su visu tinklu.</p> <p>Žvejas Glenas Fridhas pripažįsta, jog i&scaron; pradžių nepatikliai žvelgė į jam įrangą i&scaron;bandyti siūlantį S.G. Lunnerydą, tačiau prie&scaron; gerą de&scaron;imtmetį nebeliko kitos i&scaron;eities &ndash; laimikis sumenko tiek, kad nebegalėjo pragyventi.</p> <p>Neseniai Rusijos žvejams pagaminta gaudyklė gali vienu metu i&scaron;kelti apie 2 tonas žuvies. Speciali dėžutė gaudyklės viduje gali nukreipti žuvis tiesiai į valtį, be to, jei paliekamas nedidelis tarpelis, smulkios žuvys i&scaron;kart i&scaron;krenta atgal į jūrą, o stambios &ndash; atitenka žvejams.</p> <p>Dabar G.Fridas nenaudoja kitos įrangos, tik pontonines gaudykles, visoje &Scaron;vedijoje &scaron;iandien naudojamų gaudyklių yra apie 600. Pasak S. G. Lunnerydo, reikia apskritai atpratinti ruonius &bdquo;kibti&ldquo; prie žvejybinės įrangos, nes atsiranda &bdquo;besispecializuojančių&ldquo; &scaron;ioje srityje ir kiti ruoniai seka jiems įkandin.</p> <p>Vis tik susirinkę priekrantės žvejai i&scaron;rei&scaron;kė nerimą, kad gaudyklė bus greitai sulaužyta jūros bangų (tokie atvejai &Scaron;vedijoje taip pat užfiksuoti). Be to, net ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama (pagal specialią priemonę, su Žemės ūkio ministerijos parama, galima gauti 80 proc. eurų gaudyklės vertės), ji yra &scaron;iandieninėje situacijoje esantiems žvejams per brangi.</p> <p><strong>Žvejų asociacijos vadovas: finansavimas baigsis, bet gal bent sugausime daugiau žuvies?</strong></p> <p>Rugpjūčio 27-ąją pontoninė gaudyklė apžiūrėta gyvai. Vis tik, įrengimo nuleisti į jūrą kol kas nepavyko. Dalis žvejų, pavyzdžiui bendrovės &bdquo;Mini molas&ldquo; vadovas Mindaugas Kulakauskas, sutiko įrangą i&scaron;bandyti ir ilgai su &scaron;vedu G.Fridhu ai&scaron;kinosi jos inkaravimo ir konstrukcijos niuansus. Įprastai tokia gaudyklė į jūrą leidžiama 6 valandas. Ilgametis žvejas M.Kulakauskas sako pastebis ruonius į&scaron;okančius ir i&scaron;&scaron;okančius i&scaron; jo atviro tipo gaudyklių ir sako kol kas tiesiog draugi&scaron;kai dalinasi su jais laimikį. Tai tik įrodo, kad tradicinio tipo gaudyklės nebepasiteisina.</p> <p>&bdquo;Įvairias gaudykles naudojome ir anksčiau, tačiau ruoniai jas pramu&scaron;davo, žuvytes &ndash; suvalgydavo. Dirbam dirbam &ndash; ir maitinam ruonius. Man labai patinka &scaron;ios gaudyklės medžiaga &ndash; ruonis tikrai jos nepramu&scaron;. Smagu, kad mokslininkai, dirbdami randa sąlyčio ta&scaron;kų su žvejais. Kai Europos Sąjungos finansavimas baigsis, galbūt bent jau sugausime daugiau žuvies?&ldquo; &ndash; vylėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.<br /><img src="http://glis.lt/image.php?id=1555" border="0" /><br /><em>Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. I.Labutytės-Atkočaitienės nuotr.&nbsp;</em></p> <p>Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė sakė, jog per trejus metus yra gautos 106 parai&scaron;kos dėl ruonių padarytos žalos kompensavimo, jas pateikė 33 įmonės. Per metus žvejams i&scaron;mokama maždaug 100 tūkst. eurų.</p> <p>J. Masiulienė dar kartą patvirtino, jog žvejai gali gauti Europos Sąjungos paramą tobulesnių, selektyvesnių (padedančių gaudyti tik tam tikros rū&scaron;ies&nbsp; žuvis) įrankių įsigijimui, tačiau vis tiek tam turi skirti penktadalį nuosavų lė&scaron;ų.</p> <p>&bdquo;I&scaron; tiesų žvejai pakankamai aktyvūs &scaron;ioje srityje, ir tai džiugu &ndash; jie ne tik pra&scaron;o kompensacijų, bet ir galvoja apie investicijas&ldquo;, &ndash; sakė J.Masiulienė.</p> <p>Pontoninės gaudyklės žvejybos įmonių bus naudojamos Melnragėje prie &Scaron;iaurinio molo ir &Scaron;ventojoje. Tikimasi, jau netrukus gauti pirmuosius žvejų įspūdžius, kaip jos veikia, ar pavyksta sugauti daugiau laimikio, ar atlaiko Baltijos jūros &scaron;ėlsmą.</p> Thu, 29 Aug 2019 08:35:09 GMT Lietuvos gamtos fondas organizuoja seminarą žvejų ir ruonių konfliktui spręsti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=638 <p><span style="display: inline !important; float: none; background-color: #ffffff; color: #222222; font-family: Arial,Helvetica,sans-serif; font-size: 13.33px; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: left; text-decoration: none; text-indent: 0px; text-transform: none; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; word-spacing: 0px;"><em>Swedish University of Agricultural Sciences (SLU) nuotr.&nbsp;</em></span></p> <p><strong>Ruoniai ir žvejai &scaron;iuo metu nėra itin draugi&scaron;kuose santykiuose &ndash; jūros žinduoliai įgudo meistri&scaron;kai suplė&scaron;yti žvejų tinklus ir i&scaron;sitraukti jau sugautą laimikį. Baltijos jūroje mažėjant žuvies i&scaron;teklių &scaron;is konfliktas tampa vis a&scaron;tresnis. Todėl į Lietuvą bandymams atvežta speciali įranga &ndash; pontoninė gaudyklė, apsauganti žvejų laimikį. </strong></p> <p>Rugpjūčio 26 dieną Klaipėdos Jūrinių tyrimų institute vyks seminaras, kuriame svečiai i&scaron; &Scaron;vedijos, naujos įrangos ekspertai, ilgus metus su ja dirbantys mokslininkas Svenas Gunnaras Lunnerydas ir &Scaron;vedijos žvejys Glennas Fridhas pristatys savo patirtį naudojantis pontoninėmis gaudyklėmis bei sritis, kur žvejai ir gamtosaugininkai galėtų bendradarbiauti.</p> <p>Rugpjūčio 27-ą dieną renginio dalyviai pontonines gaudykles i&scaron;mėgins prakti&scaron;kai Melnragės paplūdimyje, galės užduoti klausimus &Scaron;vedijos atstovams, jau turintiems ilgametę žvejybos tokiomis gaudyklėmis patirtį.</p> <p>&Scaron;is renginys skirtas supažindinti žvejus su įrankiais, galinčiais apsaugoti jų laimikį, o kartu &ndash; ir pačius ruonius nuo žūties įsipainiojus tinkluose.</p> Thu, 22 Aug 2019 10:53:50 GMT Amalvos pelkės pietinėje dalyje tęsiami gamtotvarkos darbai http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=637 <p>Medžių kirtimas kai kuriais atvejais gali būti netgi labai naudingas gamtai, ypač &ndash; jei kalbame apie pelkes. Rupjūčio viduryje Amalvos pelkės pietinėje dalyje pradėti plataus masto sumedėjusios augalijos kirtimai. &Scaron;ios gamtotvarkos priemonės įgyvendinamos pagal Amalvos pelkės gamtotvarkos planą. Sumedėjusios augalijos &scaron;alinimas &ndash; tai siekis paspartinti natūralų pelkės atsigavimą ir kartu sudaryti prielaidas Europos bendrijos svarbos tikslinių buveinių atsikūrimui. &Scaron;ioje pelkės dalyje numatyta i&scaron;kirsti per 200 hektarų sumedėjusios augalijos, daugiausia &ndash; lapuočių medžių, tarp kurių vyrauja karpotasis ir plaukuotasis beržai bei karklų krūmai.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1549" border="0" /></p> <p>Sumedėjusios augalijos, o ypač lapuočių medžių, įsigalėjimas anksčiau buvusiuose atviruose auk&scaron;tapelkės plotuose yra akivaizdus pelkės hidrologinio režimo pažeidimo ir ekosistemos degradavimo požymis &ndash; juk palankios sąlygos medžiams ir krūmams tarpti susidaro tik pažemėjus pelkės vandens lygiui. Pažeistoje auk&scaron;tapelkėje augantys medžiai ir krūmai ne tik spartina durpių klodo mineralizaciją, bet ir i&scaron;garina daug drėgmės. Dėl to pažeistoje auk&scaron;tapelkėje prarandama kur kas daugiau drėgmės nei natūralioje auk&scaron;tapelkėje, kurioje ve&scaron;i kiminai, žoliniai augalai ir puskrūmiai. Taigi, pa&scaron;alinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, bet ir atkuriant auk&scaron;tapelkėms būdingas atviras erdves, tinkamas retiems pelkių pauk&scaron;čiams perėti.&nbsp;</p> <p>Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal tri&scaron;alio bendradarbiavimo sutartį įgyvendins Lietuvos gamtos fondas (LGF) ir Valstybinių mi&scaron;kų urėdijos Marijampolės regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atlieka Žuvinto biosferos rezervato direkcija, kuri yra atsakinga už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo koordinavimą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1548" border="0" /></p> <p>Įgyvendinami darbai dalinai finansuojami LGF ir partnerių vykdomo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos poprograminės Klimato kaitos &scaron;velninimo projekto &bdquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; lė&scaron;omis.</p> Wed, 21 Aug 2019 13:14:44 GMT Septintasis „Rūšių ralis“ kviečia „pagrybauti“ Biržuose http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=636 <p><strong>Kasmet gegužės mėnesį jau septynerius metus i&scaron; eilės vykstantis &bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo; &scaron;iemet nukeltas į rudenį, siekiant užfiksuoti daugiau vėsesniu metų laiku pasirodančių rū&scaron;ių. Pavyzdžiui, grybų. Renginys rugsėjo 6-8 dienomis vyks Biržų regioniniame parke. &bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; dalyviai visą dieną nuo ryto iki vakaro registruoja įvairiausias pastebėtas rū&scaron;is: tiek augalus, tiek kerpes, grybus, gyvūnus. Kadangi į renginį susirinkusių profesionalų vakarop sune&scaron;tuose sąra&scaron;uose puikuojasi keli &scaron;imtai įra&scaron;ų, pastaraisiais metais buvo i&scaron;skirta atskira &bdquo;Mėgėjų&ldquo; arba B lyga ir joje apdovanojami tie, kurie dar tik pradeda pažintį su įvairiarū&scaron;iu gamtos pasauliu.</strong></p> <p><strong>Idėja gimė &scaron;iuo metu dėmesio centre esančiame Punios &scaron;ile</strong></p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; idėjos autorius Žydrūnas Preik&scaron;a sako, kad idėja gimė Punios &scaron;ile, dėl kurio apsaugos statuso &scaron;iuo metu tiek diskutuojama ir ginčijamasi. &nbsp;</p> <p>&bdquo;Tuo metu &scaron;ile dariau tam tikrus tyrimus. Bet susirinko daugiau gamtininkų, gal a&scaron;tuoni, jie norėjo pasidaryti ekskursiją. Ir tada sugalvojome, jog einam per &scaron;ilą ir registruojam visas rū&scaron;is, kiek tik jų rasime&ldquo;, &ndash; prisimena Ž.Preik&scaron;a.</p> <p>Po turiningai praleistos dienos gamtininkams kilo idėja, jog tai galėtų būti varžybos &ndash; tačiau i&scaron;kart nutarta, jog jos turėtų būti atviros visiems &ndash; ne tik gamtininkams profesionalams, kurie su konkrečiomis rū&scaron;imis dirba kasdien. Pirmasis &bdquo;ralis&ldquo; ir įvyko ten, kur gimė idėja &ndash; Punios &scaron;ile.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1545" border="0" /></p> <p><em>Rū&scaron;ių ralyje užfiksuotas ki&scaron;kis. Dalyvių nuotr.&nbsp;</em></p> <p><em></em>&bdquo;Jau į pirmąjį renginį suvažiavo apie 70-80 žmonių. Paskui vyko raliai ūkininko Eriko Laicono valdose, Dubysos slėnyje, Renavo apylinkėse, Labanoro girioje, Veisiejų apylinkėse ir ties Lyduvėnais, Dubysos regioniniame parke. Renginio vietą stengiamės atsirinkti taip, kad ji nebūtų tam pačiam Lietuvos regione &ndash; kad buveinės būtų kuo įvairesnės. Dabar įvyks septintas &bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo; &ndash; Biržų regioniniame parke&ldquo;, &ndash; sako Ž.Preik&scaron;a. Pastaraisiais metais taip pat siekiama, kad ralio teritorija būtų saugomos teritorijos ribose.</p> <p><strong>Kad &bdquo;grybininkai&ldquo; neliktų nuskriausti</strong></p> <p>Paklaustas, kodėl tradici&scaron;kai gegužės pabaigoje vykdavęs renginys perkeltas į rudenį, gamtininkas sako, jog kilo noras pabandyti atrasti ir kitokias rū&scaron;is, nes gegužę &bdquo;grybininkai lieka truputį nuskriausti&ldquo;.</p> <p>&bdquo;Tam tikrų rū&scaron;ių nebūna pavasarį. Grybai &ndash; viena i&scaron; jų. Pažiūrėsime, ką atrasime rudenį&ldquo;, &ndash; sako pa&scaron;nekovas.</p> <p>Vis tik kerpes ir grybus (ne tuos, kurių ie&scaron;kome ir valgome) atpažinti sudėtinga. Nepamir&scaron;kite, kad ralyje, siekiant auk&scaron;čiausių rezultatų, reikia nustatyti tikslią atrasto objekto rū&scaron;į. Po kelių tokio tipo renginių Ž.Preik&scaron;ai pagailo mėgėjų, kurių galimybės nugalėti (ar bent jau prisivyti) profesionalius gamtininkus buvo labai nedidelės. Taip &bdquo;Rū&scaron;ių ralyje&ldquo; gimė &bdquo;Mėgėjų lyga&ldquo; arba &bdquo;B lyga&ldquo; ir renginio finale nuo &scaron;iol apdovanojamos trys daugiausiai rū&scaron;ių aptikusios profesionalų gamtininkų ir tiesiog gamtos mėgėjų komandos.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1543" border="0" /></p> <p><em>Rū&scaron;ių ralyje užfiksuotas drugys. Ralio dalyvių nuotr.&nbsp;</em></p> <p><em></em>&bdquo;Dabar &ndash; kova įdomesnė. Ir mėgėjai gali varžytis dėl prizų&ldquo;, &ndash; sako Ž.Preik&scaron;a.</p> <p>Viena i&scaron;tikimiausių ralio dalyvių &ndash; &Scaron;lekaičių &scaron;eima. Du mažylius auginanti &scaron;eima nėra praleidusi greičiausiai nei vieno rū&scaron;ių ralio ir kasmet pamažu kopia mėgėjų lygos laipteliais į vir&scaron;ų.</p> <p><strong>Renginys &ndash; didžiulis bendrai atliktas mokslinis darbas</strong></p> <p>Renginys turi ir mokslinę reik&scaron;mę &ndash; vieną savaitgalį į vieną vietą atvyksta prakti&scaron;kai visų rū&scaron;ių specialistai. Tokiu būdu kai kuriose saugomose teritorijose atrandamos naujos retų rū&scaron;ių radimvietės, o kartais &ndash; netgi naujos rū&scaron;ys.</p> <p>&bdquo;Įsivaizduokite &ndash; norėdami pasidaryti entomologinį (vabzdžių- <em>red.past.</em>) tyrimą, regioninio parko specialistai turėtų samdyti entomologą, jam mokėti algą. O čia tas pats entomologas atvažiuoja papramogauti, per dieną i&scaron;tiria visą teritoriją. Mes visų suregistruotų rū&scaron;ių sąra&scaron;us paliekame regioniniam parkui &ndash; dažniausiai ten būna suregistruota apie tūkstantį rū&scaron;ių&ldquo;, &ndash; sako pa&scaron;nekovas.</p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; dalyviai po pievas, paupius, pelkes intensyviai bėgioja visą dieną. O atidavus rū&scaron;ių sąra&scaron;us sudėtingą darbą pradeda konkurso komisija. Juk reikia įvertinti, ar tikrai visos rū&scaron;ys galėjo būti pastebėtos &scaron;iuo laikotarpiu, &scaron;ioje teritorijoje.</p> <p>&bdquo;Tų masi&scaron;kai aptinkamų rū&scaron;ių neatmetame, tačiau jei yra pavasaris, o dalyvis užregistravo tik rudenį augantį grybą &ndash; i&scaron;braukiame. Atidžiai tikriname ir įra&scaron;ytas retas rū&scaron;is &ndash; nes tai yra svarbu ir direkcijai, ar tikrai parke yra ta rū&scaron;is, kur konkrečiau ji rasta. Tiesą sakant, daug įra&scaron;ų atmetame ne tik i&scaron; mėgėjų, bet ir i&scaron; profesionalų, besivaržančių dėl pirmųjų vietų, sąra&scaron;ų&ldquo;, &ndash; kalbėjo Ž.Preik&scaron;a.</p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; organizatoriai &scaron;iemet įveda ir naują griežtą taisyklę &ndash; komanda, kurios sąra&scaron;uose bus daug klaidų, paskubomis, neatsakingai apibūdintų rū&scaron;ių, bus diskvalifikuota ir praras teisę &bdquo;Rū&scaron;ių ralyje&ldquo; dalyvauti net trejus metus.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1546" border="0" /></p> <p><strong>Parke &ndash; gausu retų pauk&scaron;čių, vabalų ir augalų</strong></p> <p>Biržų regioninio parko, kuriame &scaron;iemet vyks &bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo;, ekologė Indrė Vėtaitė sakė, kad parko direkcijoje iki &scaron;iol Kirkilų kra&scaron;tovaizdžio draustinyje bei jo apylinkėse vykdyti tik fragmenti&scaron;ki, mažos apimties tyrimai.</p> <p>&bdquo;Todėl apie retas ar apyretes mūsų teritorijoje augančias grybų rū&scaron;is informacijos nėra. Tačiau i&scaron; viso Lietuvoje aptinkama apie 7000 grybų rū&scaron;ių&ldquo;, &ndash; nustebino pa&scaron;nekovė.</p> <p>Gausu čia ir kitų &bdquo;karalysčių&ldquo; atstovų &ndash; pasak I.Vėtaitės, Kirkilų kra&scaron;tovaizdžio draustinyje ir jo apylinkėse, kiekviena teritorija pasižymi savita biologine įvairove. Kirkilų gluosnynų plotuose ir Padaičių mi&scaron;ke sugauta net 266 rū&scaron;ių drugių, tarp jų &ndash; ir gana retas &Scaron;iaurės Lietuvoje machaonas <em>(Papilio machaon</em>).</p> <p>&bdquo;Kitose būsimo &bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; teritorijose&nbsp; aptinkamas keturta&scaron;kis maitvabalis (<em>Dendroxena quadrimaculata</em>), totorinė maludė (<em>Conioselinum tataricum</em>),griežlės (<em>Crex Crex</em>), raudonpilvės kūmutės (<em>Bombina Bombina</em>), juodieji gandrai (<em>Ciconia nigra</em>), jerubės (<em>Bonasa bonasia</em>), pilkosios meletos (<em>Picus canus</em>), tripir&scaron;čiai geniai (<em>Picoides tridactylus</em>), žvirblinės pelėdos (<em>Glaucidium passerinum</em>), uralinės pelėdos (<em>Strix uralensis</em>). Buvo rasti tokie reti augalai: karali&scaron;koji glindė (<em>Pedicularis sceptrum-carolinum</em>), vienalapis gedutis (<em>Malaxis manophyllos</em>), dantytoji telotrema&nbsp; <em>Thelotrema lepadinum</em>) ir skylėtoji menegacija (<em>Manegazzia telebrata</em>)&ldquo;, &ndash; &scaron;ūsnį potencialių rū&scaron;ių, kurias galima aptikti &bdquo;Rū&scaron;ių ralyje&ldquo;, i&scaron;vardijo ekologė.</p> <p>I.Vėtaitė tikisi po renginio sulaukti daug vertingos informacijos, i&scaron;samių Kirkilų kra&scaron;tovaizdžio draustinio ir jo apylinkių biologinės įvairovės tyrimų.</p> <p>&bdquo;Ir kad bus užfiksuota naujų rū&scaron;ių teritorijoje&ldquo;, &ndash; sakė ekologė.</p> <p><strong>Prizai padeda dar geriau pažinti gamtą</strong></p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; prizai &ndash; i&scaron; tiesų verti lieti prakaitą mi&scaron;kuose ir pievose. Dalyviams įteikiamos atminimo statulėlės ir užsienio leidyklos &bdquo;NHBS&ldquo;, leidžiančios knygas apie gamtą, dovanų kuponai.</p> <p>&bdquo;Anksčiau būdavo įvairūs prizai, net kepsnių kepimo įranga, tada &ndash; knygos, bet pagalvojome, kad dalyviai gali jau turėti tą knygą, kurią padovanojame. Arba jei specialistas botanikas gauna botanikos knygą, gal jau žino viską, kas ten sura&scaron;yta.&nbsp; Tad geriau &ndash; dovanų čekis ir žmogus i&scaron;sirenka tą knygą, kuri jam i&scaron;ties įdomi&ldquo;,&ndash; sako vienas i&scaron; renginio iniciatorių, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.</p> <p>&bdquo;Rū&scaron;ių ralio&ldquo; organizatoriai taisykles paskelbs penktadienį, rugsėjo 6 d., o rugsėjo 7-ąją i&scaron; 2-5 asmenų sudarytos komandos pasileis su tinkleliais, lupomis ir rū&scaron;ių žinynais tyrinėti Kirkilų kra&scaron;tovaizdžio draustinio. Norėdami užsiregistruoti į renginį sekite &scaron;ią nuorodą: <a href="https://rusiuralis.lt/2018-2/">https://rusiuralis.lt/2018-2/</a></p> Tue, 20 Aug 2019 15:32:21 GMT