Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Ačiū Jums už ramų šikšnosparnių miegą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=555 Sat, 18 Feb 2017 13:14:01 GMT Taip kaip Krivėnų sala pavasario galėtų laukti ir daug kitų gamtinių teritorijų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=554 Sat, 18 Feb 2017 13:13:32 GMT Sukurkime naują pabaigą liūdnai varlės pasakai http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=553 <p style="text-align: justify;">Upės dugne suspindęs pirmas pavasario saulės spindulys žadina giliai įmigusią Kvarkuolę. Krust akis, krust ausis &ndash; regis, žiema i&scaron;siurbė jėgas iki paskutiniųjų. Sukaupusi dar likusią energiją atsargiai i&scaron;tiesia vieną kojelę, tuomet antrą, ramiai atsimerkia ir pasiražo. Metas keltis. Tačiau čia pat skubiai užsimerkia: negali būti, &scaron;alia jos žiemojusios draugužės atrodo it negyvos!.. Puola prie vienos, krutina kitą &ndash; varg&scaron;ės nebesulaukė pavasario... Vieni&scaron;a varlė bla&scaron;kosi vandenyje, galiausiai i&scaron;nyra į pavir&scaron;ių, o srovė ją nune&scaron;a į krantą. Ir &scaron;it, &scaron;altoje varlės galvelėje su&scaron;vinta viltis: močiutė pasakojo, kad ten, anapus slėnio, yra jaukios ramios balelės, į kurias pavasarį visos varlės skuba atgauti jėgų. Močiutė varlė ten net senelį varliną sutiko! Kelią močiutė labai gerai buvo nupasakojusi, o ir pati Kvarkuolė tartum jauste jaučia savo &scaron;altą kraują tvinkčiojant ir ton pusėn vedant.</p> <p style="text-align: justify;">Sunki Kvarkuolės kelionė. Kiekvienas &scaron;oktelėjimas, regis, siurbia paskutines jėgas, pilvelis urzgia i&scaron; alkio, juk vabzdžiai &ndash; mėgstamas jos užkandis &ndash; tikri miegaliai, dar tik budinasi... Greičiau ne ką užkrimsti rasi, o pats suvalgytas būsi &ndash; grįžę i&scaron; ilgos kelionės pauk&scaron;čiai pamir&scaron;o rudenį duotas priesaikas nuo pavasario tapti vegetarais ir visai nesibodi varlės užkrimsti. Sukant pami&scaron;ke ir lapė mielai varlės kul&scaron;elę apgraužtų. Bet iriasi narsi varlytė per pernyk&scaron;čius lapus, pavėsyje dar ap&scaron;armojusius, kopia per stačius žolės kupstus, per sužvarbusios žemės grumstus. I&scaron; paskutiniųjų pasistiebia ant galinių kojelių, užsirop&scaron;čia ant kelmo &ndash; dairosi viltingai į tolį, klausosi ap&scaron;alusiom auselėm &ndash; gal užgirs užmatys tolumoje savo giminaites kurkiančias. Ir tikrai &ndash; jau girdi per mi&scaron;ką ataidi jausmingi varlių romansai. Ir užplūsta &scaron;altą varlės &scaron;irdelę prisiminimai: apie savo varlių gentį, i&scaron; kurios ra&scaron;tų margumą paveldėjo; svajonės apie mažus varliukus, kuriems tą ra&scaron;tą perduos, suspaudė &scaron;irdį. A&scaron;arą kojele braukia, prisiminusi savo drauges, ežero dugne pavasario nesulaukusias, ir i&scaron; naujo supranta: ji &ndash; varlė laimingoji. Ir regis nebe už&scaron;alusiom kojelėm varlė klibik&scaron;čiuoja, tačiau i&scaron; nekantrumo jau oru sklendžia &ndash; jau tuoj tuoj murktels į drungną jaukią balą...</p> <p style="text-align: justify;">Tik &scaron;tai, varlės kelionę sutrikdo netikėta kliūtis &ndash; kelias, kuriuo lekia riaumojantys plieniniai žvėrys. Metasi varlė į kairę &ndash; kra&scaron;to nematyt. Kiūtina de&scaron;inėn, kol pailsta &ndash; jokios vilties. Kaip keista: močiutė niekad apie &scaron;ią kliūtį net žodžiu neužsiminė, negi būtų pamir&scaron;usi... Jei būčiau stipri ir pavalgiusi, gal ir perbėgčiau į kitą pusę, bet dabar..., - dvejoja varlė. Palauksiu dienelę kitą. Veltui laukia Kvarkuolė &ndash; žvėrys nesiliauja riaumoję, jėgos nesiliauja sekusios, tampa ai&scaron;ku: vienintelis kelias &ndash; tiesiai per greitkelį. Sukaupusi paskutines jėgas, varlė užsirop&scaron;čia ant asfalto, &scaron;is pasveikina ją jaukia &scaron;iluma trumpam suteikdamas jėgų ir įžiebdamas viltį varlės akyse, kurias pakėlusi ji i&scaron;vysta artėjantį automobilio ratą...</p> <p style="text-align: justify;">Treeek&scaron;t.</p> <p style="text-align: justify;">Varlės kelionė baigėsi.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1403" border="0" width="488" height="325" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Taip baigiasi tūkstančių varlių kelionė kiekvieną pavasarį. Gal jau &scaron;į pavasarį, Tavo dėka, varlės kelionė baigsis kitaip ir ji nukeliaus pas savo giminaites.</p> <p><strong><em>Kaip padėti varlei saugiai pereiti kelią?</em></strong></p> <ul> <li style="text-align: justify;"><strong><em>Akimis.</em></strong> Pastebėkite kelio ruožą, kuriame žūsta varliagyviai ir prane&scaron;kite apie&nbsp; jį mums el. pa&scaron;tu: <a href="mailto:dalia.b@glis.lt">dalia.b@glis.lt</a> Kad galėtume i&scaron;gelbėti kuo daugiau varliagyvių, visų pirma mums reikalinga kuo tikslesnė informacija apie varliagyvių migravimo vietas.</li> <li style="text-align: justify;"><strong><em>Rankomis.</em></strong> Jau pernai pastebėjote &scaron;imtus po ratais žuvusių varliagyvių? Raitokitės rankoves ir vos prasidėjus varliagyvių migracijai (stebėti reikėtų nuo kovo II savaitės) pastatykite &scaron;iame ruože varliagyvius apsaugančią tvorelę. Pastačius tvorelę, būtina ja atsakingai rūpintis ir kasdien bent du kartus perne&scaron;ti per kelią į duobeles sukritusius varliagyvius.</li> <li style="text-align: justify;"><strong>Kojomis.</strong> Patraukdami de&scaron;iniąją nuo greičio pedalo. Pastebėję ant kelio varlę, sumažinkite greitį (iki 30 km/h) &ndash; veikiausiai paskui ją at&scaron;okuoja dar tuntai labai skubančių jos giminaičių.</li> <li style="text-align: justify;"><strong>Lūpomis.</strong> Varlės migruodamos žūsta daugybėje skirtingų Lietuvos kampelių &ndash; kiekviename jų negali būdėti nei valstybinių institucijų specialistai, nei gamtosaugininkai visuomenininkai. Geriausiai varles gali apsaugoti &scaron;alia jų gyvenantys žmonės. Jei Jūs pasakosite apie &scaron;ią problemą savo bičiuliams, giminaičiams ar pažįstamiems, ji sulauks kur kas daugiau dėmesio, o varlės &ndash; padėti norinčių rankų.</li> <li style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;irdimi.</strong> I&scaron;gelbėti daug migruojančių varliagyvių galime tik &scaron;ios idėjos vardan <span style="text-align: justify;">susibūrę&nbsp;</span>su bendraminčiais. Suburkite savo miestelyje, kaime, gatvėje bendraminčių būrelį ir kartu i&scaron;gelbėkite &scaron;imtus ar tūkstančius varliagyvių gyvybių. Nežinote, nuo ko pradėti? Dalyvaukite mūsų rengiamuose mokymuose ir sužinokite: <a href="http://www.glis.lt/?pid=1&amp;news_id=550">http://www.glis.lt/?pid=1&amp;news_id=550</a> </li> <li style="text-align: justify;"><strong>Pinigine.</strong> Net jei &scaron;alia Jūsų namų varlės nemigruoja, galite padėti jas i&scaron;saugoti. Skirdami piniginę auką, padėsite mums įsigyti reikalingų medžiagų (tinklo tvorelei, kibirų varliagyvių ne&scaron;iojimui, apsauginių pir&scaron;tinių bei liemenių savanoriams) ir perduoti jas varlių likimu susirūpinusioms bendruomenėms. Jūsų paaukotomis lė&scaron;omis jau buvo i&scaron;gelbėta ne viena gyvybė Vilniaus Vingio parke: <a href="http://www.glis.lt/?pid=1&amp;news_id=418">http://www.glis.lt/?pid=1&amp;news_id=418</a></li> </ul> Fri, 17 Feb 2017 14:41:26 GMT Krivėnų sala jau laukia grįžtančių paukščių http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=552 Thu, 16 Feb 2017 20:11:17 GMT Nežadinkite žiemojančio šikšnosparnio http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=551 <p style="text-align: justify;">Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi &scaron;ik&scaron;nosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė &scaron;ik&scaron;nosparniams yra kritinis laikas: jei &scaron;altasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei &scaron;ik&scaron;nosparniai galės jas pasipildyti. &Scaron;i grėsmė dar labiau padidėja, jei &scaron;ik&scaron;nosparniai žiemavietėse trikdomi &ndash; pabusdami i&scaron; žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iuo metu nustatyta, kad Lietuvoje gyvena 14 &scaron;ik&scaron;nosparnių rū&scaron;ių, visi jie yra vabzdžiaėdžiai. &Scaron;iltuoju metų laiku jie aktyviai medžioja įvairius vabzdžius: nuo uodų iki karkvabalių. Per naktį vieno &scaron;ik&scaron;nosparnio sugaunamų vabzdžių masė sudaro apie 30 proc. &scaron;ik&scaron;nosparnio kūno svorio. Jei grobis uodai, vienam &scaron;ik&scaron;nosparniui pasisotinti reikia 3-5 tūkst., o jei grambuoliai &ndash; apie 20 tūkst. Ir taip kiekvieną medžioklės naktį! Ne veltui dar beveik prie&scaron; 100 metų kovai su maliariją platinančiais uodais buvo pasitelkti &scaron;ik&scaron;nosparniai, kurie &scaron;ios ligos židiniuose su užduotimi puikiai susidorojo ir i&scaron;saugojo tūkstančius gyvybių.</p> <p style="text-align: justify;">Artinantis žiemai &scaron;ik&scaron;nosparniai patraukia į žiemavietes. Dalis Lietuvoje gyvenančių &scaron;ik&scaron;nosparnių i&scaron;skrenda žiemoti į piečiau esančias &scaron;alis, kiti pasilieka mūsų &scaron;alyje ir įsikuria rūsiuose, požeminiuose tuneliuose, bunkeriuose ir kitose pana&scaron;iose vietose, kur, nesvarbu kaip lauke besikeistų temperatūra, viduje i&scaron;lieka patovi apie 5 &ndash; 12 <sup>⁰</sup>C temperatūra. Čia jie tvirtai įsikimba į lubas, sienas ar sulenda į ply&scaron;ius sienoje ir taip praleidžia apie 5 mėnesius. Žiemojimo metu sumažėja &scaron;ik&scaron;nosparnio kūno temperatūra, sulėtėja kvėpavimas, &scaron;irdies plakimas &ndash; prasideda žiemos įmygis (hibernacija). Tokios būsenos metu &scaron;ik&scaron;nosparniai nesimaitina ir organizmo funkcijoms palaikyti naudoja per vasarą sukauptus riebalus.</p> <p style="text-align: justify;">Viena didžiausių mūsų &scaron;alyje &scaron;ik&scaron;nosparnių žiemaviečių yra senasis Auk&scaron;tųjų Panerių geležinkelio tunelis, kuris 2005 m. paskelbtas Europinės svarbos saugoma teritorija. Paskutiniais metais čia žiemos praleisti kasmet susirenka apie 1500 &scaron;ik&scaron;nosparnių. Siekiant užtikrinti jų ramybę žiemojimo metu, daugiau kaip prie&scaron; de&scaron;imtmetį įėjimas į tunelį buvo užtvertas. Tačiau net betoninių blokų siena ir spygliuota viela nesustabdo smalsuolių, kurie bando atrasti būdų patekti į vidų. &Scaron;altuoju metų laiku &scaron;ie apsilankymai yra ypač pavojingi čia žiemojantiems &scaron;ik&scaron;nosparniams &ndash; tuneliu vaik&scaron;čiojantys žmonės gąsdina &scaron;ik&scaron;nosparnius, &scaron;ie bunda i&scaron; miego ir tam eikvoja gyvybi&scaron;kai svarbias riebalų atsargas. Du ar trys tokie nubudimai &scaron;ik&scaron;nosparnį gali pražudyti &ndash; jis gali nebesulaukti pavasario. Todėl labai pra&scaron;ome, atminkite patys ir bičiulius perspėkite: nežadinkite miegančio &scaron;ik&scaron;nosparnio.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Lietuvos gamtos fondo informacija</p> Thu, 16 Feb 2017 20:10:57 GMT Sužinokite, kaip padėti varlei saugiai pereiti kelią http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=550 <p style="text-align: justify;">Kovo 5 d. kviečiame dalyvauti mokymuose, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių i&scaron;saugojimo. Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau &scaron;į pavasarį &ndash; padėkite varlei pereiti kelią. Kaip? &ndash; dalyvaukite &scaron;iuose mokymuose ir sužinokite.</p> <p style="text-align: justify;">Mokymų metu sužinosite ne tik kaip perteikti varlėms saugaus eismo pradžiamokslį, bet ir apie sėkmingas migruojančių varliagyvių gelbėjimo iniciatyvas, Lietuvoje bei Estijoje suvienijusias i&scaron;tisas bendruomenes. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė&nbsp; papasakos Jums apie Lietuvoje gyvenančias retas varliagyvių rū&scaron;is bei joms kylančias grėsmes. Patirtimi, kaip sumažinti varliagyvių žūčių skaičių pavasarinės migracijos metu, pasidalins Lietuvos herpetologų draugijos narys Tadas Bujanauskas. Estijos gamtos fondo atstovė Kristiina K&uuml;barsepp papasakos apie visuomenines iniciatyvas Estijoje, kurių metu vietinės bendruomenės savo rankomis i&scaron;saugo tūkstančius migruojančių varliagyvių.</p> <p style="text-align: justify;">Ypatingai kviečiame dalyvauti bendruomenių, kurios jau &scaron;į pavasarį norėtų padėti varliagyviams saugiai pereti kelią, atstovus. Jums dovanosime rinkinį saugiam varliagyvių &ldquo;lydėjimui&rdquo; per kelią: &scaron;viesą atspindinčią liemenę, žibintuvėlį, kibirą ir pir&scaron;tines. Jei Jūsų bendruomenė atokiau nuo sostinės, tačiau labai norėtų prisidėti prie varliagyvių gelbėjimo &ndash; susisiekite su mumis, sutarsime, kaip galėtume kompensuoti Jūsų kelionės i&scaron;laidas.</p> <p style="text-align: justify;">Kviečiame dalyvauti ne tik bendruomenių atstovus, bet ir pavienius asmenis, kuriems rūpi i&scaron;saugoti migruojančius varliagyvius. Norinčius dalyvauti pra&scaron;ytume registruotis i&scaron; anksto: <a href="mailto:dalia.b@glis.lt">dalia.b@glis.lt</a></p> <p><strong>Programa</strong></p> <p>Kovo 5 d. Renginys vyks Vilniuje, konkreti vieta dar tikslinama</p> <p>13:00 Dalyvių registracija</p> <p>13:15 Lietuvoje gyvenantys varliagyviai, jiems kylančios grėsmės bei pastangos juos i&scaron;saugoti.</p> <p>Dalia Bastytė, Lietuvos gamtos fondas</p> <p>13:40 Vietos bendruomenių pastangos apsaugoti migruojančius varliagyvius Estijoje.</p> <p>Kristiina K&uuml;barsepp, Estijos gamtos fondas</p> <p>14:40 Pastangos apsaugoti nuo žūties migruojančius varliagyvius Vilniaus Vingio parke.</p> <p>Tadas Bujanauskas, Lietuvos herpetologų draugija.</p> <p>15:00 Dalyvių diskusija: kokios pagalbos reikia vietos bendruomenėms, kad jos imtųsi saugoti savo kaimynystėje gyvenančius varliagyvius?</p> <p>16:00 Ekskursija į varliagyvių migracijos vietoves Vingio parke</p> <p>Registracija į renginį iki kovo 2 d.</p> <p>Lietuvos gamtos fondo informacija. Patricijaus Petrukonio nuotrauka</p> Mon, 13 Feb 2017 16:36:34 GMT Tekstilės pavojus vandens ekosistemoms http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=549 <p style="text-align: justify;">Į aplinką patenkančios plastiko mikrodalelės sukelia didelių aplinkosaugos problemų visame pasaulyje. Mikroplastiko dalelių gausu kasdien naudojamose kosmetikos ir asmens higienos priemonėse, taip pat dideli kiekiai tokių dalelių susidaro yrant didesnėms plastiko atliekoms. Vienas reik&scaron;mingų tar&scaron;os mikroplastikais &scaron;altinių yra tekstilės pramonė.</p> <p style="text-align: justify;">Tekstilės gaminių mikrodalėlės yra labai mažos, todėl vandens valymo įrenginių filtrai negeba visų jų sulaikyti. Patekusios į aplinką jos labai lengvai pasiskirsto vandenyje bei visoje mus supančioje aplinkoje. Mikrodalelių dydis svyruoja nuo 5 milimetrų iki 3 mikrometrų. Palyginimui: žmogaus plauko storis yra apie 50 -100 mikrometrų, o raudonųjų kraujo kūnelių dydis siekia 6-10 mikrometrų. Tad tokios mikroplastiko dalelės gali būti smulkesnės nei mūsų raudonieji kraujo kūneliai.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1400" border="0" width="486" height="365" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Didžioji dalis tekstilės mikrodalelių į aplinką patenka nuo mūsų dėvimų sintetinių medžiagų (poliesterio, nailono, kaprono, akrilo ir kt.) rūbų bei juos skalbiant. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog sintetinės vilnos arba kitaip vadinamo fliso (<em>angl. fleece</em>) audinio &scaron;varkas kiekvieno skalbimo metu vidutini&scaron;kai paskleidžia apie 1,7 g mikrodalelių. Pastebėta ir tai, jog kuo drabužis senesnis, tuo daugiau mikrodalelių nuo jo paskleidžiama į aplinką. Tokių dalelių atsiskyrimui nuo audinio įtakos turi ir skalbimui naudojama skalbimo ma&scaron;ina bei parenkamas sklabimo režimas.</p> <p style="text-align: justify;">Siekiant tekstilės audiniams suteikti tam tikrų savybių, naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios skalbimo metu taip pat kartu su plastiko mikrodalelėmis patenka į aplinką. Sintetiniai dažai tekstilės audiniams suteikia spalvą, o įvairios pagalbinės medžiagos pageriną jų efektyvumą ir atliekamas funkcijas. Tam tikroms kategorijoms (cianino, azo, ksanteno) priskiriami dažai ir kitos cheminės medžiagos naudojamos siekiant suteikti tekstilės audiniams atsparumą vandeniui ar antimikrobinių savybių. Tokių medžiagų bei dažų &nbsp;patekimas į aplinką kelia potencialų pavojų ir žalą žmogaus sveikatai bei kitiems organizmams.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1398" border="0" width="487" height="366" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Vieno tyrimo metu nustatyta, jog perfluorintų cheminių medžiagų (PFCs) grupei priklausančios medžiagos aptiktos 36 i&scaron; 40 specialiuose lauko sąlygoms skirtuose tekstilės gaminiuose (striukėse, kelnėse, miegmai&scaron;iuose, palapinėse ir kt.). PFC medžiagos priklauso patvarių organinių ter&scaron;alų (POT) grupei, o tai itin pavojingų žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagų grupė. Tokios medžiagos kelia didelį pavojų aplinkai, nes &scaron;ie ter&scaron;alai yra patvarūs (ilgai i&scaron;lieka aplinkoje nesuskildami), kaupiasi gyvų organizmų audiniuose bei gali būti perne&scaron;ami dideliais atstumais per orą, vandenį, kartu su migruojančiais gyvūnais.</p> <p style="text-align: justify;">Mikroplastikai (taip pat ir tekstilės mikrodalelės) sukelia didžiulį neigiamą poveikį įvairioms vandens ir sausumos ekosistemoms. Tokių dalelių ir jų perne&scaron;amų medžiagų, tokių kaip POT, aptinkama&nbsp; žuvyse, filtruojančių moliuskų organizimuose, vežiagyviuose ir net banginiuose. Dalis tokių organizmų mir&scaron;ta, kiti - savyje sukauptą plastiką mitybos grandinę perduoda kitiems jais mintantiems organizmams. Manoma, kad didelė dalis maistui vartojamų žuvų, moliuskų ar vėžiagyvių, patenkančių ant mūsų stalo yra sukaupę nemažas plastiko &bdquo;atsargas&ldquo; savo organizmuose.</p> <p style="text-align: justify;">Baltijos jūros regione daugiausia dėmesio skiriama mikroplastiko dalelėms, patenkančioms į vandens ekosistemas i&scaron; asmens higienos priemonių. Lietuvos gamtos fondas, kartu su kitomis tarptautinės tinklinės organizacijos &Scaron;varios Baltijos koalicija (CCB) narėmis, rengia ir atnaujina produktų, kuriuose yra mikroplastikų, sąra&scaron;us bei skatina vartotojus rinktis produktus, kurių sudėtyje nėra mikroplastiko. Tačiau jei kosmetikos pramonėje svarbus vaidmuo tenka gamintojams &ndash; jie plastiką gali pakeisti alternatyviomis natūraliomis medžiagomis, tekstilės pramonėje yra kur kas mažiau alternatyvų, kurios galėtų pakeisti sintetines medžiagas ar kitaip padėtų sumažinti mikroplastiko dalelių patekimą į aplinką.</p> <p style="text-align: left;">Produktų su mikroplastiku sąra&scaron;as: <a href="http://www.ccb.se/wp-content/uploads/2016/04/Microplastic-Product_List_Lithuania.pdf">http://www.ccb.se/wp-content/uploads/2016/04/Microplastic-Product_List_Lithuania.pdf</a></p> <p style="text-align: left;">Lietuvos gamtos fondo informacija. Iliustracija - Laszlo Kubinyi; nuotrauka - Isantili, Shutterstock;</p> Wed, 08 Feb 2017 17:30:03 GMT Galite prisidėti prie iniciatyvos uždrausti Europoje glifosatus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=548 <p style="text-align: justify;">Nuo &scaron;iandien visuomeninės organizacijos visoje Europoje ragina piliečius susitelkti bendrai Europos piliečių iniciatyvai (European Citizens&lsquo; Initiative), kuria siekiama uždrausta naudoti glifosatus &ndash; pagrindinį cheminį komponentą herbiciduose, liaudi&scaron;kai dar vadinamuose tiesiog &bdquo;raundapu&ldquo;.</p> <p style="text-align: justify;">38 visuomeninės organizacijos (tarp kurių ir &bdquo;Greenpeace&rdquo;, &bdquo;The Health and Environment Alliance&ldquo;) i&scaron; 15 ES &scaron;alių susivienijo bendro tikslo vardan &ndash; surinkti daugiau nei milijoną piliečių i&scaron; bent 7 ES &scaron;alių para&scaron;ų po peticija, įpareigosiančią Europos Komisiją uždrausti glifosatų naudojimą, reformuoti pesticidų regitracijos procesą ir nustatyti privalomus tikslus, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą ES.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas prisijungia prie &scaron;ios iniciatyvos, pabrėždamas, kad pesticidai gali būti naudojami tik tais atvejais, kai kiti metodai neveikia. ES direktyva 2009/128/EC reikalauja, kad pesticidai būtų naudojami tik tuomet, kai kiti metodai neveiksmingi ir įgalioja &scaron;alis nares sukurti konkrečias priemones bei nustatyti nacionalinius tikslus siekiant sumažinti bendrą pesticidų naudojimą. Nepaisydamos &scaron;io įpareigojimo sumažinti pesticidų naudojimą, &scaron;alių vyriausybės nesiima pakankamai priemonių tam pasiekti. Todėl ES institucijos, siekdamos sumažinti pesticidų patekimą į aplinką, turėtų nustatyti bendrus tikslus ir jų įgyvendinimo laikotarpį.</p> <p style="text-align: justify;">Glifosatai yra vienas dažniausiai Europoje naudojamų pesticidų. Daugėja mokslinių įrodymų, kad glifosatai kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra glifosatus priskiria &bdquo;galimai kancerogeninėms&ldquo; medžiagoms. ES reglamentas 1107/2009 draudžia naudoti pesticidus, kai esama pakankamai įrodymų, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros kriterijais, laboratoriniams gyvūnams &scaron;ios medžiagos gali sukelti vėžį.</p> <p style="text-align: justify;">Europos piliečių iniciatyva (ECI) yra demokratinis instrumentas, leidžiantis Europos piliečiams tiesiogiai dalyvauti ES politikos formavimo procese. Tai oficialus būdas pareikalauti konkrečių Europos Komisijos veiksmų tose srityse, kurios labiausiai rūpi ES piliečiams. Kad iniciatyva įgytų teisinę galią ir įpareigotų Europos Komisiją parengti pasiūlymą dėl glifosatų uždraudimo Europoje, ją savo para&scaron;ais turėtų paremti milijonas piliečių i&scaron; bent 7 ES &scaron;alių.</p> <p style="text-align: justify;">Europos Komisija &scaron;ią iniciatyvą užregistravo 2017 m. sausio 25 d., taigi milijonas ES piliečių para&scaron;ų turi būti surinkta iki 2018 m. sausio 25 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija turės priimti sprendimą dėl pakartotinio glifosatų perregistravimo 2017 m. pabaigoje, iniciatyvos autoriai siekia surinkti reikiamą kiekį para&scaron;ų dar iki vasaros pradžios.</p> <p style="text-align: justify;">2016 m. Europos Komisija pasiūlė pakartotinai įregistruoti glifosatą ateinantiems 15 metų. Tačiau neigiama visuomenės reakcija rei&scaron;kė, kad ES &scaron;alys nepalaiko &scaron;io sprendimo. Komisija nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir pirmiau sulaukti Europos cheminių medžiagų agentūros vertinimo.</p> <p style="text-align: justify;">Prisidėti prie Europos piliečių iniciatyvos, kuria siekiama uždrausti glifosatų naudojimą Europoje, galite iniciatyvos puslapyje: stopglyphosate.org, kur rasite paprastą dviejų žingsnių intrukciją, parsisiųsti para&scaron;ų rinkimo formas galite ir i&scaron; iniciatyvoje dalyvaujančių organizacijų.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo informacija</p> Wed, 08 Feb 2017 12:11:25 GMT Pelkių dieną Aukštumaloje šventė 200 žygeivių http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=547 <p style="text-align: justify;">Pasaulinės Pelkių dienos proga Lietuvos gamtos fondas kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija organizavo jau tradicija tampantį įsimintiną ir i&scaron;&scaron;ūkių pilną 7 km ilgio ir beveik 4 val. trukmės žygį į atgimstančią Auk&scaron;tumalos pelkę. &Scaron;iemet žygis sulaukė rekordinio susidomėjimo. Nepabūgę at&scaron;alusio oro pasigrožėti pelke i&scaron;siruo&scaron;ė net 192 dalyviai, atvykę i&scaron; įvairiausių Lietuvos kra&scaron;tų.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1394" border="0" width="492" height="328" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Pasiskirstę į 7 atskiras grupes pelkių dienos svečiai žygį pradėjo atnaujintu 1,2 km ilgio pažintiniu Auk&scaron;tumalos pelkės taku.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1392" border="0" width="490" height="327" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Ekskursijos gidai i&scaron; Lietuvos gamtos fondo ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos prie kiekvieno i&scaron; neseniai įrengtų stendų pasidalino žiniomis apie kadaise čia įkurtas pelkininkų kaimų kolonijas, pirmuosius Auk&scaron;tumalos tyrimus, pelkės žaizdas ir jų &bdquo;gydimą&ldquo;, pelkių reljefo ypatybes, Auk&scaron;tumalos buveinių ir gyvosios gamtos įvairovę bei durpės kloduose slypinčią informaciją.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1393" border="0" width="489" height="326" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Komforti&scaron;ką kelionę pažintiniu taku greitai pakeitė kiek ekstremalesnis žygis per beuž&scaron;ąlančią pelkę. Nors pelkinius ežerėlius sukaustė tvirtas ledas, į&scaron;alas auk&scaron;taplynėje buvo kiek apgaulingas, mat pagrindinė auk&scaron;tapelkės kilimą sudaranti medžiaga &ndash; kiminai &ndash; pasižymi ypatingomis &scaron;ilumos izoliacijos savybėmis ir į&scaron;ąla ne taip greitai. Tai savo kailiu patyrė ir kai kurie žygio dalyviai. Tačiau nerimą dėl kiek su&scaron;lapusių kojų pakeitė žygio įspūdžiai: per pelkę pralekiančios stirnos, danguje sklandantys jūriniai ereliai bei specialiai žygiui i&scaron;kirsta eketė, i&scaron; kurios renginio dalyviai ragavimui sėmėsi rusvo pelkių vandens.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1396" border="0" width="492" height="326" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Įveikę numatytą mar&scaron;rutą bei savo akimis pamatę Auk&scaron;tumalos gamtines vertybes, pelkių dienos žygeiviai grįžo prie pažintinio tako pradžios, kur jų laukė Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai su kar&scaron;ta ko&scaron;e ir arbata.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1395" border="0" width="490" height="327" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Besidalinant dienos įspūdžiais paai&scaron;kėjo, kad &scaron;iais metais žygio dalyviai atvyko i&scaron; labai skirtingų Lietuvos kampelių, buvo net svečių i&scaron; tolimosios Portugalijos. Tarp gausybės į žygį užsiregistravusių žmonių buvo įvairių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, savivaldybės darbuotojų, mokinių, studentų bei skautų.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1391" border="0" width="490" height="327" style="border: 1px solid black;" /></p> <p style="text-align: justify;">Dažnas lankytojas prasitarė, kad &scaron;iame žygyje dalyvauja nebe pirmą kartą &ndash; &scaron;vęsti pelkių dieną Auk&scaron;tumaloje tampa maža asmenine tradicija. Tad iki pasimatymo kitąmet!</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo informacija. Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos ir video.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau žygio įspūdžių - video reportaže:</p> <p style="text-align: justify;"> <object width="488" height="402" data="http://www.youtube.com/v/t-TihXlOy-E&amp;feature" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/t-TihXlOy-E&amp;feature" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/t-TihXlOy-E&amp;feature" /> </object> </p> Tue, 07 Feb 2017 14:40:13 GMT Glifosatai http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=546 Tue, 07 Feb 2017 14:16:07 GMT