Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Laisvas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=662 Wed, 12 Feb 2020 14:54:46 GMT Žvejai ir restoranų savininkai kviečiami diskutuoti apie nėgių, kaip kulinarinio paveldo, potencialą regione http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=661 <pre>2019-10-09</pre> <p><strong>Nėgė &ndash; tradicinė Mažojoje Lietuvoje vartota žuvis, tačiau &scaron;iandien dalis lietuvių netgi nežino, kaip tokia žuvis atrodo. Nėges vis dar puikiai atpažįsta &Scaron;ventosios, Klaipėdos regiono žvejai, tačiau didžioji sugauto laimikio dalis parduodama ir eksportuojama į Latviją. Kodėl? Ar lietuvių ir latvių skonis taip skiriasi? Ar jų sugaunama per mažai? Ar &scaron;ios žuvys Lietuvoje turi potencialo tapti delikatesu? Kokių veiksmų reikėtų tam, kad gurmanai nėges vėl atsimintų?</strong></p> <p>Tokiomis temomis Klaipėdos, Kur&scaron;ių nerijos ir &Scaron;ventosios žvejus, žvejybos asociacijas ir žuvies produktų perdirbimo įmones, &nbsp;Regioninių parkų atstovus bei restoranų ir kavinių vadovus diskutuoti kviečia Lietuvos gamtos fondas ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, &scaron;iuo metu tiriantys Lietuvos nėgių i&scaron;teklius ir kuriantys tvaraus nėgių i&scaron;teklių naudojimo ir valdymo strategiją.</p> <p>&nbsp;Spalio 18-ą dieną Pajūrio regioniniame parke vyks seminaras-diskusija &bdquo;Nėgė &ndash; pajūrio kra&scaron;to paveldas?&ldquo;, kuriame diskutuosime, ar yra vilties atgaivinti užmir&scaron;tą nėgių kulinarinį paveldą ir kviesime lankytojus sudalyvauti socialinės ekonominės studijos tyrime apie nėgių vartojimą ir reik&scaron;mę Klaipėdos regionui.</p> <p><strong>Renginio data</strong>: spalio 18 d., 9.30 val.</p> <p><strong>Renginio vieta:</strong> Pajūrio regioninis parkas (Placio g. 54, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj.)</p> Tue, 11 Feb 2020 11:51:04 GMT Švarios Baltijos koalicijos delegaciją priėmė eurokomisaras V. Sinkevičius http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=660 <p>Praėjusią savaitę &Scaron;varios Baltijos koalicijos (angl. <em>Coalition Clean Baltic</em>), kuriai priklauso ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), delgaciją priėmė Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir vandenynų komisaras Virginijus Sinkevičius. Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Aplinkos generalinio direktorato, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato ir Europos komisaro kabineto atstovai. Pokalbio metu apsikeista nuomonėmis dėl priemonių Baltijos jūros ekologinei būklei gerinti, ES direktyvų įgyvendinimo, žuvų i&scaron;teklių apsaugos bei &nbsp;žemės ūkio vaidmens Baltijos jūros eutrofikacijai.</p> <p>Paminėjus, kad žemės ūkis yra pats didžiausias Baltijos jūros ter&scaron;ėjas, eurokomisaras V.Sinkevičius pabrėžė, kad &scaron;itą klausimą artimiausiu metu yra suplanavęs aptarti su valstybių narių žemės ūkio ministrais. &bdquo;Baltijos tar&scaron;os klausimus pradėsime spręsti nuo žemės ūkio sektoriaus&ldquo; &ndash; akcentavo V.Sinkevičius.</p> <p>LGF direktorius Edmundas Greimas ir Danijos gamtos apsaugos draugijos jūrinių reikalų specialistė Cathrine Schirmer atkreipė dėmesį, kad dauguma jūrinių saugomų teritorijų yra viso labo tik ribos ant jūrinio žemėlapio, be realios apsaugos, &bdquo;popieriniai&ldquo; draustiniai, kuriuose jūrinė veikla neribojama. Eurokomisaras dalinai sutiko su &scaron;iuo teiginiu ir pasvarstė, kad galbūt jūrinių saugomų teritorijų efektyvesnei apsaugai reikėtų geriau i&scaron;naudoti Jūrų erdvinio planavimo direktyvą. Taip pat jūrinių saugomų teritorijų valdymui ir plėtrai, kaip ir kitiems Baltijos jūros apsaugos klausimams spręsti, yra sukurtas gana efektyvus tarptautinis teisinis mechanizmas &ndash; Helsinkio Konvencija (HELCOM).</p> <p>Vokietijos gamtosauginės organizacijos BUND atstovė Nadja Ziebarth atkreipė dėmesį, kad ne visos ES direktyvos įgyvendinamos. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad tikslai &ndash; pasiekti gerą jūros aplinkos būklę,&nbsp; kurie buvo nustatyti Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, nebus įgyvendinti iki 2021 metų.</p> <p>Eurokomisaras V. Sinkevičius sutiko, kad ES direktyvos ne visada pilnai ir efektyviai įgyvendinamos, todėl EK planuoja atlikti ES aplinkosaugos teisės įgyvendinimo spragų analizę ir inventorizaciją. Po to valstybės narės turės galimybę tuos įgyvendinimo trūkumus pa&scaron;alinti per nustatytą laiko tarpą. Jeigu to nepavyks padaryti, tuomet EK imsis teisinių priemonių.</p> <p>V.Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad dabar vienas i&scaron; esminių prioritetų yra parengti naują Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategiją, kurios projektas turi būti paruo&scaron;tas iki vasario 26 d., o jį tikimąsi patvirtinti &scaron;ių metų spalio mėnesį. Eurokomisaras pakvietė nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti rengiant ir svarstant naująją ES Biologinės įvairovės strategiją.</p> <p>Nors pačioje pabaigoje V.Sinkevičius prasitarė, kad kartais savo naujojoje veikloje susiduria su požiūriu, kad ekonomika yra auk&scaron;tesnis prioritetas negu aplinkos apsauga. Sudėtinga pasiekti, kad europieti&scaron;ka pramonės produkcija būtų ir ekologi&scaron;ka, ir konkurencinga savo kaina pasaulinėje rinkoje, tačiau jis manąs, kad dabar yra ypač geras momentas siekti Europos žaliojo kurso bei yra nusiteikęs demonstruoti ryžtą, siekiant žalesnės ir darnesnės Europos.&nbsp;</p> Mon, 27 Jan 2020 12:10:39 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=659 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 1<strong>47 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne.</strong></p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 20 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p><strong>Konkurso sąlygas galite rasti čia:</strong> <a href="https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e">https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e</a></p> <p><strong>Patogesniam naudojimui Priedą Nr.3 (ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį) rasite čia: </strong><a href="https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI">https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI</a></p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt.</p> <p>&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Daugiau informacijos apie LIFE OSMODERMA projektą <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>&nbsp;</p> Fri, 03 Jan 2020 12:28:25 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=658 <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 172 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 14 d. 10.00 Lietuvos lai</strong>ku.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o</span></a></p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">indre.c@glis.lt</span></a></p> Tue, 24 Dec 2019 14:33:04 GMT Kaip atsakingai išsirinkti žuvį Kūčių stalui? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=657 <p><strong>Silkė su grybais, morkomis ar burokėliais, kepta lydeka, tuno salotos &ndash; tokie ir pana&scaron;ūs patiekalai atsiduria bene ant kiekvieno Kūčių stalo. Visgi, &scaron;ventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ne tik į jų skonines savybes bei kainą, bet ir į tai, ar &scaron;iai rū&scaron;iai negresia pavojus i&scaron;nykti. </strong></p> <p>Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius de&scaron;imtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos i&scaron;tekliai &ndash; nenuostabu, kad nemažai rū&scaron;ių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju &ndash; &scaron;ių rū&scaron;ių i&scaron; viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies i&scaron;teklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a>.</p> <p>&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. &Scaron;ventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau&ldquo;, &ndash; sako LGF žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p>Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p>Puiki žinia tradicininių Kūčių patiekalų gerbėjams &ndash; silkių, kaip ir karpių, strimelių, Baltijos &scaron;protų bei kitų vietinių žuvų i&scaron;tekliai gausūs, tad jomis galite ramiai mėgautis ne tik per &scaron;ventes, bet ir kiekvieną dieną. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo i&scaron;ner&scaron;ti &ndash; palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių i&scaron;tekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.</p> <p>&bdquo;Geriausia &ndash; vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos &scaron;viesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamir&scaron;ti, kad ta pati rū&scaron;is, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rū&scaron;is nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą&ldquo;, &ndash; užtikrina LGF atstovas.</p> Fri, 20 Dec 2019 14:57:38 GMT Pradėti arboristiniai darbai Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=656 <p>&Scaron;į pirmadienį Kauno ąžuolyne pradėti arboristiniai senųjų ąžuolų priežiūros darbai. Siekiant pagerinti medžių senolių būklę, bus atliekamas platus darbų spektras: lajos priežiūros ar redukcinis genėjimas, sausų &scaron;akų redukcija, dinaminės ir statinės jungtys, dirvožemio mulčiavimas ir mikrobiologinių preparatų įterpimas, plytų ir betono i&scaron;valymas i&scaron; drevių, lają peraugančių ir ąžuolus senolius nustelbiančių medžių &scaron;alinimas. Kiekvienam medžiui suplanuotos skirtingos priemonės, atsižvelgiant į jo būklę ir augimo vietą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1656" border="0" /></p> <p>1. Lajos redukcinis genėjimas</p> <p>&Scaron;i priemonė skirta medžio stabilumui užtikrinti. Dažniausiai atliekama, kai medžio kamienas ar pagrindinės &scaron;akos yra drevėtos ir gali neatlaikyti medžio lajos svorio. Skirstoma į &scaron;iuos tipus:</p> <p>- pavienių &scaron;akų redukcija &ndash; kai sutrupinamos neproporcingai ilgos &scaron;akos,</p> <p>- vir&scaron;ūnės redukcija &ndash; kai sutrumpinama medžio vir&scaron;ūnė,</p> <p>- visos lajos redukcija &ndash; kai trumpinamos &scaron;akos visoje lajoje.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1650" border="0" /></p> <p>2. Lajos priežiūros genėjimas</p> <p>Atliekamas genėjimas siekiant laiku pa&scaron;alinti nedideles lajos augimo problemas (pvz.: besikryžiuojančias &scaron;akas). &Scaron;ie darbai neturi įtakos medžiui, tačiau leidžia i&scaron;vengti brangių tvarkymo darbų ateityje.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1651" border="0" /></p> <p>3. Sausų &scaron;akų redukcija</p> <p>Priemonė skirta parko lankytojų saugumui užtikrinti. Trumpinamos vir&scaron; takų ir kitų dažnai lankomų vietų augančių medžių sausos &scaron;akos.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1659" border="0" /></p> <p>4. Lają peraugančių ir stelbiančių medžių &scaron;alinimas</p> <p>Senieji medžiai užaugo esant geroms ap&scaron;viestumo sąlygoms. &Scaron;viesos stygius ilgainiui lemia apatinių &scaron;akų praradimą, todėl i&scaron; po senųjų medžių lajos bus &scaron;alinami jauni medeliai. Kai kuriose vietose seniesiems medžiams bus atverta daugiau erdvės i&scaron; Pietinės pusės.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1652" border="0" /></p> <p>5. Dinaminė jungtis</p> <p>Jungtis įrengiama du ir daugiau kamienų turintiems medžiams. Specialūs medžiams pritaikyti lynai tampa veiksmingi esant stipriam vėjui ir apsaugo kamieną nuo skilimo.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1653" border="0" /></p> <p>6. Statinė jungtis</p> <p>Jungtis įrengiama tiems medžiams, kurių kamienas jau skilęs. Priemonės tikslas &ndash; apsaugoti kamieną nuo tolimesnio skylimo. Statinė jungtis įrengiama kartu su dinamine jungtimi.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1654" border="0" /></p> <p>7. Drevių i&scaron;valymas</p> <p>Mūras ar betonas drevėse žaloja gyvo medžio kamieną. Uždengus drevę ji nesivėdina, tad pagerėja sąlygos augti grybams ardantiems medieną. Statybinės medžiagos bus pa&scaron;alintos i&scaron; tų drevių kur tai galima padaryti nepakenkiant medžiui.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1657" border="0" /></p> <p>8. Mulčiavimas ir mikrobiologinių preparatų įterpimas</p> <p>Priemonė skirta pagerinti medžio augimo sąlygas ir atkurti tinkamas dirvos savybes tose vietose, kur dirvožemis sutryptas (pvz.: &scaron;alia takų). Po medžių laja įterpiami specialūs mikrobiologiniai preparatai ir mulčiuojama lapuočių mediena.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1655" border="0" /></p> <p>Kauno ąžuolyno senųjų medžių priežiūra vykdoma pagal Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą, ją organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Arboristinius darbus atlieka MB &bdquo;Bebriukai&ldquo;, konsultuoja dr. Remigijus Bakys.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1658" border="0" /></p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1659" border="0" /></p> Wed, 18 Dec 2019 11:02:39 GMT Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=655 <p style="text-align: justify;"><strong>Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į &scaron;į klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. </strong><strong>Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės &bdquo;Kantar&ldquo; atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimas. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos &ndash; aktualiausia aplinkosaugos problema. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.&nbsp; Kitos reik&scaron;mingos aplinkosauginės problemos miestiečių akimis yra per didelis mi&scaron;kų kirtimas (64%), oro tar&scaron;a (62%) bei prasta vandens telkinių kokybė (61%). Klimato kaita susirūpinę mažiau nei pusė apklaustųjų, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis aplinkoje &ndash; 37 procentai, o augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimu &ndash; tik ketvirtadalis miestiečių.</p> <p style="text-align: justify;">Susirūpinimas viena ar kita problema dažnai turi sąsajų su miestiečių amžiumi, miesto specifika ar problemos matomumu žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, vandens telkinių tar&scaron;ą, kaip problemą, dažniau nurodo jaunesni 18&ndash;29 metų amžiaus miestiečiai (68 %). Tikėtina, kad jaunuoliai, aktyviai leisdami laiką kar&scaron;tomis vasaros dienomis prie upių bei ežerų, dažniau pastebi ir vandens tar&scaron;ą.</p> <p style="text-align: justify;">Klaipėdos gyventojams oro tar&scaron;a yra aktualiausias klausimas i&scaron; visų tirtų (76%), o cheminės medžiagos aplinkoje jiems svarbesnės nei kitų miestų gyventojams (46%). Nenuostabu, nes jau keletą metų uostamiesčio gyventojams daug rūpesčių kelia i&scaron; uosto sklindantys nemalonūs kvapai bei krovos metu vėjo pakeliamos cheminių medžiagų dalelės.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iauliečiai nurodė, kad labiausiai i&scaron; visų aplinkos problemų jiems rūpi per gausiai kertami mi&scaron;kai &ndash; tai&nbsp; nustelbė net atliekų tvarkymą. Formuojant tokią &scaron;iauliečių nuomonę, greičiausiai nemažą vaidmenį atliko istorinių želdynų i&scaron;kirtimas miesto pagrindiniame bulvare, kuriam žiniasklaida negailėjo dėmesio.</p> <p style="text-align: justify;">Panevėžiečiai, lyginant su kitų miestų gyventojais, dažniausiai i&scaron;skyrė klimato kaitą &ndash; 61 procentas jų yra susirūpinę &scaron;ia problema. Tokie rezultatai gali būti susiję su tuo, kad Panevėžio apskritis &ndash; svarbus žemės ūkio kra&scaron;tas, o ekstremalūs &scaron;ių metų orai (&scaron;alna pavasarį ir sausra vasarą) alino sodus bei laukus.</p> <p style="text-align: justify;">Mažiausia miestiečiams rūpi augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių nykimas &ndash; tik 25&nbsp;% respondentų atsakė, kad tai yra Lietuvai aktuali aplinkos problema.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Lyginant su kitais faktoriais, tiesiogiai veikiančiais miestiečių gyvenimo kokybę, gyvūnų ir augalų rū&scaron;ių nykimo lietuviai nelaiko svarbia problema. Tai, be abejo, kiek liūdina &ndash; juk, sakykime, ant i&scaron;nykimo ribos atsidūrusią Baltijos menkę žvejoti laikinai uždrausta tik dabar, kai mokslininkai apie tai kalbėjo jau keletą metų. Visai neseniai LGF pristatė atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a>, kuris padės rinktis gausius i&scaron;teklius turinčias, tvariai sužvejotas rū&scaron;is&ldquo;, &ndash; teigia LGF direktorius Edmundas Greimas.</p> <p style="text-align: justify;">Kaip kitas svarbias aplinkosaugos problemas apklausos dalyviai nurodė miesto želdynų naikinimą, grėsmes dėl Baltarusijos AE, Sosnovskio bar&scaron;čių įsigalėjimą, nepakankamą atsinaujinančios energetikos plėtrą, plastiko perteklių, žmonių abejingumą, aplinkosauginio &scaron;vietimo stoką, neracionalų i&scaron;teklių vartojimą, žaliojo verslo idėjų trūkumą ir t.t.</p> <p style="text-align: justify;">Pasak E. Greimo, kadangi paai&scaron;kėjo, jog efektyvus atliekų tvarkymas &ndash; visiems miesto gyventojams aktuali problema, čia labai daug galimybių pasireik&scaron;ti tiek savivaldybės administracijoms, tiek savivaldos politikams. LGF direktorius taip pat pasidžiaugė, jog Lietuvos gyventojai jau pastebėjo ir klimato kaitos problemą: &bdquo;Manau, jog prie&scaron; de&scaron;imtmetį tokioje apklausoje klimato kaita būtų paminėta vos keleto procentų respondentų ir laikyta nereik&scaron;minga problema. Dabar dėl žiniasklaidos, aplinkosaugos aktyvistų ir realių klimato anomalijų, kasmet užgriūvančių mūsų kra&scaron;tą, klimato krizė tapo suprantama ir lietuviams. Taigi, pats laikas būtų pereiti nuo suvokimo prie veikimo.&ldquo;</p> Tue, 17 Dec 2019 10:37:24 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=654 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas<a href="https://www.osmoderma.lt/post/kvietimas-dalyvauti-konkurse-d%C4%97l-ekologiniu-po%C5%BEi%C5%ABriu-verting%C5%B3-med%C5%BEi%C5%B3-tvarkymo-paslaug%C5%B3-3"> &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo;</a> (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 07 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p>Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: https://drive.google.com/open?id=1Jp9eYl3lTAxQ8o9v8eYvnzQkHNDtoDXa&nbsp;</p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt</p> Tue, 17 Dec 2019 10:11:48 GMT Kodėl iš Lietuvos miestelių herbų dingo žuvys? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=653 <p><strong>Tu&scaron;čias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieni&scaron;a karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva &ndash; tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko &scaron;ių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl i&scaron; jų dingo žuvys? </strong></p> <p style="text-align: justify;">Viskas labai paprasta &ndash; &scaron;ia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai i&scaron;rei&scaron;kia savo susirūpinimą opia problema &ndash; nykstančiomis žuvies rū&scaron;imis &ndash; ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Vie&scaron;vilė, Auk&scaron;tadvaris, &Scaron;venčionys tokiu būdu siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones naudotis sąmoningam vartotojui skirtu žuvies bei jūros produktų gidu <a href="https://nykstazuvys.lt/">www.nykstazuvys.lt</a>.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;I&scaron;girdę apie &scaron;į projektą, neabejodami nusprendėme jį palaikyti, kadangi mums svarbios aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos. Taigi, nepabijojome simboli&scaron;kai i&scaron; savo herbo i&scaron;siimti &scaron;okančius upėtakius, kuriuos laikome Auk&scaron;tadvario identiteto dalimi, ir taip solidarizuotis su &scaron;ia akcija. Tikimės, kad daugiau žmonių sužinos apie dar mažai nu&scaron;viestą nykstančių rū&scaron;ių problemą&ldquo;, &ndash; sako Auk&scaron;tadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius, ekologiją ir gamtos puoselėjimą įvardijęs svarbiomis vertybėmis.</p> <p style="text-align: justify;">Karmėlavos, Neveronių, Vie&scaron;vilės, Auk&scaron;tadvario, &Scaron;venčionių miestelėnus projekto iniciatoriai skuba nuraminti, jog žuvys į herbus netrukus sugrį&scaron; ir jokių oficialių heraldikos pokyčių įtvirtinta nebus. Visgi, jei toliau dažnai net patys to nesuvokdami valgysime nykstačias žuvų rū&scaron;is, jos gali likti tik herbuose, tačiau ne vandenyse.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja Lietuvos gamtos fondo žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Leidinyje, kuriam palaikymą i&scaron;rei&scaron;kė Lietuvos miesteliai, žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris.</p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1635" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1636" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1637" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1639" border="0" width="471" height="264" /></p> <p style="text-align: center;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1638" border="0" width="471" height="264" /></p> Wed, 11 Dec 2019 11:12:08 GMT