Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Po dvejus metus trukusių tyrimų mokslininkai siūlo, kaip saugoti nėges http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=683 <p><strong>Rugsėjo 29-ą dieną Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje įvyko baigiamasis nėgių projekto renginys, kuriame Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugininkai pristatė nėgių apsaugos strategiją, sukurtą kartu su Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslo institutu BIOR. Strategija parengta remiantis mokslinių tyrimų, atliktų projekto metu, rezultatais ir yra vienas pirmųjų dokumentų Lietuvoje, apibrėžiančių nėgių i&scaron;teklių naudojimą. Jei &scaron;i strategija būtų priimta, tai užtikrinų tinkamą nėgių i&scaron;teklių būklę ir tinkamą jų apsaugą, kartu prisidėtų prie pajūrio regiono ekonominės plėtros</strong><strong>. Strategijoje pasiūlytiems sprendimams pritarė abi puses atstovaujantys renginio dalyviai: tiek žvejai verslininkai, tiek aplinkos apsaugos institucijų atstovai. </strong></p> <p><strong>Bendra nėgių populiacija dalinamės su latviais</strong></p> <p>Projekto rezultatus pristatęs Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika priminė, jog Europos Sąjungoje žuvų i&scaron;teklių valdymą reglamentuoja Bendroji žuvininkystės politika. Joje akcentuojama, kad nebegalima planuoti žuvų i&scaron;teklių vieneriems metams į priekį, kaip buvo elgiamasi anksčiau. &Scaron;iuo metu planai rengiami bent jau penkeriems metams į priekį, atsižvelgiama į ekosisteminį principą, kad saugant vieną žuvų rū&scaron;į nebūtų pamir&scaron;ta kita. Taip pat taikomas socioekonominis principas, kai ie&scaron;koma naudos ir žvejų bendruomenėms, žmonėms, kurių gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo esamų žuvies i&scaron;teklių. Galiausiai pagrindinė sąlyga &nbsp;&ndash; visi valdymo sprendimai turi remtis moksliniais duomenimis apie rū&scaron;ies biologiją, pasiskirstymą, jos i&scaron;teklius.</p> <p>Pradedant įgyvendinti dvejų metų trukmės nėgių i&scaron;teklių valdymo ir vertinimo Latvijoje bei Lietuvoje projektą apie &scaron;ias žuvis buvo žinoma labai nedaug. Pirmiausia mokslininkai ėmėsi genetinių tyrimų, kad i&scaron;siai&scaron;kintų ar skirtingose upėse, bei abiejose projekte dalyvaujančiose &scaron;alyse, nėgės geneti&scaron;kai skiriasi, kokia yra jų &nbsp;i&scaron;teklių būklė. &nbsp;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1618" border="0" /></p> <p>Genetiniams tyrimams paimta daugiau nei 1000 mėginių i&scaron; tiek suaugusių, tiek lervos stadijos (vingilių) nėgių i&scaron; 20-ies Lietuvos ir Latvijos upių. Ilgą laiką buvo manoma, jog nėgės, jūroje pasimaitinusios kitų žuvų krauju, grįžta ner&scaron;ti į tas pačias upes, kuriose i&scaron;sirito pačios (taip elgiasi la&scaron;i&scaron;os). Vis dėlto tyrimai atskleidė, kad nėgės pasirenka atsitiktinę upę ir genetinių skirtumų tarp populiacijų nėra. Genetiniai nėgių tyrimai, atlikti Klaipėdos universitete, galutinai patvirtino hipotezę, jog Latvijos ir Lietuvos nėgių i&scaron;tekliai yra bendri. Dar daugiau, tikėtina, kad bendri ir visos Baltijos jūros nėgių i&scaron;tekliai, todėl tvarus jų naudojimas ir tinkama apsauga yra visų &scaron;alių atsakomybė. Be Latvijos ir Lietuvos, nėges taip pat gaudo estai, rusai, suomiai bei &scaron;vedai. I&scaron;tirtų nėgių genetinė įvairovė buvo tokia, kokios mokslininkai ir tikėjosi &ndash; tai rodo gerą jų populiacijos būklę. Apibendrinus tyrimus pasiūlyta &nbsp;suvienodinti ir abiejų &scaron;alių nėgių stebėsenos bei žvejybos valdymo metodus.</p> <p><strong>Siūloma suvienodinti žvejybos apribojimus tarp abiejų &scaron;alių </strong></p> <p>&nbsp;&Scaron;iuo metu Latvijoje nėgių žvejyba ribojama nustatant leidžiamų naudoti žvejybos įrankių (gaudyklių) skaičių. Tuo metu Lietuvoje vienoks būdas taikomas žvejojant nėges Kur&scaron;ių mariose (žvejybos įrankių ribojimas), o &Scaron;ventosios ir Nemuno upėse limituojamas sugaunamų nėgių kiekis &ndash; atitinkamai iki 1,5 ir 2 tonų nėgių. Tuo metu Latvijoje i&scaron; viso sugaunama iki 140 tonų nėgių per metus.</p> <p>Tokie skirtingi žvejybos reguliavimo būdai naudojant bendrus i&scaron;teklius i&scaron;kreipia lygias žvejų galimybes, be to visuotinai pripžįstama, kad sugaunant mažai tam tikros rū&scaron;ies žuvių (kaip yra nėgių atveju), laimikio limito nustatymas yra neefektyvus. Dėl &scaron;ios priežasties Klaipėdos universiteto mokslininkai pasiūlė suvienodinti žvejybos reguliavimo principus taikant įrankių limitavimą ir leidžiant, kaip ir Latvijoje, sugauti tiek, kiek nepakenktų tuo metu esamam nėgių skaičiui. Tuo pačiu prisidėtų ir prie i&scaron;teklių būklės tikslesnio įvertinimo.</p> <p>Strategijoje akcentuojama, kad svarbu kasmet stebėti nėgių populiacijos gausą. Projekto metu atliktas tyrimas, kai Latvijoje ir Lietuvoje ry&scaron;kiomis polietileno juostelėmis buvo sužymėta arti 4000 nėgių. Vėliau pra&scaron;yta žvejų, pagavusių žymėtą nėgę, apie tai prane&scaron;ti ir grąžinti žymenį. Toks metodas leidžia įvertinti, kokia dalis populiacijos kasmet sugaunama, &scaron;is rodiklis negali vir&scaron;yti 40 %.</p> <p>&Scaron;i saugi i&scaron;teklių eksploatavimo riba turi būti nuolat stebima atliekant darbus, kurie taip pat apibrėžti strategijoje. Kad būtų galima kasmet įvertini, ar nėgių populiacija yra stabili, Klaipėdos universiteto mokslininkai rekomenduoja sukurti mažiausiai 20 stočių (vietų) stebėsenos tinklą, kur kasmet būtų tiriamas nėgių lervų skaičius.</p> <p><strong>Būtina stiprinti aplinkosauginę kontrolę &ndash; brakonieriai nėges i&scaron; lizdų renka it grybus</strong></p> <p>Pereinant prie žvejybos reguliavimo pagal sugauto laimikio limitą, nėgių i&scaron; esmės leidžiama pagauti tiek pat, tik Nemune pasiūlyta leisti kiek padidinti tradicinių žvejybos įrankių &ndash; bučiukų skaičių iki 800. Vis dėlto, daugiau dėmesio rekomenduojama skirti aplinkosauginiams pažeidimams (brakonieriavimui) nėgių ner&scaron;to metu (balandžio pabaigoje &ndash; gegužės mėnesį), galbūt vykdyti akcijai &bdquo;La&scaron;i&scaron;a&ldquo; analogi&scaron;ką akciją &bdquo;Nėgė&ldquo;. Mokslininkų teigimu, tokiu periodu nėgės būna upėse prie savo lizdų, o brakonieriai įsibridę su prožektoriais jas tiesiog renka rankomis kaip baravykus. Neretai taip elgiasi per sieną pervažiavę Latvijos piliečiai, kadangi &scaron;ioje &scaron;alyje nėgės yra brangios (paruo&scaron;tų kaina kartais užkopia iki 25 eurų už kilogramą).</p> <p>Latvijoje, kadangi nėgės yra nacionalinis delikatesas ir jų sugaunama tikrai daug, todėl papildomai vykdomas dirbtinis nėgių veisimas (paleidžiant po 10 &ndash; 20 milijonų lervų kasmet), bei apie 1,5 tonos suaugusių nėgių perkeliama per kliūtis &ndash; žmogaus pastatytas užtvankas ir natūraliai susiformavusius krioklius, tokius kaip Kūldigos krioklys ant Ventos upės.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1529" border="0" /></p> <p>Kadangi nėgės keliauja į jūrą pasimaitinti, o vėliau grįžta į upių auk&scaron;tupius ner&scaron;ti, užtvankos joms yra didelė kliūtis. Lietuvoje projekto metu identifikuotos didžiausią potencialą nėgių ner&scaron;tui turinčios upės ir užtvankos ant jų, darančios didžiausią žalą nėgių populiacijai. Mokslininkai siūlo pagal galimybes &scaron;alinti be&scaron;eimininkes ir jau apgriuvusias užtvankas nuo Blendžiavos, Danės-Akmenos, Salanto, &Scaron;y&scaron;os,&nbsp; Pragulbos upių. Taip pat investuoti į sunaikintų ner&scaron;to buveinių atkūrimą. Tokios buveinės, kito tarptautinio projekto metu Klaipėdos univeriteto sukurtos Smiltelės upelyje, pasirodė labai efektyvios ne tik la&scaron;i&scaron;inėms žuvims, bet ir upinėms nėgėms. Tai būtų Lietuvos indėlis į nėgių populiacijos būklės gerinimą.</p> <p><strong>Socio-ekonominės studijos rezultatai &ndash; kaimynai į nėges žiūri visi&scaron;kai skirtingai</strong></p> <p>Taip pat Lietuvoje aktualus visuomenės informavimas apie &scaron;ią žuvį. Lietuvos gamtos fondo užsakyta socialinė &ndash; ekonominė studija atskleidė, kaip skiriasi nėgių vertinimas kaimyninėse &scaron;alyse. Lietuvoje&nbsp; 8 proc. žmonių nežinojo, kas apskritai yra nėgė. Latvijoje tokių nebuvo nė vieno. Taip pat Latvijoje daugiau nei pusė studijos respondentų nėgę laiko delikatesu, Lietuvoje &scaron;ią žuvį delikatesu laikančių yra vos 14 proc.</p> <p>Kita vertus, daugiau nei trečdalis lietuvių mano, jog nėgė &ndash; saugoma (ir yra teisūs), tokios nuomonės laikosi mažiau nei de&scaron;imtadalis latvių (nes jų &scaron;alyje nėgė yra plačiai vartojama, todėl sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti saugomą). Beveik visi latviai yra nors kartą ragavę nėgės (89 proc.), tuo metu pusė lietuvių žino nėgės skonį.</p> <p>Po tokių socialinės ekonominės studijos i&scaron;vadų bendruose susitikimuose su žvejais verslininkais, restoranų savininkais ir pajūrio turizmo centrų darbuotojais gimė idėja populiarinti nėgę kaip pajūrio kra&scaron;to kulinarinį paveldą. Taip pat diskusijose i&scaron;ai&scaron;kėjo paradoksas, jog kai kurių restoranų savininkai nėgių pirkti vyksta į Rygos turgų, kai tuo metu jos yra gaudomos čia pat, &Scaron;ventosios upėje. Svarstyta Rusnėje pradėti organizuoti kasmetines &bdquo;Nėgių &scaron;ventes&ldquo;, kaip Palanga &scaron;venčia &bdquo;Stintų &scaron;ventę&ldquo;.</p> <p>Gyventojų, žvejų bei žuvies perdirbėjų apklausa atskleidė, kad pamario regionas dar yra i&scaron;laikęs nėgių vartojimo istorinę tradiciją, ir tai galėtų būti dar vienas &scaron;io kra&scaron;to traukos objektas. Tačiau kulinarinio paveldo tradicijai atgaivinti reikia ir papildomų priemonių. Kadangi, pasak mokslininkų, nėgių i&scaron;teklių būklė Lietuvoje &scaron;iuo metu yra gera, siūloma leisti nėges gaudyti dar dviejose-trijose vietose pamario regione, pavyzdžiui, Drevernos upėje ir Vilhelmo kanale.</p> <p><strong>Žvejai pra&scaron;o pratęsti žvejybos terminą</strong></p> <p>Baigiamajame renginyje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai auk&scaron;čiau i&scaron;vardintiems mokslininkų pasiūlymams pritarė, o žvejai ragino dar ir pratęsti nėgių žvejybos terminą &ndash; ne iki gruodžio pabaigos, tačiau iki vasario pabaigos. Jų teigimu, &scaron;iuo metu migruoti nėgėms yra per &scaron;ilta, todėl jų migracija stumiasi nuo rudens link žiemos. Vis dėlto, laikantis atsargumo principo, neatlikus i&scaron;samių tyrimų žvejybos sezono nuspręsta neilginti.</p> <p>Galutinė mokslininkų paruo&scaron;ta ir tyrimais pagrįsta nėgių i&scaron;teklių valdymo strategija netrukus bus perduota Aplinkos ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms. Na, o visuomenės nariai, lankydamiesi pajūryje, gali restoranuose dairytis nėgių patiekalų ir klausti, ar galima paragauti keptos ar rūkytos nėgės. Galbūt kaimynai ne veltui &scaron;ias žuvis taip vertina ir per visuotines rudenį vykstančias &scaron;ventes laižosi pir&scaron;tus?</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1684" border="0" /></p> <p><em>Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr.&nbsp;</em></p> <p><em>Nėgių i&scaron;teklių tyrimai atlikti ir jų valdymo strategija sukurta vykdant projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; (LLI &ndash; 310 LAMPREY). &Scaron;is tyrimas finansuojamas i&scaron; &bdquo;Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos&ldquo; Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lė&scaron;ų, jį vykdo Klaipėdos universiteto, Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR (Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos) instituto mokslininkai. </em></p> <p><em>&Scaron;is straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už &scaron;io straipsnio turinį atsako Lietuvos gamtos fondas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę. </em></p> Thu, 15 Oct 2020 18:57:01 GMT Lietuvos gamtos fondas perka medžių tvarkymo paslaugas Neries upės šlaite http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=682 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti&nbsp;&nbsp;dar viename pirkime konkurso būdu, kurio metu planuojama įsigyti 31-o ekologiniu požiūriu vertingo medžio tvarkymo paslaugas&nbsp;<strong>Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Neries upės &scaron;laite ties Verkiais, Vilniuje</strong>.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. pa&scaron;tu&nbsp;<a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a>.. Pasiūlymų pateikimas iki 2020 10 12 d. 10.00 Lietuvos laiku.</p> <p>Konkurso sąlygas galite rasti <strong><a href="https://drive.google.com/file/d/1JQb0XE99w95DmJQi0Gi5HxXF8P9A00bd/view?usp=sharing" target="_blank">ČIA</a></strong>.&nbsp;</p> <p>Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite <a href="https://www.google.com/maps/d/edit?mid=1iNQc4b6XBtzYM143XaXjf_d5wJa3e925&amp;usp=sharing" target="_blank"><strong>ČIA.</strong></a></p> <p>Taip pat dėl sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p.&nbsp;<a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a>.</p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Wed, 30 Sep 2020 10:25:22 GMT IN MEMORIAM. Liūdime dėl prof. dr. Romo Pakalnio netekties http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=681 <p style="text-align: justify;"><strong>Brėk&scaron;tant 2020-ųjų rugsėjo 20-osios rytui užgeso kra&scaron;tovaizdžio ekologo, gamtininko, aplinkosaugininko, pelkių tyrėjo ir atkūrimo iniciatoriaus Lietuvoje, mi&scaron;kininko, visuomenininko, i&scaron;radingo ir kantraus Mokytojo, nuo&scaron;irdaus, reiklaus ir plačių pažiūrų Kolegos, kupino Optimizmo ir Meilės gimtąjai kalbai, gamtai, &scaron;alies istorijai bei jos žmonėms, Kovotojo ir Svajotojo prof. dr. Romo Pakalnio gyvybė. Pirmosiomis 2021-ųjų metų dienomis būtume &scaron;ventę garbingą profesoriaus 80-metį.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas ir projekto LIFE Peat Restore kolektyvas prarado mūsų kra&scaron;to pelkių atkūrimo iniciatorių, kupiną pažangių idėjų, pasiryžusį jas įgyvendinti praktikoje, rūpestingą ir nuo&scaron;irdų Kolegą, dosniai savo žiniomis besidalinantį Mokytoją ir Mentorių, i&scaron;ugdžiusį ne vieną gamtos mokslų daktarą ir gamtosaugininką.</p> <p style="text-align: justify;">I&scaron; Kirkilų kaimo (Utenos r.) kilusio subtilaus humoro jausmo auk&scaron;taičio Romo Pakalnio gyvenimas aprėpė neįtikėtinai daug sričių: domėjosi mokslo ir &scaron;vietimo naujovėmis, gamtos ir kultūros paveldo i&scaron;saugojimo problemomis, tautinės savimonės ir gimtosios kalbos puoselėjimu.&nbsp; 1963 m. baigęs mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijos Mi&scaron;kų ūkio fakultete ir įgijęs mi&scaron;kų ūkio inžinieriaus specialybę Romas Pakalnis pradėjo dirbti &Scaron;eduvos, vėliau - Radvilonių girininkijoje, Jonavos mi&scaron;kų ūkyje. 1971 m., baigęs Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantūrą, jis apgynė mokslų kandidato disertaciją &bdquo;Svarbesniųjų ežeringo kra&scaron;tovaizdžio komponentų dinamikos ir ekologinio optimumo tyrimai&ldquo; ir daugelį metų skyrė moksliniams tyrimams Botanikos instituto Kra&scaron;tovaizdžio ekologijos laboratorijoje, nuo 1981 m. dirbo laboratorijos vadovu, 1989&ndash;2002 m. &ndash; Botanikos instituto direktoriumi. Nuo 2010 metų profesorius dirbo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sistemoje, dalyvavo Lietuvos gamtos fondo vykdomų pelkių atkūrimo projektų veiklose.</p> <p style="text-align: justify;">Per aktyvų mokslininko ir kompetentingo eksperto gyvenimą Romas Pakalnis dalyvavo svarbių Lietuvai objektų (Tarptautinė jūrų perkėla, naftos verslovės, Ignalinos AE, Kruonio HAE, Suskystintų dujų terminalas ir kt.) ekologinėse ekspertizėse, vertino SSRS karinių bazių padarytus nuostolius Lietuvos gamtai ir kt. "<em>A&scaron; laimingas, kad dalyvavau ginčuose dėl svarbių Lietuvai objektų</em>", &ndash; teigė mokslininkas. Kartu su bendraautoriais Jis dalyvavo rengiant svarbius Lietuvos valstybės raidai dokumentus (Kompleksinę gamtos apsaugos schemą, Sąjūdžio programą, Lietuvos &scaron;vietimo koncepciją, Biologinės įvairovės i&scaron;saugojimo strategiją ir veiksmų planą ir daugelį kitų), kuriant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, yra para&scaron;ęs daugiau kaip 220 mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų ekologijos, gamtosaugos ir aplinkosaugos klausimais, Lietuvos edukologijos ir &Scaron;iaulių universitetų studentams dėstė kra&scaron;tovaizdžio ekologijos ir darnaus vystymosi disciplinas.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1727" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Romas Pakalnis buvo Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininku, tarptautinės programos &bdquo;Žmogus ir biosfera&ldquo; Lietuvos nacionalinio komiteto sekretoriumi ir pirmininko pavaduotoju, aktyviu Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo nariu, Lietuvos &scaron;vietimo tarybos pirmininku, Lietuvos botanikų draugijos prezidentu, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininku, Eugenijos &Scaron;imkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentu, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariu ir pirmininku, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku, Tarptautinės pelkininkų draugijos ir daugelio kitų organizacijų nariu.</p> <p style="text-align: justify;">Pastaruosius penkiolika metų prof. Romas Pakalnis, dirbdamas Botanikos institute, vėliau &ndash; Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje bei Lietuvos gamtos fonde, daug dėmesio skyrė Lietuvos pelkių apsaugai ir jų atkūrimui. Visgi pelkių likimas Romui Pakalniui rūpėjo nuo pat darbo Botanikos institute pradžios. 1968 metais, kartu su tuometiniu Kra&scaron;tovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovu prof. K. Eringiu, parengė mi&scaron;kingos Polymos pelkės (Utenos r.), kurią sovietines melioracijos vajaus metu buvo numatyta nusausinti ir taip i&scaron;plėsti kultūrinių ganyklų plotus, apsaugos rekomendacijas. Būtent &scaron;ių rekomendacijų dėka mokslininkų grupė sugebėjo paveikti tuometinius funkcionierius ir melioracijos projektas buvo pakeistas, or visų trijų tipų (žemutinio, tarpinio ir auk&scaron;tutinio) ežerinės kilmės pelkinio komplekso centrinė dalis (apie 9 ha) buvo i&scaron;saugota.</p> <p style="text-align: justify;">Ypatingą vietą jo &scaron;irdyje užėmė Nemuno deltoje plytinti Auk&scaron;tumalos auk&scaron;tapelkė ir jos ekologinės būklės pagerinimo ir atkūrimo klausimai. Dirbdamas Botanikos instituto Kra&scaron;tovaizdžio ekologijos laboratorijoje profesorius inicijavo pirmuosius hidrologinio režimo atkūrimo darbus Auk&scaron;tumalos auk&scaron;tapelkėje, sukurdamas sistemą, kaip sumažinti neigiamą durpių kasybos poveikį Auk&scaron;tumalos telmologinio (pelkių) draustinio būklei. 2006 m. durpyno ir i&scaron;likusios auk&scaron;tapelkės sąlyčio zonoje 1 km ilgio ruože buvo įrengta originali pelkę izoliuojanti (vandens nuostolius mažinanti) eksperimentinė priemonė, kurios veiksmingumui įvertinti įrengta gruntinio vandens lygio monitoringo sistema ir atlikti nuoseklūs tyrimai.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1729" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Prof. dr. Romas Pakalnis, kartu su kolegomis i&scaron; Lietuvos gamtos fondo, dalyvavo rengiant ir įgyvendinant LIFE programos projektą &bdquo;Auk&scaron;tumalos auk&scaron;tapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke&ldquo; (LIFE Aukstumala; 2013&ndash;2017 m.; <em>www.aukstumala.lt</em>). Profesoriaus iniciatyva projekto lė&scaron;omis į lietuvių kalbą i&scaron;versta ir 2016 m. publikuota pirmoji pasaulyje mokslinė monografija apie auk&scaron;tapelkes - chrestomatinis vokiečių botaniko dr. Karlo Alberto Vėberio darbas &bdquo;Apie Auk&scaron;tumalos auk&scaron;tapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsį lyginant su kitomis Žemės auk&scaron;tapelkėmis. Biologinė, istorinė ir geologinė studija&ldquo; (Weber, 1902). Monografijos lietuvių kalba įžangoje gamtos mokslų daktaras pažymi, kad LIFE projektas &bdquo;... <em>padės pagerinti Auk&scaron;tumalos telmologiniame draustinyje saugomos auk&scaron;tapelkės būklę, tiesa, ji, deja, jau niekuomet nebetaps tokia, kokią ją prie&scaron; 114 metų dar spėjo apra&scaron;yti K. A. Vėberis</em>&rdquo;. Romas Pakalnis suprojektavo ir kartu su kolegomis Auk&scaron;tumalos pažintiniame take pastatė suolelį, skirtą profesoriaus K.A. Vėberio atminimui, ir nepaprastai džiaugėsi 2017 m. į pelkę lydėdamas i&scaron; Vokietijos atvykusius garsiojo profesoriaus anūką ir proanūkį. Profesorius ne kartą užsiminė, kad dirbti Auk&scaron;tumaloje Jam buvo didelė Laimė ir Garbė. 2016 m. Romas Pakalnis aktyviai įsijungė į tarptautinio LIFE programos Klimato papogramės projekto &bdquo;CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje (LIFE Peat Restore)&ldquo; veiklas, skirtas pelkinių buveinių atkūrimui ir klimato kaitos &scaron;velninimui.</p> <p style="text-align: justify;">Vos prie&scaron; mėnesį profesorius apgailestavo, kad dėl sutrikusios sveikatos ir 2020-aisiais pasaulyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių Jis taip ir neaplankė Auk&scaron;tumalos ir jos rytiniame pakra&scaron;tyje 2019 metų rudenį ikurdintame kiminų auginimo lauke, bet tikėjo, kad dar aplankys... Dar 2018-aisiais konferencijos Gardine metu susirinkusiems pelkių tyrėjams Romas Pakalnis pasakė: &bdquo;<em>Gyvenimas labai trumpas... O pelkes reikia i&scaron;saugoti dar ir dėl to, kad galėtum prisėsti ant kiminų kimso ir pagalvoti kur tu skubi...</em>&ldquo;. Gyvenimas tikrai labai trumpas...</p> <p style="text-align: justify;">Dėkojame Romui Pakalniui už skatinimą domėtis i&scaron;&scaron;ūkių kupinomis gamtos apsaugos problemomis, už suteiktas žinias ir i&scaron;keltas mokslo idėjas, už vertingas gyvenimo pamokas, nuo&scaron;irdžius patarimus ir praktinę pagalbą, kvietimą nuolat pažinti pasaulį, keliauti ir tobulėti, už mokėjimą suburti bendraminčius, už tą neįtikėtinai subtilų humoro jausmą, kantrybę ir nesenkantį optimizmą, ypač tada kai jo kitiems imdavo stigti!</p> <p style="text-align: justify;">Taip pat kviečiame pasižiūrėti prie&scaron; keliatą metų rengtą video reportažą apie gerbiamą Romą Pakalnį i&scaron; TV laidų-apybraižų ciklo &bdquo;Lietuvos gamtininkai kūrėjai&ldquo;.</p> <p style="text-align: justify;">Reportažą galite rasti čia:</p> <p style="text-align: justify;"><a href="https://www.youtube.com/watch?v=Ql3TflQtx3E">https://www.youtube.com/watch?v=Ql3TflQtx3E</a></p> Fri, 25 Sep 2020 16:06:41 GMT Lietuvos gamtos fondas kviečia nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas švietimo veikloms klimato kaitos tema http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=680 <p><strong>Lietuvos gamtos fondas įgyvendina projektą &bdquo;Klimatosūkis &ndash; dabar Tavo ėjimas&ldquo;. Vykdant projektą nevyriausybinėms organizacijoms skirsime iki 11 000 eurų sumą klimato kaitos &scaron;vietimo veikloms įgyvendinti. &Scaron;is projektas skirtas jaunimui (15-35 m.), paskatinti juos asmeniniais veiksmais mažinti savo anglies pėdsaką.</strong></p> <p>Kviečiame nevyriausybines organizacijas, dirbančias su jaunimu ir turinčias patirties organizuojant &scaron;vietimo veiklas, teikti parai&scaron;kas finansavimui gauti. Aplikuojanti organizacija turi:</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Būti registruota nevyriausybinė organizacija (V&Scaron;Į, Asociacija, Labdaros ir paramos fondas).</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Turi numatyti veiklas, kurios leistų pasiekti ne mažiau kaip 5000 jaunimo auditorijos</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Veikloms numatytame biudžete įrangos, kelionių i&scaron;laidos negali vir&scaron;yti 30 proc. bendro biudžeto sumos.</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Negali būti gavusi finansavimo i&scaron; Europos Komisijos &bdquo;DEAR&ldquo; programos (2018-2020-aisiais metais).</p> <p>Pagrindinis finansuojamų veiklų tikslas yra didinti visuomenės sąmoningumą, pasiekti kuo didesnę jaunuolių auditoriją, įtraukti juos į klimato kaitą stabdančias veiklas, paskatinti keisti kasdienius įpročius vardan mažesnių CO2 i&scaron;metimų.</p> <p>Aplikuojančios organizacijos turi pateikti detalų būsimos veiklos apra&scaron;ymą (pagal žemiau pateiktą parai&scaron;kos formą), planuojamą biudžetą ir ankstesnių veiklų ar projektų jaunimui sąra&scaron;ą (su nuotraukomis ar straipsniais žiniasklaidoje).</p> <p>Pirmumo kriterijai paramos gavėjams skiriami, jei:</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Organizacijos veikla turi būti orientuota į jaunimą&nbsp; <em>&nbsp;</em></p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Turi patirties vykdant kampanijas, orientuotas į jaunimą (15-35 m.)</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Turi sekėjų bazę socialiniuose tinkluose ir patirties komunikuojant &scaron;iais kanalais</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Turėti patirties įtraukiant į veiklą savanorius</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Turėti patirties aplinkosaugos, klimato kaitos srityse</p> <p><br /> Organizacijos gali teikti parai&scaron;kas organizuoti veikoms, kurios numatytos įgyvendinti projekto &bdquo;Klimatosūkis&ldquo; metu. Tai gali būti:</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Mokomosios medžiagos, kuri skatintų vyresnius moksleivius (15-19 m) daugiau sužinoti apie klimato kaitą ir kartu su savo &scaron;eimos nariais imtis pokyčių, sukūrimas. &Scaron;i medžiaga turėtų būti interaktyvi, turėtų būti numatyti renginiai mokytojams, kurie padėtų įsisavinti, kaip geriausia su &scaron;ia medžiaga dirbti.</p> <p>-&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Sukurti internete prieinamą klimato kaitos paskaitų ciklą</p> <p>&nbsp;</p> <p>Parai&scaron;kos <a href="https://drive.google.com/file/d/1pujjTjUCiRSi5sN6F0q8tiT6FFFPeb53/view?usp=sharing" target="_blank">formą rasite ČIA.</a>&nbsp; Parai&scaron;kos biudžetas neturėtų vir&scaron;yti 11 000 eurų sumos.</p> <p>Laimėjusios organizacijos turės užpildyti garbės ir orumo deklaraciją, atitikti jos kriterijus.&nbsp;</p> <p>Parai&scaron;kos priimamos<strong> iki spalio 16-os dienos.</strong></p> <p>Kilus klausimams, susisiekite su projekto &bdquo;Klimatosūkis&ldquo; vadove Inga Labutyte-Atkočaitiene, <a href="mailto:inga.l@glis.lt">inga.l@glis.lt</a>, +37060280905</p> <p><strong>&nbsp;</strong></p> Tue, 22 Sep 2020 17:37:05 GMT Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti medžių senolių tvarkymo konkurse http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=679 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti &nbsp;dar viename vie&scaron;ajame pirkime konkurso būdu, kurio metu planuojama įsigyti 81-o ekologiniu požiūriu vertingo medžio, augančių tarp Vilniaus ir Kauno, tvarkymo paslaugas.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti projekto vadovei Daliai Bastytei-Cseh el. pa&scaron;tu&nbsp;<a href="mailto:dalia.b@glis.lt" target="_blank">dalia.b@glis.lt</a>&nbsp;arba adresu&nbsp;Lietuvos gamtos fondas, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius. Pasiūlymų laukiame iki 2020 09 21 d. 10.00 val. Lietuvos laiku.</p> <p>Konkurso sąlygas galite rasti čia:&nbsp;<a href="https://drive.google.com/file/d/145mxRUjCsZrSCTspcYd8XfPjHN64zdJq/view?usp=sharing" target="_blank">https://drive.google.com/file/d/145mxRUjCsZrSCTspcYd8XfPjHN64zdJq/view?usp=sharing</a></p> <p>Ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite čia:</p> <p><a href="https://www.google.com/maps/d/edit?mid=1XOtxJJqiUgjUQEcOF81fGZBNnrq6Bcvx&amp;usp=sharing" target="_blank">https://www.google.com/maps/d/edit?mid=1XOtxJJqiUgjUQEcOF81fGZBNnrq6Bcvx&amp;usp=sharing</a>.</p> <p>Dėl sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, kontaktinis asmuo Dalia Bastytė-Cseh, tel. 8 663 65616 el. p.&nbsp;<a href="mailto:dalia.b@glis.lt" target="_blank">dalia.b@glis.lt</a>.</p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Thu, 03 Sep 2020 16:52:44 GMT Pirmi žvejybos pontoninėmis gaudyklėmis metai: ar „amžinas“ žvejų ir ruonių konfliktas pagaliau išsispręs? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=678 <p><strong>Pilkųjų ruonių populiacija Baltijos jūroje pradėjo sparčiai augti nuo 2000-ųjų metų. Kadangi &scaron;ie smalsūs ir vandenyje itin vikrūs žinduoliai minta žuvimi, žvejai netruko pastebėti, kad dalis jų laimikio &ndash; be galvų arba apskritai likę tik kauleliai. Ruoniai taupo energiją, todėl žvejų tinklai jiems yra tarsi nemokamomis vai&scaron;ėmis nukrautas stalas. Jie ne tik sugadindavo žvejų įrangą, tačiau kartais joje įsipainioję ir nuskęsdavo. Negana to, pastaraisiais metais ruonių elgesiu nepatenkintų žmonių pyktis virsdavo smurtu &ndash; Baltijos jūra per paskutinius de&scaron;imt metų yra i&scaron;metusi ruonių nupjautomis galvomis, &scaron;autinėmis žaizdomis &scaron;onuose ar kitokiomis, kurias galėjo padaryti tik žmogaus ranka. Lietuvos gamtos fondas, remiamas Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Europos žuvininkystės ir jūrinių reikalų fondo programos &bdquo;Žvejų ir mokslininkų partnerystės&ldquo;, ką tik užbaigė projektą, kuris teikia vilčių i&scaron;spręsti &scaron;į įsisenėjusį konfliktą &ndash; kelioms priekrantės žvejų įmonėms padovanotos pontoninės gaudyklės, kurių ruoniai neįveikia. </strong></p> <p>Lietuvoje žvejams iki &scaron;iol buvo i&scaron;mokamos kompensacijos už ruonių padarytą žalą, tačiau tai &ndash; tik laikinas sprendimas. &nbsp;Ie&scaron;kant ilgalaikio sprendimo, atsigręžta į modifikuotą įrangą, tai yra pontonines gaudykles. Tiesa, Lietuvoje iki &scaron;io pavasario jos nė karto nebuvo i&scaron;bandytos.<br /><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1723" border="0" /><br /><em>Žvejai tikrina i&scaron; vandens i&scaron;keltą pontoninę gaudyklę, pastatytą Melnragės paplūdimio pakrantėje. Edmundo Greimo nuotr.&nbsp;</em></p> <p><strong>Ruonių veiklos ženklus aptikdavo kas trečią žvejybą</strong></p> <p>Vilniaus universiteto mokslininkė ir Lietuvos gamtos fondo projekto vadovė Vaida Survilienė pirmiausia i&scaron;analizavo žvejų pildomus 2016-2020 metų žurnalus, kad įvertintų, kaip dažnai verslininkai pastebi ruonius ar praranda laimikį dėl jų veiklos.</p> <p>Pasirinktos kelios įmonės, žvejojančios tiek pietinėje, tiek centrinėje, tiek &scaron;iaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyse. I&scaron; susistemintų duomenų padaryta i&scaron;vada, jog &scaron;iauriau žvejojančius ruoniai aplanko ir jų laimikį sužaloja dažniau.</p> <p>Pastebėta koreliacija tarp tinklų ilgio ir ruonių daromos žalos, kitaip tariant, kuo ilgesni tinklai, tuo dažniau juos sudrasko ar žuvį i&scaron; jų i&scaron;gaudo ruoniai. Mokslininkės sudarytas modelis netgi leidžia prognozuoti kokia tikimybė pamatyti ruonį arba jo veiklos padarinius esant tam tikram tinklų ilgiui. Pavyzdžiui, statant 500 m tinklų pamatyti ruonį tikimybė siekia beveik 30 %, tuo tarpu statant 3,5 km tinklų tikimybė i&scaron;auga dvigubai &ndash; daugiau nei 60 %.</p> <p>Įdomu tai, jog ruoniai daug dažniau pastebimi žiemą &ndash; tokiu metu jie kaupia energiją (ir riebaliukus) poravimosi laikotarpiui. Per visą tyrimo laikotarpį, tinklais žuvį gaudę žvejai maždaug kas trečio įrangos tikrinimo metu rasdavo ruonių sugadintos žuvies, o žvejojantys gaudyklėmis, rečiau &ndash; kas penktą kartą. Dažniausiai ruoniai i&scaron; tinklų ir gaudyklių traukė stintas, strimeles, menkes ir grundalus. Per vieną apsilankymą ruoniai dažniausiai sugadindavo iki 50 kilogramų žuvies, tačiau būta atvejų, kai žvejai rasdavo ir kelis &scaron;imtus kilogramų sugadinto laimikio.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1720" border="0" /><br /><em>Pontoninė gaudyklė. Roberto Staponkaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p><strong>Kaimynų patirtis nieko gera nežadėjo</strong></p> <p>Praėjusią vasarą gavę dvi &Scaron;vedijos mokslininkų sukurtas pontonines gaudykles Lietuvos žvejai delsė jas nuleisti į jūrą, nes kaimynų patirtis nieko gera nežadėjo: Latvijoje tokia pat žvejybinė įranga buvo nuplauta ir sugadinta vos pirmą kartą įmerkus į jūrą.&nbsp;</p> <p>Kai latviams panaudoti gaudyklės nepavyko, Lietuvos gamtos fondo atstovas Robertas Staponkus kartu su projekte dalyvavusiais žvejais pirmiausia i&scaron;vyko į &Scaron;vedijos Žemės ūkio universitetą, kad geriau įsisavintų, kaip gaudykles naudoti ir kokių patobulinimų gali prireikti žvejojant Lietuvos pakrantėje.</p> <p>Taip pat buvo aplankytas ir Baltijos jūros tyrimų institutas (Th&uuml;nen Institute), Rostoke (Vokietija), kur gaudyklės naudojamos aplink Kriugeno salą. &Scaron;ios &scaron;alies žvejai gaudyklę perkonstravo, sumažino jos auk&scaron;tį nuo 3 metrų iki 1,8 metro. Pana&scaron;ių žvejybos įrankių gali prireikti Kur&scaron;ių mariose, jei ruonių populiacija augs ir jie įsigudrins per sąsiaurį įplaukti ir į Kur&scaron;ių marias.</p> <p>Pontoninė gaudyklė neturi smailių kampų, o tai yra labai svarbu, atgrasant ruonį nuo lankymosi &ndash; nes jis gali lengvai užspeisti žuvį į tokį kampą. Įranga kabo jūros pavir&scaron;iuje, galinėje gaudyklės dalyje yra mai&scaron;as, o jo pradžioje &ndash; metalinis kvadratinis rėmas, padalintas stipriais trosais, pro kuriuos ruoniai niekaip negali įlįsti, o žuvys &ndash; praplaukia.</p> <p>Gaudyklės gabaritai yra dideli, todėl sudėtingiausia ją transportuoti iki jūros ir nuleisti į vandenį. Kita vertus, &nbsp;pati pontoninės gaudyklės konstrukcija yra lengva. Kai gaudyklė jau yra vandenyje, jos nuleidimas ir i&scaron;kėlimas vyksta reguliuojant dviem valdikliais: pontonai pripučiami arba i&scaron;leidžiami ir dėl to gaudyklė kyla į vandens pavir&scaron;ių, arba grimzta gilyn. Tai labai supaprastina visą gaudyklės i&scaron;kėlimo procesą, kuris naudojant tradicines trunka ilgai ir reikalauja daug fizinių pastangų.</p> <p><strong>Laimikis &ndash; nuo vėjažuvių iki apželtakojo krabo</strong></p> <p>Per vasarą gausiausias pasitaikęs laimikis &ndash; pusė tonos žuvies vienu metu. &Scaron;iomis gaudyklėmis žvejai daugiausia pagavo grundalų (41 proc.), apie trečdalį laimikio sudarė bretlingis, penktadalį &ndash; vėjažuvės. Būtent &scaron;ios rū&scaron;ies žuvų bei bretlingių sugavimais gaudyklės pralenkė kitus žvejybos įrankius. Neįprasčiausias į gaudykles papuolęs laimikis &ndash; grėsmingai atrodantis apželtakojis krabas, kuris Baltijos jūroje yra invazinė rū&scaron;is. Žvejai teigia, kad laimikis &ndash; pakankamas, žuvis tokiame erdviame pontoninės gaudyklės venteryje ilgai i&scaron;lieka gyvybinga, todėl ją galima tikrinti rečiau.</p> <p>Pasak R. Staponkaus, &scaron;vedai &scaron;iuo metu &scaron;ias gaudykles bando pritaikyti žvejybai dugne. &Scaron;iek tiek daugiau modifikacijų prireiks ir Lietuvoje naudojamoms gaudyklėms.</p> <p>Ant gaudyklių kabintos kameros, kurios leido stebėti, kaip žuvis keliauja gaudyklės įgerklio (įėjimo) link, kaip &scaron;alia jos elgiasi ruoniai. Rugpjūčio mėnesį, apie 7 valandą ryto gaudyklės pirmą kartą apžiūrėti atplaukė ir ruonis &ndash; pakankamai stambus subrendęs patinas. Jis apsilankė du kartus, kaskart prie įrangos užtruko apie 10 sekundžių, tačiau nė nebandė jos draskyti, o i&scaron;kart pasitraukė.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1722" border="0" /></p> <p><em>Povandeninių kamerų užfiksuotas ruonis</em></p> <p>Tokios gaudyklės su visais priedais kainuoja apie 20&nbsp;000 eurų &ndash; maždaug trigubai brangiau, nei &scaron;iuo metu priekrantės žvejų naudojama įranga, tačiau jos leidžia apsaugoti Lietuvoje saugomus ruonius ir kartu žvejus nuo nuostolių. Tai pirmoji tokia įranga, i&scaron;bandyta Lietuvos priekrantėje, tačiau Lietuvos gamtos fondo mokslininkai tikisi ir toliau tęsti tyrimus, kad Lietuvos priekrantė ne tik džiugintų ne tik mažas žvejų bendruomenes, bet ir taptų saugia žuvims ir ruoniams.</p> Mon, 24 Aug 2020 12:26:50 GMT Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=677 <p>Viena populiariausių Lietuvoje žuvų &ndash; tunas &ndash; dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, i&scaron;metamo anglies dvideginio kiekio, &scaron;iuo metu yra toks pat tar&scaron;us, kaip kiauliena. Kaip įmanoma, kad žuvis, laikyta aplinkai draugi&scaron;ka, dabar jai kelia pavojų? Kas lėmė, kad anksčiau pakrantėse gyvenusius žvejus i&scaron;maitinęs tunas dabar paliko juos be darbo? Galiausiai, ką kiekvienas, mėgstantis ir valgantis žuvį, gali padaryti, kad žuvininkystės gamtai daroma žala būtų kuo mažesnė? Apie tai praėjusį savaitgalį antrą kartą surengtame tvarų gyvenimo būdą propaguojančiame festivalyje &bdquo;Zero Waste&ldquo; kalbėjo Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a> iniciatorius Edmundas Greimas ir &bdquo;Rimi Baltic&ldquo; socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.</p> <p><em>Dėl komercinės žvejybos tradiciniai žvejai liko be darbo </em></p> <p>&bdquo;Tuno i&scaron;tekliai drasti&scaron;kai mažėja. I&scaron; penkių rū&scaron;ių, kurios žvejojamos, tik dviem kol kas negresia i&scaron;nykimas: jų i&scaron;tekliai geri, ribojama ir gerai kontroliuojama jų žvejyba. Dauguma tuno ir jo produktų, kuriuos randame prekyboje, yra būtent &scaron;ių dviejų rū&scaron;ių. Dar dvi rū&scaron;ys, kurios ypač populiarios Azijos &scaron;alyse, yra arti i&scaron;nykimo ribos, bei penktoji, pati populiariausia ir garsiausia pasaulyje &ndash; mėlynpelekis tunas, yra oficialiai nykstanti rū&scaron;is&ldquo;, &ndash; &bdquo;Zero Waste&ldquo; festivalyje sakė Liudvikas Aleliūnas. &ndash; &bdquo;Tokijo turguje japonai už &scaron;ią žuvį sumoka milijonus. Tai vienas i&scaron; Japonijos paradoksų ir ne vienintelis pavyzdys, kai tradicijos i&scaron;keliamos auk&scaron;čiau aplinkosaugos. Tas pats Japonijoje vyksta su banginių žvejyba: visas pasaulis ją uždraudė, bet ne japonai, nes tai &ndash; tradicinis amatas.&ldquo;</p> <p>&bdquo;Anksčiau tunus buvo įprasta gaudyti pakrantės zonoje. Žvejai, įlipę į laivelius ir nuplaukę kelis kilometrus nuo kranto, pagaudavo pakankamai tuno, kad ir pragyventų, ir vaikus į mokslus i&scaron;leistų. Prasidėjus komercinei tuno žvejybai, kai laivais &scaron;i žuvis dėl mažesnių sąnaudų taip pat buvo žvejojama netoli kranto, tradiciniai žvejai liko be darbo &ndash; pakrantėse nebėra ką gaudyti. Žvejybiniai laivai, praėjus 50&ndash;60 metų nuo komercinės žvejybos pradžios, plaukia apie 3&ndash;4 kartus toliau į jūrą negu anksčiau&ldquo;, &ndash; pasakojo &bdquo;Zero Waste&ldquo; festivalio rėmėjos &bdquo;Rimi&ldquo; atstovas L. Aleliūnas.</p> <p><em>Žvejyba ir kiaulininkystė aplinkai kelia tokią pačią žalą</em></p> <p>Tęsdamas jis paai&scaron;kino, kodėl toliau į jūrą plaukiantys žvejybiniai laivai yra blogai: &bdquo;Paskaičiuokime, kiek laivas anglies dvideginio emisijų i&scaron;leido, nuplaukdamas į jūrą, kiek jų buvo i&scaron;leista, sugautą žuvį parplukdant, apdorojant, už&scaron;aldant, transportuojant iki &scaron;alies, pavyzdžiui, Lietuvos, kur ja prekiaujama, ir galiausiai &ndash; iki parduotuvės, kurioje pirkėjai ją ras lentynose? Įvertinus visas &scaron;ias sudedamąsias dalis, žuvis, kuri anksčiau buvo laikoma labai aplinkai draugi&scaron;ku maisto produktu, tampa tokia pat tar&scaron;i kaip kiauliena, kuriai užauginti reikia pa&scaron;arų, antibiotikų, pastatų, t.y. daug ir įvairių i&scaron;teklių, kurių įvairiuose procesuose taip pat ter&scaron;iama aplinka.</p> <p>L. Aleliūnas atkreipė dėmesį ir į kitą faktorių, lemiantį ypatingai didelę tar&scaron;ą, kurią kelia tuno žvejyba: &bdquo;Laivai, kuriais žvejojama, degina kurą (ang. <em>bunker fuel</em>), kuris yra ypatingai tar&scaron;us. Vaizdžiai sakant, deginti &scaron;į kurą &ndash; tik vienu žingsniu geriau, nei deginti asfaltą. Kuras laivams gaminamas i&scaron; to, kas liko naftos statinėje, panaudojus visas jos nors kiek vertingas sudedamąsias dalis. Lyginant su dyzelinu, laivų kuras turi apie 3000 kartų daugiau sieros oksidų, azoto ir kitų kenksmingų elementų. Tokį kurą degina tiek žvejybiniai, tiek kruiziniai, tiek krovininiai laivai. Paskaičiuota, kad 15 didžiausių pasaulyje laivų, į aplinką i&scaron;skiria tiek sieros oksidų, kiek viso pasaulio ma&scaron;inos kartu sudėjus.</p> <p><em>Gaudant tunus &ndash; žūsta atsitiktinai pagauti delfinai, vėžliai, rykliai</em></p> <p>Tokį kiekį tar&scaron;os į aplinką i&scaron;metantys laivai plaukia didžiulius atstumus. &bdquo;Visą mar&scaron;rutą, kurį plaukia laivas, jo i&scaron;metami dūmai kyla į vir&scaron;ų, koncentravęsi ir virtę lietumi, grįžta į vandenį ir taip vanduo rūg&scaron;tinamas. To pasekmes gerai iliustruoja artimiausios &ndash; Baltijos jūros pavyzdys. Joje laivininkystė labai intensyvi ir atitinkamai jos tar&scaron;a Baltijos jūrai yra didelė. Dėl įvairių ter&scaron;alų, kenksmingų žmogaus sveikatai, &Scaron;vedijos maisto organizacija yra i&scaron;leidusi oficialias rekomendacijas, kurios siūlo vaikams ir nė&scaron;čiosioms valgyti Baltijos jūroje pagautas žuvis ne dažniau nei 2&ndash;3 kartus per metus&ldquo;, &ndash; apie laivų keliamą tar&scaron;ą pasakojo L. Aleliūnas.</p> <p>Negana to, kad plaukiant laivais, aplinka ter&scaron;iama dėl i&scaron;metamų kenksmingų medžiagų, neigiamų pasekmių turi ir tuno žvejyba tinklais. &bdquo;Niekada nebus taip, kad gaudant tinklais, pagaunama tik ta žuvis, kurios norima &ndash; į tinklus visada patenka dar kažkas. Kadangi tunai &ndash; stambi žuvis, jie gaudomi tinklais su didelėmis akimis, tad pagautos smulkios žuvis i&scaron;plaukia be problemų, tačiau stambūs jūrų gyvūnai &ndash; delfinai, vėžliai, rykliai dažniausiai žūsta. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, i&scaron; visų atsitiktinai pagautų gyvūnų &ndash; 23 proc. sudaro rykliai&ldquo;, &ndash; sako &bdquo;Rimi Baltic&ldquo; socialinės atsakomybės vadovas. Jis atkreipia dėmesį, jog nebūtų ypatingai blogai, jei ryklių mėsa būtų panaudojama: &bdquo;Dažniausiai nupjaunami tik ryklių pelekai, o visa likusi mėsa i&scaron;metama per bortą. Taip elgiamas dėl to, jog ryklio mėsa turi &scaron;lapimo kvapą ir reikia ją ypatingai bei ilgai apdoroti, norint naudoti maistui.&ldquo;</p> <p><em>Mirties zona Baltijos jūroje &ndash; Lietuvos teritorijos dydžio </em></p> <p>Kartu su &bdquo;Rimi&ldquo; prane&scaron;imą &bdquo;Kodėl nyksta žuvys?&ldquo; festivalyje skaitęs Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas papasakojo apie dar vieną blogybę, kurią lemia tunų žvejyba. &bdquo;Tunai &ndash; ypatingai plė&scaron;ri žuvis. Jie yra ekosistemos vir&scaron;uje &ndash; gaudydami tunus, naikiname taip vadinamą vir&scaron;utinį plė&scaron;rūną. Tai padarius, žemiau mitybos piramidėje esanti baltoji žuvis gali atsipūsti &ndash; nelikus limituojančio faktoriaus, jos prisiveisia labai daug. Jos pradeda intensyviai valgyti dar žemiau mitybos piramidėje esančias dafnes, blusytes, ciklopus, įvairius vabaliukus, kurie ryja dumblius. Pastarųjų prisiveisia labai daug &ndash; jie pradeda irti. Puvimas reikalauja deguonies, o &scaron;iltuoju metų laiku jo ir taip vandenyje mažai. Trūkstant deguonies, ima žūti kitos žuvys ir visa &scaron;i pūvanti organika sunaudoja dar daugiau deguonies &ndash; vandenyse atsiranda tokie plotai arba tokios vandens masės, kuriose nėra deguonies. Jei vėjas necirkuliuoja, &scaron;ios masės grimzta į dugną ir ten apsistoja ilgam &ndash; atsiranda taip vadinamos mirties zonos, kur nėra deguonies. O kur nėra deguonies &ndash; nėra ir gyvybės. Baltijos jūroje tokia zona užima maždaug Lietuvos teritorijos dydžio plotą ir toliau plečiasi.&ldquo;</p> <p>Pagal tai, kokias pasekmes kelia žvejybos būdai ir tai, kiek žuvies pagaunama, sąmoningam vartotojui skirtame gide &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;, &scaron;ios rū&scaron;ys priskiriamos raudonai arba geltonai grupei. Raudonai žymima žuvis ir jūros gėrybės, kurių žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai ir kurioms gresia i&scaron;nykimas, nes jų pagaunama kur kas daugiau nei leidžiama. Tokių žuvų nuo &scaron;.m. birželio &bdquo;Rimi&ldquo; prekybos tinklas nebeperka visose trijose Baltijos &scaron;alyse. Pardavus dar turimus likučius, &scaron;io tinklo parduotuvėse pirkėjai ras tik geltonai arba žaliai pažymėtą tuną. Pagal gidą &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;, pirmuoju atveju taip žymima žuvis, kuriai intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet rekomenduojama likti sąmoningais, nes apie &scaron;ių rū&scaron;ių paplitimą nėra pakankamai duomenų arba jų pagavimo būdai gali kenkti aplinkai, antruoju &ndash; žuvis, kuriai intensyvi žvejyba nekelia grėsmės i&scaron;nykti, ją galima drąsiai pirkti ir valgyti. Lietuvos gamtos fondo vadovas E. Greimas atkreipia dėmesį, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti, bet &ndash; rinktis ją sąmoningai: žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti.</p> Tue, 11 Aug 2020 15:03:47 GMT Mokslininkas apie nugriautą Bražuolės užtvanką: upės patvenkimas neigiamai veikia visa jos ekosistemą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=676 <p><strong>Nuo liepos 20-</strong><strong>21 dienomis nugriauta pirmoji užtvanka Lietuvoje &ndash; Bražuolės upės užtvanka Neries regioniniame parke. Darbai pasibaigė neįtikėtinai greitai &ndash; sena, apirusi, niekam nepriklausanti ir jokios naudos neturėjusi užtvanka virto vos užkabinus. &Scaron;į projektą įgyvendino Lietuvos gamtos fondas, palaikomas tarptautinės organizacijos &bdquo;Dam Removal Europe&ldquo;. Vis daugiau tyrimų pasaulyje atskleidžia, jog užtvankos kenkia ne tik migruojančioms žuvims, tačiau daro didelę žalą visai ekosistemai. Tyrimus Bražuolės upėje vykdantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas plačiau pasakoja, kaip keičiasi požiūris į užtvankas pasaulyje ir kokia yra nematoma jų žala. </strong></p> <p>S. Stakėnas Bražuolės upėje atlieka žuvų ir kitų vandens organizmų tyrimus prie&scaron; ir po užtvankos nugriovimo. Pasak mokslininko, Lietuvoje dar nėra atlikta pana&scaron;ių tyrimų, nes &scaron;i užtvanka &ndash; pirmoji nugriauta. Tačiau daugybė užsienio pavyzdžių įrodė, kad tokie darbai yra naudingi ne tik aplinkosaugine, tačiau ir ekonomine prasme &ndash; planai, jog užtvenkus upę galima &scaron;variai ir ekologi&scaron;kai gaminti hidroenergiją jau subliū&scaron;ko tiek Europoje, tiek už Atlanto.</p> <p><strong>Užtvanka tarnaudavo brakonieriams &ndash; regioninio parko vadovė maldavo ją pa&scaron;alinti</strong></p> <p>Projekto iniciatorė ir vadovė Karolina Žemyna Gurjazkaitė pasakojo, jog diskusijos dėl užtvankų daromos žalos Lietuvoje prasidėjo 2017-aisiais metais. Tuo metu įvyko senos Belmonto užtvankos avarija. Dauguma gamtosauginių institucijų svarstė, kad ją reikėtų nugriauti, tačiau užtvankai buvo suteiktas paveldo statusas ir ji buvo atstatyta. Tuomet kilo aktyvesnė diskusija, kiek i&scaron; tiesų mums reikia tokių statinių, užblokavusių upes daugybėje vietų.</p> <p>&bdquo;Atvyko užsienio ekspertai. Jų rekomendacija buvo pradėti nuo mažų žingsnelių. Įgyti patirties. Jei atsiversime Lietuvos užtvankų žemėlapį &ndash; &scaron;alis yra tarsi kulkomis suvarpyta. Todėl pradėjome tarptautinę lė&scaron;ų rinkimo kampaniją ir iki griovimo darbų surinkome 15 tūkst. eurų,&ldquo; &ndash; sako K. Ž. Gurjazkaitė.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1717" border="0" /></p> <p><em>K. Gurjazkaitė, Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.&nbsp;</em></p> <p><em></em>Bražuolės užtvankos nugriovimo renginyje kalbėjusi Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė prisiminė, kaip 2018-aisiais apžiūrinėdama parko teritoriją ties &scaron;ia užtvanka i&scaron;vydo kraupų reginį: ji buvo nuta&scaron;kyra žuvų krauju, ikrais. Kai Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo ie&scaron;koti be&scaron;eimininkės ir nedidelės užtvankos griovimui, A. Žičkutė jų maldavo imtis Bražuolės užtvankos.</p> <p>&bdquo;Dabar žuvims bus lengviau, o brakonieriams &ndash; sunkiau,&ldquo; &ndash; trumpai pa&scaron;alintos užtvankos naudą įvardijo Neries regioninio parko direktorė.</p> <p>Užtvankos griovimo projektą parengęs įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&ldquo; hidroinžinierius Karolis Mickevičius prisipažino, jog visą savo karjerą statė užtvankas. &Scaron;įkart vieną i&scaron; jų turėjo nugriauti.</p> <p>&bdquo;Tai buvo tiesiog betono &scaron;iuk&scaron;lių krūva saugomoje teritorijoje, negana to, kėlusi pavojų žmonių saugumui ir netgi gyvybei. Kaip hidrotechnikos statinys ji neatliko jokios funkcijos,&ldquo; &ndash; sakė K. Mickevičius. &nbsp;</p> <p><strong>Remontuoti &ndash; keliasde&scaron;imt kartų brangiau, nei griauti</strong></p> <p>Renginyje kalbėjęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas trumpai apžvelgė, kaip kilo užtvankų griovimo iniciatyvos už Atlanto ir Europoje.</p> <p>&bdquo;JAV Nacionalinė geografų draugija, leidžianti prestižinį žurnalą &bdquo;National geographic&ldquo; yra viena pagrindinių judėjimo &bdquo;Tūkstančio užtvankų pa&scaron;alinimas&ldquo; narių. Leidinio žurnalistė Michelle Nijhui pastebėjo, kad dar prie&scaron; 25 metus užtvanką nugriauti buvo labai sunku &ndash; tam prie&scaron;inosi tiek &scaron;alia gyvenantys žmonės, tiek vietos ir federalinė valdžia. Tačiau per ketvirtį amžiaus daug kas pasikeitė: įprastai užtvankų tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto yra apie 100 metų, tad per tą laiką nemažai užtvankų JAV tapo avarinės būklės. Taip pat vėjo ir saulės energetika atpigo kelis kartus, o hidroenergija dėl gamtosauginių priemonių, pabrango. I&scaron;samiais tyrimais buvo įrodyta hidroelektrinių daroma žala,&ldquo; &ndash; sakė S. Stakėnas.</p> <p>&nbsp;Per tiek metų pasikeitė ir visuomenės suvokimas apie gamtos apsaugą bei upių sistemos ekologiją.&nbsp;&nbsp;Taip pat suvokta, kad, vertinant i&scaron; ilgalaikės perspektyvos, užtvankų remonto finansinė na&scaron;ta yra tiesiog per didelė.</p> <p>&bdquo;JAV iki 2050 metų planuojama nugriauti apie 36 000 užtvankų. Vienos vidutinio dydžio užtvankos nugriovimas kainuoja apie 500-600 tūkstančių EUR, o remontas arba avarinės būklės sutvarkymas &scaron;ioje &scaron;alyje jau kainavo vidutini&scaron;kai apie 18 milijonų EUR vienai užtvankai. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje užtvankos nugriovimas sutaupo daugybę lė&scaron;ų. Nenuostabu, kad ne tik JAV, bet ir kitose i&scaron;sivysčiusiose pasaulio &scaron;alyse pastaraisiais metais stiprėja užtvankų griovimo tendencijos,&ldquo; &ndash; sakė mokslininkas.</p> <p>Jis teigė, jog Gamtos tyrimų centras su malonumu įsitraukė į &scaron;į projektą, Bražuolėje atliko ichtiologinius tyrimus iki užtvankos griovimo ir atliks dar 5-erius metus po jo.&nbsp;<img src="http://glis.lt/image.php?id=1713" border="0" /></p> <p><em>Bražuolės vingis po užtvankos nugriovimo. Antano Kubiliaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Tada manau, ir bendruomenė, ir visi, kas dar abejoja užtvankų griovimu, patikės. Simboli&scaron;ka, jog žemiau užtvankos tirdami aptikome &scaron;lakio patelę, pasiruo&scaron;usią ner&scaron;ti. Ji tarsi laukė, kol užtvanka bus pa&scaron;alinta. &Scaron;lakių patelės retai būna tokios ankstyvos,&ldquo; &ndash; sakė mokslininkas.</p> <p><strong>Užtvankos sukuria domino efektą visoje ekosistemoje</strong></p> <p>Vakarų Europoje užtvankos griūna jau apie 15 metų &ndash; Ispanijoje ir&nbsp;&nbsp;Prancūzijoje nugriauta&nbsp;&nbsp;po kelis &scaron;imtus&nbsp;&nbsp;&scaron;ių gamtai kenkiančių statinių, didžiausios jų buvo vir&scaron; 20 metrų auk&scaron;čio. Vis tik kol kas dažniausiai griaunamos senos arba mažos užtvankos pastatytos ant gamtiniu požiūriu itin svarbių upių.</p> <p>&bdquo;Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad net ir pačios geriausios ir efektyviausios žuvų pralaidos niekada neatstoja natūralios upės, o pralaidų efektyvumas esant palankioms ir nepalankioms gamtinėms sąlygoms labai skiriasi. Dažnai esant nepalankioms sąlygoms žuvų pralaidų efektyvumas yra nulinis, todėl užtvankos gali kelti pavojų migruojančių žuvų i&scaron;likimui.&nbsp;&nbsp;Naujausios studijos rodo, kad upių patvenkimas neigiamai veikia visą upių ekosistemą ir bioįvairovę. Dėl užtvankų sumažėję migruojančių žuvų i&scaron;tekliai sukelia domino efektą ekosistemose ir gali neigiamai paveikti i&scaron; pirmo žvilgsnio visai su užtvanka visi&scaron;kai nesusijusias gyvūnų rū&scaron;is. Pavyzdžiui dėl užtvankų netiesioginio poveikio daugelyje &Scaron;vedijos upių baseinų i&scaron;nyko Europoje saugoma gėlavandenė perluotė (<em>Margaritifera margaritifera</em>) &ndash; moliuskas. Pana&scaron;ių faktų pastaruoju metu atrandama vis daugiau ir svarstyklės &nbsp;vis labiau svyra į užtvankų prie&scaron;ininkų pusę. &Scaron;imtaprocentinės&nbsp;&nbsp;užtvankos daromos žalos kompensavimo dirbtinės priemonės dar niekas nėra įgyvendinęs,&ldquo; &ndash; sakė S. Stakėnas.</p> <p>Neries regioninio parko vyriausioji specialistė Au&scaron;rinė Raudoniūtė, stovėdama buvusios užtvankos vietoje, susirinkusiems demonstravo, kokios la&scaron;i&scaron;os yra sugautos Bražuolės upėje. Jos dugnas &ndash; žvyruotas, todėl itin tinkamas &scaron;ioms žuvims ner&scaron;ti.</p> <p>Taip pat aplink upelį auga 22 į Raudonąją knygą įra&scaron;ytos augalų rū&scaron;ys.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1715" border="0" /></p> <p><em>Neries regioninio parko atstovė Au&scaron;rinė Raudoniūtė rodo Bražuolės topografinį žemėlapį. A. Kubiliaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Čia mėgsta žvejoti ūdros, toliau esančiose atodangose urvelius i&scaron;sirausia ir peri tulžiai. Bražuolė nuo auk&scaron;tupio iki žemupio nužemėja net 6 metrus &ndash; tai dar vienas požymis, kodėl ją mėgsta la&scaron;i&scaron;inės žuvys. Labai tikimės, kad užtvankos pa&scaron;alinimas prisidės ir prie moliusko &ndash; ovaliosios geldutės populiacijos atsigavimo,&ldquo; &ndash; &scaron;ypsodamasi rū&scaron;is, kurios atsigaus nuvirtus užtvankai vardijo A. Raudoniūtė.</p> <p>Užtvankos griovimo istorija susidomėjo ir i&scaron; toliausiai atvykę Salantų regioninio parko atstovai. Jų užmojis &ndash; pa&scaron;alinti ant Salanto upės esančią užtvanką, tačiau čia reikės sutelkti daug daugiau jėgų &ndash; užtvanka yra gana didelė ir ją nugriauti techni&scaron;kai bus sudėtingiau. Tačiau pa&scaron;alinus &scaron;ią užtvanką būtų atvertas kelias dar daugiau la&scaron;i&scaron;inių žuvų migruoti ir sėkmingai ner&scaron;ti Salanto upėje.</p> Fri, 24 Jul 2020 13:12:31 GMT Unikalu: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=675 <p style="text-align: justify;"><strong>Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau &scaron;ią savaitę Neries regioniniame parke bus i&scaron;ardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. &Scaron;is Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visi&scaron;kai unikalus &ndash; tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosauginiais tikslais.</strong></p> <p class="normal" style="text-align: justify;">2019 metais, padedama tarptautinės bendruomenės, Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų demontavimo iniciatyvos &bdquo;Dam Removal Europe&ldquo;, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė pradėjo<a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"> </a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania">lė&scaron;ų telkimo </a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"><em>(crowdfunding)</em></a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"> kampaniją</a>. Jos metu buvo surinkta 15 tūkst. eurų pirmosios užtvankos Lietuvoje demontavimui, o projektui įgyvendinti pasirinkta užtvanka Bražuolės upėje.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;is statinys užtvenkia gamtiniu požiūriu svarbią upę, kurioje yra retų gyvūnų rū&scaron;ių, la&scaron;i&scaron;inių žuvų ner&scaron;tavietės. Bražuolės upė taip pat priklauso &bdquo;Natura 2000&ldquo; saugomų teritorijų tinklui. Demontuojama užtvanka neturi jokio ekonominio vaidmens, ji yra be&scaron;eimininkė, neprižiūrima, avarinės būklės&ldquo;, &ndash;&nbsp; teigė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;alyje yra apie 1500 užtvankų. Didelė dalis yra &bdquo;be&scaron;eiminkės&ldquo;, apleistos ir neatlieka jokios paskirties. Blogos būklės neprižiūrimos užtvankos kelia didžiulę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir jų turtui.&nbsp; Visų užtvankų sutvarkymui ir jų geros būklės palaikymui, akivaizdu, valstybė neturi nei finansinių, nei žmogi&scaron;kųjų i&scaron;teklių, jų neatsiras ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Bražuolės užtvankos demontavimo projektas yra geras pavyzdys, kaip galima spręsti nenaudojamos užtvankos problemą, prisidedant prie vandens telkinių geros būklės užtikrinimo ir tauriųjų žuvų i&scaron;teklių populiacijų atkūrimo&ldquo;, &ndash; sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Projektu siekiama paskatinti upių ekologinės būklės atkūrimą Lietuvoje ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus. &Scaron;iuo metu &scaron;alyje yra inventorizuota beveik 1200 užtvankų, manoma, kad i&scaron; tiesų jų yra dar keliais &scaron;imtais daugiau. Užtvankos yra mažai i&scaron;tirtos, tačiau, remiantis 2011 metais Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, &scaron;imtai užtvankų gali būti be&scaron;eimininkės ir nenaudojamos, de&scaron;imtys &ndash; avarinės būklės. Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui, todėl turėtų būti i&scaron;montuojamos. be to, kasmet įvyksta užtvankų avarijų, kurių metu nukenčia žmonių turtas. &Scaron;iemet nugriuvus net kelioms užtvankoms ir nusekus vandeniui Kryži&scaron;kių tvenkinyje, žuvo arba buvo žuvėdrų sulestos daugybė žuvų.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&nbsp;&bdquo;Užtvankos ne tik užkerta žuvims jų migracijos kelius į ner&scaron;tavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rū&scaron;ių bendrijas. Dėl &scaron;ių procesų, upių ekosistemos yra labai pažeistos, daugelis žuvų &ndash; ungurių, er&scaron;ketų, taip pat įvairių moliuskų rū&scaron;ių, pavyzdžiui, perluotės &ndash; yra prie i&scaron;nykimo ribos. Nors pasaulyje yra įrengiamos žuvų pralaidos, efektyvumu jos nė i&scaron; tolo neprilygsta užtvankų demontavimui&ldquo;, &ndash; teigia Gamtos tyrimų centro ichtiologas Saulius Stakėnas, tiriantis užtvankų ir jų demontavimo poveikį upių gyvūnijai bei ekologinei būklei.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertė ir projekto vadovė K. Gurjazkaitė neabejoja, kad Lietuva turi didelį potencialą atkurti žuvų migracijos kelius ir žuvų i&scaron;teklius, i&scaron;ardydama nenaudojamas užtvankas.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau demontuota beveik 5 tūkstančiai užtvankų. 2018 metais Estija pradėjo didžiulės Sindi užtvankos demontavimą ir dar 9&ndash;10 kitų užtvankų ardymo darbus. Projekto metu atverta 3300 kilometrų laisvos upės ruožų net 34-ioms žuvų rū&scaron;ims. Gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė Biologinės įvairovės strategiją, pagal kurią, toliau ardant užtvankas siekiama atverti 25 tūkstančius laisvos upės kilometrų. Užtvankų demontavimas Lietuvoje taip pat galėtų padėti gausinti žuvų i&scaron;teklius bei siekti tikslų, susijusių su ES biologinės įvairovės strategija ir Vandens pagrindų direktyva&ldquo;, &ndash; sako K. Gurjazkaitė.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su &bdquo;Dam Removal Europe&rdquo; ir Pasaulio gamtos fondo (WWF) padaliniu Nyderlanduose. Projekto draugai &ndash; Neries regioninis parkas ir Gamtos tyrimų centras, pirmąją užtvanką nugriauti padėjo įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&rdquo; ir&nbsp; &bdquo;DA Kontaktas&rdquo;.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;"><em>Nuoroda į lė&scaron;ų telkimo kampanija:</em> <a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania">https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania</a></p> <p class="normal">&nbsp;</p> <p><em><strong>Užtvankos Bražuolės upėje demontavimo renginys ir ekskursija srities profesionalams</strong></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Registracija:</strong> ​<a href="https://forms.gle/yvCxfzNqt6U3VvY97">https://forms.gle/yvCxfzNqt6U3VvY97</a></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Laikas: </strong>​Liepos 23 d., 11:00 val.</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Vieta:​​ </strong>Bražuolės stovyklavietė​, Vievio sen. (Neries regioninis parkas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Programa:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>10:30 Renkamės į renginio vietą</strong> (kava, arbata)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:00 Įžanginis žodis</strong> (Karolina Gurjazkaitė, Lietuvos gamtos fondas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:15 Sveikinimo žodis</strong> (Aplinkos ministerijos atstovas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:20 Prane&scaron;imai:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <ul> <li><em><strong>Apie užtvankos problemą Neries regioniniame parke</strong> (Audronė Žičkutė, Neries regioninis parkas)</em></li> <li><em><strong>Apie atliktus ichtiologinius tyrimus</strong> (Saulius Stakėnas, Lietuvos gamtos tyrimų centras)</em></li> <li><em><strong>Apie projektavimo eigą</strong> (Karolis Mickevičius, UAB Inžinerinis projektavimas)<br /><br /></em></li> </ul> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:45 Ekskursija:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <ul> <li><em><strong>Po Bražuolės upelio apylinkes</strong> (Tadas Bujanauskas, Neries regioninis parkas)</em></li> <li><em><strong>Užtvankos demontavimas</strong> (Darius &Scaron;apkauskas, UAB DA Kontaktas)<br /><br /></em></li> </ul> <p><em> </em></p> <p><em><strong>13:00 Grįžtame į Bražuolės stovyklavietę, diskusija</strong></em></p> Tue, 21 Jul 2020 11:12:40 GMT Reti vabalai sugrįžta į istorinę buveinę Vilniaus mieste http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=674 <p><strong>&Scaron;į ketvirtadienį, birželio 11 dieną, Verkių regioniniame parke gamtosaugininkai planuoja i&scaron;leisti &scaron;ioje vietovėje anksčiau gyvenusius, tačiau i&scaron;nykusius retus vabalus &ndash; niūriaspalvius auksavabalius.</strong></p> <p>Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakra&scaron;tyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi &scaron;ioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, &scaron;alia vienos i&scaron; labiausiai lankytojų pamėgtų vietų &ndash; Verkių rūmų &ndash; slypi vertinga buveinė, skirta i&scaron;saugoti visoje Europoje nykstančius organizmus.&nbsp; Įspūdingas Neries &scaron;laitas ties Verkiais &ndash; buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąra&scaron;ą (BAST). &Scaron;ioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama i&scaron;saugoti europinį plačiaausį &scaron;ik&scaron;nosparnį (<em>Barbastella barbastellus</em>) bei niūriaspalvį auksavabalį (<em>Osmoderma barnabita</em>), taip pat, žinoma, ir pačią buveinę &ndash; griovų ir &scaron;laitų mi&scaron;kus.&nbsp;</p> <p>&bdquo;Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant i&scaron;siai&scaron;kinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys &ndash; per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas &scaron;ioje teritorijoje i&scaron;nyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik i&scaron; istorinių duomenų&ldquo;, &ndash; sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.</p> <p>Pasak projekto LIFE OSMODERMA vadovės Dalios Bastytės-Cseh, pirmiausia buvo įvertinta saugomos teritorijos būklė &ndash; tai, ar pa&scaron;alinti saugomos rū&scaron;ies i&scaron;nykimą sukėlę veiksniai. Nemažai senuose lapuočiuose gyvenančių retų rū&scaron;ių mėgsta, kai jų gyvenamas medis nėra pavėsyje. Prie&scaron; kelis metus Neries &scaron;laite ties Verkiais pa&scaron;alinta dalis senuosius medžius gožusio jaunuolyno.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1709" border="0" /></p> <p>&bdquo;Nusprendėme, kad &scaron;ioje teritorijoje tokių darbų daugiau daryti neverta, juo labiau, kad tai &ndash; &scaron;laitas, o pa&scaron;alinus jaunus medžius gali sustiprėti &scaron;laito erozija. Kita bėda &ndash; senųjų medžių stabilumas. Stiprinant senuosius medžius, &scaron;į rudenį planuojama atlikti arboristinius jų lajų tvarkymo darbus.&nbsp;&nbsp; &Scaron;iuo metu Neries &scaron;laite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais parengėme ir su atsakingomis institucijomis suderinome &bdquo;Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą&ldquo;. Joje numatėme niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (<em>ex situ)</em> sukūrimą Lietuvos zoologijos sode, kuri bus naudojama rū&scaron;ies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, &scaron;iuo metu sėkmingai auginami 320 lervinės stadijos niūriaspalviai auksvabaliai. Jei orai bus &scaron;ilti ir nelietingi, dalis jų bus perkelti į pusiau natūralias buveines Verkiuose jau birželio 11 dieną&ldquo;, &ndash; pasakoja D. Bastytė-Cseh.</p> <p>Tuo tarpu Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė džiaugėsi unikalia patirtimi ir pasakojo, kad pradžioje reikėjo i&scaron;siai&scaron;kinti, kokių ypatingų auginimo sąlygų reikia vabalams veisiant nelaisvėje: &bdquo;Konsultavomės su &scaron;vedų, norvegų, estų, latvių, vokiečių, italų bei baltarusių mokslininkais. Atrodo, informacijos gavome daug ir įvairios, tačiau mums labiausiai rūpėjo auginimas nelaisvėje, ir, pasirodo, kad niekur negalime nuvažiuoti bei realiai pamatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimo laboratorinėmis sąlygomis.&ldquo;</p> <p>Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis. Įdomu, jog gamtoje niūriaspalvio auksavabalio suaugėliai maitinasi medžių sultimis. Užfiksuoti tik keli atvejai, kai vabalas pastebėtas ant gėlės žiedo. Entomologė K. Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais &ndash; labiausiai mėgo bananus ir apelsinus. Daugiau sužinoti apie niūriaspalvio auksavabalio veisimą Lietuvos zoologijos sode galite&nbsp; leidinyje &bdquo;Lietuvos zoologijos sodo veikla 2019 metai&ldquo;.</p> <p>Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiau&scaron;inius, o i&scaron; jų i&scaron;siritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos &scaron;iemet bus perkeltos į naujus namus &ndash; dirbtines dreves-inkilus.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1710" border="0" /></p> <p>&bdquo;&Scaron;ių pusiau natūralių buveinių tikslas yra sukurti kuo pana&scaron;esnes į natūralios medžio drevės sąlygas, tačiau jos turi būti lengviau pasiekiamos ir pritaikomos zoologijos sode užaugintų lervų paleidimui. Verkių regioniniame parke pastatyti inkilai buvo užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei trūnėsiais i&scaron; i&scaron;virtusių medžių. Ant inkilo stogo yra i&scaron;gręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų. Tikimės, jog perkeltos &scaron;io reto vabalo lervos įsikurs sukurtose sąlygose, o po kelerių metų i&scaron;skris į Neries upės &scaron;laitą ties Verkiais, kur jų lauks ir natūralios medžių senolių drevės&ldquo;, &ndash; sako D. Bastytė-Cseh.</p> <p>Verkų regionio parko ekologas R. Butkus taip pat pastebėjo, jog, kadangi Neries &scaron;laito teritorija yra saugoma įstatymi&scaron;kai, o joje esančios buveinės yra tinkamos &scaron;iai rū&scaron;iai, logi&scaron;ka manyti, jog pritaikius tam tikras aplinkosaugines priemones būtų galima atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją: &bdquo;Tokios priemonės jau yra taikomos labiau i&scaron;sivysčiusiose &scaron;alyse, o rezultatai yra akivaizdūs &ndash; atkuriamos i&scaron;nykusios populiacijos, tokiu būdu prisidedant prie rū&scaron;ies nykimo stabdymo visame paplitimo areale.&ldquo;</p> <p>Svarbu prisiminti, jog niūriaspalvis auksavabalis &ndash; skėtinė rū&scaron;is. I&scaron;saugojus jo buveines, bus i&scaron;saugotos ir buveinės de&scaron;imtims kitų retų organizmų. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybe skirtingų rū&scaron;ių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali i&scaron;saugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rū&scaron;ių, kurių kartais net nepastebime.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1708" border="0" /></p> <p>Daugiau informacijos apie visas projekto veiklas galite rasti projekto &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; tinklalapyje <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>.</p> Wed, 10 Jun 2020 09:14:58 GMT