Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Puiki žinia: Sacharos pelkė vėl bus šlapia http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=667 <p style="text-align: justify;"><strong>Sachara bus &scaron;lapia &ndash; tokią parodoksaliai skambančią žinią prane&scaron;a aplinkosaugininkai, naujam gyvenimui prikeliantys didžiausios tropinės dykumos vardu pavadintą pelkę, plytinčią Roki&scaron;kio rajone. Prie&scaron; a&scaron;tuonis de&scaron;imtmečius nusausintai ir durpių kasybai skirtai, ne kartą degusiai bei keturisde&scaron;imt metų apleistai Sacharos pelkei atbundantis 2020-ųjų pavasaris žada naujų galimybių. Tai &ndash; čia atliekamų gamtotvarkos darbų rezultatas.</strong></p> <p style="text-align: justify;">2019&ndash;2020 m. žiemą Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, vykdant projektą LIFE Peat Restore, 88 hektarų Sacharos pelkėje atlikti gamtotvarkos darbai: 30 hektarų plote i&scaron;kirsta natūralioms auk&scaron;tapelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija (daugiausiai &ndash; beržai bei krūmynai), suardyta i&scaron;likusi pelkę sausinusio uždaro keramikinio drenažo sistema, o sausinamųjų griovių patvenkimui įrengta daugiau kaip 200 durpinių, plastikinių spraustasienių ir mi&scaron;rios konstrukcijos vandenį sulaikančių užtūrų. Gamtotvarkos darbai atlikti vadovaujantis 2018 m. Europos ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; dalimi tapusios Sacharos pelkės gamtotvarkos planu. Sumedėjusios augalijos &scaron;alinimas atliktas pagal VĮ &bdquo;Valstybinės mi&scaron;kų urėdijos&ldquo; Roki&scaron;kio regioninio padalinio mi&scaron;kotvarkos projektą, o pelkės vandens lygio atkūrimas &ndash; pagal supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1688" border="0" /><em><br />Į drėgniausias Sacharos vietas pelkių augalija sugrįžo pati &ndash; tokių plotų atsiras gerokai daugiau</em></p> <p style="text-align: justify;">Gamtotvarkos darbų teigiamas poveikis pastebėtas netrukus po sumedėjusios augmenijos &scaron;alinimo ir sausinamųjų griovių tvenkimo &ndash; dauguma griovių gana sparčiai užsipildo vandeniu. I&scaron; kur &scaron;is vanduo? Mokslininkai skelbia, kad planetos pelkėse sukaupta apie 10 % gėlo vandens i&scaron;teklių. Auk&scaron;tapelkės ypatingos ekosistemos, kurios drėgmę gauna lietaus, sniego tirpsmo ir rūko pavidalu. Į tokias pelkes neįteka jokie upeliai, o požeminiai vandenys yra pernelyg giliai, kad prasiveržtų į pelkės pavir&scaron;ių. Natūralios auk&scaron;tapelkės dar vadinamos durpių ir vandens kalnais, nes juose sukauptos didelės gėlo vandens atsargos, kuriomis gali pasidalinti su gretimomis ekosistemomis, dažniausiai per patį vegetacijos įkar&scaron;tį (pavasario ir vasaros sausras), kuomet augalams vanduo yra gyvybi&scaron;kai būtinas. Nusausintų pelkių ir durpynų durpių klodai praranda gebėjimą kaupti vandenį: didžioji dalis lietaus ir sniego tirpsmo vandens akimirksniu i&scaron;teka sausinimo sistemos grioviais, taip dar labiau padidinančios pavasario potvynius ar vasaros poplūdžius. Patvenkus sausinamuosius griovius, auk&scaron;tapelkės gyvybei palaikyti reikalingas vanduo sulaikomas pelkės viduje, durpė pamažu sotinasi drėgme, kuri bus ypatingai reikalinga sausuoju vasaros laikotarpiu.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1690" border="0" /><em><br />Mi&scaron;rios konstrukcijos užtūros vandeniui&nbsp; sulaikyti statyba</em></p> <p style="text-align: justify;">Turbūt gali kilti klausimas, kodėl atkuriamoje pelkėje reikėjo kirsti jau įsikūrusią sumedėjusią augaliją? Aplinkosaugininkų teigimu, taip mažinama transpiracija, t. y. vandens garinimas pro lapus. Pažeistoje pelkėje kar&scaron;tą ir sausą dieną suaugęs medis gali i&scaron;garinti net kelias de&scaron;imtis kubinių metrų vandens, o kiekvienas papildomai prarastas vandens la&scaron;as sumažins galimybę atsikurti auk&scaron;tapelkės gyvajam pasauliui. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei auk&scaron;tapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės i&scaron;saugojimui.</p> <p style="text-align: justify;">Beveik visos Sacharos pelkėje įrengtos užtūros suformuotos i&scaron; suplūkto ir dėl to mažiau pralaidaus vandeniui vietinio grunto &ndash; durpių bei &scaron;lyno mi&scaron;inio. &Scaron;iaurinėje pelkės dalyje įrengta 10 plastikinių spraustasienių užtūrų. Kodėl gi plastikas pakliuvo į gamtinę aplinką? Užsienio &scaron;alių patirtis liudija, kad plastikinių spraustasienių užtūros yra efektyvi priemonė, atkuriant hidrologinį režimą pažeistose pelkėse. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai į tvenkimo vietas sunkiajai technikai pakliūti sudėtinga arba yra galimybė, jog gruntinio tipo užtūras i&scaron;ardys gausūs sniego tirpsmo, gausių liūčių vandenys. Užtūroms naudotas plastikas yra patvari, atspari UV spindulių poveikiui, ilgaamžė medžiaga, kuriai suteikiama iki 50 metų garantija &ndash; per tą laiką užtūros aplinkoje jau bus atsikūrusios tipingos pelkinės buveinės. Produkto gamyba paremta ekologi&scaron;kais sprendimais, nes gaminant naudojama ir antrinė PVC žaliava, be to, numatyta ir paties gaminio antrinio perdirbimo galimybė. Nors plastikas ir nėra tinkamiausia medžiaga gamtai, tačiau natūralių medienos užtūrų tarnavimo trukmė yra gerokai trumpesnė. Galbūt ateityje bus atrastos efektyvesnės ir natūralesnės užtūrų alternatyvos arba sukonstruota inovatyvesnė technika, galinti laisvai judėti, nežaloti augalinės dangos bei neskęsti net ir klampiausiose pelkių dalyse.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1691" border="0" /><em>Plastikinių straustasienių užtūra</em></p> <p style="text-align: justify;">Pasitelkus naujausią užsienio &scaron;alių mokslininkų sukurtą metodiką nustatyta, kad nusausinta Sacharos pelkė i&scaron;siskirdavo apie 780 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų i&scaron;skirtų automobilis jei 70 kartų bandytume apvažiuoti Žemės rutulį ties pusiauju. Atkuriant natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymąsi ir &scaron;velninama klimato kaita, o plikų durpių dykras bei degradavusias buveines palaipsniui pakeis ve&scaron;lios kiminų vejos ir pelkinėmis pu&scaron;ų formomis apaugę raistai. Toks augalijos kaitos modelis leidžia tikėtis, jog įgyvendinti gamtotvarkos darbai Sacharos pelkėje ilgainiui sumažins klimato kaitą sukeliančių dujų CO<sub>2</sub> emisijas iki 90 %. Žinoma, tokie rezultatai bus pasiekti ne i&scaron; karto, teks palaukti bent kelis de&scaron;imtmečius, kol pelkės žaizdos pamažu užgis, o pati pelkė i&scaron; &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų &scaron;altinio taps jų sugerėju bei patikima saugykla &ndash; &scaron;lapiose durpėse sukaupta organinė anglis yra užrakinama tūkstantmečiams. Taip bus įgyvendintas vienas i&scaron; pagrindinių LIFE Peat Restore projekto tikslų &ndash; sustabdytas durpių klodo skaidymąsi, atkurta durpėdara (durpės formavimosi procesas), o pelkė vėl tapts organinės anglies kaupėja ir klimato kaitos &scaron;velnintoja. Tuo pačiu bus atkurtos vertingos pelkinės buveinės, sudarytos palankios sąlygos auk&scaron;tapelkių augalijai ir gyvūnijai tarpti bei padidintas buveinių atsparumas gaisrams.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1689" border="0" /><em>Patvenktoje pelkės dalyje vanduo telk&scaron;o durpės pavir&scaron;iuje</em></p> <p style="text-align: justify;">Kovo viduryje atliktus gamtotvarkos darbus Sacharos pelkėje apžiūrėjo teritorijos valdytojai &ndash; VĮ Valstybinių mi&scaron;kų urėdijos pareigūnai, už saugomos teritorijos priežiūrą atsakingos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovai bei Lietuvos gamtos fondo ekspertai.</p> <p style="text-align: justify;">Biologinės įvairovės palaikymo kirtimus pelkėje atliko UAB &bdquo;Mi&scaron;kija&ldquo; ir VĮ &bdquo;Valstybinių mi&scaron;kų urėdija&ldquo; Roki&scaron;kio regioninio padalinys, hidrologinio režimo atkūrimo darbus atliko AB &bdquo;Anyk&scaron;čių melioracija&ldquo;. Supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą parengė ir darbų įgyvendinimo priežiūrą atliko UAB &bdquo;Inžinerinis projektavimas&rdquo;.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1687" border="0" /><em>Kertama sumedejusi augmenija</em></p> <p style="text-align: justify;">Sacharos pelkės ekologinių sąlygų atkūrimo darbai i&scaron; dalies finansuoti Lietuvos gamtos fondo kartu su tarptautiniais partneriais vykdomo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės (Klimato kaitos &scaron;velninimas) projekto &bdquo;CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje (LIFE Peat Restore, 2016&ndash;2021)&ldquo; lė&scaron;omis.</p> <p style="text-align: right;"><em>Lietuvos gamtos fondo,<br />Projekto LIFE Peat Restore informacija</em></p> Fri, 27 Mar 2020 14:56:59 GMT Užbaigta socialinė ekonominė studija apie nėgių reikšmę – kokį lietuvių požiūrį ji atskleidė? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=666 <p>&nbsp;</p> <p>Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms institucijoms bus pristatyta upinių nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija. Ją sukūrė Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, remdamiesi i&scaron;samiais &scaron;ios rū&scaron;ies žuvų tyrimais, vykdytais paskutinius kelerius metus. Rengiant &scaron;ią strategiją, daug dėmesio skirta ne tik ilgalaikiam nėgių i&scaron;teklių tvarumui (kad jų būtų sužvejojamas optimalus, populiacijai nekenkiantis kiekis), bet ir strategijos priemonių socialiniam bei ekonominiam poveikiui pamario ir pajūrio bendruomenėms.</p> <p>Tai yra pirmas atvejis kai vienos konkrečios žuvų rū&scaron;ies populiacijos valdymo ir apsaugos pokyčiai buvo įvertinti socio-ekonominiu požiūriu, modeliuojant galimas pasiūlymų pasekmes. &Scaron;i studija, atlikta remiantis statistine informacija bei apklausus abiejų &scaron;alių žvejus, žuvies restoranų savininkus, visuomenės atstovus. Ja įvertinta nėgių ekonomionė ir kultūrinė reik&scaron;mė abiejų &scaron;alių gyventojams. Minėta socialinė&ndash;ekonominė studija yra viena i&scaron; Europos Sąjungos finansuojamo projekto &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; (LLI-310) veiklų. Projektą bendrai įgyvendina Klaipėdos universitetas, Lietuvos gamtos fondas, ir &nbsp;Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institutas BIOR.</p> <p>Baltijos jūros regione upinės nėges be Lietuvos &nbsp;ir Latvijos žvejų dar žvejojamos Estijoje, Suomijoje ir &Scaron;vedijoje. Tačiau didžiausią reik&scaron;mę jų žvejyba turi būtent Baltijos &scaron;alyse. &nbsp;Įdomu, tai kad nėgės &ndash; seniausia ir primityviausia Žemėje egzistuojančių stuburinių rū&scaron;is &ndash; &scaron;ie apskritažiomeniai planetos upėmis plaukioja jau daugiau nei 360 milijonų metų, tačiau &scaron;iandien Europoje jau liko nebedaug vietų, kur jų dar galima paragauti.</p> <p><strong>Kokie apribojimai taikomi nėgių žvejybai? </strong></p> <p>Tiek bendrai visoje Latvijoje, tiek Kur&scaron;žemės regione, nėgė yra gausiausia vidaus vandenyse sugaunama žuvis (pastaruosius 10 metų kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų Latvijoje sugaunamų žuvų).. &Scaron;ių žuvų kaina per paskutiniuosius 5-erius metus i&scaron;augo kelis kartus, nes nėgės laikomos delikatesu ir jų paklausa vis didėja. Kaip Lietuvoje kasmet vyksta stintų, taip Latvijoje &ndash; nėgių ragavimo &scaron;ventės, jose nėgės parduodamos paruo&scaron;tos &nbsp;įvairiais būdais. &Scaron;ių žuvų žvejyba ir paruo&scaron;imas yra imlūs rankų darbui, tad puoselėjant &scaron;į amatą kartu saugomos &nbsp;kra&scaron;to tradicijos bei kulinarinis paveldas.</p> <p>Upinė nėgė yra Europos Sąjungos mastu saugoma žuvis, įra&scaron;yta į Berno konvenciją ir IUCN (Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos) saugomų rū&scaron;ių sąra&scaron;ą. Daugėjant duomenų apie &scaron;ias žuvis, ai&scaron;ku, jog būtent &scaron;ių žuvų migracijos kelyje pasitaikančios hidroelektrinės ar kitos migracijos kliūtys turi didžiausia neigiamą įtaką jų i&scaron;teklių būklei. Nėgėms reikalingi atviri upių migracijos keliai, taip pat kaip ir la&scaron;i&scaron;oms bei &scaron;lakiams. Beje &scaron;ių rū&scaron;ių gyvenimo ciklai taip pat turi daug pana&scaron;umo. Paaugusios nėgių lervutės &nbsp;migruoja į Baltijos jūrą, ten minta prisisiurbusios prie kitų žuvų, o sustiprėję grįžta ner&scaron;ti į upes. Tačiau vienas esminis nėgių skirtumas nuo kitų praeivių (migruojančių) žuvų &ndash; jos yra gana prastos plaukikės, todėl migracijos kelyje pasitaikius net nedidelei kliūčiai, nebegali pasiekti savo tikslo. Projekto metu tiek Kur&scaron;žemės, tiek Tel&scaron;ių ir Klaipėdos regionuose identifikuotos tokios nėgių migracijai trukdančios kliūtys.</p> <p>Antra nėgių populiacijai kenkianti priežastis yra nelegali žvejyba. Nėgės yra pakankamai vertinga žuvis, kad būtų verta rizikuoti jas gaudant nelegaliais įrankiais. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nėgių žvejyba apribojama nustatant jų sugavimų kiekį tonomis bei leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičių, taip pat nustatant nėgių žvejybos sezono trukmę. Lietuvoje &Scaron;ventosios upėje, per metus leidžiama sugauti 1,5 tonos &scaron;ių žuvų, Nemuno deltoje &ndash; 2 tonas. Taip pat nustatytas žvejybos sezonas &ndash; nuo rugsėjo 16 iki gruodžio 31 dienos. Kur&scaron;ių mariose gaudant nėges, galima naudoti ne daugiau 32 nėgių gaudykles.<img src="http://glis.lt/image.php?id=1684" border="0" /></p> <p><em>Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr. </em></p> <p>&Scaron;iuo metu Latvijoje mėgėji&scaron;ka nėgių žvejyba yra negalima, sustiprinta brakonieriavimo kontrolė. &Scaron;io projekto metu papildomai pradėtas nėgių žymėjimas (kad būtų galima i&scaron;siai&scaron;kinti, kiek jų sugauna žvejai), taip pat vykdytas nėgių perkėlimas per jų migracijai trukdančias kliūtis. Periodi&scaron;kai vykdomas ir upių įžuvinimas nėgėmis &ndash; &nbsp;BIOR institutas į upes paleidžia nuo 7 iki 19 milijonų nėgių lervų kasmet.</p> <p><strong>Nėgių kaina sparčiai kopia auk&scaron;tyn</strong></p> <p>&nbsp;Nėgių Lietuvoje sugaunama vos 6-7 tonos per metus ir &scaron;is laimikis daugiausia parduodamas i&scaron; Latvijos atvykstantiems supirkėjams. Nors prie&scaron; pusę amžiaus, apie 1940-uosius nėgės Mažojoje Lietuvoje buvo toks pats delikatesas, kaip ir &scaron;iuo metu Latvijoje, jų būdavo sugaunama apie 30-50 tonų per metus.</p> <p>Anksčiau restoranai keldavo vėliavas su septyniais ar devyniais ta&scaron;kais, kas rei&scaron;kė, jog rūkykla ar karčema gavo &scaron;viežių nėgių ir jau galima jų paskanauti. &Scaron;iuo metu žuvies restoranai retai domisi žvejų sugautomis nėgėmis, o ir patiems žvejams jas paprasčiau parduoti latviams &ndash; nes čia &scaron;viežios žuvies kaina svyruoja apie 8 eurus už kilogramą, o Kalėdiniu laikotarpiu (kai nėgė latviams yra vienas i&scaron; būtinų Kūčių stalo patiekalų) paruo&scaron;tos, rūkytos nėgės &scaron;oktelėjo iki 25-27 eurų už kilogramą. Lietuvoje &scaron;viežių nėgių kaina svyruoja nuo 2 iki 10-ies eurų, o rūkytų &ndash; 13 eurų už kilogramą, arba maždaug 1 euras už vieną žuvį.</p> <p><strong>Ar norėtumėte paragauti nėgių? </strong></p> <p>56 proc. rengiant studiją apklaustų latvių mano, kad nėgių apsauga yra svarbi, o 26 proc. &ndash; kad ji yra labai svarbi. Latviams nėgių apsauga kartu rei&scaron;kia ir senųjų tradicijų i&scaron;saugojimą. Pana&scaron;ūs atsakymai gauti ir Lietuvoje &ndash; beveik pusė Lietuvos respondentų mano, jog nėgių apsauga yra svarbi, o jų vartojimas &ndash; senovės lietuvių tradicija, kurią reikia i&scaron;saugoti.</p> <p>Tačiau jei maždaug pusė latvių nėges valgo 1-3 kartus per metus, Lietuvoje tik 9 proc. jas vartoja bent kartą per metus ir tik arti pusės jų kada nors yra ragavę. &nbsp;Maždaug 40 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad nėgių nepirktų net kritus jų kainai, vis tik daugiau nei 63 proc. mielai sudalyvautų nėgių degustacijose, kultūriniuose renginiuose, pristatančiuose &scaron;ias žuvis kaip kulinarinį paveldą. Kitaip tariant, nėgė kol kas lietuviams nėra apetitą kelianti žuvis, tačiau vis tik &ndash; įdomi.</p> <p>Norint i&scaron;populiarinti nėgių vartojimą Lietuvoje reikėtų &scaron;viesti restoranų lankytojus apie &scaron;ią įdomią anksčiau labiau už ungurį vertintą žuvį, o jos ruo&scaron;imo receptų pasimokyti i&scaron; latvių. Nėgės yra nepelnytai primir&scaron;tas Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas.</p> Tue, 17 Mar 2020 12:16:38 GMT Paskelbtas 2020-ųjų rūšių dešimtukas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=665 <p style="text-align: justify;"><strong>Trys gamtosauginės įstaigos - Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo &scaron;vietimo centras &ndash; pirmą kartą Lietuvoje inicijavo TOP 10 sąra&scaron;ą rū&scaron;ių (organizmų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys 2020 metais. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Pasak &scaron;ios akcijos vieno iniciatorių žinomo gamtininko Almanto Kulbio, latviai ir estai jau senokai skelbia metų organizmų rū&scaron;is. Tokios akcijos svarbios visuomenės &scaron;vietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rū&scaron;ims.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos biologinę įvairovę daugelis žmonių mažai pažįsta. Vien Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių organizmų rū&scaron;ių: nuo plika akimi neįžiūrimų iki pačių stambiausių žinduolių.</p> <p style="text-align: justify;">Metų organizmų tradicija visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, i&scaron;saugojimo ir žinių sklaidos. Akcijos organizatoriai prie rū&scaron;ių de&scaron;imtuko pridėjo ir gamtinę buveinę, nes kiekvienas organizmas gyvena tam tikroje aplinkoje, buveinėje. &Scaron;iais metais norima atkreipti dėmesį į žemapelkių buveinę, kurios formuoja mikroklimatą, valo apylinkių orą ir vandenį, yra retų augalų ir gyvūnų namai.</p> <p style="text-align: justify;"><span style="text-decoration: underline;">Į 2020 metų rū&scaron;ių (organizmų) TOP 10 įtraukti: </span></p> <p style="text-align: justify;">Metų žinduolis - Žebenk&scaron;tis (Mustela nivalis);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1683" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų augalas - Smulkiažiedė tūbė (Verbascum thaspus);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1681" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų pauk&scaron;tis - Juodasis peslys (Milvus migrans);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1674" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų voragyvis - Rausvapilvis kryžiuotis (Araneus alsine);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1679" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų medis - Baltalksnis (Alnus incana);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1675" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų žuvis - Paprastasis &scaron;lyžys (Barbatula barbatula);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1676" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų varliagyvis - Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1677" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų samana - Tikroji garbuonė (Ulota crispa);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1682" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų grybas - Arčerio tinklagrybis (Clathrus archeri);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1673" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų vabzdys - Smailiaragis mė&scaron;lavabalis (Copris lunaris);</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1680" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Metų buveinė &ndash; Žemapelkės</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1678" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Į &scaron;ias rū&scaron;is norima atkreipti visuomenės dėmesį, nes jos dėl klimato kaitos ar kitų priežasčių yra nykstančios arba tiesiog mažai apie jas žinoma. Pvz, žebenk&scaron;ties kailis žiema tampa baltas, todėl per besnieges žiemas tampa lengvu taikiniu. Raudonpilvių kūmučių rū&scaron;is sparčiai nyksta visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Jos nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo, &scaron;i rū&scaron;is įra&scaron;yta į Lietuvos raudonąją knygą.</p> <p style="text-align: justify;">Renkant metų rū&scaron;ių de&scaron;imtuką, talkino net kelios gamtininkų organizacijos: Lietuvos ornitologų draugija, Lietuvos entomologų draugija, Lietuvos mikologų draugija, Lietuvos herpetologų draugija, Gamtos tyrimų centras, facebook grupė &bdquo;Lietuvos voragyviai&ldquo; ir kt. Organizmus apra&scaron;ė ir nuotraukas pateikė apie 20 profesionalių gamtininkų.</p> <p style="text-align: justify;">Parengtas metų organizmų plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų organizacijoms.</p> <p style="text-align: justify;">Kviečiame pažinti, stebėti, kaupti paplitimo informaciją apie i&scaron;rinktas 2020 metų rū&scaron;is bei buveinę. Informaciją kviečiame teikti gamtininkų organizacijoms ir pasaulio gamtininkų socialiniame tinkle &nbsp;<a href="http://www.inaturalist.org" target="_blank">www.inaturalist.org</a> (projektas &bdquo;2020 metų rū&scaron;ių de&scaron;imtukas&ldquo;).</p> Mon, 16 Mar 2020 18:10:11 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas“ http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=664 <p>Kiek ūkininkų yra pasirengę įdėti &scaron;iek tiek papildomų pastangų ir prisidėti prie Baltijos jūros i&scaron;saugojimo? Konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; ankstesniųjų metų laureatai savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad sumažintų maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius (kartu ir Baltijos jūrą). &Scaron;iuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (<em>World Wide Fund for Nature</em> - WWF) bei &scaron;ios organiacijos partneriai siekia įrodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos bei kartu su visuomene pasidžiaugti&nbsp; gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione.</p> <p>Per daugelį metų konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; metu sukaupta bendra patirtis bei susitelkusi bendruomenė, jungianti aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkus teikia vilties, &nbsp;jog ateityje taikant tinkamus bei veiksmingus metodus Baltijos jūra taps &scaron;varesnė nuo perteklinių maisto medžiagų.</p> <p>Nors konkurso vertinime labiausiai atsižvelgiama į ūkininkų pastangas mažinti maistinių medžiagų nuotėkį, ypač kai siekiant &scaron;io tikslo taikomi novatori&scaron;ki metodai, tačiau vertinamos ir kitos ūkiuose taikomos priemonės. Tai gali būti priemonės biologinei įvairovei saugoti, mažiau naudojamų pesticidų, priemonės, mažinančios energijos ir kuro sunaudojimą, kitos aplinkai draugi&scaron;kos priemonės.</p> <p><strong>Kaip vyksta konkursas &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo;?</strong></p> <p>Pirmajame etape Lietuva bei kitos Baltijos jūros regiono &scaron;alys i&scaron;renka savo &scaron;alies laimėtoją. Tai atlieka nacionalinės konkurso komisija. Nacionaliniai konkurso nugalėtojai gauna 1000 eurų prizus bei keliauja į tolimesnį konkurso etapą.</p> <p>Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje i&scaron; Baltijos regiono &scaron;alių. &Scaron;ios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas&nbsp; 10 000 eurų prizas. Tačiau renginys vertingas ir tuo, jog jame visų Baltiją supančių &scaron;alių ūkininkai dalinasi savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.</p> <p><strong>&bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2020&ldquo;</strong></p> <p><strong>Visus susidomėjusius kviečiame apsilankyti specialiai konkursui sukurtame tinklalapyje </strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com/</a>, <strong>kur rasite ir konkurso registracijos anketą. </strong></p> <p>Prie&scaron; užpildydami ją, peržiūrėkite konkurso kriterijus. Taip pat, peržvelkite geruosius ūkininkavimo pavyzdžius, pateiktus tinklalapio skiltyje, tai gali padėti lengviau atsiminti savo ūkyje taikomas priemones.</p> <p>O tada belieka drąsiai užpildyti dalyvio anketą - jų laukiame iki 2020 m. gegužės 30 d.!</p> Mon, 16 Mar 2020 13:11:08 GMT Aplinkosaugininkų tikslas – atkurti Sacharą Lietuvoje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=663 <p><strong>Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, &Scaron;veicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio tropinės dykumos vardu mūsų &scaron;alyje pakrik&scaron;tyta&hellip; pelkė! Deja, &scaron;į tą bendro &scaron;ios Sacharos visgi turi &ndash; jos abi susiduria su pernelyg didele sausra.</strong></p> <p>&bdquo;Pelkės turi būti &scaron;lapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities!&ldquo; &ndash; tai žymaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Joosteno žodžiai. Siekdamas i&scaron;saugoti biologinę įvairovę ir sumažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) emisijas, Lietuvos gamtos fondas atkuria sausinimo pažeistas pelkes ir durpynus. Vasario mėnesį Sacharos pelkėje pradėti gamtotvarkos plane numatyti hidrologinio režimo atkūrimo darbai, apimantys sumedėjusios augalijos kirtimą ir pelkę sausinančių griovių tvenkimą. Pelkė atkuriama bendradarbiaujant su VĮ &bdquo;Valstybinė mi&scaron;kų urėdija&ldquo; bei Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1669" border="0" /></p> <p>Sacharos pelkė &ndash; tai vertinga pamažu atsikurianti gyvosios gamtos ekosistema, plytinti Roki&scaron;kio rajone. Pasakojimai byloja apie prie&scaron; &scaron;imtmetį Panemunėlio mi&scaron;ke įsiplieskusį gaisrą, persimetusį į pelkę &ndash; degančios duobės rūko i&scaron;tisą žiemą, o vėjas pustydavo degėsius ir sausas durpes tarsi smėlį Sacharos dykumoje. Vietos eiguliai &scaron;į gaisro nuniokotą plotą ėmė vadinti Sachara. Ilgainiui pavadinimas prigijo ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir oficialiuose dokumentuose &ndash; pelkę imta vadinti Sacharos pelke. Beveik prie&scaron; 40 metų nutraukus durpių gavybą, &scaron;is dykra virtęs 88 hektarų durpynas buvo paliktas likimo valiai. Per kelis de&scaron;imtmečius pelkinė ekosistema pradėjo palengva atsikurti, tačiau procesą stabdo vis dar sėkmingai veikiančios sausinimo sistemos tinklas. Durpynas priskirtas valstybinės reik&scaron;mės ūkinei mi&scaron;kų grupei.Teritorijoje inventorizuotos 3 tipų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės, o 2018 metais Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, siekiant i&scaron;saugoti pelkinį kompleksą su EB svarbos buveinėmis ir saugomomis rū&scaron;imis, Sacharos pelkė tapo Europos ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; dalimi. Pelkės atkūrimui numatytas finansavimas i&scaron; LIFE programos projekto LIFE Peat Restore lė&scaron;ų.</p> <p>Tuo tikslu buvo parengtas pelkės gamtotvarkos planas, o pagal jį pakeistas valstybės įmonės &bdquo;Valstybinių mi&scaron;kų urėdija&ldquo; Roki&scaron;kio regioninio padalinio mi&scaron;kotvarkos projektas bei parengtas Sacharos pelkės hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintas projektas.</p> <p>I&scaron; viso numatyta i&scaron;kirsti 30 hektarų medžių &ndash; daugiausiai beržų ir pu&scaron;ų &ndash; bei krūmų, kurie turi neigiamos įtakos pelkės vystymuisi ir atsikūrimui. Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal tri&scaron;alio bendradarbiavimo sutartį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir VĮ &bdquo;Valstybinių mi&scaron;kų urėdija&ldquo; Roki&scaron;kio padalinys. Darbų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija, kuri atsakinga už Sacharos pelkės apsaugos būklę. I&scaron;kertama mediena bus pa&scaron;alinama i&scaron; pelkės, o dalis nelikvidinės medienos ir mi&scaron;ko kirtimo atliekų bus sukrauta į sausinamuosius pelkės griovius ir pasitarnaus kaip substratas įsikurti kiminams.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1670" border="0" /></p> <p>Lietuvos ir užsienio &scaron;alių patirtis rodo, kad griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos &scaron;alinimu &ndash; vienas i&scaron; efektyviausių metodų ne tik stabdančių pelkės sausėjimą, durpės skaidymąsi ir &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkinių buveinių gyvybingumą. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei auk&scaron;tapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės i&scaron;saugojimui. Tokios suformuotos erdvės yra itin svarbios pelkėje perintiems ir besimaitinantiems retiems pauk&scaron;čiams, taip pat joje gyvenantiems retiems bei saugomiems vabzdžiams.</p> <p>I&scaron;kirstuose tvarkymo plotuose pradėti vykdyti pelkei palankaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Suplanuota, kad, atkuriant palankų pelkėdarai hidrologinį režimą, bus supilti 3 pylimai su specialiais vandens reguliavimui skirtais &scaron;uliniais, įrengta 200 durpinių, plastikinių spraustasienių ir mi&scaron;rios konstrukcijos vandenį sulaikančių užtūrų. &Scaron;ių inžinerinių statinių dėka pakils pelkės vandens lygis, ilgainiui atsikurs pelkėdaros procesas bei sumažės &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Sausinamųjų griovių tvenkimo darbus atliks analogi&scaron;kų pelkių atkūrimo projektų patirtį jau turinti ir konkursą laimėjusi įmonė AB &bdquo;Anyk&scaron;čių melioracija&ldquo;.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1671" border="0" /></p> <p>Mi&scaron;ko kirtimo darbai bei užtvankų įrengimas vykdomi tik saugomojoje teritorijoje. Vandens lygio pakėlimas pagal numatytas tik pelkėje, todėl aplinkinių mi&scaron;kų savininkai neturėtų nuogąstauti dėl užtvindymo.</p> <p>Pelkės atkūrimo darbai finansuojami 2016&ndash;2021 m. Lietuvos gamtos fondo su partneriais vykdomo tarptautinio ES LIFE programos Klimato politikos poprogramės Klimato kaitos &scaron;velninimo projekto &bdquo;CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138)&ldquo; lė&scaron;omis.</p> <p>Daugiau apie projektą: <a href="https://life-peat-restore.eu/lt/blog/sachara-lietuvoje-ka-bendro-si-pelke-turi-su-bendravarde-dykuma-ir-kaip-ji-bus-atkuriama/" target="_blank">https://life-peat-restore.eu/lt/blog/sachara-lietuvoje-ka-bendro-si-pelke-turi-su-bendravarde-dykuma-ir-kaip-ji-bus-atkuriama/</a></p> Tue, 25 Feb 2020 10:59:07 GMT Laisvas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=662 Wed, 12 Feb 2020 14:54:46 GMT Žvejai ir restoranų savininkai kviečiami diskutuoti apie nėgių, kaip kulinarinio paveldo, potencialą regione http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=661 <pre>2019-10-09</pre> <p><strong>Nėgė &ndash; tradicinė Mažojoje Lietuvoje vartota žuvis, tačiau &scaron;iandien dalis lietuvių netgi nežino, kaip tokia žuvis atrodo. Nėges vis dar puikiai atpažįsta &Scaron;ventosios, Klaipėdos regiono žvejai, tačiau didžioji sugauto laimikio dalis parduodama ir eksportuojama į Latviją. Kodėl? Ar lietuvių ir latvių skonis taip skiriasi? Ar jų sugaunama per mažai? Ar &scaron;ios žuvys Lietuvoje turi potencialo tapti delikatesu? Kokių veiksmų reikėtų tam, kad gurmanai nėges vėl atsimintų?</strong></p> <p>Tokiomis temomis Klaipėdos, Kur&scaron;ių nerijos ir &Scaron;ventosios žvejus, žvejybos asociacijas ir žuvies produktų perdirbimo įmones, &nbsp;Regioninių parkų atstovus bei restoranų ir kavinių vadovus diskutuoti kviečia Lietuvos gamtos fondas ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, &scaron;iuo metu tiriantys Lietuvos nėgių i&scaron;teklius ir kuriantys tvaraus nėgių i&scaron;teklių naudojimo ir valdymo strategiją.</p> <p>&nbsp;Spalio 18-ą dieną Pajūrio regioniniame parke vyks seminaras-diskusija &bdquo;Nėgė &ndash; pajūrio kra&scaron;to paveldas?&ldquo;, kuriame diskutuosime, ar yra vilties atgaivinti užmir&scaron;tą nėgių kulinarinį paveldą ir kviesime lankytojus sudalyvauti socialinės ekonominės studijos tyrime apie nėgių vartojimą ir reik&scaron;mę Klaipėdos regionui.</p> <p><strong>Renginio data</strong>: spalio 18 d., 9.30 val.</p> <p><strong>Renginio vieta:</strong> Pajūrio regioninis parkas (Placio g. 54, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj.)</p> Tue, 11 Feb 2020 11:51:04 GMT Švarios Baltijos koalicijos delegaciją priėmė eurokomisaras V. Sinkevičius http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=660 <p>Praėjusią savaitę &Scaron;varios Baltijos koalicijos (angl. <em>Coalition Clean Baltic</em>), kuriai priklauso ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), delgaciją priėmė Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir vandenynų komisaras Virginijus Sinkevičius. Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Aplinkos generalinio direktorato, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato ir Europos komisaro kabineto atstovai. Pokalbio metu apsikeista nuomonėmis dėl priemonių Baltijos jūros ekologinei būklei gerinti, ES direktyvų įgyvendinimo, žuvų i&scaron;teklių apsaugos bei &nbsp;žemės ūkio vaidmens Baltijos jūros eutrofikacijai.</p> <p>Paminėjus, kad žemės ūkis yra pats didžiausias Baltijos jūros ter&scaron;ėjas, eurokomisaras V.Sinkevičius pabrėžė, kad &scaron;itą klausimą artimiausiu metu yra suplanavęs aptarti su valstybių narių žemės ūkio ministrais. &bdquo;Baltijos tar&scaron;os klausimus pradėsime spręsti nuo žemės ūkio sektoriaus&ldquo; &ndash; akcentavo V.Sinkevičius.</p> <p>LGF direktorius Edmundas Greimas ir Danijos gamtos apsaugos draugijos jūrinių reikalų specialistė Cathrine Schirmer atkreipė dėmesį, kad dauguma jūrinių saugomų teritorijų yra viso labo tik ribos ant jūrinio žemėlapio, be realios apsaugos, &bdquo;popieriniai&ldquo; draustiniai, kuriuose jūrinė veikla neribojama. Eurokomisaras dalinai sutiko su &scaron;iuo teiginiu ir pasvarstė, kad galbūt jūrinių saugomų teritorijų efektyvesnei apsaugai reikėtų geriau i&scaron;naudoti Jūrų erdvinio planavimo direktyvą. Taip pat jūrinių saugomų teritorijų valdymui ir plėtrai, kaip ir kitiems Baltijos jūros apsaugos klausimams spręsti, yra sukurtas gana efektyvus tarptautinis teisinis mechanizmas &ndash; Helsinkio Konvencija (HELCOM).</p> <p>Vokietijos gamtosauginės organizacijos BUND atstovė Nadja Ziebarth atkreipė dėmesį, kad ne visos ES direktyvos įgyvendinamos. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad tikslai &ndash; pasiekti gerą jūros aplinkos būklę,&nbsp; kurie buvo nustatyti Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, nebus įgyvendinti iki 2021 metų.</p> <p>Eurokomisaras V. Sinkevičius sutiko, kad ES direktyvos ne visada pilnai ir efektyviai įgyvendinamos, todėl EK planuoja atlikti ES aplinkosaugos teisės įgyvendinimo spragų analizę ir inventorizaciją. Po to valstybės narės turės galimybę tuos įgyvendinimo trūkumus pa&scaron;alinti per nustatytą laiko tarpą. Jeigu to nepavyks padaryti, tuomet EK imsis teisinių priemonių.</p> <p>V.Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad dabar vienas i&scaron; esminių prioritetų yra parengti naują Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategiją, kurios projektas turi būti paruo&scaron;tas iki vasario 26 d., o jį tikimąsi patvirtinti &scaron;ių metų spalio mėnesį. Eurokomisaras pakvietė nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti rengiant ir svarstant naująją ES Biologinės įvairovės strategiją.</p> <p>Nors pačioje pabaigoje V.Sinkevičius prasitarė, kad kartais savo naujojoje veikloje susiduria su požiūriu, kad ekonomika yra auk&scaron;tesnis prioritetas negu aplinkos apsauga. Sudėtinga pasiekti, kad europieti&scaron;ka pramonės produkcija būtų ir ekologi&scaron;ka, ir konkurencinga savo kaina pasaulinėje rinkoje, tačiau jis manąs, kad dabar yra ypač geras momentas siekti Europos žaliojo kurso bei yra nusiteikęs demonstruoti ryžtą, siekiant žalesnės ir darnesnės Europos.&nbsp;</p> Mon, 27 Jan 2020 12:10:39 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=659 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 1<strong>47 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne.</strong></p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 20 d. 10.00 Lietuvos laiku.</strong></p> <p><strong>Konkurso sąlygas galite rasti čia:</strong> <a href="https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e">https://drive.google.com/open?id=1nCvsDt1u5ZAR8aOOKLQ9mzBhvA_58f5e</a></p> <p><strong>Patogesniam naudojimui Priedą Nr.3 (ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį) rasite čia: </strong><a href="https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI">https://drive.google.com/open?id=15uDVfa9K8xJmV02QANhvnmxB6l44pQZI</a></p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. indre.c@glis.lt.</p> <p>&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Daugiau informacijos apie LIFE OSMODERMA projektą <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>&nbsp;</p> Fri, 03 Jan 2020 12:28:25 GMT Kviečiame dalyvauti konkurse: ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugos Kauno ąžuolyne http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=658 <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 172 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas Kauno ąžuolyne. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. <strong>Pasiūlymų pateikimas iki 2020 01 14 d. 10.00 Lietuvos lai</strong>ku.</p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">https://drive.google.com/open?id=1rUPN1d5eGjnTU8m6BgFaa1q7TKqCbx-o</span></a></p> <p class="XzvDs _208Ie _1dH_e blog-post-text-font blog-post-text-color _2QAo- _1iXso _1cvSD _1dH_e">&nbsp;Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt" target="_top"><span class="sDZYg" style="text-decoration: underline;">indre.c@glis.lt</span></a></p> Tue, 24 Dec 2019 14:33:04 GMT