Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Lietuvoje ir Latvijoje ieškoma metodų, kaip išsaugoti upines nėges http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=611 <h3 style="text-align: justify;">Klaipėdos universitetas kartu su partneriais Lietuvos gamtos fondu ir Latvijos BIOR tyrimų institutu pradėjo vykdyti projektą &bdquo; Nėgių i&scaron;teklių tarpsieninis vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; (&bdquo;Cross-boundary evaluation and management of lamprey stocks in Lithuania and Latvia&ldquo;, LLI-310 LAMPREY). &Scaron;i projektą finansuoja 2014 &ndash; 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa&nbsp;bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.&nbsp;&nbsp;</h3> <h3><img src="http://glis.lt/image.php?id=1500" border="0" width="514" style="margin: 10px; border: 0px;" />&nbsp;&nbsp;</h3> <p style="text-align: justify;">Upinė nėgė savo i&scaron;vaizda primena ungurį &ndash; yra ilga, tačiau jos kūnas padengtas tamsiais ir balk&scaron;vais ta&scaron;keliais, žiaunos užsibaigia disko formos burnos piltuvu su dantimis (suaugusi nėgė maitinasi žuvų krauju). Skirtinguose Lietuvos regionuose jos vadinamos skirtingai, daug kur &ndash; minagais ir graužavirbėmis,o kai kur &ndash; senovi&scaron;kai: septynta&scaron;kėmis ir devynakėmis. Nėgių lervų i&scaron;vaizda ir gyvenimo būdas stipriai skiriasi nuo suaugėlių, todėl jos taip pat yra gavusios savitus vardus &ndash; smegžemės, graužvirbos, aklinės vinagos, apakėlės arba vijūnai.</p> <p style="text-align: justify;">Upinės nėgės yra svarbios verslinei žvejybai bendradarbiavimo programos teritorijoje, taip pat yra saugomos visoje Europoje, o jų i&scaron;teklių naudojimas turi būti suderinamas su tvarios ir &scaron;varios aplinkos kūrimu. Vis dėlto, tai riboja duomenų apie nėgių populiacijų struktūrą trūkumas ir standartizuotų i&scaron;teklių vertinimo metodų nebuvimas abejose &scaron;alyse. &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Latvijoje nėgės gaudomos Dauguvos, Gaujos, Ventos ir kitose mažesnėse upėse, įtenkančiuose tiesiogiai į jūrą. &Scaron;ioje &scaron;alyje nėgių sužvejojama apie 70 tonų per metus. &Scaron;e&scaron;tajame &ndash; septintajame de&scaron;imtmetyje latvių žvejai jų pagaudavo itin gausiai, o pastaraisiais metais akivaizdu, kad žuvų i&scaron;tekliai yra sumažėję. Europos aplinkos agentūra nėgių i&scaron;teklius Latvijoje jau traktuoja kaip nepakankamus.</p> <p style="text-align: center;"><img class="white" src="http://glis.lt/image.php?id=1488" border="0" width="315" style="margin: 10px; border: 0px;" /></p> <p style="text-align: justify;">Lietuvoje nėgės gaudomos Kur&scaron;ių mariose, Nemuno deltoje ir &Scaron;ventosios upėje. Vis dėlto, Lietuvoje nėgių valgymo tradicija sunyko, o didžioji dalis sugautų nėgių parduodamos latviams. &Scaron;ios žuvys kol kas kaina nusileidžia unguriui, tačiau jų kaina, kartu ir eksploatacijos interesas &ndash; auga.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Projektas skirtas upinių nėgių i&scaron;teklių įvertinimui ir apsaugai Klaipėdos ir Latvijos Kuržemės regionuose, kuriuose vykdoma tradicinė upinių nėgių žvejyba. Jis tęsis dvejus metus iki 2020-ųjų, jam skirta per 353 tūkst. eurų i&scaron; 2014 &ndash; 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lė&scaron;ų. Per &scaron;iuos metus planuojama i&scaron;vystyti standartizuotą i&scaron;teklių vertinimo metodiką, grįstą tradiciniais ir molekuliniais metodais; įgyvendinti priemones populiacijų būklei pagerinti; parengti tvaraus nėgių i&scaron;teklių valdymo strategiją, suderintą su Latvijos ir Lietuvos atsakingomis institucijomis.</p> <p><img class="width_709" src="http://glis.lt/image.php?id=1491" border="0" title="Mokslininkų tyrimams sugauta nėgė" width="520" style="margin: 10px; border: 0px;" /></p> <p style="text-align: justify;">Projektas prasidėjo &scaron;ių metų pavasarį, pirmuoju projekto partnerių susitikimu. Jo metu aptarta nėgių populiacijos situacija Lietuvoje ir Latvijoje, projekto tikslai ir nėgių i&scaron;teklių valdymo strategijos gairės. Tuo pačiu įvyko projekto valdymo komiteto susitikimas, kuriame be projekto partnerių taip pat dalyvauja Lietuvos bei Latvijos aplinkos bei žemės ūkio misterijų atstovai. Susitikimo metu atsižvelgta į dalyvavusių institucijų atstovų komentarus ir i&scaron;sakytus poreikius bei sutarta dėl projekto vykdymo plano.</p> <p style="text-align: justify;"><em>Už &scaron;io prane&scaron;imo turinį atsakingas Lietuvos gamtos fondas, prane&scaron;imas neatspindi ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas Europos Sąjungos pozicija.</em></p> Fri, 05 Oct 2018 13:25:33 GMT Gamtininkai per medžius milžinus tiesia retoms rūšims kelią nuo Vilniaus iki Kauno http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=610 <p style="text-align: justify;">Įspūdingai atrodantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis palikimas, bet ir unikali buveinė daugeliui gyvūnų,&nbsp; pauk&scaron;čių ir vabalų rū&scaron;ių. Gaila, tačiau tokių medžių mūsų kra&scaron;tovaizdyje vis mažėja. Dėl to nukenčiame ne tik mes, praradę galimybę grožėtis &scaron;iais milžinais, tačiau tie, kuriems &scaron;ie medžiai buvo paskutiniai sunkiai surasti namai ar užuovėja.</p> <p style="text-align: justify;">Projekto komanda jau daugiau nei pusę metų akylai ie&scaron;ko tokių medžių-milžinų. Svarbiausia surinkti duomenis apie tokius medžius, augančius tose vietose, kur aptinkamas ir niūriaspalvis auksavabalis ir nustatyti galimybes saugomoms vabalų rū&scaron;ims migruoti i&scaron; vienos teritorijos į kitą.</p> <p style="text-align: justify;">Galimybė migruoti vadinama ekologiniu niūriaspalvio auksavabalio tinklu. Ekologinis tinklas &scaron;iuo metu ruo&scaron;iamas teritorijoje, jungiančioje Kauno ąžuolyną ir Dūk&scaron;tų ąžuolyną bei Neries upės &scaron;laitus ties Verkiais.&nbsp; Pagal specialią metodiką ekologinio tinklo teritorijoje yra apra&scaron;omas kiekvienas medis milžinas. Norint tinkamai įvertinti ir apra&scaron;yti pasirinktą medį reikia: i&scaron;matuoti jo apimtį ir auk&scaron;tį, įvertinti pažaidas (nudžiūvusias ar nulūžusias &scaron;akas, papuvusį kamieną), gyvybingumą, svorio centrą bei kitas svarbias ypatybes. &Scaron;i informacija padės parinkti medžius milžinus, kurie sudarys ekologinį tinklą nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams bei tuos, kuriems reikalinga profesionali arboristinė priežiūra.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Nors atrodo, jog medžių milžinių neįmanoma nepastebėti, tačiau juos dažnai slepia kita augalija, tvoros ar seni pastatai. Dažna problema, jog tokie gamtos turtai yra privačioje teritorijoje, tuomet tiek medžio inventorizavimas, tiek medžio tvarkymas yra&nbsp; kitoks. Smagu, jog žmonės, kurių kiemus puo&scaron;ia &scaron;ie milžinai, yra geranori&scaron;kai nusiteikę nori bendradarbiauti ir i&scaron;saugoti tokius gamtos paminklus.&nbsp; Deja, parkuose ar nuo&scaron;alenėse vietose tenka rasti medžių, kurių vidus yra i&scaron;degęs, tikėtina, jog tai tyčiniai padegimai. Gaila, jog &scaron;ie senoliai nukenčia ne tik nuo padegimų, bet ir nuo suvežtų &scaron;iuk&scaron;lių aplink medžio &scaron;aknis, neprofesionalaus genėjimo, vandalizmo ar paprasčiausio žmogaus aplaidumo. Ie&scaron;kant tokių medžių gyvenvietėse padeda ir vietiniai žmonės. Jų pasiteiravus ar nežino, kur aplink galima rasti milžinus, Lietuvos gamtos fondo specialistai sužino ne tik, kur juos rasti, bet ir dalelę jų istorijos.</p> <p style="text-align: justify;">Vykdant darbus pamažu ai&scaron;kėja numatyto ekologinio tinklo ribos bei į jį įtrauktų medžių, būklė bei tvarkymo poreikis. Vykdant medžių milžinų ir jų aplinkos tvarkymo darbus bus atkurtos apleistos buveinės, i&scaron;taisytos praeities medžių-milžinų priežiūros klaidos, prailgintas &scaron;ių medžių gyvavimo laikas ir sukurtos galimybės nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams i&scaron;likti bei plisti projekto metu kuriamame ekologiniame tinkle.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos <a href="http://www.osmoderma.lt">www.osmoderma.lt</a></p> Mon, 03 Sep 2018 14:24:44 GMT Pasiruošta pelkių atkūrimo projekto tyrimams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=609 <p style="text-align: justify;">Pažeistų pelkinių buveinių atkūrimas yra vienas svarbiausių projekto "CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose" uždavinių. Tačiau iki jo įgyvendinimo reikia atlikti daug paruo&scaron;iamųjų darbų. &Scaron;iuo metu jau parengti ir suderinti beveik visų projekto vietovių hidrotechniniai ir gamtotvarkos planai.</p> <p style="text-align: justify;">Ne ką mažiau svarbi užduotis tinkamai pasirengti projekte numatytiems tyrimams. Lietuvos gamtos fondo darbuotojai dar pernai įrengė automatinių vandens lygio matuoklių tyrimų sistemą, atliko apžvalginius durpės klodo storio tyrimus bei cheminę analizę, o taip pat sukartografavo visas projekto vietovių augalų bendrijas. &Scaron;ią vasarą komandos laukia ne ką mažiau svarbūs darbai.</p> <p style="box-sizing: inherit; margin-bottom: 1rem; color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb; text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1482" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Tam, kad galėtume tinkamai įvertinti gamtotvarkos darbų rezultatus, įrengiame skirtingas tyrimų aik&scaron;teles, kuriose bus stebima augalinės dangos kaita bei matuojamas &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) i&scaron;siskyrimas. Augalijos tyrimams visose pelkėse įrengiame po penkias 100 m2 dydžio aik&scaron;teles prie kiekvieno vandens lygio matavimo &scaron;ulinėlio, kuriose bus vykdomas intensyvus augalinės dangos monitoringas &ndash; skaičiuojamas projekcinis samanų, žolinių augalų bei krūmok&scaron;nių padengimas, nustatomas medžių amžius bei apimtis. Tam, kad &scaron;ie tyrimai būtų kiek galima i&scaron;samesni, kiekvienoje &scaron;ių aik&scaron;telių įrengiame po devynis 1 m2 dydžio apskaitos laukelius.</p> <p style="box-sizing: inherit; margin-bottom: 1rem; color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb; text-align: justify;"><span style="color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1483" border="0" /></span></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;ESD tyrimams pasirinkome po vieną labiausiai pelkės augalų bendrijas reprezentuojančią vietą, kurioje specialistai i&scaron; Latvijos kas mėnesį matuos anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų i&scaron;siskyrimą. Kvalifikuoti specialistai tyrimų aik&scaron;telėse ant specialiai sumontuotų rėmų pastatys &Scaron;ESD i&scaron;siskyrimą matuojančias kameras su oro ventiliavimo sistemomis. &Scaron;ių tyrimų tikslumui reikia ir papildomos informacijos, todėl be kitą ko bus fiksuojama dirvos pavir&scaron;iaus temperatūra, vandens lygio kaita bei kita svarbi informacija. Tyrimų rezultatus gali paveikti net menkiausias žmogaus įsiki&scaron;imas. Trypiant durpės pavir&scaron;ių i&scaron;siskiria papildomi metano ir anglies dvideginio kiekiai. Tam, kad augalija ir durpės pavir&scaron;ius tyrimų metu būtų kuo mažiau pažeisti, įrengiame specialias vaik&scaron;čiojimui skirtas platformas. O tai pasirodė nelengva užduotis, turint omenyje, jog kai kurios projekto vietovės yra gana atokios.</p> <p style="box-sizing: inherit; margin-bottom: 1rem; color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb; text-align: justify;"><span style="color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb;"><span style="color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1484" border="0" /></span></span></p> <p style="box-sizing: inherit; margin-bottom: 1rem; color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb; text-align: justify;"><span style="color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb;"><span style="color: #000000; font-family: Raleway, sans-serif; font-size: 16px; letter-spacing: 0.4px; background-color: #f9fafb;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1485" border="0" /></span></span></p> <p style="text-align: justify;">Analogi&scaron;kus tyrimus atlieka ir kitų &scaron;alių projekto partneriai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Įgyvendinus projekte numatytus gamtotvarkos darbus galėsime ne tik moksli&scaron;kai stebėti pelkės augalų bendrijų kaitą, bet ir apskaičiuoti kaip tvari pelkių apsauga prisideda prie klimato kaitos mažinimo.</p> Mon, 27 Aug 2018 11:42:23 GMT „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018“ laimėtojai: biodinaminiame ūkyje žemė yra pilna – ir tai gali kaskart pajusti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=608 <p style="text-align: justify;"><strong>Ar pastebėjote &scaron;iemet &bdquo;žydinčią&ldquo; Baltijos jūrą? Ir jūs prie to prisidėjote. Kaip? Mes valgome produktus, užaugintus ūkiuose, kurie gausiai trę&scaron;iami azoto ir fosforo trą&scaron;omis. Vis dar nėra daug entuziastų, kurie valdo ekologinius ūkius, triūsia sunkiau, kad žemė atsigautų, o gamta nepatirtų jokios papildomos tar&scaron;os. Tokiems entuziastams Lietuvos gamtos fondas kasmet įteikia apdovanojimą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo;. &Scaron;iemet jį pelnė biodinaminis Vaivos ir Giedriaus Kosų ūkis &bdquo;Mi&scaron;ko sodai&ldquo;.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Kar&scaron;tomis vasaromis galime įsitikinti, jog eutrofikacija arba kitaip vandens žydėjimas vis dar i&scaron;lieka viena i&scaron; opiausių Baltijos jūros problemų. &Scaron;ių metų vasarą Baltijos jūros krantai Lenkijoje taip &bdquo;sužydo&ldquo; žaliais dumbliais, jog netgi buvo uždaryti paplūdimiai. (<a href="https://earthobservatory.nasa.gov/images/92462/summer-blooms-in-the-baltic-and-barents">https://earthobservatory.nasa.gov/images/92462/summer-blooms-in-the-baltic-and-barents</a>). Pagrindinės medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. &Scaron;ios medžiagos į aplinką pateka i&scaron; ūkininkų laukų, kai pertrę&scaron;us ir augalams nesunaudojus fosforo bei azoto, jie i&scaron;plaunami į artimiausias upes, o toliau &ndash; ir į Baltijos jūrą. &Scaron;iandien į jūrą suteka keturis kartus daugiau azoto ir a&scaron;tuonis kartus daugiau fosforo, nei prie&scaron; gerą &scaron;imtmetį. Pasekmės &ndash; ir pakrantės žydi 30-40 kartų dažniau.</p> <p style="text-align: justify;">Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis &ndash; partnerėmis (Lietuvoje &scaron;ią organizaciją atstovauja Lietuvos gamtos fondas)&nbsp; kasmet skelbia tarptautinį konkursą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; (ang. <em>&bdquo;Baltic Farmer of the Year Award&ldquo;</em>). &Scaron;iuo konkursu siekiama pasidalinti gerąją patirtimi bei paskatinti ūkininkus prisidėti prie vandens tar&scaron;os mažinimo savo ūkiuose pritaikant aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkavimo metodus. Nugalėtojas renkamas &scaron;alies ir viso Baltijos jūros regiono mastu. Nacionalinis&nbsp; nugalėtojas apdovanojamas 1000 eurų piniginiu prizu, o regiono&nbsp; nugalėtojas (renkamas i&scaron; 9 savo &scaron;alies titulo laimėtojų) gauna 10 000 eurų vertės piniginį prizą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ūkio &scaron;eimininkė: skaudu buvo į &scaron;ią žemę žiūrėti</strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iais metais Lietuvos nacionalinio etapo nugalėtojais tapo&nbsp; Vaiva Jundulaitės &ndash; Kosienės ir Giedriaus Koso ūkis &bdquo;Mi&scaron;ko sodai&ldquo;. &Scaron;is ūkis jau 4 metus turi biodinaminio ūkio sertifikatą &bdquo;Demeter&ldquo;. Ūkis įkurtas tarp pu&scaron;ynų bei pelkių i&scaron; tiesų primena mi&scaron;kuose esantį sodą.</p> <p style="text-align: justify;">Vaiva Jundulaitė-Kosienė prisimena, jog i&scaron; pradžių jų ūkis veikė, kaip paprastas, tuomet &ndash; kaip ekologinis ūkis ir galiausiai gavo biodinaminio ūkio sertifikatą. Kodėl &scaron;iai &scaron;eimai norėjosi siekti vis auk&scaron;tesnio ir auk&scaron;tesnio gamtos tausojimo lygio?</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Nusipirkau sodybą, tačiau i&scaron; pradžių visi&scaron;kai nežinojau, ką čia veiksiu. Pati esu kaimo vaikas, maitinta visais &scaron;viežiais, namuose užaugintais produktais. Pradėjau galvoti, kad i&scaron; &scaron;ios žemės reikėtų kažkaip pragyventi, tačiau žemės čia, aplink Platelius, yra labai prastos. Toks smėlis, priesmėlis. Jei kažką pasodini: metai, dveji ir ta žemė taip nusialindavo, kad daugiau niekas joje nebeaugdavo. Skaudu buvo ir žiūrėti. Pradėję auginti ir rinkti žolynus i&scaron;kart siekėme ekologinio ūkio sertifikato ir jį gavome. Tačiau ekologija nepadėjo i&scaron;spręsti nualintos žemės problemos&ldquo;, &ndash; prisimena V.Jundulaitė-Kosienė.</p> <p style="text-align: justify;">Vaiva ir Giedrius Kosai gyvulių neaugino, i&scaron; kaimyno papra&scaron;ydavo mė&scaron;lo, tačiau, pasak Vaivos, jis tarsi &bdquo;i&scaron;tirpdavo&ldquo; ant žemės be didesnės naudos. Tradicinėmis trą&scaron;omis savo augalų trę&scaron;ti ūkininkai net negalvojo, o daugiau ekologi&scaron;kų alternatyvų be mė&scaron;lo neatrado. Ūkio &scaron;eimininkė pradėjo ie&scaron;koti būdų, kaip padėti &scaron;iai žemei. Paie&scaron;kos ir atvedė iki biodinaminės žemdirbystės.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Nemoku net papasakoti: dabar eini per ūkį, ir jauti, kad ta žemė &ndash; visko pilna. Ir kad čia visiems gerai...&ldquo; &ndash; džiūgavo sprendimą pagaliau radusi pa&scaron;nekovė.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Gyvulinius trą&scaron;ų priedus &bdquo;skolinasi&ldquo;</strong></p> <p style="text-align: justify;">Vaiva dabar gamina specialius nuovirus i&scaron; pačių augalų ir tikina, kad pasikeitimai ūkyje įvyko labai greitai: jau antraisiais biodinaminio ūkio gyvavimo metais, ji pastebėjo kitokią žemės struktūrą, daug gausesnį derlių.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Gal didžiausią naudą duoda kompostavimas. Kompostuojame viską: ir ką nuravime, ir lapus, kuriuos sugrėbiame, ir maisto atliekas. Visą žalią masę, kurią begalime surinkti aplink. Pirmaisiais metais neturėjome gero komposto, antraisiais &ndash; jau turėjome, ir įterpėme jį į žemę. Ir tuomet, dar nupur&scaron;kus augalus biodinaminiais preparatais, viskas labai stipriai ūgtelėjo&ldquo;, &ndash; pastebi V. Jundulaitė-Kosienė.</p> <p style="text-align: justify;">Pur&scaron;kalams gaminti, pasak ūkininkės, naudojamos ramunėlės, kiaulpienės, kraujažolė, ąžuolo žievė.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;ie augalai naudojami ir medicinoje. Jie &ndash; stiprūs. Tiesa, tikrame biodinaminiame ūkyje turėtų augti ir gyvuliukai. Mes kol kas visus reikiamus gyvulinės kilmės ingredientus &bdquo;skolinamės&ldquo; i&scaron; kitų pana&scaron;ių, ekologinių arba biodiniaminių ūkių. Tai&nbsp; &ndash; ir mė&scaron;las, ir ragai. I&scaron; jų gaminame biodinaminius preparatus&ldquo;, &ndash; pasakojo V. Jundulaitė-Kosienė.</p> <p style="text-align: justify;">Preparatais augalai pur&scaron;kiami tam tikru dažnumu ir tam tikru metu, susijusiu su mėnulio fazėmis.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>&bdquo;Jei nori ką nors i&scaron; žemės paimti, reikia ir įdėti, ar ne?&ldquo;</strong></p> <p style="text-align: justify;">Kosų ūkis prekiauja vaistažolėmis, prieskoniniais augalais, daržovėmis bei i&scaron; ūkio augalų i&scaron;gaunamais produktais. V. Jundulaitė-Kosienė sako, kad pirkėjus dažniausiai atveda įprastas noras įsigyti skanios arbatos. O dargi &ndash; lietuvi&scaron;kos ir i&scaron; pačios Žemaitijos nacionalinio parko &scaron;irdies, &scaron;varios vietovės. Ir tik vėliau klientai pradeda klausinėti, kokius negalavimus &scaron;ios vaizstažolės gali panaikinti.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Tos problemos būna tokios gana paprastos: na, žmogus ie&scaron;ko arbatos lengvesniam atsikosėjimui ar žino, kad jam kažkas negerai su skysčiais &ndash; yra tam skirtos vaistažolės. Bet kad kažkas labai vertintų, jog jos dar ir ekologi&scaron;kos, biodinaminiu būdu i&scaron;augintos... Mažuma. Nebent tie, kurie i&scaron; Vilniaus pusės atvažiuoja&ldquo;, &ndash; sakė pa&scaron;nekovė.</p> <p style="text-align: justify;">Ji priduria, kad darbo prižiūrint biodinaminį ūkį tikrai &nbsp;yra daugiau. Tačiau Vaiva junta skirtingą produkcijos kokybę (lyginant su tais laikais, kai dar tebuvo ekologinis ūkis). &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Man visuomet buvo svarbu, ką a&scaron; valgau, kad produktas būtų sveikas, teisingas. Todėl ir ūkyje mums kokybė svarbesnė už kiekybę, &ndash; pabrėžia V. Jundulaitė-Kosienė. &ndash; Į žemę žiūriu kaip į gyvą organizmą. Tad jei nori ką nors i&scaron; jos paimti, turi ir įdėti, ar ne? Tokia logika, manau, turėtų veikti pas kiekvieną ūkininką ir tai i&scaron;spręstų daugybę problemų. Jeigu kitas nueina, nusiperka trą&scaron;ų, na, mes tuo metu mai&scaron;om kažkokį savo preparatą. Taip, ilgiau užtrunkam. Bet vėliau labai džiaugiamės ta grąža&ldquo;, &ndash; &scaron;ypsojosi ūkio &scaron;eimininkė.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Tradici&scaron;kai ūkininkaujančius priverčia susimąstyti</strong></p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje &bdquo;Mi&scaron;ko sodai&ldquo; vyksta įvairių i&scaron; užsienio atvykusių svečių seminarai, taip pat edukaciniai užsiėmimai norintiems geriau pažinti lietuvi&scaron;kas vaistažoles.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai džiaugiuosi, kai atvažiuoja kiti ūkininkai. Buvo atvažiavę ir i&scaron; tų cheminių ūkių ir labai stebėjosi: &bdquo;Klausyk, bet mano ūkyje patrę&scaron;ta ir taip niekas neauga!&ldquo;. Vadinas, žmogus pradeda mąstyti. Tada jau pradedame kalbėti apie visą tų cheminių trą&scaron;ų žalą: kad tai neveikia gerai, tai momentinis rezultatas, bet ilgainiui žemė juk kenčia. A&scaron; manau, kad daug kas susimąsto: o ką mes paliksime po savęs? Anūkai, vaikai &ndash; jau yra alergi&scaron;ki arba netoleruoja daugybės produktų! Kodėl? Nes dauguma produktų yra chemizuoti, užter&scaron;ti &ndash;&nbsp; mūsų organizmams to nereikia&ldquo; &ndash; sakė V.Jundulaitė-Kosienė labai mėgstanti svečius &bdquo;užvesti&ldquo; ant pana&scaron;ių temų.</p> <p style="text-align: justify;">Nors Kosai savo ūkyje taiko daugybę žemės derlingumą didinančių veiklų, tačiau visi&scaron;kai nesitikėjo Lietuvos metų &bdquo;Labiausiai aplinką tausojančių ūkininkų&ldquo; titulo.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Visi&scaron;kai nesitikėjome. Net anketą užpildėme, nes tiesiog įdomu buvo atsakyti į klausimus. Dabar tikiuosi, kad kažkas sužinojęs, i&scaron;girdęs ar perskaitęs, dar kartą pagalvos: &bdquo;Kažin, kuo jie ten užsiima?&ldquo; Gal atkreips dėmesį į tuos sertifikatus, būtent tokį ūkininkavimą. Gal tai bus pavyzdys ir jauniems žmonėms &nbsp;&ndash; kad galima taip ūkininkauti ir pragyventi. Ir gerai pragyventi&ldquo;,&ndash; vylėsi ūkio &scaron;eimininkė.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Vyks į tarptauninį laimėtojų susitikimą</strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;įmet Vaiva ir Giedrius Kosai vyks į &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2018&ldquo; finalą Jon&scaron;iopinge. Ten susitiks visų aplink Baltijos jūrą i&scaron;sidėsčiusių &scaron;alių geriausi ūkininkai. V.Jundulaitė-Kosienė sako, jog visuomet laukia ir vertina tokius susitikimus.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Ir važinėjam, ir domimės. Pernai mūsų ūkis buvo pristatomas Indijoje, buvome i&scaron;rinkti i&scaron; Baltijos &scaron;alių ir važiavome pristatyti tą savo biodinaminį ūkelį. Vyko konferencija apie ekologinių, biodinaminių ūkių tendencijas visame pasaulyje. Kas vyksta čia ir aplink visuomet domimės, norime pritaikyti tai, kas yra atrasta gero. Būtų labai smagu sužinoti, ką kas daro i&scaron; Baltiją supančių &scaron;alių ūkininkų, juos palaikyti. Kuo daugiau žmonių apie tai mąsto ir kalba, tuo lengviau viskas vyksta&ldquo;, &ndash; pokalbį užbaigė V. Jundulaitė-Kosienė.</p> <p style="text-align: justify;">Ūkyje &bdquo;Mi&scaron;ko sodai&ldquo; susidaranti žalioji biomasė kompostuojama, i&scaron; jos daromas humusas, kuris vėliau panaudojamas kaip natūrali trą&scaron;a. Naudojant humusą i&scaron;vengiama maisto medžiagų pertekliaus dirvožemyje, todėl jos nei&scaron;plaunamos į vandens telkinius. &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Kaip jau minėta, i&scaron; tų pačių augalų&nbsp; gaminami biodinaminiai preparatai (specialiu metodu paruo&scaron;ti augalų nuovirai bei raugai), kurie panaudojami kitų augalų trę&scaron;imui bei kaip pesticidų ar herbicidų pakaitalai.</p> <p style="text-align: justify;">Sveikiname Vaivą Jundulaitę &ndash; Kosienę ir Giedrių Kosą tapus Lietuvos nacionalinio etapo &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2018&ldquo; nugalėtojais. Tikimės, jog savo nuo&scaron;irdžiu darbu ir pritaikomais metodais įkvėps ir kitus ūkininkus prisidėti prie Baltijos jūros ir aplinkos i&scaron;saugojimo. Leiskime žydėti pievoms, o ne jūrai!</p> Mon, 13 Aug 2018 11:36:33 GMT Kas dedasi po Vilniaus žibintais, kol jūs miegate? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=607 <p><strong><br /><em>La&scaron;alo patelė (</em></strong><em>Richard Bartz (Wikimedia Commons, <a href="https://creativecommons.org/licenses/by-sa/2.5" target="_blank">CC BY-SA 2.5</a>) nuotr.)</em></p> <p><strong>Jei &scaron;iuo metu nuspręsite pasivaik&scaron;čioti naktinėmis Vilniaus gatvėmis, galite nemenkai nustebti ir netgi i&scaron;sigąsti &ndash; po žibintais dūzgia spiečiai la&scaron;alų. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė pastebi, kad vienas liepos vakaras pasitaikė itin &scaron;iltas &ndash; dėl &scaron;ios priežasties la&scaron;alai vienu metu i&scaron;sinėrė i&scaron; savo lervų, tapo vadinamaisiais suaugėliais ir dabar teturi kelias dienas susirasti porai bei padėti kiau&scaron;inėlius. Todėl tai, ką matote vaizdo įra&scaron;uose, galima sakyti, yra la&scaron;alų &bdquo;naktinis klubas&ldquo;. </strong></p> <p><strong>Jokio maisto &ndash; tik pareiga pratęsti giminę</strong></p> <p>&bdquo;Didžioji la&scaron;alų gyvenimo dalis prabėga kai jie dar būna lervos stadijoje. Jų lervos gyvena po vandeniu, upės ar ežero dugne. Lervos maitinasi, auga, ir atėjus momentui tapti suaugėliu, i&scaron;sineria. &bdquo;Suauga&ldquo; tokiam paskraidymui, kuris tetrunka kelias dienas. Filmuota medžiaga įra&scaron;yta naktį i&scaron; liepos 17-osios į liepos 18-ąją (ją galite pamatyti <a href="https://www.facebook.com/Lietuvos-Gamtos-Fondas-96101993245/" target="_blank">Lietuvos gamtos fondo &bdquo;Facebook&ldquo; paskyroje</a>). Tąnakt jie buvo labai aktyvūs, tačiau viso to skraidymo, būrimosi esmė: surasti patiną arba patelę. Jie poruojasi ore&ldquo;, &ndash; la&scaron;alų gyvenimo ciklus paai&scaron;kino A. Markevičiūtė.</p> <p>Gamtosaugininkės teigimu, la&scaron;alai ritasi aktyviau ap&scaron;viesti mėnulio &scaron;viesos &ndash; miestuose, greičiausiai, jų virtimą suaugusiais vabzdžiais paskatina ir ry&scaron;kiai &scaron;viečiantys žibintai. Po poravimosi patelė i&scaron;kart skuba dėti kiau&scaron;inių į upės vandenį, o patinėlis gali apvaisinti dar kelias pateles &ndash; jei spėja tai padaryti iki savo žūties.</p> <p>Ir nors atrodytų, kad alkanam &scaron;ik&scaron;nosparniui nėra geresnio radinio už tokį po žbintu vykstantį la&scaron;alų vakarėlį, A. Markevičiūtė tikina, kad la&scaron;alai buriasi tam, kad jaustųsi saugiau. &nbsp;Mat skraidant dideliame būryje atskiram individui sumažėja tikimybė būti sučiuptam plė&scaron;rūno. Patys maitinimusi tomis dienomis jie visai nesirūpina &ndash; ką jau beprivalgysi, kai mirtis nenumaldomai artėja ir reikai atlikti pareigą &ndash; pratęsti giminę. Pa&scaron;nekovės teigimu, la&scaron;alų žarnynas tomis dienomis prisipildo oro, jie gali gerti vandenį, tačiau nesimaitina.</p> <p><strong>&bdquo;Apskaičiuoja&ldquo; kokį atstumą upė nune&scaron; padėtus kiau&scaron;inius</strong></p> <p>La&scaron;alai žmogui nedaro jokios žalos, atvirk&scaron;čiai &ndash; kai kurios la&scaron;alų rū&scaron;ys byloja, kad tvenkinio, kuriame gyvena lervos, vandens kokybė yra labai gera. Tačiau &scaron;iuo atveju tą pasakyti apie Nerį užtikrintai negalima &ndash; nežinoma, kokia la&scaron;alų rū&scaron;is nufilmuota vėlų antradienio vakarą.</p> <p>Kai kas naktį gali supainioti la&scaron;alus su uodais, tačiau &scaron;ie vabzdžiai yra stambesni, jų sparneliai &ndash; balti, o ne permatomi ir kūno gale la&scaron;alas turi tris ataugas, vadinamas cerkais.</p> <p>&Scaron;ie vabzdžiai gegužės pabaigoje buvo užplūdę ir Kur&scaron;ių neriją. A. Markevičiūtė pastebi, kad net jų angli&scaron;kas pavadinimas &ndash;<em> Mayfly</em>, (May- <em>angl</em>. Gegužė) sufleruoja, jog la&scaron;alai dažniausiai ritasi gegužę. Kodėl sostinėje jie nusprendė &bdquo;suaugti&ldquo; tik dabar &ndash; sudėtinga atsakyti.</p> <p>Beje, A. Markevičiūtė pasakoja apie įdomų &scaron;ių vabzdžių instinktą &ndash; prie&scaron; dėdama kiau&scaron;inius patelė paskrenda kiek auk&scaron;tyn palei upę, įvertindama tai, kad srovė juos pane&scaron; iki &scaron;ie prisitvirtins prie dugno. Vabzdžiai apskaičiuoja atstumą, kad lervos gyventų maždaug toje vandens telkinio vietoje, kur i&scaron;sirito patelė.</p> <p>&bdquo;Jei jie visuomet kiau&scaron;inius dėtų tik pasiekę upės vagą, i&scaron;eitų, jog galiausiai tie kiau&scaron;iniai nukeliautų į jūrą. Nes kiau&scaron;iniai dažniausiai dėl upės tėkmės yra &scaron;iek tiek pane&scaron;ami pasroviui&ldquo;, &ndash; samprotavo gamtosaugininkė.</p> Tue, 24 Jul 2018 21:16:42 GMT Kviečiame susipažinti su atnaujintu Ąžuolyno infrastruktūros tvarkymo ir gamtotvarkos planu http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=606 <p style="text-align: justify;">Primename, jog &scaron;į ketvirtadienį, 17.10 val., Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje kauniečiai kviečiami susipažinti su atnaujintu Ąžuolyno infrastruktūros tvarkymo ir gamtotvarkos planu.</p> <p style="text-align: justify;">Prie&scaron; pradedant rengti Ąžuolyno atnaujinimo projektą buvo atlikti tyrimai, tartasi su mi&scaron;kininkystės žinovais &ndash; akademiku Leonardu Kairiūk&scaron;čiu, Algirdu Bruku, kitais mokslininkais. Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos planą rengia Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio &scaron;vietimo centru.</p> <p style="text-align: justify;">Mero patarėjo S. Lazausko teigimu, gamtotvarkos planas pateiks rekomendacijas dėl ąžuolų i&scaron;saugojimo. Tikslas &ndash; i&scaron;saugoti visus esamus ąžuolus juos apsaugant nuo grėsmės, jog ąžuolynas ilgainiui nevirstų mink&scaron;tų lapuočių medynu. Nuo pagal mokslininkų ir gamtininkų rekomendacijas parengto gamtotvarkos plano ir patikslinto mi&scaron;kotvarkos projekto i&scaron; esmės priklausys visi Ąžuolyne vykdomi darbai.</p> <p style="text-align: justify;">Ąžuolyno parke o&scaron;ia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia &scaron;io parko vertybė yra 100&ndash;300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100&ndash;160 cm. Unikalus parkas &ndash; vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo &ndash; niūraspalvio auksavabalio gyvenamoji vieta. Dėl &scaron;ios priežasties Ąžuolynas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorija.</p> Tue, 24 Jul 2018 15:14:29 GMT „Vabalganiai“ šunys – tokius turi vos kelios Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=604 <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;unys gali ie&scaron;koti narkotikų, draudžiamų pervežti per sieną gyvūnų ar jų dalių, surasti pasiklydusius žmones mi&scaron;ke ir kalnuose. Jie gali sekti žvėries pėdsakais padėdami &scaron;eimininkui medžioti arba užuosti po žeme augančius brangiausius grybus &ndash; trumus. &Scaron;uns uoslė tūkstantį ar daugiau kartų jautresnė, nei žmogaus. Ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda netikėtų &scaron;ios keturkojų savybės pritaikymo būdų. Pavyzdžiui, liepos pradžioje atvykusi biologė ir &scaron;unų trenerė i&scaron; Austrijos mokė tris lietuvi&scaron;kus &scaron;unis užuosti niūriaspalvio auksavabalio lervas.</strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-weight: bold;">Kas tie </span><em>osmo&scaron;unys?</em></p> <p style="text-align: justify;">Vie&scaron;nios, &scaron;unų trenerės licenciją turinčios dr. Gabriele Sauseng teigimu, &scaron;į, aplinkosaugininkams daugybę laiko sutaupyti galintį darbą, geba dirbti bet kokios veislės &scaron;unys.</p> <p style="text-align: justify;">G.Sauseng pasakoja, jog treniruoti &scaron;unis pradėjo prie&scaron; 20 metų, kai dar mokė juos rasti žmones. Vėliau sekė trumų (itin vertinamų grybų), rytinių ūsuočių (invazinių vabalų) paie&scaron;kos ir galiausiai, 2013-aisiais metais Italijos niūriaspalvio auksavabalio apsaugos grupei toptelėjo mintis, kad &scaron;unys galėtų padėti atrasti ne tik kenkėjus, ar vertingus grybus, bet ir vertingus vabalus.</p> <p style="text-align: justify;">Pirmasis niūriaspalvį auksavabalį gebantis užuosti &scaron;uo Teseo buvo i&scaron;treniruotas 2014-aisiais. &Scaron;iuo metu, kai tam treniruojami ir &scaron;unys Lietuvoje, tokių &scaron;unų yra Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Jis vadinami &bdquo;osmo&scaron;unimis&ldquo; (nes niūriaspalvis auksavabalis lotyni&scaron;kai vadinamas<em> Osmoderma eremita</em>).</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ankstesni paie&scaron;kų metodai: gamtininkai &ndash; nusiplūkę, vabalai negali poruotis</strong></p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas &scaron;iuo metu vykdo projektą, kuriuo siekiama i&scaron;siai&scaron;kinti naujas niūriaspalvio auksavabalio gyvenamas teritorijas. Lietuvos gamtos fondo direktoriaus Edmundo Greimo teigimu, tam tikslui gamtininkai arba turi kopti į medžius ir tikrinti, ar drevėse yra auksavabalio lervų, arba i&scaron;dėlioti daugybėje vietų specialias gaudykles, su vabalus viliojančiu kvapu. Gaudykles gamtininkai turi itin dažnai tikrinti, kad vabalams nieko blogo nenutiktų.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Įsivaizduokite: niūriaspalvio auksavabalio lerva trejus metus būna tokios būsenos. Vėliau &ndash; i&scaron;sirita į suaugėlį vabalą ir skraido bei gali poruotis vos 3-4 savaites. Turime labai intensyviai dirbti būtent tomis savaitėmis, pastatyti gaudykles ir jas tikrinti. Į gaudykles dedame puvėsių, senų lapų, sutrūnijusios medienos, kad vabalas ten jaustųsi gerai, bet vis dėlto, tuo metu, kol jis yra gaudyklėje, mes sulaikome jį nuo poravimosi!&ldquo;, &ndash; paai&scaron;kino Lietuvos gamtos fondo projekto vadovė Dalia Bastytė.</p> <p style="text-align: justify;">Niūriaspalviai auksavabaliai įra&scaron;yti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma rū&scaron;is prakti&scaron;kai visoje Europoje. Todėl siekiama kuo mažiau trukdyti jų poravimosi procesą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;unys irgi klysta &ndash; tačiau dažniau &scaron;eimininkai juos supranta neteisingai</strong></p> <p style="text-align: justify;">Tuo metu &scaron;unys gali tiesiog parodyti gamtininkams medį, kuriame gyvena niūriaspalvio auksavabalio lerva. Vie&scaron;nia i&scaron; Austrijos, dr. &nbsp;G. Sauseng papasakojo, kaip jie to i&scaron;mokomi.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Turime susieti &scaron;uns galvoje kvapą su teigiama emocija. Taigi pirmiausia duodame &scaron;uniui pauostyti tikrą lervą &ndash; ir i&scaron;kart apdovanojame kokiu nors skanėstu&ldquo;, &ndash; ai&scaron;kino dr. G. Sauseng.</p> <p style="text-align: justify;">Paskutinei treniruotei su vie&scaron;nia i&scaron; Austrijos pasirinktas Dūk&scaron;tų ąžuolynas, kuriame i&scaron; tiesų gausu niūriaspalvių auksavabalių. Treniruotėje dalyvavo trys Lietuvos gamtos fondo darbuotojų augintinės: Berta, Uoga ir Taiga. Trenerės teigimu, tapti vabalų paie&scaron;kos profesionalėmis joms prireiks pusantrų arba dvejų metų.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Bet gal ir &scaron;unys kartais klysta?</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Taip, jie padaro klaidų nuo 4 iki 15 % atvejų. Tačiau &scaron;uo turi turėti stiprų ry&scaron;į su &scaron;eimininku ir &scaron;is turi suvokti &ndash; ar tai tikrai klaida? Kažkada papra&scaron;ytas užuosti invazinį, mi&scaron;kus naikinantį vabalą rytinį ūsuotį mano &scaron;uo lakstė kaip paklaikęs lodamas, nuo vieno medžio prie kito. Pagalvojau, kad jam reikia poilsio. Tačiau kitą dieną jis elgėsi taip pat &ndash; pasirodo, mi&scaron;kas buvo taip paveiktas &scaron;io vabalo, kad visi medžiai buvo užkrėsti jo lervomis, &scaron;uo negalėjo net suvokti, į kurį medį &bdquo;rodyti&ldquo;, &ndash; prisiminė dr. G. Sauseng.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Gamtosaugininkai laukia pastiprinimo </strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;unų treniruotėms naudojamos arba niūriaspalvio auksavabalio lervų i&scaron;matos, arba specialūs celiuliozės filtrai su lervos kvapu. Lietuvos gamtos fondo projekto vadovė Dalia Bastytė prisiminė, kaip dienos pabaigoje &scaron;unys dvejodami, tačiau vis tik praėjo medį, kuriame gyveno ne niūriaspalvio auksavabalio, bet jam giminingo vabalo lervos ir ai&scaron;kiai rodė ženklus ties medžiu, kur tikrai yra ie&scaron;komo vabalo lervų.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iuo metu Lietuvos gamtos fondas mėgina atrasti naujas niūriaspalvio auksavabalio gyvenamas teritorijas visoje Lietuvoje. Kadangi plotai &ndash; itin dideli, tikimasi, kad jau netrukus į vabalų &bdquo;žvalgybą&ldquo; bus galima vykti su keturkojėmis padėjėjomis. &nbsp;I&scaron; anksčiau žinomos niūriaspalvių auksavabalių populiacijos gyvena Dūk&scaron;tų bei Kauno ąžuolynuose. Gamtos fondo specialistų užduotis, pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą &bdquo;LIFE Osmoderma&ldquo;, bus &scaron;ias teritorijas saugoti ir sujungti tarpusavyje &ndash; jei ne ąžuolais ar kitais medžiais senoliais, tai bent auksavabaliams skirtais inkilais, kad vabalai, panorėję, galėtų nuskristi pas &bdquo;giminaičius&ldquo;.&nbsp;&nbsp;</p> Mon, 16 Jul 2018 17:19:51 GMT Kvietimas teikti pasiūlymą supaprastinto projekto parengimo paslaugos pirkimo konkursui http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=603 <p>Lietuvos gamtos fondas skelbia konkursą dėl Plink&scaron;ių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo supaprastinto projekto parengimo paslaugų, projekto vykdymo ir statinio priežiūros paslaugų pirkimo.</p> <p>Konkursas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos vie&scaron;ųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos apra&scaron;u, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 (Valstybės žinios, 2010-09-18,&nbsp;Nr. 110-5648).</p> <p>Pirkimo dokumentus galima gauti nuo &scaron;ios paskelbimo dienos iki 2018 07 05 d. adresu Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius. Kontaktinis asmuo Nerijus Zableckis, tel. (8-5) 2310700, faks. (8-5) 2310441, el. p. <a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a>.</p> <p>Pasiūlymai turi būti pateikti ra&scaron;tu &ndash; pa&scaron;tu, per kurjerį, asmeni&scaron;kai, faksu ar elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441, el.p. <a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a> .</p> <p>Pasiūlymų pateikimo terminas: iki <strong>2018 07 13</strong><strong> </strong><strong>10.00 val.</strong> Lietuvos laiku.</p> <p>Pasiūlymas turi būti parengtas pagal konkurso sąlygas. Vokų su pasiūlymais atplė&scaron;imo procedūra nebus taikoma, pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas bus vykdomas nedalyvaujant tiekėjų atstovams.</p> Tue, 10 Jul 2018 18:16:31 GMT Kvietimas teikti pasiūlymus supaprastinto projekto parengimo ir natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo darbų pirkimo konkursams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=602 <p>Lietuvos gamtos fondas skelbia konkursą dėl Plink&scaron;ių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo supaprastinto projekto parengimo paslaugų bei natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo darbų Amalvos ir Sacharos pelkėse bei Pūsčios telmologiniame draustinyje pirkimo. Pirkimas skaidomas į 4 dalis. Pasiūlymus galima pateikti kiekvienai daliai atskirai.</p> <p>Konkursas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos vie&scaron;ųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos apra&scaron;u, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 (Valstybės žinios, 2010-09-18,&nbsp;Nr. 110-5648).</p> <p>Pirkimo dokumentus galima gauti nuo &scaron;ios paskelbimo dienos iki 2018 07 03 d. adresu Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius. Kontaktinis asmuo Nerijus Zableckis, tel. (8-5) 2310700, faks. (8-5) 2310441, el. p. <a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a>.</p> <p>Pasiūlymai turi būti pateikti ra&scaron;tu &ndash; pa&scaron;tu, per kurjerį, asmeni&scaron;kai, faksu ar elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441, el.p. <a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a> .</p> <p>Pasiūlymų pateikimo terminas: iki <strong>2018 07 </strong><strong>10</strong><strong> </strong><strong>10.00 val.</strong> Lietuvos laiku.</p> <p>Pasiūlymas turi būti parengtas pagal konkurso sąlygas. Vokų su pasiūlymais atplė&scaron;imo procedūra nebus taikoma, pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas bus vykdomas nedalyvaujant tiekėjų atstovams.</p> Mon, 25 Jun 2018 16:44:59 GMT Aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija Lietuvos gamtos fondas skelbia konkursą direktoriaus pareigybei užimti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=601 <p>Skelbiama atranka aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Lietuvos gamtos fondo&nbsp; direktoriaus pareigybei užimti.</p> <p style="margin: 0in; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span style="font-size: 9pt; font-family: Verdana, sans-serif;">Susidomėjusius pra&scaron;ome siųsti pra&scaron;ymą ir gyvenimo apra&scaron;ymą LGF valdybos pirmininkui elektroniniu pa&scaron;tu:&nbsp;<a href="mailto:pranas.mierauskas@gmail.com">pranas.mierauskas@gmail.com</a>&nbsp; arba faksu: 8-5-2310441&nbsp;&nbsp;<span><strong><strong>iki &scaron;. m. liepos mėn. 1 d.</strong></strong></span>&nbsp;Telefonas pasiteiravimui: 8-5-2310700</span></p> <p style="margin: 0in; margin-bottom: .0001pt; text-align: justify;"><span style="font-size: 9pt; font-family: Verdana, sans-serif;"><br /></span></p> <p><span style="font-weight: bold; text-align: justify;">Reikalavimai kandidatams:</span></p> <ul> <li>nori dirbti nevyriausybinėje organizacijoje ir realizuoti savo idėjas gamtos apsaugos srityje;</li> <li>turi auk&scaron;tąjį universitetinį i&scaron;silavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginamą), susijusį su aplinkosauga (aplinkosaugos vadyba, aplinkotyra ir aplinkotvarka, ekologija, biologija);</li> <li>yra kompetentingas dirbti gamtos apsaugos ir aplinkotvarkos srityse;</li> <li>turi ne mažiau kaip 5 metų administravimo ir finansų valdymo, tarptautinių projektų parai&scaron;kų rengimo bei projektų valdymo patirtį;</li> <li>gerai moka anglų kalbą;</li> <li>yra iniciatyvus, kūrybingas ir komunikabilus.&nbsp;</li> </ul> <ul style="text-align: justify;"> </ul> <p style="text-align: justify;"><strong>Pirmenybė bus teikiama kandidatams, kurie:</strong></p> <ul style="text-align: justify;"> <li>turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo aplinkosaugos srityje patirtį;</li> <li>yra dirbę nevyriausybinės organizacijos vadovais;</li> <li>gerai moka daugiau nei vieną užsienio kalbą.</li> </ul> <p style="text-align: justify;"><strong>Svarbiausios direktoriaus pareigos/užduotys:</strong></p> <ul style="text-align: justify;"> <li>vadovauti Lietuvos gamtos fondui;</li> <li>formuluoti, pristatyti ir atstovauti aplinkosaugines organizacijos pozicijas;</li> <li>inicijuoti aplinkosauginius projektus, dalyvauti juos rengiant ir įgyvendinant;</li> <li>aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skleisti aplinkosaugines idėjas;</li> <li>atstovauti organizacijai tarptautiniuose renginiuose ir akcijose;</li> </ul> <p style="text-align: justify;">Minimalus darbo laiko užimtumas&nbsp; - 25% (ketvirtis etato)</p> Fri, 08 Jun 2018 10:15:47 GMT