Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt LIFE Peat Restore seminaras apie kiminų auginimą durpių įmonių specialistams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=711 <p>Lapkričio 11 d. projekto LIFE Peat Restore vykdytojai Lietuvoje sukvietė &scaron;alies durpių pramonės įmonių specialistus, eksploatuojamų ir apleistų durpių karjerų savininkus, pažeistų durpynų ateitimi besirūpinančių saugomų teritorijų specialistus dalyvauti mokomajame seminare &bdquo;Kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkėms būdingų augalų įkurdinimas i&scaron;eksploatuotų durpynų rekultivavimui&ldquo;. Seminaras vyko hibridiniu būdu: tiesiogiai &Scaron;ilutėje (UAB&nbsp;<em>Klasmann-Deilmann &Scaron;ilutė</em>&nbsp;įmonės patalpose) ir ekskursijoje į eksperimentinį kiminų auginimo lauką Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės r.) bei nuotoliniu būdu.</p> <p>Seminare dalyvavo durpių įmonių asociacijos &ldquo;Lietuvi&scaron;kos durpės&rdquo; bei durpių įmonių UAB&nbsp;<em>Klasmann-Deilmann &Scaron;ilutė</em>, UAB&nbsp;<em>Klasmann-Deilmann</em>&nbsp;GmbH, UAB&nbsp;<em>Rėkyva</em>, UAB&nbsp;<em>Tytuvėnų durpės</em>&nbsp;atstovai, Žemaitijos nacionalinio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato, Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos Metodinio-analitinio centro, Lietuvos geologijos tarnybos, UAB&nbsp;<em>GJ Magma</em>, UAB&nbsp;<em>Transjuda</em>&nbsp;ir kt. įstaigų specialistai.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1814" border="0" /></p> <p><a href="https://life-peat-restore.eu/lt/wp-content/uploads/sites/10/2021/11/seminaro-programa-2021.pdf">Seminaro programa 2021</a> - https://life-peat-restore.eu/lt/wp-content/uploads/sites/10/2021/11/seminaro-programa-2021.pdf</p> <p>Seminaro dalyviai buvo supažindinti su projekto LIFE Peat Restore įgyvendintomis veiklomis Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės r.), pelkių svarba klimato kaitos &scaron;velninimui, Lietuvos durpių pramonės atstovų mintimis apie durpininkystės ateitį Paryžiaus susitarimo kontekste ir pasidžiaugta naujausiu projekto leidiniu &bdquo;<a href="https://life-peat-restore.eu/lt/wp-content/uploads/sites/10/2021/11/durpynai-ir-klimato-kaita-life-peat-restore-2021-compressed.pdf">Durpynai ir klimato kaita. Atkuriame pelkes siekdami &scaron;velninti klimato kaitą</a>&ldquo; (2021).</p> <p>Atkreiptas dėmesys į kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų auginimo patirtį Vokietijoje: i&scaron;eksploatuotuose durpių karjeruose (<a href="https://klasmann-deilmann.com/lt/"><em>Klasmann-Deilmann</em>&nbsp;GmbH</a>) bei nusausintuose auk&scaron;tapelkiniuose durpynuose buvusių kultūrinių pievų ir ganyklų vietoje (<a href="https://www.uni-greifswald.de/">Greifsvaldo universitetas</a>,&nbsp;<a href="https://www.greifswaldmoor.de/home.html">Greifsvaldo pelkių centras</a>). Pristatyti ir projekto LIFE Peat Restore partnerių Gamtininkų klubo (<a href="https://www.kp.org.pl/pl/">Klub Przyrodnik&oacute;w</a>) Lenkijoje eksperimentai įrengiant plūduriuojančias salas užtvindytame durpių karjere. Pristatyta glausta apžvalga apie kiminų auginimo patirtį Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kt. &scaron;alyse.</p> <p>Greifsvaldo pelkių centro (Vokietija) mokslininkų grupės patirtį, susijusią su kiminų auginimu auk&scaron;tapelkiniuose durpynuose buvusių kultūrinių pievų ir ganyklų vietoje, į žaismingai rimtą video filmą sulipdė Swantje Furtak ir dr. Greta Gaudig. &Scaron;is video filmas &ndash; viena i&scaron;&nbsp;<a href="https://mowi.botanik.uni-greifswald.de/en/veranstaltungen/rrr2021/index.php">RRR 2021 konferencijos</a>&nbsp;virtualių ekskursijų &ndash; &bdquo;Auginkime durpių samanas&ldquo;, skirtas unikaliam kiminų auginimo eksperimentui Hankhauzeno pelkėje (&Scaron;V Vokietija). Džiugu, kad į virtualią ekskursiją Greifsvaldo mokslininkai kviečia ir Jus:</p> <p><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/jng6sTf0rwg" title="YouTube video player" width="560"></iframe></p> <p>Renginio pabaigoje įvyko i&scaron;vyka į kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų auginimo lauką Auk&scaron;tumalos durpyne, aptarti i&scaron;kilę i&scaron;&scaron;ūkiai (sklypo suformavimas, pastovaus vandens lygio kiminų auginimo lauke i&scaron;laikymo užtikrinimas, donorinės kiminų medžiagos surinkimas ir paskleidimas, eksperimentinio lauko priežiūra ir kt.) ir sprendimai, kuriuos pasitelkė projekto LIFE Peat Restore komanda Lietuvoje kartu su UAB&nbsp;<em>Klasmann-Deilmann &Scaron;ilutė</em>&nbsp;specialistais.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1817" border="0" /></p> <p>Organizatoriai:<br /> Lietuvos gamtos fondas<br /> Durpių įmonių asociacija Lietuvi&scaron;kos durpės<br /> UAB Klasmann-Deilmann &Scaron;ilutė</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1816" border="0" /></p> <p><em>Naujausias projekto LIFE Peat Restore informacinis leidinys &bdquo;Durpynai ir klimato kaita. Atkuriame pelkes siekdami &scaron;velninti klimato kaitą&ldquo; (2021)</em></p> <p><em>Seminaras organizuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės (Klimato kaitos &scaron;velninimas) projekto &ldquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138 lė&scaron;omis.</em></p> <p style="text-align: right;">Jūratės Sendžikaitės nuotraukos</p> Mon, 22 Nov 2021 15:35:54 GMT Pradėti Plikšių pelkės ekologinio atkūrimo darbai http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=710 <p style="text-align: justify;"><strong>Prasidėjus Jungtinių Tautų paskelbtam ekosistemų atkūrimo de&scaron;imtmečiui (2021&ndash;2030 m.), dar vienai sausinimo ir durpių kasybos pažeistai Lietuvos pelkei &ndash; Plink&scaron;ių auk&scaron;tapelkei &ndash; atsivėrė galimybė atgyti. &nbsp;Spalio mėnes</strong><strong>į</strong><strong> Plink&scaron;ių durpyne (Mažeikių raj.) pradėti natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo įgyvendinimo darbai. </strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iuos inicijavo Lietuvos gamtos fondo pelkių atkūrimo grupės ekspertai, vykdydami tarptautinį Europos Sąjungos LIFE programos projektą LIFE <em>Peat Restore</em>. Rudenėjant atsirado galimybė i&scaron; sutaupytų projekto lė&scaron;ų įgyvendinti Plink&scaron;ių pelkės ekologinio atkūrimo veiklas. Atkuriama 69 hektarų teritorija yra Plink&scaron;ių mi&scaron;ko biosferos poligono ir Pauk&scaron;čių apsaugai svarbios teritorijos <em>Plink&scaron;ių mi&scaron;kas</em> dalis. Gamtotvarkos darbai suderinti su VĮ Valstybinė mi&scaron;kų urėdija ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1810" border="0" /><em>Įrengiamas vandenį sulaikantys pylimas</em></p> <p style="text-align: justify;">Plink&scaron;ių pelkė yra viena i&scaron; nedaugelio i&scaron;likusių auk&scaron;tapelkių Mažeikių rajone. Prie&scaron; Pirmąjį pasaulinį karą pelkėje buvo kasamos kraikinės durpės Plink&scaron;ių dvaro poreikiams. Sovietmečiu pelkė ruo&scaron;ta durpių kasybai &ndash; teritorija i&scaron;vagota tankiu sausinimo griovių tinklu. 1970&ndash;1990 metais apie 8 hektarai pelkės buvo naudojama durpių gavybai. Jau kelis de&scaron;imtmečius Plink&scaron;ių durpyne durpės nekasamos. Dalis senųjų durpių kasimo duobių jau pasidengė kiminų veja, tačiau visai pelkei atkurti vis dar reikia inovatyvių hidrologinio režimo atkūrimo priemonių.</p> <p style="text-align: justify;">Plink&scaron;ių pelkės ekologinių sąlygų pagerinimui numatoma atkurti hidrologinį režimą, suformuojant vandenį sulaikančius pylimus (bendras ilgis &ndash; 1,3 km) bei ant sausinimo griovių įrengiant penkiolika įvairios konstrukcijos užtūrų, skirtų lietaus ir sniego tirpsmo vandeniui sulaikyti atkuriamoje pelkėje. Bendras tvenkiamų sausinimo griovių ilgis &ndash; 3,6 kilometro.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1809" border="0" /><em>Labiausiai pažeistuose plotuose augalinė danga formuojasi vangiai</em></p> <p style="text-align: justify;">Pažeistame durpyne atkūrus hidrologinį režimą bus sumažintos &Scaron;ESD emisijos, prisidedančios prie klimato kaitos spartinimo. Be to, neabejotinai pagerės 3 tipų Europos Bendrijos svarbos buveinių (7120 <em>Degradavusios auk&scaron;tapelkės</em>, 91D0 *<em>Pelkiniai mi&scaron;kai</em> ir 7150 <em>Plikų durpių saidrynai</em>) būklė, sudarytos palankios sąlygos pelkėdarai bei auk&scaron;tapelkėms būdingoms gamtos vertybėmis atsikurti.</p> <p style="text-align: justify;">Pelkės vandens lygio atkūrimo darbai vykdomi pagal LR aplinkos ministro patvirtintą Plink&scaron;ių durpyno gamtotvarkos planą (2015). Hidrologinio režimo atkūrimo darbai, patvenkiant magistralinius bei mažuosius (barelinius) sausinimo griovius, atliekami remiantis supaprastintame Plink&scaron;ių durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projekte (2019) pateikta informacija ir brėžiniais. Darbus atlieka UAB <em>Transjuda</em>.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1813" border="0" /><br /><em>Sausinimo groviai</em></p> <p style="text-align: justify;">Darbų zonoje ir laikinų privažiavimų trasose i&scaron;kertama sumedėjusi augalija (medžiai, pomi&scaron;kis bei krūmai). I&scaron;kirstos medienos dalis naudojama pravažiavimų įrengimui klampioje durpėje, pertvarų latakų ir griovių užmetimui, likusi paliekama vietoje. Darbų autorinę ir techninę priežiūrą atlieka V&scaron;Į <em>Gamtos paveldo fondas</em>.</p> <p style="text-align: justify;">Jei COVID-19 ligos plitimas nesutrukdys numatytos darbų eigos, tikimasi, kad Plink&scaron;ių auk&scaron;tapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai bus užbaigti &scaron;ių metų gruodį.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1812" border="0" /><br /><em>Senose durpių kasimo duobėse atsikūrusi pelkinė augalija</em></p> <p style="text-align: justify;"><em>Natūralios pelkės yra retų rū&scaron;ių augalų ir gyvūnų prieglobstis, jos reguliuoja klimato kaitą skatinančių dujų (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) balansą atmosferoje. Natūralių ir atkurtų &scaron;lapių pelkių augalai (durpojai) fotosintezės metu i&scaron; atmosferos pasisavina anglies dvideginį (CO₂), kuris sudėtingų procesų eigoje virsta organine medžiaga, &scaron;lapioje bedeguonėje aplinkoje &bdquo;užrakinama&ldquo; durpių klode. Sausinimo pažeistose pelkėse vyksta atvirk&scaron;tiniai procesai: deguonies turtingoje aplinkoje suaktyvėja mikroorganizmų, skatinančių durpės nykimą (skaidymąsi), veikla. Taip pelkės tampa &Scaron;ESD emisijų &scaron;altiniu. Pelkės &ndash; vienos jautriausių ekosistemų, kurių veikla atkūrimas yra ne tik nacionalinis gamtos apsaugos prioritetas, bet ir ypatingas i&scaron;&scaron;ūkis pasaulio visuomenei &scaron;velninant globalią klimato kaitą. Atkurdami natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį stabdome durpių skaidymąsi ir &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatiname pelkėdarą ir taip &scaron;velniname klimato kaitą.</em></p> <p style="text-align: right;">J. Sendžikaitės, Ž. Sinkevičiaus, N. Zableckio ir L. Jara&scaron;iaus nuotraukos</p> Thu, 11 Nov 2021 14:41:52 GMT Apie žvejybos galimybes ir kvotas 2022-aisiais http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=709 <p style="text-align: justify;"><strong>Po spalio mėnesio </strong><strong>Europos žemės ūkio Tarybos susitikimo</strong><strong>, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta 2022 m. žvejybos galimybėms Baltijos jūroje, galima aptarti svarbiausius jo momentus. Vėliau čia priimti susitarimai nugula į nacionalinius teisės aktus ir kontroliuoja tiek verslinę, tiek mėgėji&scaron;ką žvejybą &scaron;alyse narėse. &Scaron;iais metais dauguma Baltijos jūros &scaron;alių akcentavo ypatingai prastą Baltijos jūros būklę ir ilgas bei sunkias derybas Taryboje. Ir, kaip galima buvo tikėtis, valstybių reakcija į žvejybos galimybių rezultatus skyrėsi, atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius prioritetus. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Savo prane&scaron;ime spaudai Vokietija i&scaron;rei&scaron;kė nusivylimą teigdama, kad Europos Komisija taikė skirtingus standartus žvejybai dviejose valdymo zonose &ndash; Baltijos jūroje ir Kategato/Skagerako sąsiauriuose. &Scaron;is klausimas ypač aktualus Vakarų Baltijos silkių žvejybos galimybių kontekste. Baltijos jūros žvejai turėtų susitaikyti su drasti&scaron;komis priemonėmis, o tuo pačiu metu &scaron;ios silkės būtų gaudomos &Scaron;iaurės jūroje. Vokietijos vyriausybės teigimu, toks sprendimas nepagrįstas holistiniu požiūriu. Vokietija gruodžio Tarybos susitikime buvo pateikusi pasiūlymus dėl silkių žvejybos galimybių abiejuose valdymo rajonuose, kuris galiausiai buvo atmestas. Tai lėmė Vokietijos balsavimą prie&scaron; visus sprendimus dėl kvotų. Vokietijos valstybės sekretorė Federalinėje maisto ir žemės ūkio ministerijoje Beate Kasch Liuksemburge paai&scaron;kino: &bdquo;Turi būti sustabdytas Vakarų silkių pergaudymas. Negalime sutikti, kad ir &scaron;iais metais silkių žvejybai dviejose Vakarų Baltijos jūros ir Kategato/Skagerako valdymo zonose būtų taikomi skirtingi standartai. Tai jau sukėlė pergaudymą. Tai ir toliau kelia grėsmę mūsų i&scaron;teklių ir žuvininkystės ateičiai. Tikimės, kad, siekiant tvarumo, i&scaron;tekliai bus vertinami ir valdomi kaip visuma. Deja, to nepavyko pasiekti Taryboje. Negali būti, kad mūsų Baltijos &scaron;alių žvejai vėl turės susitaikyti su drasti&scaron;kais ribojimais, bet tie patys i&scaron;tekliai bus žvejojami toliau &Scaron;iaurėje.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">Danijos reakcija ai&scaron;kiai parodė, kad į Europos Komisija pasiūlė istori&scaron;kai žemiausias visų i&scaron;teklių kvotas, o tai buvo padaryta, remiantis nerimą keliančiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis. Danija pabrėžė, kad derybos baigėsi 88 procentais sumažinus vakarinės Baltijos jūros menkių kvotą, o tai turės neigiamų pasekmių Danijos žvejams, vykdantiems žvejybą Baltijos jūroje. Danija taip pat paminėjo netikėtą ir stebinantį Airijos pasiūlymą perimti dalį Danijos skumbrės kvotos &Scaron;iaurės jūroje, kuris buvo atmestas tik po ilgų ir sunkių derybų. &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Lenkija pabrėžė susirūpinimą dėl prastėjančios Baltijos jūros žuvų i&scaron;teklių būklės ir dėl to smarkiai sumažintų svarbiausių žuvų rū&scaron;ių sugavimo kvotų. Anot Lenkijos, sutartas bendras leistinas sugauti kiekis (BLSK) paveiks Lenkijos žuvininkystės sektorių labiau nei kitas regiono &scaron;alis ir bet kokias galimybes vykdyti pelningą žvejybos veiklą. Tuo pat metu Lenkija paragino Europos Komisiją nedelsiant imtis atitinkamų apsaugos priemonių remiamų i&scaron; Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF).</p> <p style="text-align: justify;">Suomija labiausia sureagavo į sprendimus dėl tikslinės la&scaron;i&scaron;ų žvejybos ir tai, kad ji toliau tęsis Suomijos vandenyse. Jie taip pat pakomentavo la&scaron;i&scaron;ų žvejybos draudimo pagrindiniame Baltijos jūros baseine įvedimą. Suomijos žuvininkystės ministras Jari Lepp&auml; patvirtino, kad &bdquo;dabar priimtas sprendimas atitinka ES bendros žuvininkystės politikos principus ir Suomijos tikslus&ldquo;, ir kad jam &bdquo;ypač malonu, kad la&scaron;i&scaron;ų i&scaron;teklių padėtis Baltijos jūroje ir toliau gerėja&ldquo;. Suomija taip pat teigiamai įvertino Tarybos sprendimą gerokai apriboti mėgėji&scaron;ką žvejybą atviroje jūroje. Prane&scaron;ime spaudai teigiama, kad &scaron;ios priemonės leis į Suomijos pakrančių vandenis ir upes patekti didesniam skaičiui la&scaron;i&scaron;ų nei anksčiau.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;vedija pakomentavo Tarybos sprendimus dėl Vakarų Baltijos menkių, centrinės Baltijos jūros dalies silkių ir la&scaron;i&scaron;ų (tikslinės žvejybos draudimas į pietus nuo Alandų jūros). &Scaron;vedijos teigimu, &scaron;ie sprendimai turės neigiamų pasekmių &Scaron;vedijos priekrantės žvejybai ir pajūrio bendruomenėms, taip pat žuvies perdirbimo įmonėms visose ES Baltijos jūros valstybėse. Tai taip pat rei&scaron;kia bendrų &Scaron;vedijos žvejybos galimybių sumažinimą. Kartu &Scaron;vedijos vyriausybė teigia, kad jai pavyko susitarti dėl tam tikrų i&scaron;imčių, kurios su&scaron;velnintų pasekmes smulkiajai priekrantės žvejybai ir vietinėms žuvų perdirbimo įmonėms, ypač perdirbančioms Vakarų Baltijos silkes &Scaron;vedijos pietuose.</p> <p style="text-align: justify;">Estija pabrėžė, kad Tarybos derybos buvo ilgiausios istorijoje, todėl itin sunkios. Nepaisant to, padidinta silkių kvota Rygos įlankoje, kuri turės tiesioginės naudos Estijos žvejams. Kitais metais Estijos žvejai taip pat galės sugauti daugiau &scaron;protų. Taipogi Estijos atstovai pažymėjo, kad Baltijos silkių kvota mažės dėl prastos i&scaron;teklių būklės. Estijos aplinkos ministras T&otilde;nis M&ouml;lderis parei&scaron;kė: &bdquo;Tarybos rezultatais galime būti patenkinti, nors padarėme ir nuolaidų. Teigiamai galima paminėti silkių kvotos padidinimą Rygos įlankoje 21 proc. iki 22 tūkst. tonų. Tai bus naudinga tiek priekrantės žvejybai, tiek gaudantiems tralais Rygos įlankoje, ypač tuo metu, kai dėl prastos i&scaron;teklių būklės silkių kvota pagrindiniame Baltijos jūros &nbsp;baseine mažėja 45 procentais iki 6000 tonų. Pasak Estijos Aplinkos ministerijos Žuvų i&scaron;teklių skyriaus vedėjo Herki Tuusi, Estijai buvo sunkiausia susitaikyti su tokiu dideliu silkių kvotos sumažinimu atviroje Baltijos jūroje, tačiau galutinis derybų su visomis ES valstybėmis narėmis rezultatas buvo toks. &bdquo;2022 metais Estija i&scaron; viso galės sugauti apie 57 000 tonų &scaron;protų ir silkių, tai yra apie 2 300 tonų daugiau nei &scaron;iemet. Nors savo užsibrėžto tikslo nepasiekėme, vis tiek dabartiniu rezultatu galime būti patenkinti&ldquo;, &ndash; po derybų sakė Herki Tuusi. Estijos vyriausybė prane&scaron;ime spaudai patvirtino, kad &bdquo;Estijos la&scaron;i&scaron;ų kvota Suomijos įlankoje yra 970 žuvų, plius 450 žuvų, kurias Estijas turi galimybę perkelti i&scaron; pagrindinio Baltijos jūros baseino&ldquo;. Herki Tussi taip pat pažymėjo, kad &bdquo;la&scaron;i&scaron;os kvota atrodo maža, tačiau būtina užtikrinti priekrantės žvejybos tęstinumą, kur la&scaron;i&scaron;os yra sugaunamos kaip priegauda&ldquo;. Estija taip pat nurodė, kad 2022 metais tikslinė la&scaron;i&scaron;ų žvejyba Baltijos jūros pagrindiniame baseine bus uždrausta dėl prastos &scaron;ių i&scaron;teklių būklės.</p> <p style="text-align: justify;">Latvija pabrėžė savo, kaip BALTFISH pirmininkaujančios valstybės, vaidmenį ir pažangą, padarytą &scaron;iame forume prie&scaron; Tarybos posėdį, kuomet ES Baltijos jūros žvejybos ministrai susitarė dėl bendro pasiūlymo Baltijos &scaron;alyse dėl žvejybos galimybių 2022 m. ir priėmė bendrą rekomendaciją dėl selektyvesnių plek&scaron;nių žvejybos įrankių, siekiant sumažinti poveikį menkių i&scaron;tekliams, kuri dažnai sugaunama kaip priegauda. Latvija mano, kad didžiausia sėkmė Taryboje yra 21 proc. padidintos silkės žvejybos galimybės Rygos įlankoje 2022 m. Jie taip pat atkreipė dėmesį į du svarbiausius menkių i&scaron;teklius ir sumažintą Vakarų menkių kvotą, tačiau paminėjo, kad &scaron;ie pasikeitimai Latvijos žvejams nėra itin svarbūs. Latvija derybų metu nepritarė Europos Komisijos siūlymui 54 procentais sumažinti silkių kvotas centriniame Baltijos jūros baseine ir prie&scaron;ingai kovojo už didesnes jų kvotas. Galiausiai derybos leido žvejybos galimybes &nbsp;sumažinti 45 proc. Latvija taip pat pasidžiaugė 13 procentų padidinta &scaron;protų kvota, kuri yra pagrindinė Latvijos žvejų tralais gaudoma žuvis. Latvijos delegacijos vadovas Edgars Kronbergs pabrėžė: &bdquo;Labai džiugu, kad 2022 metais savo žvejams suteiksime dar geresnes žvejybos galimybes nei 2021 metais, ypač džiugu dėl silkes Rygos įlankoje ir &scaron;protų Baltijos jūroje. &ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">Lietuva pakartojo Latvijos poziciją dėl silkės ir &scaron;protų: i&scaron;rei&scaron;kė pasitenkinimą mažesniu silkių kvotų sumažinimu ir &scaron;protų kvotų padidinimu, kurie užtikrins žuvininkystės sektoriaus veiklos tęstinumą Lietuvoje. Lietuvos žuvininkystės ministras Kęstutis Navickas po Tarybos posėdžio sakė: &bdquo;Remiame Baltijos jūros baseino tvarumo tikslus, todėl svarbu, kad nustatytos kvotos remtųsi mokslininkų rekomendacijomis. Ilgose derybose pavyko susitarti dėl nuosaikesnio, nei siūlė Europos Komisija, centrinių strimelių kvotos mažinimo ir&nbsp; &scaron;protų žvejybos galimybių padidinimo 13 proc.&ldquo; Lietuva taip pat akcentavo Rusijos veiklą Baltijos jūroje. Lietuvos ministras sakė: &bdquo;Raginame Europos Komisiją atkreipti dėmesį į Rusijos veiksmus Baltijos jūroje. &Scaron;ios &scaron;alies žvejai tebežvejoja rytines menkes ir menkina mūsų tvarumo pastangas. Turime siekti dialogo ir užtikrinti tinkamą Baltijos jūros i&scaron;teklių valdymą.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">Visų Baltijos &scaron;alių reakcija patvirtino, kad tiek Baltijos jūros aplinkos, tiek žuvų i&scaron;teklų padėtis yra labai rimta, dėl ko visų Baltijos &scaron;alių vyriausybių atstovai i&scaron;rei&scaron;kė savo susirūpinimą. Vis dėlto derybų metu ypatingą susirūpinimą kėlė sumažintų žvejybos galimybių poveikis pajūrio bendruomenėms, kuris aktualiausias buvo Lenkijai, Danijai ir Baltijos &scaron;alims.</p> <p style="text-align: justify;">Apibendrinant galima teigti, kad spalio mėnesio Tarybos derybų rezultatai bei priimti sprendimai suteikia &scaron;iek tiek vilties dėl prasčiausios būklės Baltijos jūros rū&scaron;ių, tokių kaip menkė, silkė ar la&scaron;i&scaron;a. Tačiau, nors ir akcentuotas susirūpinimas dėl Baltijos jūros aplinkos, tikrasis diskusijų klausimas buvo žuvininkystės sektoriaus rentabilumas.</p> Mon, 08 Nov 2021 17:22:40 GMT Paskelbtas konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=708 <p style="text-align: justify;"><strong>Kasmetinis &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; konkursas &scaron;iemet jau baigėsi &ndash; nugalėtoju paskelbtas&nbsp; Suomijoje, &scaron;alia Vesij&auml;rvi ežero, įsukūręs Lisko ūkis, puoselėjantis nusistovėjusias tradicijas auginti javus, itin gerbiant supančią aplinką.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Lietuvai &scaron;iemet tarptautiniame konkurso etape atstovavo nacionalinio Lietuvos etapo nugalėtojas <span style="text-align: justify;">&ndash;&nbsp;</span>Arūno Rutkausko ir Rasos Rutkauskienės vystoma limuzinų ferma, 2014 metais įkurta Kelmės rajone. Mūsų &scaron;alies atstovai, nors &scaron;įkart ir nenuskynė laurų, buvo labai teigiamai įvertinti tarptautinės komisijos.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1807" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Tuo tarpu konkurso nugalėtojas Sauli Brander už savo pastangas sumažinti maistinių medžiagų nuotėk Lisko ūkyje buvo apdovanotas didžiuoju prizu ir laimėjo 10 tūkstančių eurų.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Žinoma, džiaugiuosi &scaron;ia garbe, bet nieko ypatingo ūkyje nebuvo sugalvota. I&scaron;studijavome naujausius tyrimus ir kitų ūkininkų praktinius eksperimentus bei taikėme geriausią praktiką savo ūkyje&ldquo;, &ndash; sako Sauli. Kalbant apie ateities planus, konkurso nugalėtojas tikisi toliau plėtoti ūkį, daugiausia dėmesio skiriant įvairovei, savaranki&scaron;kumo ir ekonomikos gerinimui. Kai 2005 metais Sauli Brander i&scaron; ankstesnės kartos perėmė ūkį, čia jau buvo įgyvendinta nemažai aplinkos apsaugos priemonių, kurias Sauli ir jo &scaron;eima mielai tęsė.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1806" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Komisijos narių, vertinusių nacionalinių nugalėtojų parai&scaron;kas, teigimu, Lisko ūkis ilgą laiką taikė aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus, o tai buvo laikoma akivaizdžia nauda ūkiui bei gamtai. Pavyzdžiui, ūkyje pavir&scaron;inius vandenis valančios pelkės buvo įrengtos jau 1990-ųjų pradžioje, o tarpiniai pasėliai buvo i&scaron;bandyti prie&scaron; įtraukiant tarpinius augalus į agrarinės aplinkosaugos schemą.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau sužinoti apie konkursą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; ir sekti naujienas galite interneto puslapyje <a href="https://www.baltijosukininkas.com/">baltijosukininkas.com</a>.</p> Thu, 04 Nov 2021 16:08:43 GMT Kviečiame į tarptautinės parodos „Atkurdami pelkes švelniname klimato kaitą“ pristatymą Vilniuje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=707 <p style="text-align: justify;">Kviečiame į tarptautinės parodos &bdquo;Atkurdami pelkes &scaron;velniname klimato kaitą&ldquo; pristatymą, kuris įvyks &scaron;. m. spalio 26 d. (antradienį) 17.00 val. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius).</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Renginio metu tarptautinio projekto &ldquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138) vykdytojai Lietuvoje &ndash; Lietuvos gamtos fondo pelkių atkūrimo ekspertai dalyviams papasakos apie projekto veiklas, i&scaron;kilusius i&scaron;&scaron;ūkius bei įgyvendintus darbus, supažindins su pelkių ir durpynų svarba mūsų klimato i&scaron;saugojimui ir pristatys pačią nuotraukų parodą bei jos kelionę po Europą.</p> <p style="text-align: justify;"><a href="https://life-peat-restore.eu/lt/wp-content/uploads/sites/10/2021/10/renginio-programa.pdf">&nbsp;Renginio programa</a></p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;&Scaron;ią gamtos nuotraukų parodą parengė LIFE Peat Restore projekto ekspertų grupė i&scaron; Latvijos universiteto, glaudžiai bendradarbiaudama su kolegomis i&scaron; Estijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Nuo 2019 m. kovo mėnesio paroda jau eksponuota įvairiose vie&scaron;osiose erdvėse Latvijoje ir Vokietijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tačiau jos kelionė buvo sustabdyta koronoviruso infekcijos plitimo.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Susipažinkite: penkios Europos valstybės, įgyvendindamos LIFE Peat Restore projektą, atkuria pelkių ekosistemas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Taip siekiama sumažinti neigiamą sausinimo įtaką pelkių ekosistemoms ir &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Parodoje susipažinsite su projekto vietovėmis, pelkių ekosistemų reik&scaron;me, atliekamomis funkcijomis, biologine įvairove, estetine verte, svarba mokslui, tvarkymo ypatybėmis ir kitomis pelkių ir durpynų įdomybėmis.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Daugiau apie parodą skaitykite <a href="https://life-peat-restore.eu/lt/blog/likime-namuose-ir-aplankykime-tarptautine-nuotrauku-paroda-atkurdami-pelkes-svelniname-klimato-kaita-virtualioje-erdveje-life-peat-restore/">čia.</a></p> <p style="text-align: justify;"><a href="https://docs.google.com/forms/d/1Sr0xDKTHgT4ypEOOHiQxPzmlKIgsz8ea1orwXhsuQg4/viewform?edit_requested=true">&nbsp;Registracija</a></p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Lauksime Jūsų renginyje.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;*Laukiame dalyvių tik su galimybių pasu (pasirūpinkime savo ir kitų sveikata).</p> <p style="text-align: justify;">**I&scaron;ankstinė registracija PRIVALOMA (dėl riboto dalyvių skaičiaus)</p> <p style="text-align: justify;">***Registruodamasis dalyvis, patvirtina, kad supranta ir sutinka, jog renginys, kuriame jis dalyvaus bus filmuojamas ir fotografuojamas. Įra&scaron;as ir nuotraukos bus publikuojamos VSTT ir NLC žiniasklaidos paskyrose.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Projekto LIFE Peat Restore ir Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro medžiaga.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="https://www.glis.lt/image.php?id=1804" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><img src="https://www.glis.lt/image.php?id=1802" border="0" /></p> Tue, 19 Oct 2021 16:31:20 GMT PROJEKTO LIFE PEAT RESTORE BAIGIAMOJI KONFERENCIJA „ATKURIAME DURPYNUS KLIMATUI“ http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=706 <p>Kviečiame dalyvauti projekto LIFE Peat Restore baigiamojoje konferencijoje &bdquo;Atkuriame durpynus klimatui&ldquo; (&ldquo;Restoring Peatlands for Climate)&rdquo;, kuri vyks 2021 m. spalio 20&ndash;21 d. (virtualiu formatu, anglų kalba).</p> <p>Konferencija skirta pažeistų durpynų atkūrimui ir klimato apsaugai. Konferenciją organizuoja Latvijos universitetas ir Gamtos ir biologinės įvairovės i&scaron;saugojimo draugija (NABU, Vokietija) Europos Sąjungos LIFE programos Klimato kaitos paprogramės projekto &bdquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje&ldquo; (LIFE Peat Restore, LIFE15 CCM/DE/000138) iniciatyva.</p> <p>Konferencijos tikslas &ndash; suburti durpynų politikus, ekosistemų atkūrimo specialistus bei tyrėjus kartu pasidalyti žiniomis ir įgyta patirtimi bei aptarti tolesnius durpynų apsaugos ir jų atkūrimo žingsnius.</p> <p>Konferencijos temos:</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Durpynų vaidmuo mažinant klimato kaitą.</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Tiesioginiai &Scaron;ESD matavimai ir netiesioginio vertinimo metodai bei jų kūrimas, ypatingą dėmesį skiriant GEST metodui.</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Durpynų atkūrimas klimatui ir biologinei įvairovei.</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Įvairių &scaron;alių patirtis.</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Atkūrimo sėkmės monitoringas.</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &bull; Durpynų politika, ypatingą dėmesį skiriant durpynų atkūrimo strategijoms.</p> <p>Konferencijoje bus įrengtos virtualios patalpos stendiniams prane&scaron;imams.</p> <p>Tiesioginių sesijų metu auditorijos nariai galės pateikti klausimus prane&scaron;ėjams.</p> <p>Kviečiame peržiūrėti du trumpus filmus apie durpynų atkūrimo metodus ir durpynų vaidmenį &scaron;velninant klimato kaitą.</p> <p>Dalyviai kviečiami apsilankyti virtualią nuotraukų parodą &bdquo;Durpynai ir klimatas&ldquo;.</p> <p>Pirmoji konferencijos diena skirta durpynų atkūrimo praktikų, monitoringo specialistų, finansų ir politikos sričių ekspertų prane&scaron;imams. Konferencijos dalyviai prane&scaron;ėjams galės užduoti rūpimus klausimus ir įvertinti atsakymus.</p> <p>Pirmosios dienos pabaigoje (nuo 18:30 Vilniaus laiku) tarptautinė LIFE Peat Restore komanda (i&scaron; visų penkių projekto &scaron;alių &ndash; Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) kartu su kitais prane&scaron;ėjais susirinks Durpynų salėje tam, kad visi kartu galėtų diskutuoti su konferencijos dalyviais ir svečiais.</p> <p>Antrąją dieną pagrindinius prane&scaron;imus pristatys Dianna Kopansky i&scaron; &ldquo;Pasaulinės durpynų iniciatyvos&rdquo; (&bdquo;Global Peatlands Initiative&ldquo;), Tom Kirschey i&scaron; &ldquo;Gamtos ir biologinės įvairovės i&scaron;saugojimo draugijos&rdquo; (NABU, Vokietija) ir Jan Peters i&scaron; Michaelio Zukovo fondo (Michal Succow Foundation). Pagrindiniai prane&scaron;imai bus pristatomi dvejose grupėse, kuriose bus aptartos durpynų atkūrimo strategijos, įskaitant i&scaron;kylančias kliūtis ir galimybes i&scaron;plėsti pažeistų durpynų atkūrimo mastus, taip pat bus aptartos pelkių atkūrimo perspektyvos.</p> <p><a href="https://www.nabu.de/modules/formulargenerator/render.php?fid=210713-veranstaltungen-LIFE%20Peat%20Restore">Registracija</a> (Pastaba: de&scaron;inėje pusėje paspausti trikampį, kad atsivertų registracijos lapas). Dalyviams, užsiregistravusiems iki spalio 19 d., prisijungimo informacija bus nusiųsta į registracijos metu nurodytą elektroninį pa&scaron;tą).</p> <p><a href="https://www.nabu.de/imperia/md/content/nabude/international/21-10-programme-online-conference-restoring-peatlands-for-climate_web.pdf">Konferencijos programa </a>(anglų kalba).</p> <p>Renginio laikas:&nbsp;&nbsp;&nbsp; 1 diena: nuo 10:30 iki 18:30 (Vilniaus laiku)</p> <p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &nbsp;&nbsp;2 diena: nuo 10:30 iki 14:30 (Vilniaus laiku)</p> <p>&nbsp;</p> <p>Laukiame Jūsų renginyje!</p> <p><img src="https://www.glis.lt/image.php?id=1802" border="0" /></p> Tue, 19 Oct 2021 15:27:04 GMT Gamtininkai varžėsi Rūšių ralyje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=705 <p style="text-align: justify;">Savaitgalį Kurtuvėnų regioniniame parke vyko tradicinis gamtininkų bendruomenės renginys &ndash; Rū&scaron;ių ralis. Nors &scaron;iemet renginys vyko ne pavasarį ar ankstyvą rudenį, kaip būdavo įprasta, Ralio dalyvius džiugino vasari&scaron;kas oras bei grybų ir pauk&scaron;čių gausa. Pirmąją vietą užėmusi komanda &bdquo;Universalai&ldquo;, per 18 ralio valandų sugebėjo rasti ir atpažinti i&scaron; viso 503 rū&scaron;is.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1798" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Kadangi &scaron;į savaitgalį visoje Lietuvoje vyko ir kitas kasmetinis renginys &bdquo;Pauk&scaron;čių palydos&ldquo;, nemažai dėmesio Ralio dalyviai skyrė būtent pauk&scaron;čių rū&scaron;ių stebėjimui &ndash; ne tik fiksavo pastebėtas rū&scaron;is, bet ir skaičiavo apytikslius stebėtų pauk&scaron;čių būrių dydžius. &Scaron;ia proga buvo įsteigtas ir papildomas prizas daugiausia pauk&scaron;čių rū&scaron;ių pastebėjusiai komandai &ndash; &nbsp;&nbsp;71 rū&scaron;į pastebėjo ir atpažino komandos &bdquo;Universalai&ldquo; ornitologai R. Jakaitis ir S. Skuja.</p> <p style="text-align: justify;">Net trys komandos stebėjo Lietuvos ir &bdquo;Metų vorą&ldquo; paprastąjį žaliavorį (<em>Micrommata virescens</em>). Džiugu ir tai, kad pirmą kartą ralyje dalyvavusi komanda &bdquo;Volungių kvartetas&ldquo; rado Lietuvos raudonosios knygos rū&scaron;į &ndash; grybą kopūstgalvį rauk&scaron;lių (<em>Sparassis crispa</em>).</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1801" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Ralio idėja &ndash; komandose per kiek mažiau nei parą laiko surasti ir apibūdinti kuo daugiau rū&scaron;ių (augalų, grybų, gyvūnų). Tad &scaron;iose varžybose svarbu ne tik geras gamtos pažinojimas, bet ir entuziazmas, mat daugelis komandų augalų, gyvūnų ir grybų paie&scaron;koms skiria ir dalį nakties. Ralio pabaigoje komandų pateiktus sąra&scaron;us peržiūri ekspertai, vėliau rezultatai yra aptariami ir daugiausia rū&scaron;ių surinkusios komandos (A ir B lygose) skelbiamos nugalėtojomis.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iemet pirmą kartą ralio istorijoje užfiksuotos ir lygiosios &ndash; A lygoje antrą ir trečią vietas užėmusios komandos&nbsp; &bdquo;Baltijos vilkas ir &scaron;vilpikas&ldquo; bei &bdquo;Tardigrada&ldquo; surinko po lygiai &ndash; 412,5 rū&scaron;ies (pusė ta&scaron;ko skiriama už genties stebėjimą). Bendru sutarimu antrosios vietos prizas buvo skirtas komandai, kurią sudarė vienu žmogumi mažiau (keturi, o ne penki) &ndash; &nbsp;&bdquo;Baltijos vilkas ir &scaron;vilpikas.&ldquo; B lygoje pirmą vietą užėmė studentų komanda &bdquo;Būdinu rū&scaron;is iki karalysčių&ldquo;, jos rezultatas &ndash; 307 rū&scaron;ys. Antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė komandos &bdquo;Laukiniai&ldquo; ir &bdquo;Nepasiklydo.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1799" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Dar viena Rū&scaron;ių ralio tradicija &ndash; žinių gilinimas sekmadieninės paskaitos metu. &Scaron;iemet paskaitą &bdquo;Moliuskų atpažinimo ypatumai&ldquo; vedė dr. G. Skujienė. Lietuvoje randama apie 180 skirtingų moliuskų rū&scaron;ių, &nbsp;dalis jų &ndash; vos kelių milimetrų dydžio, sunkiai pastebimi net ir patyrusiai akiai, o jų būdinimui būtina naudoti binokuliarus. Patiems i&scaron;bandyti moliuskų būdinimą po paskaitos buvo galima ir prakti&scaron;kai. Įdomu ir tai, kad dalis moliuskų yra indikatorinės rū&scaron;ys &ndash; randamos tik senuose mi&scaron;kuose, natūraliose pievose ar pelkėse.</p> <p style="text-align: justify;">Sekmadienį po pietų dalyviai turėjo progą pasilikti Kurtuvėnų apylinkėse kiek ilgiau ir su parko ekologu V. Verbyla aplankė tvenkinius, kur &scaron;iuo metu būriuojasi dideli migruojančių vandens pauk&scaron;čių būriai.</p> <p style="text-align: justify;">Kitais metais &bdquo;Rū&scaron;ių ralis&ldquo; planuojamas Neries regioniniame parke gegužės-birželio mėnesiais, žirgelių ir drugelių rū&scaron;ių piko metu.</p> Tue, 05 Oct 2021 12:38:53 GMT Europos Komisijos ir LIFE Peat Restore projekto ekspertai susipažino su lietuviškąja Sachara ir kitomis atkuriamomis pelkėmis Lietuvoje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=704 <p>Rugsėjo 12&ndash;14 dienomis Lietuvoje lankėsi Europos Sąjungos LIFE programos finansuojamų projektų monitoringo (NEEMO) ekspertas dr. Jan Sliva ir tarptautinio projekto LIFE Peat Restore partneriai i&scaron; Vokietijos (Gamtos ir biologinės įvairovės i&scaron;saugojimo sąjunga &ndash; NABU), Lenkijos (Lenkijos gamtininkų klubas &ndash; Klub Przyrodnik&oacute;w), Latvijos (Latvijos universitetas) ir Estijos (Talino universitetas).</p> <p>Vizito metu buvo aplankytos keturios projekto LIFE Peat Restore vietovės Lietuvoje: atkuriamos Amalvos (Marijampolės r.), Sacharos (Roki&scaron;kio r.) ir Pūsčios (Zarasų r.) pelkės bei eksperimentinis kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų įkurdinimo laukas vis dar veikiančiame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės r.).</p> <p>I&scaron;vykų į gamtinius objektus metu buvo pristatytos pelkių ekologinių sąlygų pagerinimui, o tuo pačiu ir klimato kaitos &scaron;velninimui taikytos gamtotvarkos priemonės: sumedėjusios augalijos &scaron;alinimas (retinimas, atžalų, technologiniai bei biologinės įvairovės kirtimai), sausinimo griovių tvenkimas, įrengiant įvairių konstrukcijų užtūras, skirtas lietaus ir sniego tirpsmo vandens sulaikymui atkuriamose pelkėse.</p> <p>Pasidžiaugta sėkmės istorijomis, aptarti i&scaron;kilę i&scaron;&scaron;ūkiai ir optimaliausių sprendimų paie&scaron;kos. Įvertinta, kad visos atkuriamos pelkės Lietuvoje yra labiausiai žmogaus ūkinės veiklos (sausinimo bei durpių kasybos) pažeistos gamtinės teritorijos, palyginus su pelkėmis, atkuriamomis kitose projekto partnerių &scaron;alyse (i&scaron;skyrus Lenkiją). Dėl &scaron;ios priežasties minimalių gamtotvarkos priemonių čia taikyti jau neužteko.</p> <p>Greičiausiai į įgyvendintas gamtotvarkos veiklas (ypač tvenkimus) reaguoja pakilęs pelkės vandens lygis, kuris palaipsniui prisideda prie tipingos pelkėms augalinės dangos formavimosi. Susiformavę nauji vandens telkiniai (vandens kupini sausinimo grioviai) net ir sausomis vasaromis tampa puikia buveine varliagyviams ir kai kurių rū&scaron;ių vabzdžiams veistis, o ką jau kalbėti apie labiausiai drėgmę mėgstančius kiminus, suskumbančius pasinaudoti grioviuose sukrautų kirtimo atliekų (pvz., &scaron;akų) kaimynyste. Po kirtimų ar sumedėjusios augalijos retinimo atsivėrusias erdves lanko ir atvirų pelkių pauk&scaron;čiai.</p> <p>Tokioms stipriai žmogaus pažeistoms pelkėms atsigauti reikės dar ne vieno de&scaron;imtmečio, bet atlikti gamtotvarkos darbai, sugrąžinę joms gyvybi&scaron;kai reikalingą vandenį, yra tarsi donoro dovana dėl nepalankių aplinkybių daug kraujo praradusiam ligoniui. Mūsų atveju &bdquo;ligonio&ldquo; ateitį nulems ne tik gamtiniai veiksniai (ypač meteorologinės sąlygos), bet ir greta gyvenančio žmogaus požiūris į pelkes: tik naudoti ar tausoti ir saugoti.</p> <p>Tik natūralios ir atkurtos (t. y. jau pasveikusios) pelkės gali pradžiuginti mus gamtos gėrybėmis, praskaidrinti dieną i&scaron;skirtiniu grožiu ir kvapais, valyti vandenį ir net orą&hellip; O ką jau bekalbėti apie dabar vis aktualesniu tampantį klimato kaitos pristabdymą. Tik natūralios ir atkurtos gyvybingos pelkės gali būti ilgametėmis ir patikimomis organinėmis anglies saugyklomis. Jose fotosintezės metu sukaupta organinė anglis durpių pavidalu bus saugoma dar ne vieną tūkstantmetį. &Scaron;tai dėl ko pelkės yra vienos i&scaron; svarbiausių ekosistemų, reik&scaron;mingai prisidedančių prie mūsų klimato i&scaron;saugojimo.</p> <p>Pasitelkus &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) emisijų i&scaron; pažeistų bei atkuriamų pelkių vertinimo metodą (GEST) nustatytas projekto LIFE Peat Restore poveikis klimato kaitos &scaron;velninimui. Lietuvoje atkūrus apie 400 ha sausinimo pažeistų durpynų, per artimiausius 30 metų &Scaron;ESD emisijos i&scaron; jų sumažės 70 % (nuo 7640 t iki 2310 t CO2 ekvivalento per metus).</p> <p>Ilgainiui atsikuriančios Lietuvos pelkės ir vėl kaups organinę anglį, t. y. tausos mūsų klimatą ir saugos mūsų gyvenamąją aplinką.</p> Thu, 23 Sep 2021 14:00:15 GMT Europos Komisijos ir LIFE Peat Restore projekto ekspertai apžiūrėjo atkuriamas Lietuvos pelkes http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=703 <p>Rugsėjo 12&ndash;14 dienomis Lietuvoje lankėsi Europos Sąjungos LIFE programos projektų monitoringo (NEEMO) ekspertas dr. Janas Sliva ir tarptautinio projekto LIFE Peat Restore partneriai i&scaron; Vokietijos (Gamtos ir biologinės įvairovės i&scaron;saugojimo sąjungos &ndash; NABU), Lenkijos (Lenkijos gamtininkų klubo &ndash; Klub Przyrodnik&oacute;w), Latvijos (Latvijos universiteto) ir Estijos (Talino universiteto). Vizito metu aplankytos keturios projekto LIFE Peat Restore vietovės Lietuvoje: atkuriamos Amalvos (Marijampolės r.), Sacharos (Roki&scaron;kio r.) ir Pūsčios (Zarasų r.) pelkės bei eksperimentinis kiminų ir kitų auk&scaron;tapelkinių augalų laukas vis dar veikiančiame Auk&scaron;tumalos durpyne (&Scaron;ilutės r.).</p> <p>I&scaron;vykų į gamtinius objektus metu pristatytos pelkių ekologinių sąlygų pagerinimui, o tuo pačiu ir klimato kaitos &scaron;velninimui pritaikytos gamtotvarkos priemonės: sumedėjusios augalijos &scaron;alinimas (retinimas, atžalų, technologiniai bei biologinės įvairovės kirtimai), sausinimo griovių tvenkimas, įrengiant įvairių konstrukcijų užtūras, skirtas lietaus ir sniego tirpsmo vandens sulaikymui atkuriamose pelkėse.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1796" border="0" /></p> <p>Projektą įgyvendinantys Lietuvos gamtos fondo specialistai pasidžiaugė įgyvendintų veiklų sėkme ir prisiminė i&scaron;kilusius i&scaron;&scaron;ūkius bei atrastus optimaliausius sprendimus. Kartu&nbsp; su svečiais i&scaron; užsienio prieita prie i&scaron;vados, kad visos atkuriamos pelkės Lietuvoje yra labiausiai&nbsp; pažeistos žmogaus ūkinės veiklos (sausinimo bei durpių kasybos), palyginus su pelkėmis, atkuriamomis kitose projekto partnerių &scaron;alyse (i&scaron;skyrus Lenkiją). Dėl &scaron;ios priežasties minimalių gamtotvarkos priemonių Lietuvoje nebeužteko.</p> <p>Greičiausiai i&scaron; įgyvendintų sprendimų galima pastebėti pakilusį pelkės vandens lygį. &Scaron;is pokytis palaipsniui prisideda prie tipingos pelkėms augalinės dangos formavimosi. Susiformavę nauji vandens telkiniai (vandens kupini sausinimo grioviai) net ir sausomis vasaromis tampa puikia buveine varliagyviams ir kai kurių rū&scaron;ių vabzdžiams veistis, o ką jau kalbėti apie labiausiai drėgmę mėgstančius kiminus, kuriems tinka grioviuose sukrautos kirtimo atliekos (pvz., &scaron;akos). Po kirtimų ar sumedėjusios augalijos retinimo atsivėrusias erdves lanko ir atvirų pelkių pauk&scaron;čiai.</p> <p>Žmogaus pažeistoms pelkėms atsigauti reikės dar ne vieno de&scaron;imtmečio, bet atlikti gamtotvarkos darbai, sugrąžinę joms gyvybi&scaron;kai reikalingą vandenį, yra tarsi donoro kraujas daug kraujo praradusiam ligoniui. &Scaron;iuo atveju &bdquo;ligonio&ldquo; ateitį nulems ne tik gamtiniai veiksniai (ypač meteorologinės sąlygos), bet ir greta gyvenančio žmogaus požiūris į pelkes: tik naudoti ar tausoti ir saugoti.<br /><img src="http://glis.lt/image.php?id=1797" border="0" /></p> <p>Natūralios ir atkurtos pelkės gali pradžiuginti vietinius gyventojus ir lankytojus gamtos gėrybėmis, praskaidrinti dieną grožiu ir kvapais, valyti vandenį ir net orą. Itin aktualu &ndash; pelkės gali ir pristabdyti klimato kaitą. Tik natūralios ir gyvybingos pelkės gali būti ilgametėmis ir patikimomis organinėmis anglies saugyklomis. Jose fotosintezės metu sukaupta organinė anglis durpių pavidalu bus saugoma dar ne vieną tūkstantmetį. &Scaron;tai dėl ko pelkės yra vienos i&scaron; svarbiausių ekosistemų, reik&scaron;mingai prisidedančių prie stabilaus klimato i&scaron;saugojimo.</p> <p>Pasitelkus &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) emisijų i&scaron; pažeistų bei atkuriamų pelkių vertinimo metodą (GEST) nustatytas projekto LIFE Peat Restore poveikis klimato kaitos &scaron;velninimui. Lietuvoje atkūrus apie 400 ha sausinimo pažeistų durpynų, per artimiausius 30 metų &Scaron;ESD emisijos i&scaron; jų sumažės 70 % (nuo 7640 t iki 2310 t CO2 ekvivalento per metus).</p> <p>Ilgainiui atsikuriančios Lietuvos pelkės ir vėl kaups organinę anglį, t. y. tausos mūsų klimatą ir saugos mūsų gyvenamąją aplinką.</p> Wed, 22 Sep 2021 23:13:16 GMT Lietuvos gamtos fondas perka Kauno ąžuolyno medžių senolių tvarkymo paslaugas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=702 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti&nbsp; dar viename vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 62-ų ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų tvarkymo paslaugas&nbsp;<strong>Kauno ąžuolyne.</strong></p> <p>Pasiūlymus ir reikiamus dokumentus pra&scaron;ome pateikti iki&nbsp;&nbsp;<strong>2021-09-13&nbsp; 10.00 val</strong>. (Lietuvos Respublikos laiku) elektroniniu pa&scaron;tu&nbsp;<strong><a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a></strong></p> <p>Konkurso sąlygas galite rasti<a href="https://drive.google.com/file/d/1Zbnbz5Ii1UlpjDt71HcyWGvO5rMgfBb6/view?usp=sharing" target="_blank"> <strong>ČIA.&nbsp;</strong></a></p> <p>Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite <a href="https://www.google.com/maps/d/u/0/edit?mid=1iNCITGI_1z5k2x4QE-ykHt7Bhu0J29D3&amp;usp=sharing" target="_blank"><strong>ČIA.</strong></a></p> <p>Lietuvos gamtos fondas &scaron;imtamečių medžių priežiūros darbus pradėjo 2017-aisiais. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose &ndash; senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rū&scaron;ims. Tai &ndash; medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė suplei&scaron;ėjusi, jų lajose yra didelio diametro negyvų &scaron;akų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa pauk&scaron;čiai, &scaron;ik&scaron;nosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rū&scaron;ys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. &Scaron;ių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams. <br /><br /> Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rū&scaron;ių: Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynai, ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais. O tarp &scaron;ių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas i&scaron; 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.</p> <p>Dėl konkurso sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p.&nbsp;<a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a>&nbsp;ir Adelė Banelienė tel. 865474171, el. p. adele.b@<a href="http://glis.lt/" target="_blank">glis.lt</a></p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Thu, 26 Aug 2021 14:47:20 GMT