Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Kviečiame į gamtotvarkos planų ir tikslinės tvarkymo programos preliminarių tvarkymo priemonių pristatymą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=595 <p><span> </span></p> <p style="text-align: justify;">Informuojame, kad 2018 m. balandžio 23 d., 10 val. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje, adresu Žaliųjų Ežerų g. 53, Vilnius, bus pristatomos Verkių regioniniame parke esančių &bdquo;Natura 2000&rdquo; teritorijų &bdquo;Žaliųjų ežerų apylinkių&ldquo; ir &bdquo;Ežerėlių kompleksas&ldquo; gamtotvarkos planų bei Turni&scaron;kių tvenkinių tikslinės tvarkymo programos preliminarios tvarkymo priemonės. &Scaron;io pristatymo tikslas &ndash; pristatyti rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose planuojamas tvarkymo priemones bei sulaukti suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabų ir siūlymų.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Primename, kad gamtotvarkos plano tikslas &ndash; nustatyti (patikslinti) tvarkomų objektų apsaugos tikslus, apsaugos ir tvarkymo uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eili&scaron;kumą ir vertinimo kriterijus, įvertinant esamas problemas ir veiksnius, darančius poveikį gamtotvarkos planų objektams. Tikslinės programos tikslas &ndash; nustatyti tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus, kurių siekiama sprendžiant nustatytas problemas.</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Gamtotvarkos planų ir tikslinės tvarkymo programos užsakovas &ndash; Savivaldybės biudžeto įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Žaliųjų Ežerų g. 53, LT-08406 Vilnius, tel. (8 5) 272 9834 el.p.: info@pavilniai-verkiai.lt, interneto svetainė: www.pavilniai-verkiai.lt</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;Rengimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lė&scaron;omis.</p> <p style="text-align: justify;">Rengėjas &ndash; Lietuvos gamtos fondas, Algirdo 22-3, LT-03218 Vilnius, tel. (8 5) 2310700. Už gamtotvarkos planų ir tikslinės tvarkymo programos rengimą atsakingas asmuo: Remigijus Karpu&scaron;ka, tel. 8 684 63709, el.pa&scaron;tas: remigijus.k@glis.lt</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp; Kviečiame aktyviai dalyvauti strateginio planavimo dokumentų rengime.</p> <p style="line-height: 1.38; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-indent: 36pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Cambria; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><img class="image" src="http://www.glis.lt/image.php?id=1451" border="0" height="78" style="vertical-align: text-bottom; border: 0px;" /></span></p> <div><span style="font-size: 12pt; font-family: Cambria; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span></div> Wed, 18 Apr 2018 15:33:33 GMT Projekto „Iššūkis aplinkosaugai priimtas“ metu sukurti mokomieji filmukai apie aplinkosauginių projektų vykdymą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=594 <p><span> </span></p> <p style="line-height: 1.2; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Lietuvos gamtos fondo ir partnerių projekto &bdquo;</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-style: italic; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Enviromental challenge accepted</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">&ldquo; (&bdquo;I&scaron;&scaron;ūkis aplinkosaugai priimtas&ldquo;) metu buvo sukurti mokomieji filmukai, skirti visiems, vykdantiems aplinkosauginius projektus. Juose nagrinėjami visiems projektų vykdytojams i&scaron;kylantys klausimai: kaip identifikuoti aktualią problemą? Kaip rasti būdus, problemai spręsti ir i&scaron;sikelti projekto tikslus? Kaip rasti tinkamus partnerius? Ir nemažiau svarbu &ndash; kaip įvertinti pasiektus rezultatus, kaip pristatyti juos visuomenei?</span></p> <p style="line-height: 1.2; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span></p> <p style="line-height: 1.2; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Savo patirtimi projektų vykdymo srityje dalinasi visų filmukų kūrime dalyvavusių &scaron;alių aplinkosaugininkai. Tai portugalai (Ecoclubes </span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-style: italic; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Portugal)</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">, projekto metu apsodinę nebenaudojamą sąvartyną medžiais, estai (Estijos gamtos fondas), organizavę stovyklą ypač reto moliusko &ndash; gėlavandenės perluotės (</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-style: italic; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Margaritifera margaritifera) </span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">buveinių atkūrimui, čekai (</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-style: italic; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Youth and Environment Europe</span><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">), organizavę Europos jaunimo aplinkosauginių iniciatyvų konkursą. Projekto koordinatorius (Latvijos gamtos fondas) vykdė retų rū&scaron;ių stebėseną bei kėlė inkilus pelėdiniams pauk&scaron;čiams. Lietuvoje &scaron;io projekto metu buvo vykdomi Vie&scaron;vilės upelio tyrimai bei edukacinės veiklos vietinei bendruomenei. </span></p> <p style="line-height: 1.2; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span></p> <p style="line-height: 1.2; margin-top: 0pt; margin-bottom: 0pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kviečiame pasižiūrėti filmukus ir pradėti vykdyti ar patobulinti jau vykdomus aplinkosauginius projektus! </span></p> <div style="text-align: center;"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> <object style="width: 350px; height: 225px;" width="350" height="225" data="http://www.youtube.com/v/lAUBcXdQRVg" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/lAUBcXdQRVg" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/lAUBcXdQRVg" /> </object> </span></div> <div style="text-align: center;"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> <object style="width: 350px; height: 225px;" width="350" height="225" data="http://www.youtube.com/v/2Qbthyy686U" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/2Qbthyy686U" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/2Qbthyy686U" /> </object> </span></div> <div style="text-align: center;"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> <object style="width: 350px; height: 225px;" width="350" height="225" data="http://www.youtube.com/v/W-l9i95x6Kw" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/W-l9i95x6Kw" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/W-l9i95x6Kw" /> </object> </span></div> <div style="text-align: center;"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> <object style="width: 350px; height: 225px;" width="350" height="225" data="http://www.youtube.com/v/_3eHFsi84oU" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/_3eHFsi84oU" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/_3eHFsi84oU" /> </object> </span></div> <div style="text-align: center;"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; font-variant-numeric: normal; font-variant-east-asian: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> <object style="width: 350px; height: 225px;" width="350" height="225" data="http://www.youtube.com/v/MKCT8JsRlm0" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/MKCT8JsRlm0" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/MKCT8JsRlm0" /> </object> </span></div> Mon, 16 Apr 2018 12:22:33 GMT Sengirės ir klimato kaita http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=593 <p style="text-align: justify;">Dar mokykloje esame i&scaron;mokę, kad mi&scaron;kai yra planetos plaučiai. Medžiai kaip ir kiti augalai naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir i&scaron;skiria deguonį. Jei prie&scaron; dvide&scaron;imt metų didžiausias mi&scaron;kų &bdquo;nuopelnas&ldquo; buvo deguonies i&scaron;skyrimas, tai &scaron;iandien, kartu su klimato kaitos mažinimo svarba auga ir mi&scaron;kų kaip anglį kaupiančios ekosistemos vaidmuo.</p> <p style="text-align: justify;">Bendraudamas su mi&scaron;kų ūkio sektoriaus specialistais dažnai i&scaron;girstu, kad geriausiai anglį kaupia jauni medynai, o seni brandą pasiekę medžiai mažai teprisideda prie klimato kaitos mažinimo. Keista, tačiau mano, kaip mi&scaron;kų ekologo dirbančio su senais medynais žinios yra kiek kitokios. &Scaron;iame straipsnyje pabandysiu apžvelgti pagrindinius tyrimus susijusius su sengirių dalyvavimu anglies cikle, jų vaidmeniu stabilizuojant klimatą.</p> <h3><span style="text-decoration: underline;">Ką sako &scaron;iuolaikinis mokslas apie sengirių vaidmenį klimatui?</span></h3> <p style="text-align: justify;">Apibendrinant daugelį publikacijų galima teigti, kad sengirės yra gerokai svarbesnės anglies kaupėjos nei jauni mi&scaron;kai ar greitai augančių medžių plantacijos. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirma, prie&scaron;ingai nei manyta prie&scaron; 50 metų, medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada kai jų augimas yra intensyviausias. Antra, anglis yra fiksuojama ne tik medžio kamienuose, &nbsp;bet ir mi&scaron;ko paklotėje. Trečia, i&scaron;kirtus brandų medyną ir atsodinus jį jaunais medžiais atpalaiduojama daug daugiau anglies nei lieka užfiksuota statybinėje medienoje, balduose ar popieriuje. Bet apie viską i&scaron; pradžių.</p> <h3><span style="text-decoration: underline;">1970 m. <em>Mi&scaron;kai absorbuoja anglies dvideginį tol kol pasiekia brandą</em><em>&nbsp;</em></span></h3> <p style="text-align: justify;">Vienas įtakingiausių 20 a. ekologų E. P. Odumas 1969 m. pristatė ekosistemų vystymosi strategiją, pagal kurią kiekviena ekosistema juda link pusiausvyros ar balanso. Ji pereidama eilę tarpinių stadijų vystosi link galutinio tikslo &ndash; stabilios klimaksinės ekosistemos. Teorija tapo plačiai pripažinta, ypač dėl to, kad gebėjo paai&scaron;kinti natūralios gamtos pusiausvyrą, kuri nuo neatmenamų laikų buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.</p> <p style="text-align: justify;">Pagal &scaron;ią teoriją mi&scaron;kų ekosistemai pasiekus balansą ar klimaksą jos anglies dvideginio sunaudojimas ir i&scaron;metimas tampa artimas nuliui. Medžių ir kitų augalų augimui sunaudojamas anglies dvideginio kiekis tampa beveik toks pat kaip i&scaron;siskiriantis atgal į atmosferą i&scaron; yrančių nuokritų ar virtuolių. Pagal &scaron;ią teoriją teiginiai, kad tik jauni ir pribręstantys mi&scaron;kai kaupia anglį yra teisingi. Tik tiek, kad pati teorija pasirodė neteisinga.</p> <p style="text-align: justify;">E.P. Odumo modelis buvo teorinis, o daugėjant stebėjimų darėsi ai&scaron;ku, kad, nors ekosistemos juda link pusiausvyros, jos pasiekti ilgam nepavyksta.&nbsp; 21 a. pradžioje jau yra sukaupta pakankamai duomenų, kurie rodo, kad įvairios pažaidos, katastrofiniai įvykiai neleidžia ekosistemoms pasiekti pusiausvyros. Kitaip tariant, jei nėra pusiausvyros,&nbsp; ekosistema nuolatos vystosi, o vystymuisi reikalingi i&scaron;tekliai, mi&scaron;kų atveju vienas jų - anglies dvideginis.</p> <h3 style="text-align: justify;"><span style="text-decoration: underline;">Ar brandūs medžiai dalyvauja anglies dvideginio kaupime?</span></h3> <p style="text-align: justify;">Taip dalyvauja. 20 a. vidurio tyrimai rodė jauni medžiai tai daro daug geriau, tačiau &scaron;iandien yra publikuota begalė mokslinių straipsnių įrodančių brandžių medžių svarbą kaupiant atmosferoje esantį anglies dvideginį. Ko gero svarbiausias, Stephenson&rsquo;o ir kolegų prestižiniame mokslo žurnale <em>Nature</em> 2014 m. publikuotas straipsnis &bdquo;Didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja&ldquo; &nbsp;(Rate of tree carbon accumulation increases continuously with tree size). Straipsnyje apžvelgiami iki tol vykdyti pana&scaron;ūs tyrimai ir pateikiami duomenys apie skirtingose klimatinėse juostose augančių daugiau nei&nbsp; 670 tūkst. medžių, kurie priklauso 403 rū&scaron;ims, masės pokyčio stebėjimus. &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Pagrindinė tyrėjų i&scaron;vada &ndash; kuo&nbsp; medis didesnis &ndash; tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia. &bdquo;Ir taip yra beveik visur Žemėje kur buvo daryti tyrimai&ldquo; &ndash; teigia publikacijos autorius. 97 proc. rū&scaron;ių didžiausią masės prieaugį turėjo didžiausi tos rū&scaron;ies medžiai. JAV Vakarinėje dalyje esančioje sengirėje didesnio nei 100 cm diametro medžiai sudarė 6 proc. nuo sklype augančių medžių skaičiaus, tačiau jų masės prieaugis buvo 33 proc.</p> <p style="text-align: justify;">Tai i&scaron; pricipo patvirtina ir kitų mokslininkų publikuotus tyrimus. Pavyzdžiui, Hamburgo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai Pietų Amerikos mi&scaron;kuose parodė, kad 70 proc. anglies esančios medžio kamiene yra sukaupiama antroje medžio gyvenimo pusėje. Mokslininkai tyrė 3 skirtingas medžių rū&scaron;is kurių amžius buvo nuo 84 iki 255 metų.</p> <p style="text-align: justify;">Tyrėjai patvirtino, kad senų medžių gyvybiniai procesai yra lėtesni, tačiau jie tai kompensuoja turėdami daug daugiau lapų nei jauni medžiai ir turėdami daug didesnį kamieno plotą kuriame gali auginti medieną.</p> <p style="text-align: justify;">Edinburgo Universiteto mi&scaron;kų ekologas M. Mencuccini teigia, kad Stephenson&rsquo;o ir kolegų tyrimo rezultatai gali padėti i&scaron;spręsti prie&scaron;taravimus dėl brandžių medynų svarbos klimatui: &bdquo;Jauni medžiai auga santykinai greičiau, pavyzdžiui jiems reikia mažiau laiko tam, kad užaugti dvigubai didesniems, tačiau vertinant absoliutų prieaugį kilogramais, senieji medžiai jį turi daug didesnį.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, brandūs medžiai yra svarbūs ne tik mi&scaron;kų biologinės įvairovės apsaugai, jie vaidina ir svarbų vaidmenį kaupiant anglį.</p> <h3><span style="text-decoration: underline;">Anglį kaupia ne tik kamienai</span></h3> <p style="text-align: justify;">Mi&scaron;kuose anglies dvideginis patenka į medžius, kitus augalus, kerpes. Tačiau jiems žūvant patenka į mi&scaron;ko paklotę ir dirvožemį, kur gali būti ilgam užrakintas. Kiek anglies bus sukaupta paklotėje priklauso nuo geografinės platumos ir nuo augimvietės.</p> <p style="text-align: justify;">Mi&scaron;kai esantys ties pusiauju beveik nekaupia anglies paklotėje, nes viskas kas nukrenta greit perdirbama grybų ir kitų skaidytojų, tuo tarpu regionuose kur gruntas kurį laiką į&scaron;ąla, dalis nuokritose esančios anglies yra ilgam pa&scaron;alinama ir anglies ciklo. Mi&scaron;kuose augančiuose amžino į&scaron;alo zonose paklotėje gali būti sukaupta daugiau anglies nei pačiame medyne. &Scaron;ylant klimatui anglis kartu su metanu gali atsipalaiduoti taip dar labiau prisidedant prie klimato kaitos.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiausiai anglies sukaupiama pelkinėse mi&scaron;ko augimvietėse, ypač ten kur vyksta aktyvūs pelkėdaros procesai. Tokiose vietose dėl vykstančių anaerobinių procesų anglis ilgam pa&scaron;alinama i&scaron; anglis ciklo. Kodėl gi tai svarbu kalbant apie sengires?</p> <h3><span style="text-decoration: underline;">Anglies absorbcija ir mi&scaron;kų ūkis</span></h3> <p style="text-align: justify;">Pasaulio gamtos fondo duomenimis mi&scaron;kų naikinimas lemia maždaug 20 proc. žmogaus sukeltų anglies dvideginio emisijų. Tuo&nbsp; pat metu mažėjantys mi&scaron;kų plotai lemia menkstantį mi&scaron;kų gebėjimą vykdyti fotosintezę ir kaupti anglį. Vienas sprendimo būdų &ndash; didinti mi&scaron;kų plotus ar sodinti greitai augančių medžių plantacijas. Vis dėl to, naujai įveisti mi&scaron;kai neprilygsta seniesiems sukiaupiamos anglies kiekiais.&nbsp; Jei norime mi&scaron;kuose kauti daugiau anglies nepakanka vien tik didinti jų plotą. Ne mažiau svarbu ir medynų&nbsp; amžiaus struktūra. Brandžius medžius i&scaron;kirsti galima greitai, tačiau jiems atsirasti medyne reikia ilgo laiko tarpo.</p> <p style="text-align: justify;">Medienos industrijoje vis dar gajus mitas, kad i&scaron;kirtus senus medžius, ir jų vietoje pasodinus jaunuolyną klimatui bus padarytas geras darbas. Jų teigimu medžiuose esanti anglis bus saugiai užrakinta įvairiuose medienos produktuose, o auganti nauja medžių karta toliau kaups atmosferos anglį. Tačiau, dideli medžiai kaupia daugiau anglies nei maži, o po kirtimų, dėl paklotės pažaidų ir pasikeitusių mikroklimatinių sąlygų, &scaron;iltnamio dujos atsipalaiduoja i&scaron; dirvos. Vienos seniausių Amerikos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų Sierros klubo (<em>Sierra Club</em>) duomenimis anglies praradimai dėl plyno kirtimo Kanados borealiniame regione naujos medžių kartos bus kompensuoti tik medžiams pasiekus 50-90 m. amžių. Kitaip tariant kirtimo žala klimatui bus daug didesnė nei nauda. Tos pačios organizacijos skaičiavimais Kanados mi&scaron;kų ūkis yra vienas didžiausių anglies dvideginio i&scaron;metėjų.</p> <p style="text-align: justify;">Dėl &scaron;ios priežasties didžiausios aplinkosauginės organizacijos pasisako, kad įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra i&scaron;saugoti egzistuojančius senus mi&scaron;kus, ypač žmogaus nepaliestas sengires, tiek atogražų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus mi&scaron;kus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems mi&scaron;kams prilygs tik po pusės amžiaus. &bdquo;Negalime pakeisti biosferoje senų medžių sodintais ir tikėtis tokių pat rezultatų kaip natūraliai i&scaron;sivysčiusioje ekosistemoje&ldquo; daro i&scaron;vadą Torah Kachur savo straipsnyje &bdquo;Kai medžiai sensta jų nauda klimatui auga&ldquo; (As trees age, their climate benefit grows).</p> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Danas Augutis, Žurnalas "Mi&scaron;kai", 2018 kovas</p> Wed, 07 Mar 2018 14:17:19 GMT Valstybės nesilaiko Baltijos jūros apsaugos susitarimų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=592 <p style="text-align: justify;"><strong>Net praėjus de&scaron;imtmečiui po Baltijos jūros veiksmų plano patvirtinimo, Baltijos jūros ekologinė būklė gerėja lėtai, o kai kuriais atvejais &ndash; net blogėja. &Scaron;iandien Pasaulio gamtos fondas (WWF) pristatė vertinimą, kuriame atskleidžiama, kad Baltijos jūrą supančios &scaron;alys nevykdo savo pažadų pasiekti gerą Baltijos ekologinę būklę iki 2021 metų.<br />&nbsp;<br />Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaitoje buvo vertinama Helsinkio konvenciją (HELCOM) pasira&scaron;iusių &scaron;alių pažanga įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą. Ataskaitoje matosi nepakankama pažanga įgyvendinant visas keturias veiksmų plano sritis &ndash; eutrofikacijos bei pavojingų medžiagų mažinimą, jūrinės veiklos gerinimą ir biologinės įvairovės apsaugą. I&scaron; 58 vertintų plano veiklų, tik trečdalis buvo įgyvendintos &scaron;iai dienai (t.y. 16 i&scaron; 58).</strong></p> <p style="text-align: justify;">Remiantis ataskaita, &scaron;alių pasiekimai įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą gana skiriasi. Pavyzdžiui, geriausiai pasirodžiusi &Scaron;vedija surinko - 11 balų, tuo tarpu prasčiausiai - Rusija surinkusi - 43 balus. Nežiūrint nevienodos skirtingų &scaron;alių pažangos, jau dabar ai&scaron;ku, kad nei viena i&scaron; devynių HELCOM &scaron;alių nesugebės laiku įgyvendinti veiksmų plano.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Baltijos jūros veiksmų planas, suderintas ir sutartas visų devynių Helsinkio konvencijos &scaron;alių, yra unikali galimybė kartu spręsti Baltijos jūros ekologines problemas&ldquo; &ndash; pažymėjo Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. &bdquo;Tačiau dabartinės pastangos yra nepakankamos tam, kad planas būtų įgyvendintas 2021 metais. Dar daug pastangų reikia įvairiose srityse, ypač mažinant eutrofikaciją ir invazinių rū&scaron;ių plitimą.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;alys pasiekė didžiausios pažangos mažindamos pavojingų medžiagų i&scaron;metimus, parengdamos jūrinių teritorijų planus arba saugodamas retas gyvūnų ir augalų rū&scaron;is. Taučiau, kitose srityse situacija kur kas prastesnė. Pavyzdžiui, įgyvendintas tik vienas i&scaron; trylikos numatytų veiksmų eutrofikacijos&nbsp; mažinimo srityje.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuva pagal Baltijos jūros veiksmų įgyvendinimo planą tarp devynių &scaron;alių atsidūrė penkta. Lietuva neblogai pasirodė&nbsp; (užimdama antrąją vietą tarp 9 vertintų &scaron;alių) pagal jūros biologinės įvairovės apsaugą, ypač pažymint, jog per paskutinius 3 metus buvo įsteigta daug saugomų jūrinių teritorijų, skirtų ypatingoms jūros dugno buveinėms ir jūrinių ančių žiemavietėms saugoti. &Scaron;iuo metu visos jūrinės saugomos teritorijos sudaro 1188 km<sup>2</sup> ir užima 18.2 % Lietuvos jūrinės teritorijos.&nbsp; &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Baltijos jūros veiksmų planui įgyvendinti dar liko trys metai. Taigi, reikia ne tik susiimti ir padaryti tai, kas neatlikta, bet ir pagerinti atskaitomybę apie veiksmų įgyvendinimą ir rezultatų monitoringo sistemą&ldquo; &ndash; pabrėžė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Daugiau informacijos i&scaron; Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo WWF vertinimo:</strong></p> <ul style="text-align: justify;"> <li>Helsinkio konvenciją pasira&scaron;ę 9 Baltijos jūros &scaron;alys patvirtino 2007 m. Baltijos jūros veiksmų planą, tačiau jo įgyvendinimui nepakankamai skyrė dėmesio ir resursų, todėl numatytos priemonės nėra laiku įgyvendinamos; </li> <li>&Scaron;vedija, įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą, padarė daugiausia pažangos, o Rusija - mažiausia. Tačiau visos 9 planą įgyvendinančios &scaron;alys atsilieka nuo numatyto grafiko ir dar daug darbų liko nepadaryti. Pavyzdžiui, tik viena&nbsp; i&scaron; 13 su eutrofikacija susijusi plano veiklų buvo nurodyta kaip jau įgyvendinta visose 9 &scaron;alyse;</li> <li>Su pavojingų medžiagų mažinimu geriausia tvarkosi Danija. Po jos seka Suomija, Lietuva ir Lenkija. Tačiau tik keturios i&scaron; visų numatytų de&scaron;imties veiklų yra pilnai įgyvendintos visose 9 Baltijos jūrą supančiose &scaron;alyse. </li> <li>Tik trečdalį (9 i&scaron; 26) gyvūnijos apsaugai skirtų veiksmų per paskutinius 5 metus įgyvendino visos 9 &scaron;alys. Pavyzdžiui,&nbsp; &scaron;alys pilnai paruo&scaron;ė&nbsp; ir patvirtino Baltijos nykstančios faunos ir floros rū&scaron;ių apsaugos planus ir pritaikė tarpsektorinius principus jūros teritorijų planavime. </li> <li>Iki 2013 m. &scaron;alys padarė gerą pažangą &ndash; įgyvendino beveik pusę su jūreivyste susijusių priemonių. Pavyzdžiui, įgyvendintos priemonės dėl nuotėkų vandenų &scaron;alinimo i&scaron; keleivinių laivų. &nbsp;Tačiau per pastaruosius 5 metus progresas, jūreivystės ir laivybos srityje gerinančių priemonių, sulėtėjo ir visoms veikloms (i&scaron;skyrus vieną) įgyvendinti &scaron;ioje srityje terminai jau praėjo. </li> </ul> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir Lietuvos&nbsp; gamtos fondas rekomenduoja</strong>:</p> <ul style="text-align: justify;"> <li>Daugiau dėmesio skirti azoto ir fosforo junginių, kaip maistinių elementų sukeliančių vidaus vandenų ir jūros eutrofikaciją, sumažinimui;</li> <li>Tinkamai įvertinti, susitarti dėl mažinimo priemonių ir jas suderintai įgyvendinti dėl daugybės &scaron;iuo metu netinkamai kontroliuojamų bei tvarkomų pavojingų medžiagų esančių buities priemonėse ir mūsų aplinkoje;</li> <li>Vertinat visos Baltijos jūros ekosistemos būklę daugiau dėmesio skirti jos gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir tarpusavio ekologinių ry&scaron;ių palaikymui;</li> <li>Daugiau dėmesio skirti su jūreivystės veiklomis susijusiais klausimais, ypač kovojant su jūromis plintančiomis invazinėmis ir svetimžemėmis rū&scaron;imis;</li> <li>Helsinkio komisijos &scaron;alys narės turėtų greičiau ir nuosekliau prane&scaron;ti apie Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo terminus ir pažangą;</li> <li>ES narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės politika labiau atsižvelgtų į Baltijos jūros ekologinius poreikius; </li> <li>Helsinkio konvencijos &scaron;alys narės turėtų intensyviau finansuoti Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimą;</li> </ul> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Faktai apie Baltijos apsaugos Helsinkio konvenciją</strong>:</p> <ul style="text-align: justify;"> <li>Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencija, HELCOM) buvo pasira&scaron;yta 1974 m. septynių Baltijos jūrą ribojančių valstybių. &Scaron;iandien Helsinkio konvencijos &scaron;alys apima 9 valstybes ir Europos Komisiją;</li> <li>2007 m. lapkritį HELCOM &scaron;alys patvirtino ir prisiėmė atsakomybę dėl Baltijos jūros veiksmų plano siekiant &bdquo;Sveikos Baltijos jūros ekosistemos su įvairiais subalansuotais biologinės įvairovės komponentais, lemiančiais gerą ekologinį statusą ir palaikančiais žmogi&scaron;kųjų, ekonominių ir socialinių veiklų darnią įvairovę&ldquo;. Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP) turi būti įgyvendintas iki 2021 metų. BJVP bus apsvarstytas HELCOM &scaron;alių ministrų posėdyje 2018 m. kovo 6 d. </li> </ul> <p style="text-align: justify;">&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Baltijos jūros veiksmų planą galite peržiūrėti ir <a href="https://drive.google.com/file/d/1q-O9L3GS7cumM5y3ScGx-rxtrRyYpGjB/view?usp=sharing">atsisiųsti čia.</a>&nbsp;</p> Tue, 06 Mar 2018 16:12:46 GMT Dalijimasis gerąja patirtimi nepaiso atstumo http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=591 <p style="text-align: justify;">Vasario 22 dieną Lietuvos gamtos fonde lankėsi studentai i&scaron;&nbsp; &nbsp;Japonijos Jokohamos universiteto. Studentų grupė atvykusi kartu su profesoriumi Masazumi Ao priklauso aplinkosauginėms studijų kryptims, todėl seminaro metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas plastiko ir mikroplastiko, klimato at&scaron;ilimo, oro tar&scaron;os bei <span style="text-align: justify;">žuvininkystės&nbsp;</span>problemoms ir, žinoma, visuomenės &scaron;vietimui. Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas, kartu su profesoriumi Masazumi Ao džiaugėsi galimybe bendradarbiauti ir dalintis patirtimi.</p> <p style="text-align: justify;">Susitikimo metu Lietuvos gamtos fondo atstovai pristatė savo organizacijos veiklą. Projekto <a href="http://www.glis.lt/?pid=170">&bdquo;Plastic Free Baltic&ldquo;</a> vadovė Indrė Čeidaitė papasakojo apie mikroplastiko ir plastiko problemas vandens ekosistemose bei jų poveikį aplinkai. Gamtos apsaugos ekspertas Leonas Jara&scaron;ius trumpai apžvelgė Lietuvos pelkių būklę ir atkūrimo patirtį bei pristatė &scaron;iuo metu įgyvendinamą klimato kaitos mažinimo projektą &bdquo;<a href="https://life-peat-restore.eu/en/">CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo;</a>. Seminaro dalyviai taip pat buvo supažindinti ir su tvariu Lietuvos žuvų i&scaron;teklių naudojimu. Gamtos apsaugos ekspertas Robertas Staponkus supažindino svečius su programa <a href="http://mobileapp.glis.lt/fiskguiden/">&bdquo;Žuvies gidas&ldquo;</a>, kurio pagalba vartotojai gali prisidėti prie atsakingo žuvie vartojimo.</p> <p style="text-align: left;">Studentų grupė dirbanti su atsakingu vartojimu pristatė savo vykdytą apklausą apie egzistuojančius sertifikatus, kurie yra naudojami tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. &Scaron;ią <a href="https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdv72mBKv6wu9IRgxC87oj14-_0DX3Jisnw3apLZZtwN5lLZg/viewform">apklausą </a>galite atlikti ir Jūs, taip prisidėsite prie apklausos duomenų.</p> <p style="text-align: justify;">Taip pat, su studentais diskutavome apie atliekų surinkimo ir &scaron;alinimo sistemas skirtingose &scaron;alyse, plastiko rū&scaron;iavimą bei plastiko gaminių, ypač plastikinių mai&scaron;elių, vartojimą &scaron;alyse. Diskusijų metu taip pat aptarėme galimus problemų sprendimo būdus, skirtumus tarp &scaron;alių bei dalinomes skirtinga patirti, kuri gali padėti ateityje sumažinti įvairių aplinkosauginių problemų mastą.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos</p> <ul style="text-align: justify;"> </ul> Thu, 22 Feb 2018 12:38:05 GMT Pūsčios pelkėje pirmieji savanoriški darbai http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=590 <p style="text-align: justify;">Vasario 9-10 dienomis Lietuvos gamtos fondas vykdydamas projektą &bdquo;LIFE PEAT restore Life 15 CCM/DE/ 000138&ldquo; CO<sub>2 </sub>emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; organizavo talką Pūsčios telmologinio draustinio būklei pagerinti. Talkos laikas pasirinktas neatsitiktinai, mat prie&scaron; savaitę pasaulis minėjo pasaulinę pelkių dieną. Nusistovėję žiemi&scaron;ki orai talkos dalyviams leido patekti į tankiai grioviais i&scaron;vagotas tvarkytinas pelkės vietas.</p> <p style="text-align: justify;">Pūsčios telmologinis draustinis &ndash; viena i&scaron; minėto projekto teritorijų, kurioje įvairių gamtotvarkos darbų pagalba bus atkuriamas pažeistų pelkių hidrologinis režimas, o kartu ir sumažinamas &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimas į atmosferą. Atkūrus natūralų pelkių hidrologinį režimą, sustabdomi durpių klodo mineralizacijos procesai ir tokiu būdu susidaro sąlygos aktyviai pelkėdarai formuotis. Be to, atmosferoje esantis anglies dvideginis yra įjungiamas į biologinius ciklus ir ilgam laikui kaupiamas durpių klode. Todėl pelkių apsauga ir atkūrimas yra svarbi klimato kaitos mažinimo strategijos dalis, kurios pagrindinė užduotis yra mažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą. Atkuriant pelkes svarbu ne tik patvenkti senąją sausinamųjų griovių sistemą, bet ir pa&scaron;alinti per pastaruosius de&scaron;imtmečius įsigalėjusią sumedėjusių augalų dangą. Pažeistas pelkes apaugę medžiai i&scaron;gariną &scaron;iom ekosistemom taip reikalingą vandenį bei trukdo įgyvendinti tolimesnius gamtotvarkos darbus. Būtent &scaron;iuo tikslu talkos dalyviai pasitelkę krūmapjoves bei grandininius pjūklus, pjovė menkaverčius beržų ir pu&scaron;ų jaunuolynus.</p> <p style="text-align: justify;">Talkos branduolį sudarė Lietuvos gamtos fondo kolektyvas, tačiau buvo ir savanorių i&scaron; Gamtos tyrimų centro, studentų gamtininkų mokslinės draugijos bei Lietuvos gamtos fondo <em>Facebook</em> paskyros sekėjų. Penkiolika talkos dalyvių pasidarbavo i&scaron; peties. I&scaron; viso i&scaron;kirsta apie 2,5 ha mi&scaron;ku apaugusios pelkės. Atvertas pelkinis kra&scaron;tovaizdis ne tik palengvins tolimesnius gamtotvarkos darbus, bet ir bus daug patrauklesnis retiems mūsų kra&scaron;to sparnuočiams. Nukirstos &scaron;akos buvo tvarkingai sudėtos į sausinamuosius griovius, kur ilgainiui taps puikiu substratu pelkinėms samanoms įsikurti.</p> <p style="text-align: justify;">Renginio data ir gerų darbų gamtai iniciatyva buvo puiki proga paiminėti artėjantį Lietuvos nepriklausomybės &scaron;imtmetį. Keldami Trispalvę talkos dalyviai sveikino Lietuvą ir linkėjo džiaugtis unikalia mūsų kra&scaron;to gamta.</p> <p style="text-align: justify;">Trumpą video reportažą apie talkoje nuveiktus darbus rasite <span style="text-decoration: underline;"><a href="https://www.youtube.com/watch?v=n-pdkQ5RBXw&amp;t=47s">čia.</a></span></p> Wed, 14 Feb 2018 09:48:23 GMT Aukštumalos pelkėje žygiu paminėta Pasaulinė pelkių diena http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=589 <p style="color: #000000; font-family: Tahoma, Arial, Helvetica, sans-serif; text-align: justify;">Pelkių dienos proga, kuri pasaulyje &scaron;venčiama vasario 2 dieną, Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos gamtos fondu suorganizavo žygį į Auk&scaron;tumalos pelkėje.&nbsp;</p> <div style="color: #000000; font-family: Tahoma, Arial, Helvetica, sans-serif; text-align: justify;"><br />Pelkių žygyje, vasario 3 dieną, sulaukėme 133 dalyvių, kurie nepraleido progos savo akimis pamatyti unikalią Auk&scaron;tumalos auk&scaron;tapelkę. Sąlygos žygiui nebuvo pačios geriausios, nes pelkės nebuvo sukaustęs rimtesnis &scaron;altukas, todėl &scaron;iemet dalyviai brido po gausiai vandens prisipildžiusią pelkę. Žygeiviai i&scaron; anksto buvo įspėti avėti ilgus guminius botus ir pasirūpinti atsarginiais rūbais. Laimei, dauguma dalyvių paklausė organizatorių patarimo, nes buvo ne vienas ki&scaron;telėjęs koją giliau vandenin.</div> <div style="color: #000000; font-family: Tahoma, Arial, Helvetica, sans-serif; text-align: justify;"><br />Po registracijos žygio dalyviai buvo suskirstyti į keturis būrelius, maždaug po 30 žmonių, kuriuos po pelkę vedžiojo Nemuno deltos regioninio parko bei Lietuvos gamtos fondo specialistai.&nbsp;</div> <div style="color: #000000; font-family: Tahoma, Arial, Helvetica, sans-serif; text-align: justify;"><br />Žygio vedliai dalyviams aprodė 2011 metų gaisro nudegintą beržyną, kuriame tuo metu i&scaron;degė 265 ha pelkės ploto. Dalyviai žygiuodami pelke i&scaron;vydo gausybę mažų ežerėlių, kuriais Auk&scaron;tumalos pelkė yra turtingiausia Lietuvoje, ir net turėjo galimybę viename i&scaron; jų paragauti vandens. Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 300 ežerėlių - antrinės kilmės vandens telkinių, kurie yra Vakarų Lietuvos auk&scaron;tapelkėms būdingas bruožas. Susipažino ir su kitais i&scaron;skirtiniais &scaron;io unikalaus kra&scaron;tovaizdžio bruožais.&nbsp;<br /><br />Žygeiviai per pelkę nuklampojo apie 8 kilometrus. Sugrįžę i&scaron; pelkės dalyviai buvo su&scaron;ildyti kar&scaron;ta arbata, o Lietuvos &scaron;imtmečio proga vai&scaron;inami cepelinais bei &scaron;iupiniu. Pasistiprinę ir padiskutavę, susitarėme susitikti ir kitais metais.&nbsp;</div> <div style="color: #000000; font-family: Tahoma, Arial, Helvetica, sans-serif; text-align: justify;">Žygio akimirkas rasite Lietuvos gamtos fondo Facebook <a href="https://www.facebook.com/Lietuvos-Gamtos-Fondas-96101993245/">paskyroje</a>&nbsp;ir Nemuno deltos regioninio&nbsp; parko <a href="http://www.nemunodelta.lt/?read=28317">tinklapyje</a>.</div> Tue, 06 Feb 2018 14:07:57 GMT Informacija apie pradedamus rengti BAST „Kauno ąžuolynas“ ir BAST „Neries upės šlaitas ties Verkiais“ gamtotvarkos planus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=588 <p>Vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos apra&scaron;u informuojame, kad pradedamas rengti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijos &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir Vilniaus miesto savivaldybėje, Verkių regioninio parko teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijos &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planai. &Scaron;ių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau &ndash; BAST) ribos pateikiamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre <a href="https://stk.am.lt/">https://stk.am.lt</a>.</p> <p><strong>BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planai</strong> &ndash; strateginio planavimo dokumentai, kuriuose įvertinta ir apibūdinta &scaron;ių teritorijų ekologinė būklė, kra&scaron;tovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatyti teritorijų tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lė&scaron;os ir vykdytojai, reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai.<strong>&nbsp;</strong></p> <p><strong>Gamtotvarkos planų tikslai</strong> &ndash; įvertinus gamtotvarkos planų objektams poveikį darančius veiksnius ir esamas problemas nustatyti BAST &bdquo;Kauno ąžuolyno&ldquo; ir &bdquo;Neries upės &scaron;laito ties Verkiais&ldquo; tvarkomų objektų apsaugos tikslus, apsaugos ir tvarkymo uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eili&scaron;kumą ir vertinimo kriterijus.</p> <p><strong>Projektavimo pagrindas ir finansavimas </strong>&ndash; BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planas rengiamas Lietuvos gamtos fondui bendradarbiaujant su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio &scaron;vietimo centru, Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos zoologijos sodu įgyvendinant projektą &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; (LIFE16 NAT/LT/000701).&nbsp; Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai.</p> <p><strong>Darbų terminai</strong> &ndash; 2018-01-16 &ndash; 2018-09-30</p> <p><strong>Rengėjas </strong>&ndash; Lietuvos gamtos fondas, Algirdo 22&ndash;3, LT-03218 Vilnius, tel. (8 5) 2310700, el.pa&scaron;tas: osmoderma@glis.lt, interneto tinklapio adresas: www.glis.lt. www.osmoderma.lt</p> <p><strong>Dėl papildomos informacijos</strong> kreipkitės į gamtotvarkos planų rengėją nurodytais kontaktais.</p> <p><strong>Pasiūlymus </strong>dėl rengiamų strateginio planavimo dokumentų galima teikti gamtotvarkos planų rengėjui nurodytais kontaktais. Kvietimai į pirminių BAST &bdquo;Kauno ąžuolynas&ldquo; ir BAST &bdquo;Neries upės &scaron;laitas ties Verkiais&ldquo; gamtotvarkos planų sprendinių pristatymą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms bus skelbiamas vėliau.</p> <p>&nbsp;</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1440" border="0" /></p> Mon, 15 Jan 2018 15:22:40 GMT Padėkime išgyventi europiniui unguriui! http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=587 <p style="text-align: justify;">Ungurys (<em>Anguilla anguilla</em>) yra sena ir unikali žuvų rū&scaron;is. Fosilijos leidžia spręsti, kad unguriai jau gyvuoja daugiau nei 70 milijonų metų. Vis dėlto, nors unguriai i&scaron;gyveno dinozaurų laikus ir net Europos ledynmečius, kai dabartinės buveinės buvo užklotos &scaron;imtų metrų storio ledu, &scaron;iuo metu jiems kilo grėsmė i&scaron;nykti.</p> <p style="text-align: justify;">Ungurys yra įra&scaron;ytas į IUCN (angl. International Union for Conservation of Nature , liet. Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga) ir HELCOM (liet. Helsinkio komisija) Raudonąsias knygas kaip grėsmingai nykstanti (CR) rū&scaron;is, nes vertinant paskutinių trijų kartų laikotarpį į Europą sugrįžtančių ungurių kiekis sumažėjo net 97 %.</p> <p style="text-align: justify;">Be to, ungurių nepavyksta dirbtinai veisti žuvininkystės ūkiuose, nes iki &scaron;iol nėra sukurta jų veisimo technologija. Visi žuvininkystės ūkiuose auginami unguriai kažkada buvo sugauti laisvėje ir ūkiuose yra tik paauginami iki verslinio dydžio.</p> <p style="text-align: justify;">Baltijos jūros regionas unguriams yra ypač svarbus, nes unguriai čia užauga dideli ir dažniausiai yra moteri&scaron;kos lyties individai, nuo kurių ir priklauso bendra populiacijos būklė. Deja, Žuvininkystės Ministrų Tarybos susitikime gruodžio 12-13d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl ungurių žvejybos draudimo buvo atmestas. Vietoj to ungurių žvejyba bus sustabdyta tik&nbsp;3&nbsp;mėnesių laikotarpiui nuo&nbsp;2018 rugsėjo&nbsp;1 d. iki 2019 sausio.&nbsp;&Scaron;is ribojimas gerokai prasilenkia su mokslininkų i&scaron; Tarptautines jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis, kurie jau&nbsp;14 m. i&scaron; eilės siūlo uždrausti bet kokią ungurių žvejybą ir sumažinti rū&scaron;iai i&scaron;kilusią i&scaron;nykimo riziką.</p> <p style="text-align: justify;">Kaip vartotojai, mes turime galimybę padaryti tai, ko nesugeba politikai. Nepirkdami ungurio, mes prisidėtume prie &scaron;ios fantasti&scaron;kos žuvų atsistatymo, suteikdami jiems galimybę netrikdomiems pasiekti ner&scaron;tavietes ir pasidauginti.</p> <p style="text-align: center;"> <object style="width: 500px; height: 350px;" width="500" height="350" data="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" type="application/x-shockwave-flash"> <param name="data" value="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" /> <param name="src" value="http://www.youtube.com/v/8Zcsp3dYsxg" /> </object> </p> Mon, 11 Dec 2017 11:37:18 GMT Sveikiname iniciatyvą sertifikuoti privačius miškus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=585 <p>V&Scaron;į "Darnūs mi&scaron;kai" i&scaron;platino prane&scaron;imą spaudai, kuriame informavo, kad įstaigai pavyko sertifikuoti daugiau nei 30 tūkst. ha privačių mi&scaron;kų.&nbsp; Nors valstybiniai mi&scaron;kai Lietuvoje sertifikuoti jau daugiau nei 10 metų, tačiau privatūs savininkai savo mi&scaron;kų sertifikuoti neskubėjo. Sveikiname "Darnius mi&scaron;kus" pradėjus &scaron;ią iniciatyvą.</p> <p>Lietuvos gamtos fondas, kaip ir daugelis kitų aplinkosauginių organizacijų palaiko mi&scaron;kų tvarkymo sertifikavimą pagal FSC. &Scaron;iuo metu FSC sertifikavimas yra vienintelis pripažįstamas didžiausių aplinkosauginių organizacijų, kaip gebantis įrodyti, kad sertifikuoti mi&scaron;kai tvarkomi atsakingai.</p> <p>Žemiau pateikiame V&scaron;Į "Darnūs mi&scaron;kai" i&scaron;platintą prane&scaron;imą spaudai.</p> <p>&nbsp;</p> <p><strong>Sertifikavimas suvienijo Lietuvos privačių mi&scaron;kų savininkus</strong></p> <p>Didžiausia iki &scaron;iol privačių mi&scaron;ko savininkų grupė &scaron;. m. spalio mėn. gavo patvirtinimą, kad jų valdomi daugiau nei 31 000 ha mi&scaron;kų atitinka griežčiausius FSC sertifikavimo reikalavimus. Grupė pasirinko FSC sertifikavimą dėl kelių priežasčių:</p> <p>- didėjant visuomenės ir vartotojų atsakingumui ir rūpinimusi gamta, FSC sertifikuotos medienos poreikis sparčiai auga;</p> <p>- įmonėms, perkančioms medieną, FSC sertifikatas dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją;</p> <p>- didžioji dalis privačių mi&scaron;kų valdų Lietuvoje yra nesertifikuotos. Tai tam tikrais atvejais riboja medienos pardavimą, ypač stambiems klientams;</p> <p>- FSC mi&scaron;kų tvarkymo sertifikatas yra vienintelis pripažįstamas visų pasaulio aplinkosauginių organizacijų, kaip užtikrinantis atsakingą mi&scaron;kų tvarkymą, įskaitant ir darbų saugą atliekant medienos ruo&scaron;os darbus.</p> <p>Pastebėtina, kad visos Lietuvos mi&scaron;kų urėdijos yra FSC sertifikuotos jau daugiau nei de&scaron;imtmetį.</p> <p>Susibūrusi mi&scaron;ko savininkų grupė yra administruojama V&scaron;Į &bdquo;Darnūs mi&scaron;kai&ldquo;. 2017 m. spalio 13 d. įmonei buvo i&scaron;duotas FSC mi&scaron;kų tvarkymo sertifikatas. &Scaron;iuo metu grupė jungia net 73 atskirus mi&scaron;ko savininkus. Grupinis mi&scaron;kų sertifikavimas ženkliai sumažina sertifikavimo ka&scaron;tus. Dažnu atveju tai yra dvigubai pigesnė alternatyva nei siekti atskiro mi&scaron;kų tvarkymo sertifikato. Be to, tai yra para&scaron;čiausias ir efektyviausias būdas mi&scaron;ko savininkui sertifikuoti savo mi&scaron;ko valdą, nes visa administravimo na&scaron;ta yra perkeliama grupės valdytojui. Prie grupės gali jungtis net ir mažiausią mi&scaron;kų valdą turintis savininkas.</p> <p>V&scaron;Į &bdquo;Darnūs mi&scaron;kai&ldquo; sertifikuotos grupės atsiradimas yra svarbus žingsnis Lietuvos privačių mi&scaron;kų istorijoje, kuris suteiks privatiems mi&scaron;ko savininkams platesnes galimybes parduodant medieną, o ją perkančioms įmonėms įsigyti žaliavą i&scaron; atsakingai tvarkomų mi&scaron;kų.</p> Mon, 27 Nov 2017 11:42:17 GMT