Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Parodos „Ekologika 2017” lankytojai sužinojo, kad mikroplastiko yra net Neryje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=584 <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="-webkit-text-stroke-width: initial; text-align: justify;">Apie grėsmes gamtai, kurias sukelia produktų su mikroplastiku vartojimas, lapkričio pradžioje pasakojome parodos &bdquo;Ekologika 2017&rdquo; lankytojams. Paroda kasmet į sutraukia tūkstančius atsakingu vartojimu ir ekologija besidominčių lankytojų. Lietuvos gamtos fondas parodoje pristatė visame pasaulyje vis daugiau nerimo keliančią tar&scaron;os mikroplastiku problemą.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Lietuvos gamtos fondo stendo parodoje lankytojai turėjo progą savo akimis įsitikinti, kai mikroplastikų problema mums nėra tolima. Ji sukelia negrįžtamus pakitimus ne tik tolimų pasaulio vandenynų ekosistemose, bet ir visai &scaron;alia mūsų. Mikroplastiko dalelių Lietuvos gamtos fondo tyrėjai aptiko ir Neries vandenyje. Mikroskopu tyrinėdami Neries vandens mėginius, lankytojai patys galėjo stebėti jame plūduriuojančias mikroplastiko daleles.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Sužinoję apie problemos mastą bei aktualumą, lankytojai neliko nežinioje apie savo galimybes prisidėti prie &scaron;ios problemos sprendimo. Jiems pristatytas ne vienerius metus Lietuvos gamtos fondo kurtas produktų, kurių derėtų vengti dėl mikroplastikų, sąra&scaron;as.&nbsp; &Scaron;iame sąra&scaron;e nurodomi daugiau nei 700 Lietuvoje parduodamų produktų su mikroplastikais, jį galite rasti čia:&nbsp;<a href="https://drive.google.com/file/d/0B_3_OU-cdWUMTEpsSUZTR08zYkE/view"><span style="-webkit-font-kerning: none; color: #0000ff; -webkit-text-stroke-color: #0000ff;">https://drive.google.com/file/d/0B_3_OU-cdWUMTEpsSUZTR08zYkE/view</span></a>.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Tokių gaminių sudėtyje įvairūs plastiko ingredientai yra nurodomi skirtingais INCI pavadinimais, pavyzdžiui, polyethylene, acrylates copolymer ar nylon-12. Detalią informaciją apie skirtingas kosmetikos ir asmens higienos proiemonėse naudojamo plastiko rū&scaron;is parodos lankytojai galėjo rasti projekto &bdquo;Baltija be plastiko&ldquo; iniciatyva parengtose atmintinėse.&nbsp;</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Smalsiausius kvietėme sužinoti daugiau apie &scaron;ią problemą ir savo žinias pagilinti dalyvaujant nemokamuose internetiniuose kursuose &bdquo;Baltija be plastiko&ldquo;&nbsp; (<a href="https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/"><span style="-webkit-font-kerning: none; color: #0000ff; -webkit-text-stroke-color: #0000ff;">https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/</span></a>)</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Parodos metu bendravome ne tik su lankytojais, bet ir su parodos dalyviais. Diskutavome su pakuočių gamintojais bei bandėme rasti galimus kompromisus gaminant ir realizuojant produktus ir jų pakuotes. Džiaugiamės parodos dalyvių ir lankytojų žingeidumu, palaikymu bei kvietimais atvykti į jų darbovietės, mokyklas ar&nbsp; renginius.</span></p> <p style="margin-bottom: 10px; line-height: normal; font-family: 'Trebuchet MS'; color: #000000; -webkit-text-stroke-width: initial; -webkit-text-stroke-color: #000000;"><span style="font-kerning: none;">Lietuvos gamtos fondo informacija, BUND nuotrauka</span></p> Fri, 17 Nov 2017 22:49:29 GMT Apie ruonius Baltijos jūroje http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=583 <p><span> </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kokios grėsmės yra i&scaron;kilusios Baltijos jūroje gyvenantiems žinduoliams bei kaip efektyviai galima juos apsaugoti,</span><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> spalio 4-6 dienomis aptarta Geteburge vykusiame HELCOM Ruonių ekspertų grupės susitikime. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kaip viena labiausiai nerimą keliančių problemų susitikimo metu buvo įvardinta atsitiktinė jūrinių žinduolių ir pauk&scaron;čių priegauda, kai gyvūnai žūsta atsitiktinai įsipainioję į žvejų tinklus. Tai dažna problema Baltijos jūroje ir visos valstybės daugiau ar mažiau su ja susiduria. Nors gerais informavimo apie atsitiktinę priegaudą rezultatais pasidžiaugti negali daugelis valstybių, Lietuvoje &scaron;i situacija yra itin sudėtinga - apie &scaron;ias žūtis gaunama ypač mažai informacijos. Viena didžiausių problemų, kaip ir kitose &scaron;alyse, yra žvejų nepasitikėjimas esamais įstatymais arba vienareik&scaron;mi&scaron;kų įstatymų dėl atsakomybės už priegaudą nebuvimas. Žvejai nėra tikri, ar informavus instancijas apie atsitiktinę priegaudą nenukentės jų verslas. Daugelyje &scaron;alių yra labai ai&scaron;kūs reglamentai, padedantys apibrėžti, kokios atsakomybės laukia apie atsitiktinę priegaudą prane&scaron;usių žvejų, pabrėžiant, kad tokios atsakomybės prakti&scaron;kai nėra, todėl žvejai savanori&scaron;kai pristato žuvusius gyvūnus į atsakingas institucijas. Taip padedama geriau nustatyti, kiek i&scaron; tiesų gyvūnų žūsta tinkluose, kokios lyties ir amžiaus jie yra, taip pat daugeliu atveju atliekami skrodimai, kurių metu surenkami papildomi duomenys apie žuvusius gyvūnus. Tuomet, bendradarbiaujant skirtingų &scaron;alių mokslininkams, nustatoma bendra Baltijos jūros žinduolių populiacijos būklė. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Dažnai kyla klausimas, ką daryti, jei rastas stambus gyvūnas ir jo taip paprastai neįsikrausi į valtį? Tokiu atveju, pvz. Vokietijoje, atsakingos institucijos informuojamos ir savo priemonėmis nuplaukia į nurodytą vietą bei surenka kritusius gyvūnus, tokia veikla remiama ir ES &nbsp;fondų lė&scaron;omis.</span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">HELCOM ruonių ekspertų grupė yra nustačiusi kriterijus &ndash; indikatorius, kuriais remiantis galima nusakyti Baltijos jūros žinduolių būklę: individų gausumas ir paplitimas, reprodukcinis sėkmingumas bei &nbsp;mitybinė būklė. Susitikimo metu pristatyti duomenys leidžia manyti, kad visų Baltijos jūros žinduolių populiacijų augimas paskutiniais metais kinta mažai - gali būti, kad &nbsp;jos yra pasiekusios ribą. Pilkųjų ruonių, kurie sutinkami ir Lietuvos pajūryje, &scaron;iuo metu visoje Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 30 tūkst., Baltijos jūros pietuose gyvenančių paprastųjų ruonių &ndash; apie 8 tūkst., o Baltijos jūros &scaron;iaurėje paplitusių žieduotųjų ruonių yra apie 12 tūkst. Manoma, kad prie&scaron; 100 metų &scaron;ių žinduolių galėjo būti kur kas daugiau - &nbsp;apie 100 tūkst. individų visų trijų rū&scaron;ių kartu sudėjus. Tačiau nepaprastai i&scaron;sivysčius žvejybai, sugaunama daug žuvies &ndash; pagrindinio ruonių maisto. Baltijos jūros pakrantės, kuriose ruoniai galėdavo apsistoti poilsiui ir veisimuisi, dabar užstatytos miestais, uostais ir paverstos kurortinėmis zonomis. Baltijos jūra vis dar yra viena ne&scaron;variausių pasaulyje, todėl nenuostabu, kad ir joje gyvenančių gyvūnų sveikatos rodikliai yra prastesni. Daugelyje žuvusių žinduolių randamos įvairios organų patologijos: augliai, antinksčių padidėjimas, aortos i&scaron;platėjimas, riebaliniame ir kituose organuose susikaupę daug sunkiųjų metalų, riebalinis sluoksnis plonesnis nei kitose jūrose gyvenančių tų pačių rū&scaron;ių individų, jaunikliai čia gimsta mažesnio svorio. Visa tai byloja ne tik apie užter&scaron;tumą įvairiomis cheminėmis medžiagomis, maistinių resursų trūkumą, bet ir apie gyvūniams sukeliamas stresines situacijas (medžioklė, intensyvi žvejyba ir laivyba, &scaron;ylantis klimatas). &Scaron;iltėjant klimatui susidaro vis mažesni ir plonesni ledo sluoksniai, kurie ypač svarbūs i&scaron;skirtinai ant ledo besiveisiantiems žieduotiesiems ruoniams. Ledo sluoksniams plonėjant, patelės rečiau veisiasi arba atvesti jaunikliai dažniau žūsta. Ledas taip pat svarbus ir pilkiesiems ruoniams. Nustatyta, kad ant ledo gimę ir augę jaunikliai užauga stambesni ir sveikesni nei tuo pat metu sausumoje auginti.</span></p> <p><span> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 11pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Susitikime buvo aptartos ir pilkųjų ruonių valdymo priemonės Lietuvoje, buvo pristatytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro kūrimo planas bei supažindinta su dabar mokamomis i&scaron;mokomis žvejams už nuostolius dėl ruonių veiklos. Taip pat paai&scaron;kinta, kad žvejai yra skatinami naudoti ruoniams/pauk&scaron;čiams saugesnes priemones ir dėl to gauna kompensacijas. &nbsp;Nors apie valdymo planą, kokius turi Suomija, &Scaron;vedija, Danija, Estija, yra anksti kalbėti, tokios priemonės yra gera pradžia tikro jūrinių žinduolių valdymo plano Lietuvoje įgyvendinimui. </span></p> <p style="line-height: 1.3800000000000001; margin-top: 0pt; margin-bottom: 10pt; text-align: justify;" dir="ltr"><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Parengė Vaida Survilienė</span></p> <div><span style="font-size: 12pt; font-family: Calibri; color: #000000; background-color: transparent; font-variant-ligatures: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-position: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span></div> </span></p> <p>&nbsp;</p> Tue, 07 Nov 2017 09:10:14 GMT Kviečiame ūkininkus dalyvauti konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018” http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=582 <p><span style="text-align: justify;">Jau 9 metus Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis-partnerėmis kviečia Baltijos regiono žemdirbius dalyvauti Baltiją tausojančio ūkininko konkurse. Konkursu siekiama pavie&scaron;inti ūkininkavimo būdus, mažinančius ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, ir pagerbti ūkininkus, prisidedančius prie Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo.</span></p> <p style="text-align: justify;">Dalyvauti konkurse kviečiami ūkininkai, &scaron;eimos ūkiai, ūkininkų bendrovės, kooperatyvai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomos veiklos pobūdžio, tiek ekologi&scaron;kai ūkininkaujantys, tiek tradiciniai ūkiai. Svarbiausia, jog konkurso dalyvio veikla ūkyje prisidėtų prie vandens tar&scaron;os mažinimo arba kitaip mažintų ūkio poveikį aplinkai, tačiau pretenduoti į nugalėtojus gali ir kitokias, poveikį aplinkai mažinančias priemones taikantys ūkininkai. Konkursui tinkamų priemonių spektras platus, apimantis nuo amoniako garavimo i&scaron; mė&scaron;lidžių mažinimo iki biologinės įvairovės apsaugos. &Scaron;ios priemonės gali būti ūkininko sukurtos, i&scaron;bandytos ar pritaikytos, platesniu mastu, taip pat novatori&scaron;kos priemonės ar ūkininkavimo būdai, kurių pritaikymas platesniu mastu yra ateities klausimas. Teikti savo kandidatūrą ūkininkai gali patys, konkurso dalyvių gali pasiūlyti ir &scaron;alies ūkininkų organizacijos.</p> <p style="text-align: justify;">Iki &scaron;iol Lietuvos ūkininkai nėra laimėję regiono ūkininko nugalėtojo titulo. Nors gerų pavyzdžių ir ūkininkų mūsų &scaron;alyje netrūksta. Beveik visi 8 &scaron;alies nugalėtojai augina gyvulius, derindami&nbsp; aplinkos tausojimą bei ūkininkavimą. 2014 metų nugalėtoja ūkininkė Laura Mi&scaron;eikienė ne tik ūkininkauja ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje, bet&nbsp; yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) viceprezidentė. Laura įkūrė ekologinį ūkį Panemunės užliejamose pievose, kuriose laisvai gavosi įvairūs mėsiniai galvijai. &Scaron;ios pievos priskiriamose saugomoms &bdquo;Natura 2000&ldquo; teritorijoms.</p> <p style="text-align: justify;">Regioniniai &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2016&rdquo; konkurso laimėtojai i&scaron; Suomijos Markus Eerola ir Minna Sakki-Eerola įgyvendindami tikslius ir novatori&scaron;kus metodus palaiko puikią dirvožemio būklę ir sėkmingai valdo maistinių medžiagų srautus savo ekologi&scaron;kame pasėlių ūkyje Knehtil&auml;, Suomijoje. &bdquo;Laimėti nacionalinį konkurso etapą Suomijoje mums jau buvo didelė garbė -&nbsp; regiono laimėjimas yra tiesiog neįtikėtinas. Tai suteikia mums jėgų ir toliau dirbti; dalintis gerąja patirtimi ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis. Galų gale, bendradarbiavimas ir teigiamas požiūris yra svarbiausi siekiant tvaresnio žemės ūkio. " &ndash; savo įspūdžiais dalinosi 2016 metų laimėtojai.</p> <p style="text-align: justify;">Konkursas rengiamas dviem etapais, susidedančiais i&scaron; nacionalinio nugalėtojo atrankos ir regioninės atrankos. Nacionalinis&nbsp; nugalėtojas bus apdovanotas 1000 EUR piniginiu prizu, antros ir trečios vietos laimėtojai taip pat neliks nuskriausti. Regiono&nbsp; nugalėtoją i&scaron; 9 nacionalinių atrankų laimėtojų atrinks kompetentinga komisija. &bdquo;Baltijos ūkininkas&ldquo; laimės 10 000 eurų vertės piniginį prizą, o apdovanojimai vyks tarptautinėje konferencijoje.</p> <p style="text-align: justify;">Parai&scaron;kos priimamos iki kovo 20 d. (Žemės dienos). Konkurso dalyvio anketą, kriterijus ir kitą svarbią informacija rasite tinklalapyje&nbsp;<a href="https://www.baltijosukininkas.com/registracija">https://www.baltijosukininkas.com/registracija</a>. Kilus klausimams kreiptis į Lietuvos gamtos fondą Algirdo g. 22-3, Vilnius, Tel. 8 5 23 10 700 El. p.: indre.c@glis.lt arba nerijus.z@glis.lt</p> <p>Lietuvos gamtos fondo informacija</p> Mon, 16 Oct 2017 11:49:24 GMT Lietuvoje pradedamas vieno iš rečiausių visoje Europoje vabalų išsaugojimo projektas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=581 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Daugpilio universiteto Gamtos tyrimų ir aplinkosauginio &scaron;vietimo centru, Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos zoologijos sodu, pradeda įgyvendinti didžiąja dalimi Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo &bdquo;LIFE&ldquo; finansuojamą projektą &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; (LIFE16 NAT/LT/000701). Projektą taip pat finansuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;io projekto tikslinė rū&scaron;is &ndash; visoje Europoje labai retas ir griežtai saugomas, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rū&scaron;ių sąra&scaron;o (Lietuvos raudonoji knyga) 2 (V) kategoriją bei Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) II ir IV priedus įra&scaron;ytas niūriaspalvis auksavabalis (<em>Osmoderma eremita</em>). Tai įspūdingos i&scaron;vaizdos vabalas, kuris didžią savo gyvenimo dalį praleidžia brandžių lapuočių medžių viduje ir todėl tokių medžių būklė, gausa bei sąlygos migruoti tiek tarp pavienių medžių, tiek tarp jų grupių tiesiogiai susijusi su niūriaspalvio auksavabalio i&scaron;gyvenimo galimybėmis. &Scaron;is vabalas yra indikatorinė rū&scaron;is &ndash; sukūrus niūriaspalviui auksavabaliui palankias gyvenimo sąlygas pagerės sąlygos ir kitiems retiems nuo brandžių medžių priklausantiems organizmams: marmuriniui auksavabaliui (<em>Protaetia&nbsp;lugubris</em>, sin. <em>Liocola&nbsp;marmorata</em>), a&scaron;tuoniata&scaron;kiui auksavabaliui (<em>Gnorimus variabilis</em>), europiniui plačiaausiui (<em>Barbastella barbastellus</em>), didžiajai miegapelei (<em>Glis glis</em>), žvaigždėtajam pseudoskorpionui (<em>Anthrenochernes stellae</em>), krokiniui mink&scaron;teniui (<em>Hapalopilus croceus</em>), kurapkiniui storplučiui (<em>Xylobolus frustulatus</em>) ir kt.</p> <p style="text-align: justify;">Per keturis su puse projekto įgyvendinimo metų atlikus tikslinės rū&scaron;ies vabalui tinkamų buveinių tvarkymo darbus bei sukuriant jungiamuosius elementus ir laikinas buveines, bus sukurtas ekologinis tinklas, kurio branduoliais pasirinkta niūriaspalvio auksavabalio apsaugai i&scaron;skirtos Natura 2000 teritorijos Kauno ąžuolynas (LTKAU0020) ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais (LTVIN0012). &Scaron;is ekologinis tinklas taps tarptautinio Lietuvos &ndash; Latvijos ekologinio tinklo, kuriame bus nustatoma niūriaspalvio auksavabalio populiacijų fragmentacija ir atsiradusios spragos genetiniams mainams tarp sub-populiacijų, dalimi. Taip pat bus vykdomas niūriaspalvio auksavabalio populiacijų atkūrimas sutvarkytose istorinėse &scaron;io vabalo radavietėse, o pritaikant &scaron;iuolaikines technologijas bus tobulinami ir optimizuojami &scaron;io vabalo stebėsenos metodai.</p> <p style="text-align: justify;">Projekto metu i&scaron;skirtinis dėmesys bus skiriamas ir visuomenės gamtosauginiam &scaron;vietimui. Tam bus parengta ir i&scaron;leista mokomoji medžiaga, organizuojami vie&scaron;i renginiai, Kauno ąžuolyne įkurtas pažintinis takas, projekto vietose pastatyti informaciniai stendai, projektas ir jo metu gyvendinamų veiklų reik&scaron;mė pristatoma žiniasklaidoje bei projekto internetiniame tinklalapyje.</p> <p style="text-align: justify;">Siekiant įgyti naujos niūriaspalvio auksavabalio ir jų buveinių apsaugos patirties bei pasidalinti jau sukauptomis žiniomis su kitais ekspertais projekto komanda dalyvaus susitikimuose su kitų &scaron;alių ekspertais, seminaruose, mokomosiose i&scaron;vykose bei pasidalins įvairiuose leidiniuose, pvz., geros praktiko vadove, medžių milžinų ir negyvos medienos tvarkymo gairėse, moksliniuose straipsniuose.</p> <p style="text-align: justify;">Projekto vertė &ndash; 1,378,000 EUR. Europos Komisija remia projektą skirdama 1,033,180 EUR finansavimą, LR Aplinkos ministerija &ndash; 316,940 EUR, projekto partneriai &ndash; 27,880 EUR.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau apie projektą ir jo eigą galite sužinoti apsilankę interneto svetainėje <a href="http://www.osmoderma.lt" target="_blank" title="www.osmoderma.lt">www.osmoderma.lt</a></p> Sat, 14 Oct 2017 16:54:39 GMT Klimato kaitos mažinimui startuoja naujas pelkių atkūrimo projektas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=580 <p style="text-align: justify;"><span style="line-height: 1.5em;">Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą i&scaron; pažeistųpelkių ir apleistų durpynų. 2016 metų rudenį startavęs projektas &bdquo;CO 2 emisijų sumažinimas atkuriantnusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; truks penkerius metus ir busįgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasauliniųanglies i&scaron;teklių. Dėl žemės ūkio, mi&scaron;kininkystės ir kitų ūkio &scaron;akų plėtros nuolat vykdomi &scaron;lapyniųsausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių i&scaron;teklių. Europoje &scaron;ie skaičiai dar labiaudrasti&scaron;ki. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos &scaron;lapynių &scaron;iuo metu yra prastos būklės.Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžini&scaron;ki &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų kiekiai. Kasmet i&scaron; pažeistų Lietuvos &scaron;lapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų angliesdvideginio, o tai sudaro labai reik&scaron;mingą mūsų &scaron;alies emisijų dalį. &Scaron;ie skaičiai tampa itin aktualūsbei&scaron;keičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą &scaron;iltnamio efektąsukeliančių dujų i&scaron;metamą kiekį sumažint net 80%.Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveiniųspektrą, todėl viena i&scaron; pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikytiją ateityje. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose visdar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne kąmažiau svarbi &scaron;io projekto užduotis yra i&scaron;mėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtąanglies dvideginio i&scaron;siskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti,kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų i&scaron;skiriamą kiekį. Todėl pritaikius &scaron;ią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų i&scaron;skiriaskirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkosdarbai padeda sumažint &scaron;ių dujų i&scaron;siskyrimą, o tuo pačiu ir &scaron;velninti klimato kaitą.Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatomaįgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5261,3 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5po visą &scaron;alį i&scaron;sibarsčiusias vietoves 316 ha plote: Scaharos, Plink&scaron;ių, Pusčios, Amalvos ir Auk&scaron;tumalosdurpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėmsvertybėms i&scaron;kilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių &ndash;sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos &scaron;alinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse busatliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai.Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimatokaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkiųapsaugos klausimais skatinimo. Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;siskyrimą i&scaron; pažeistų pelkių ir apleistų durpynų. Projektas &bdquo;CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumose&ldquo; truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasaulinių anglies i&scaron;teklių. Dėl žemės ūkio, mi&scaron;kininkystės ir kitų ūkio &scaron;akų plėtros nuolat vykdomi &scaron;lapynių sausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių i&scaron;teklių. Europoje &scaron;ie skaičiai dar labiau drasti&scaron;ki. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos &scaron;lapynių &scaron;iuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžini&scaron;ki &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Kasmet i&scaron; pažeistų Lietuvos &scaron;lapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro labai reik&scaron;mingą mūsų &scaron;alies emisijų dalį. &Scaron;ie skaičiai tampa itin aktualūs bei&scaron;keičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;metamą kiekį sumažint net 80%. Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveinių spektrą, todėl viena i&scaron; pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikyti ją ateityje. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose vis dar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne ką mažiau svarbi &scaron;io projekto užduotis yra i&scaron;mėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtą anglies dvideginio i&scaron;siskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų &scaron;iltnamio efektą sukeliančiųdujų i&scaron;skiriamą kiekį. Todėl pritaikius &scaron;ią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų i&scaron;skiria skirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkos darbai padeda sumažint &scaron;ių dujų i&scaron;siskyrimą, o tuo pačiu ir &scaron;velninti klimato kaitą. Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatoma įgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5300 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5 po visą &scaron;alį i&scaron;sibarsčiusias vietoves 465 ha plote: Scaharos, Plink&scaron;ių, Pusčios, Amalvos ir Auk&scaron;tumalos durpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėms vertybėms i&scaron;kilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių &ndash; sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos &scaron;alinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse bus atliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai. Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimato kaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkių apsaugos klausimais skatinimo.</span></p> Mon, 09 Oct 2017 15:45:03 GMT „Tyrėjų naktyje“ atraskite: kas telpa viename vandens laše? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=579 <p style="text-align: justify;">Ar žinojote, jog vienas upės, ežero ar jūros vandens la&scaron;as gali atskleisti, kas vyksta ne tik vandenyje bet ir sausumoje? &nbsp;Kaip manote, ką galime jame aptikti?</p> <p style="text-align: justify;">Pažiūrėję į vandens la&scaron;ą tikrai pamatysite didelė dumblių įvairovė, kuri kelia didelę nuostabą net ir mokslininkams. Dėl skirtingo mikroskopinių dumblių dydžio, kuris gali siekti nuo 0.5 mikrometrų iki kelių milimetrų, viename vandens la&scaron;e jų galima pamatyti kelis tūkstančius ar net daugiau. O dumblių įvairovė vandens telkinyje priklauso nuo ekosistemos būklės. Intensyvi žmogaus veikla įvairiose pramonės ir žemės ūkio srityse labai stipriai paveikė į vandens telkinius patenkančius azoto ir fosforo kiekius. O &scaron;ių elementų junginiai yra pagrindinis dumblių maistas. Kuomet &scaron;ių junginių vandenyje yra per daug dumbliai pradeda sparčiai daugintis, pasikeičia jų įvairovė ir kiekis.</p> <p style="text-align: justify;">Tačiau ne tik dumbliai gali atskleisti, kas vyksta vandens telkinyje. Didžioji dalis vandenyje gyvenančių organizmų yra prisitaikę gyventi tik tam tikromis sąlygomis. Tokie organizmai, kurie gali puikiai atspindėti vandens būklę vadinami bioindikatoriais arba bioindikatorinėmis rū&scaron;imis. &nbsp;Pavyzdžiui, apsiuvų bei ankstyvių lervos yra labai jautrios aplinkos tar&scaron;ai, todėl jos dažniausiai randamos &scaron;variuose vandens telkiniuose. Užter&scaron;tame ar blogos ekologinės būklės vandenyje dažniausiai galima rasti uodų ir musių lervas.</p> <p style="text-align: justify;">Gaila, bet vandenyje galime rasti ne tik gyvų organizmų, bet ir įvairių atliekų. Didžioji dalis, daugiau nei 80%, plastiko atliekų jūrose yra patekusios i&scaron; sausumoje esančių &scaron;altinių. Atlikus daug įvairių tyrimų mokslininkai mano, jog pavojingiausios plastiko atliekos &ndash; mikroplastikas.&nbsp; Mikroplastikas&nbsp; &ndash; mažos plastiko dalelės, kurios yra mažesnės nei 5 milimetrų ir didesnės nei 1 mikrometrų, dažniausiai pagamintos i&scaron; polietileno (PE) ar polipropileno (PP). Mikroplastiko dalelių galima aptikti asmeninės higienos ir kosmetikos produktuose, dažuose,&nbsp; jos taip pat susidaro yrant didelėms plastiko atliekoms ar skalbiant sintetinių audinių drabužius. &Scaron;ie plastiko fragmentai yra labai pavojingi vandens organizmams, o kartu su žuvimis, jūros gėrybėmis bei įvairiais produktais gali patekti ir į &nbsp;žmogaus organizmą.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, renginio metu mikroskopo pagalba pažvelgime į vandens la&scaron;ą i&scaron; arčiau ir pamatysime, ką jis gali mums atskleisti! Susipažinsite su dumbliai bei pamatysite kaip atrodo vos matomos mikroplastiko dalelės. &nbsp;Taip pat, galėsite apžiūrėti nedidelę bioindikatorinių organizmų kolekciją.</p> <p style="text-align: justify;">Laukiame visų &bdquo;Tyrėjų naktyje&ldquo; rugsėjo 29 dieną kavinėje &bdquo;Caffeine&ldquo; (Pilies g. 22)</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos apie renginį rasite:</p> <p style="text-align: justify;"><a href="http://tyrejunaktis.lt/listings/kas-telpa-vandens-lase/">http://tyrejunaktis.lt/listings/kas-telpa-vandens-lase/</a></p> Wed, 27 Sep 2017 15:11:02 GMT Perkamos durpynų hidrologinio režimo atkūrimo projektavimo paslaugos http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=578 <p>Lietuvos gamtos fondas skelbia mažos vertės pirkimą apklausos raštu būdu dėl Sacharos durpyno, Pūsčios telmologinio draustinio, Amalvos pelkės pietinės dalies hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų. Pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 00 min tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP&nbsp;IS. Ketinantys dalyvauti daugiau informacijos ras centriniame vie&scaron;ųjų pirkimų portale</p> <p><a href="https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-183787">https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-183787</a></p> <p>I&scaron;kilus klausimams kreiptis į Lietuvos gamtos fondo projektų vadovą - pirkimo organizatorių -&nbsp; Nerijų Zableckį, Algirdo 22-3, Vilnius, Telefonas /8 5 2310700, mobilus tel.: +37065620426, el. pa&scaron;tas:&nbsp;<a href="mailto:nerijus.z@glis.lt">nerijus.z@glis.lt</a></p> Wed, 13 Sep 2017 21:44:01 GMT Duokime unguriui šansą išlikti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=577 <p style="text-align: justify;">Europinio ungurio i&scaron;tekliai per paskutinius 30 metų sumažėjo drasti&scaron;kai &ndash; &scaron;iuo metu yra likę vos 5 proc. buvusių jų i&scaron;teklių. Esamos apsaugos priemonės yra neveiksmingos, todėl mokslininkai ir visuomeninės organizacijos nuolat ragina imtis efektyvių apsaugos priemonių. Lietuvos gamtos fondas pritaria praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktam pasiūlymui uždrausti ungurių žvejybą Baltijos jūroje bei ragina visas &scaron;alis nares uždrausti ungurių žvejybą nacionaliniuose vandenyse ir&nbsp;papildomai stiprinti ungurių apsaugą.</p> <p style="text-align: justify;">Verslinė ungurių žvejyba XX a. pabaigoje ir XXI a. Baltijos regione labai suintensyvėjo: vien Kur&scaron;ių mariose 1955-1975 m. kasmet buvo sugaunama po 200-480 t. ungurių. Prie&scaron; kelis de&scaron;imtmečius smarkiai sumažėjo į Europą i&scaron; ner&scaron;taviečių atplaukiančių jauniklių &ndash; stiklinių unguriukų. Pradžioje jų gerokai sumažėjo tik Baltijos jūros regione, tačiau jau 1980 m. visoje Europoje fiksuotas 90 proc. nuosmukis. Unguriui, kažkada buvusiam įprastam daugelyje Baltijos jūros regiono pakrančių, upių ir ežerų, &scaron;iuo metu yra i&scaron;kilusi grėsmė i&scaron;nykti. Tokiam katastrofi&scaron;kam populiacijos sumažėjimui visų pirmą įtakos turėjo pernelyg intensyvi žvejyba. Nykimą dar labiau paspartino ungurių parazitų i&scaron; Azijos paplitimas Europoje, buveinių nykimas, upių tvenkimas, vandens užter&scaron;tumas, klimato pokyčiai ungurių gimtojoje Sargaso jūroje.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iuo metu taikomos apsaugos priemonės yra nepakankamos, o ungurių būklė vis dar sparčiai blogėja. Todėl ICES (International Council for the Exploration of the Sea &ndash;&nbsp;Tarptautinė jūrų tyrimų taryba) siūlo imtis esminių priemonių unguriui apsaugoti nuo i&scaron;nykimo. Siekdama užtikrinti sėkmingą ungurių ner&scaron;tą tolimosiose jūrose, Europos Komisija pasiūlė uždrausti verslinę ir mėgėji&scaron;ką ungurių žvejybą Baltijos jūroje.</p> <p style="text-align: justify;"><em>&bdquo;&Scaron;is pasiūlymas teikia vilčių ir yra ai&scaron;kus ženklas i&scaron; Komisijos, kad būtina imtis griežtų sprendimų siekiant apsaugoti ungurį nuo i&scaron;nykimo &ldquo; sako Lietuvos gamtos fondo specialistas dr. Robertas Staponkus.</em></p> <p style="text-align: justify;">Nesivadovaudami mokslininkų teikiamomis rekomendacijomis, mes rizikuojame sąmoningai i&scaron;naikinti vieną i&scaron; vertingiausių žuvų rū&scaron;ių Baltijos jūros regione. Todėl Lietuvos gamtos fondas pritaria tokiom EK pasiūlytoms priemonėms. Vis dėlto, siekiant užkirsti kelią ungurių nykimui, turi būti imtasi gerokai visų įmanomų apsaugos priemonių. Ungurių žvejyba turi būti uždrausta ne vien Baltijos jūroje, bet ir likusios Europos bei &Scaron;iaurinės Afrikos vandenyse. Ungurių žvejybą būtina stabdyti tol, kol i&scaron;tekliai visi&scaron;kai atsikurs. Mes norime pabrėžti, kad nacionaliniu lygiu taip pat turi būti imtasi priemonių, kurios užtikrintų laisvus migracijos kelius tiek i&scaron; Sargaso jūros migruojančioms lervutėms tiek migruojantiems atgal į ner&scaron;tavietes unguriams:</p> <p style="text-align: justify;">&middot;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;žuvų pralaidų pritaikymas ungurių migracijai,</p> <p style="text-align: justify;">&middot;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;hidroelektrinių turbinų stabdymas ungurių migracijos laikotarpiu,</p> <p style="text-align: justify;">&middot;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;verslinės ungurių žvejybos stabdymas vidaus vandenyse.</p> <p style="text-align: justify;"><em>&ldquo;Mes raginame Lietuvos ir kitų Baltijos &scaron;alių vyriausybes atsižvelgti ES rekomendacijas dėl gamtinių i&scaron;teklių apsaugos bei laikytis žuvininkystę reglamentuojančių ES teisės aktų, kad Europiniam unguriui būtų duotas &scaron;ansas i&scaron;likti&ldquo; sako Lietuvos Gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.</em></p> <p style="text-align: justify;">Europinis ungurys yra sena ir unikali žuvų rū&scaron;is. Ji pradėjo formuotis dar prie&scaron; 3,5 milijonų metų, kuomet&nbsp; Pietų ir &Scaron;iaurės Amerikas atskyrė Panamos sąsiauris&nbsp; pradėjo formuotis dvi giminingos rū&scaron;ys &ndash; Europinis ir Amerikinis unguriai. Europinis ungurys ner&scaron;ia Sargaso jūroje už 5000-6000 km nuo mūsų krantų. Ten i&scaron; ikrų i&scaron;siritusios lervutės 2-3 metus yra ne&scaron;amos Golfo srovės kol&nbsp;pasiekia&nbsp;Europos krantus ir jau tada savaranki&scaron;kai plaukia į mūsų upes ir ežerus. Vidaus vandenyse praleidę 4-7 metus ir sukaupę pakankamai atsargiai vėl migruoja į savo tolimąsias ner&scaron;tavietes. I&scaron;gyvenusiam net Europos ledynmečius, kai dabartinės buveinės buvo užklotos &scaron;imtų metrų&nbsp; storio ledu, unguriui dabar kur kas didesnę grėsmę kelia beatodairi&scaron;ka žmogaus veikla.</p> <p>Daugiau informacijos:<br /> Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas</p> <p>Tel:&nbsp;<a href="tel:+370%20647%2081681" target="_blank">+370 647 81681</a></p> <p>Email:&nbsp;<a href="mailto:robertas.s@glis.lt" target="_blank">robertas.s@glis.lt</a></p> <p>Lietuvos gamtos fondo informacija. Sauliaus Kirvelos nuotrauka.</p> Tue, 05 Sep 2017 23:26:51 GMT Kviečiame dalyvauti kursuose „Baltija be plastiko“ http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=576 <p>Plastiko gaminiai ir jų naudojimas pavirto kasdienybe, o susidarančių atliekų kiekiai vis didėja.&nbsp; Tar&scaron;a plastiko atliekomis dažnai rėžia akį, tačiau ar žinojote, jog mus supančiose aplinkoje yra mažesnių nei mūsų raudonieji kraujo kūneliai plastiko dalelių?</p> <p>Norite sužinoti daugiau?</p> <p>Kviečiame visus, norinčius daugiau sužinoti apie plastiko ir mikroplastiko poveikį aplinkai bei žmogui, prisijungti prie nemokomų internetinių kursų &bdquo;Baltija be plastiko&ldquo;.</p> <p>&Scaron;iuose kursuose dėstytojai, Gdansko universiteto tyrėjai, specialistai atliekų srityje, gydytojas-onkologas bei ES reglamentų ir nuostatų konsultantas atskleis plastiko atliekų sukeliamas problemas bei būdus kaip jas sumažinti.</p> <p>Nuotoliniai kursai, kuriuos sudarys 7 teminiai moduliai, truks nuo 2017 rugsėjo 01 d. iki 2017 lapkričio 15 d.</p> <p><strong>Temos</strong>, kurios sudarys kursą apie jūrinių atliekų (<em>angl. marine litter; ML</em>) bei mikroplastiko (<em>anlg. microplastics; MP</em>) problemas:</p> <ol> <li>Bendra informacija apie jūrines atliekas ir mikroplastiką; &scaron;altiniai; tipai; cheminės medžiagos. Jūrinių atliekų ir mikroplastiko poveikis aplinkai, biologinei įvairovei, mitybos grandinei;</li> <li>Jūrinių atliekų valdymas, reglamentavimas, nacionalinė ir tarptautinė politika;</li> <li>Mikroplastiko dalelių pa&scaron;alinimo galimybės i&scaron; nuotekų bei vandens telkinių;</li> <li>Plastiko poveikis žmogaus sveikatai;</li> <li>Medžiagos galinčios pakeisti plastiką kosmetikos bei farmacijos produktuose;</li> <li>Būdai sustabdyti jūrinių atliekų ir mikroplastiko patekimą ir cirkuliaciją jūrose ir vandenynuose, būtini veiksmai, vartojimo modeliai. </li> <li>Atliekų &scaron;altinių atskyrimas</li> </ol> <p><strong>Teminių modulių komponentai:</strong></p> <ul> <li>1 minutės vaizdo įra&scaron;as - dėstytojo prisistatymas;</li> <li>10 ar kiek daugiau puslapių mokomoji medžiaga skaitymui;</li> <li>Papildomos priemonės, kurias pasirinkns dėstytojas;</li> <li>Glausta informacija paskaitos tema: vaizdo įra&scaron;ai, animaciniai filmai, filmai, pristatymai ir kita;</li> <li>Savaranki&scaron;kas testas;</li> <li>Trumpi namų darbai -&nbsp; kuo prakti&scaron;kesni ir ai&scaron;kesni.</li> </ul> <p>Dalyviai teminius modulius gali nagrinėti bet kokia tvarka. Galite pasirinkti, nuo kurių dalių pradėti, o kurias atlikti kurso pabaigoje!</p> <p>Registracija bei daugiau informacijos apie kursus:</p> <p><a href="https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/">https://ekoagora.pl/plastic-free-baltic-4/</a>&nbsp;</p> <p>Turite klausimų? Ra&scaron;ykite:&nbsp;<a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a></p> <p>Lietuvos gamtos fondo informacija. Pasaulio gamtos fondo (WWF) nuotrauka.</p> Fri, 01 Sep 2017 17:42:18 GMT Erasmus http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=575 Wed, 09 Aug 2017 22:10:44 GMT