Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Lietuvos gamtos fondas perka Kauno ąžuolyno medžių senolių tvarkymo paslaugas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=702 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti&nbsp; dar viename vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 62-ų ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų tvarkymo paslaugas&nbsp;<strong>Kauno ąžuolyne.</strong></p> <p>Pasiūlymus ir reikiamus dokumentus pra&scaron;ome pateikti iki&nbsp;&nbsp;<strong>2021-09-13&nbsp; 10.00 val</strong>. (Lietuvos Respublikos laiku) elektroniniu pa&scaron;tu&nbsp;<strong><a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a></strong></p> <p>Konkurso sąlygas galite rasti<a href="https://drive.google.com/file/d/1Zbnbz5Ii1UlpjDt71HcyWGvO5rMgfBb6/view?usp=sharing" target="_blank"> <strong>ČIA.&nbsp;</strong></a></p> <p>Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite <a href="https://www.google.com/maps/d/u/0/edit?mid=1iNCITGI_1z5k2x4QE-ykHt7Bhu0J29D3&amp;usp=sharing" target="_blank"><strong>ČIA.</strong></a></p> <p>Lietuvos gamtos fondas &scaron;imtamečių medžių priežiūros darbus pradėjo 2017-aisiais. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose &ndash; senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rū&scaron;ims. Tai &ndash; medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė suplei&scaron;ėjusi, jų lajose yra didelio diametro negyvų &scaron;akų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa pauk&scaron;čiai, &scaron;ik&scaron;nosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rū&scaron;ys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. &Scaron;ių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams. <br /><br /> Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rū&scaron;ių: Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynai, ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais. O tarp &scaron;ių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas i&scaron; 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.</p> <p>Dėl konkurso sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p.&nbsp;<a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a>&nbsp;ir Adelė Banelienė tel. 865474171, el. p. adele.b@<a href="http://glis.lt/" target="_blank">glis.lt</a></p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> Thu, 26 Aug 2021 14:47:20 GMT Lietuvos gamtos fondas perka 15-os vertingų ąžuolų priežiūros paslaugas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=701 <h3><span style="color: #58595b; font-family: Trebuchet, Helvetica, sans-serif;"><strong>Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, ap&scaron;viestumo gerinimas &ndash; tai tik keletas priemonių, kurias taiko Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistai, siekdami i&scaron;saugoti senuosius medžius įvairiose Lietuvos teritorijose. Kauno ąžuolyne jau pabaigtas pirmasis jaunų medžių, užgožiančių senuosius ąžuolus, &scaron;alinimo etapas. &Scaron;ių darbų tikslas &ndash; medžių senolių, daugiausia ąžuolų, taip pat &ndash; klevų ir liepų, ap&scaron;viestumo ir jų lajos būklės pagerinimas.</strong>&nbsp;Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti&nbsp; dar viename pirkime konkurso būdu, kuriuo siekiama įsigyti 15-os ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų tvarkymo paslaugas Kauno miesto mi&scaron;kuose, Kauno mieste ir Vilniaus rajone.</span></h3> <p><span style="color: #58595b; font-family: Trebuchet, Helvetica, sans-serif;"><br /></span></p> <p>Pasiūlymus ir reikiamus dokumentus iki&nbsp;&nbsp;<strong>2021-08-19&nbsp; 10.00 val</strong>. (Lietuvos Respublikos laiku) kviečiame siųsti elektroniniu pa&scaron;tu&nbsp;<strong><a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt<br /></a></strong></p> <h3><a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank"> <div id="_mcePaste" style="position: absolute; left: -10000px; top: 85px; width: 1px; height: 1px; overflow: hidden;">&Scaron;imtamečiai medžiai &ndash; svarbi retų organizmų buveinė</div> <div id="_mcePaste" style="position: absolute; left: -10000px; top: 85px; width: 1px; height: 1px; overflow: hidden;">2017 metais LGF ėmėsi &scaron;imtamečių medžių priežiūros darbų. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose &ndash; senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rū&scaron;ims. Tai &ndash; medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė suplei&scaron;ėjus, jų lajose yra didelio diametro negyvų &scaron;akų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa pauk&scaron;čiai, &scaron;ik&scaron;nosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rū&scaron;ys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. &Scaron;ių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams.</div> <div id="_mcePaste" style="position: absolute; left: -10000px; top: 85px; width: 1px; height: 1px; overflow: hidden;">Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rū&scaron;ių: Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynai, ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais. O tarp &scaron;ių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas i&scaron; 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.</div> </a></h3> <p><strong>&Scaron;imtamečiai medžiai &ndash; svarbi retų organizmų buveinė</strong></p> <p>2017 metais LGF ėmėsi &scaron;imtamečių medžių priežiūros darbų. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose &ndash; senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rū&scaron;ims. Tai &ndash; medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė suplei&scaron;ėjus, jų lajose yra didelio diametro negyvų &scaron;akų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa pauk&scaron;čiai, &scaron;ik&scaron;nosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rū&scaron;ys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. &Scaron;ių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams.<br /><br />Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rū&scaron;ių: Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynai, ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais. O tarp &scaron;ių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas i&scaron; 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.</p> <p><strong>Konkurso sąlygas galite rasti čia:</strong></p> <p><a href="https://drive.google.com/file/d/1QfsxsxytIRxKiJ8ykGwPT4ylUdcd2ygQ/view?usp=sharing" target="_blank">https://drive.google.com/file/d/1QfsxsxytIRxKiJ8ykGwPT4ylUdcd2ygQ/view?usp=sharing</a>&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p> <p>Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite čia:</p> <p><a href="https://www.google.com/maps/d/edit?mid=1-LlTDrtdy4f6fLcN3Ww8W5H_wy7YdYH0&amp;usp=sharing" target="_blank">https://www.google.com/maps/d/edit?mid=1-LlTDrtdy4f6fLcN3Ww8W5H_wy7YdYH0&amp;usp=sharing</a></p> <p>Taip pat dėl sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p.&nbsp;<a href="mailto:alvydas.g@glis.lt" target="_blank">alvydas.g@glis.lt</a>&nbsp;arba&nbsp;Gustina Vaicekauskienė&nbsp; tel. 8 682 15141, el. p.&nbsp;<a href="mailto:gustina.v@glis.lt" target="_blank">gustina.v@glis.lt</a>.</p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto tikslams įgyvendinti.</p> Thu, 22 Jul 2021 17:37:21 GMT Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojas – apie inovacijas, tvarumą ir simpatiją limuzinams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=700 <p style="text-align: justify;"><span style="font-weight: bold;">&bdquo;Tiek Lietuvos, tiek kitų &scaron;alių ūkininkus raginu aktyviau bendradarbiauti su mokslininkais&ldquo;, &ndash; sako Arūnas Rutkauskas, kurio su žmona Rasa Rutkauskiene vystoma limuzinų ferma pripažinta konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nugalėtoja. 2014 metais Kelmės rajone įkurto ūkio &scaron;eimininkai laimėjo 1000 eurų vertės prizą ir teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso etape, kuriame varžysis su kitų Baltijos regiono &scaron;alių nacionaliniais nugalėtojais. Ūkininkai neslepia, jog, nors tai ir ne Eurovizija ar Eurolyga, į atstovavimą Lietuvai žiūri rimtai ir stengsis čia kuo geriau pasirodyti, pasidalinti savo patirtimi ir pasisemti naujos. Na, o laukiant &scaron;io konkurso etapo, su A. Rutkausku kalbamės apie aplinkai draugi&scaron;ko ūkininkavimo džiaugsmus, keliamus i&scaron;&scaron;ūkius ir kadaise kilusį norą &bdquo;važinėtis limuzinais&rdquo;.</span></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo limuzinų fermą?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Mūsų limuzinų ferma &ndash; jaunas ūkis Žemaitijos pasienyje. Jau septynerius metus bandome auginti mėsinius galvijus. Sakau &bdquo;bandome&ldquo;, nes nežinau, ar viskas pasiseks &ndash; po 10-ies metų atsakysiu. &Scaron;iandien džiaugiamės rezultatais, gero ūkininkavimo būdo, gerų, ramių gyvulių pasirinkimu.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1789" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kaip kilo mintis auginti būtent limuzinus?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Dažnai duodu tokį palyginimą: vieni važinėja su &bdquo;Audi&ldquo;, kiti su &bdquo;Volkswagen&ldquo;, tai mes, matyt, su limuzinais norėjome važinėti. I&scaron; tiesų, &scaron;ia mintimi užkrėtė vienas ūkininkas i&scaron; Žemaitijos, i&scaron; Tel&scaron;ių, o prie&scaron; septynerius metus pavie&scaron;ėjus limuzinų tėvynėje Prancūzijoje &scaron;is virusas dar labiau i&scaron;sikerojo &ndash; tikrai nesigailime užsikrėtę.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kas paskatino rinktis ūkininkavimo metodus, kurie yra draugi&scaron;ki aplinkai? Kas motyvuoja tai daryti?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Turbūt sąmoningumas, noras turėti gerą rezultatą. Galime be galo &scaron;nekėti apie dirvos tausojimą, erozijos, tar&scaron;os mažinimą, bet turbūt teisingai ūkininkaudamas, priimdamas gerus technologinius sprendimus, pats pamatai rezultatą, ir tas rezultatas džiugina. Tai &ndash; darbo rezultatai: turime daugiau pa&scaron;aro, sveikesnius gyvulius, mūsų laukai tarnaus ne tik mums, bet ir vaikams. Tikimės ir jaučiame, kad vaikai eis mūsų pramintomis pėdomis, tad tai turbūt ir yra didžiausias paskatas rūpintis tvarumu.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1786" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ar galėtumėte i&scaron;skirti porą priemonių, inovacijų, kurias pritaikėte savo ūkyje?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Viena i&scaron; priemonių, kurią naudojame ne tik mes &ndash; tinkamas mė&scaron;lo apdorojimas tam tikrais preparatais, t. y.: mikroorganizmais arba jų kompozicijomis. &Scaron;iuo metu, nors ir gyvename Kaune, labiau jaučiamės kaimiečiai ir mė&scaron;lo kvapas mums nesukelia alergijos, bet yra smagu, kai matome apdoroto mė&scaron;lo duodamą rezultatą. Jis po pabuvimo tvarte ar lauke nesukaista, turi didelį azoto, fosforo, kalio ir kitų medžiagų kiekį &ndash; tai yra viena i&scaron; paskatų. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad įėję į savo fermą net ir su &scaron;ventiniais drabužiais neįsigersime nemalonių kvapų &ndash; tai imponuoja ir aplinkiniams. Mes nesame beariminės žemdirbystės &scaron;alininkai, tačiau, kaip pasakytų agronomai &ndash; labiau skutame nei ariame. Taisyklingai i&scaron;barstytą mė&scaron;lą ariame iki 15 centimetrų gylio, o vėliau gauname netgi dvigubą žolės derlių &ndash; tai turbūt ir byloja, kad mes elgiamės teisingai. Ūkis irgi yra verslas, tad jam, kaip ir bet kuriam kitam, labai svarbi vadyba, valdymas, tad bandom teisingai i&scaron;naudoti savo turimus žemės plotus: auk&scaron;tesnėse vietose esančias pievas naudojame lietingesniu laiku, o žemesnes &ndash; sausros metu. Galime pasidžiaugti, kad natūraliose pievose matome ne tik ki&scaron;kelį ar pauk&scaron;čiuką, bet, sakykime, ir tas gėles, kurias įprastai vaikai gali pamatyti tik vadovėlyje &ndash; turbūt tai taip pat byloja apie tai, kad elgiamės teisingai.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1788" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kokie didžiausi i&scaron;&scaron;ūkiai, su kuriais tenka susidurti? Kokius sunkumus reikia įveikti?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Gamta yra ir draugas, ir prie&scaron;as &ndash; kartais, kad ir ką bedarytum, gamta padaro savo. Ai&scaron;ku, verkti ne vieta, ne laikas ir niekam nepatariu, bet turbūt reikia pernelyg nesijaudinti dėl lietingo sezono, sausros, bandyti prisitaikyti. Didžiausias i&scaron;&scaron;ūkis &ndash; panaudojant savo ir kitų patirtį, pasitelkus turimus resursus, bandyti gauti norimą rezultatą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Grįžkime prie &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; konkurso: kaip sugalvojote čia dalyvauti ir kaip jaučiatės jį laimėję?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Kaip sakoma: mes pasitarėme ir a&scaron; nusprendžiau. Vieną dieną prisėdus prie kompiuterio internete pamačiau kvietimą dalyvauti ir nusprendžiau nebelaukti. Konkursą stebėdavau kaip žiūrovas, netgi pažinojau nugalėtojus, bet po septynerių metų ūkininkavimo turbūt jau buvo laikas pasirodyti, kas esame, ką darome. Kai sužinojome, jog nugalėjome, pradžioje buvo labai netikėta, po to sekė džiaugsmas. Dabar, kai žinome, kad teks atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso etape, nors tai nėra Eurovizija ar Eurolyga, bet vis tiek &ndash; įsipareigojimas, tad jaučiame atsakomybę.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1785" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Komisija, vertinusi pretendentų anketas, kaip vieną i&scaron; jūsų privalumų nurodė vykdomą edukacinę veiklą. Kodėl nusprendėte tuo užsiimti ir kodėl tai, jūsų nuomone, yra svarbu?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Kartais gyvenimas tiesiog pats viską sudėlioja į lentynas. Kadangi pats esu veterinarijos gydytojas, būdavo atvažiuojančių žmonių konsultacijoms dėl savo veiklos, po to buvau pakviestas dalyvauti savanori&scaron;koje gyvulininkystės programoje, su ja ir įsivažiavome. Ūkyje turime ir Kamerūno ožkyčių, ir ponių, kurie turbūt taip pat pritraukia lankytojus, esame dalyvavę projekte &bdquo;Atostogos kaime&ldquo; &ndash; turbūt esame tie žmonės, kurie nenori tiktai dirbti, bet ir nenori nedirbdami atostogauti. Reikia pasikalbėti, pasidalinti patirtimi, tad &scaron;vietėji&scaron;ka veikla atėjo savaime. Visuomet mielai priimame lankytojus: tiek tuos, kurie ateina žinių, tiek tuos, kurie ateina džiaugsmo. Būna, kad tikrai pusę dienos pra&scaron;nekame &bdquo;apie nieką&ldquo;, bet bendravimas visiems atne&scaron;a džiaugsmo.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1790" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Na, ir pabaigai, galbūt galėtumėte duoti patarimą tiems žmonėms, ūkininkams, kurie galvoja apie aplinkai draugi&scaron;ką ūkininkavimą, bet kol kas tam nepasiryžta? Ar paskatintumėte eiti &scaron;iuo keliu?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Tikrai taip. Mes, lietuviai, esame santūrūs, ramūs, bijome naujovių, bet tikrai siūlyčiau prisiminti, kad gyvenimas nestovi vietoje. Naudojame gamtos resursus, tad bandykime tai daryti racionaliai, o inovacijos yra ta dalis, kuri i&scaron;bandyta mokslo, pritaikyta praktikoje, ir eiliniam naudotojui gali duoti naudos. Taigi, tiek Lietuvos, tiek kitų &scaron;alių ūkininkus raginu aktyviau bendradarbiauti su mokslininkais. Galbūt po pirmųjų metų rezultatų ir nepamatysite, bet po dvejų&ndash;trejų tikrai džiaugsitės, kad pasukote ta, o ne kita linkme.</p> <p style="text-align: justify;"><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/58Gcv41X2lg" title="YouTube video player" width="560"></iframe></p> Wed, 21 Jul 2021 11:43:42 GMT Salantų užtvankos demontavimas: kodėl tai būtina ir kokių pokyčių galime laukti? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=699 <p style="text-align: justify;"><strong>Nevaržomai tekanti, pilna gyvybės upė &ndash; tokia labai greitai bus Salanto upė, kuri jau liepos mėnesį bus i&scaron;laisvinta i&scaron; užtvankos gniaužtų. Užtvankų demontavimas &ndash; užsienyje itin plačiai paplitusi aplinkosauginė priemonė, kuri leidžia atsigauti upės žuvims ir augalams. Apie Salantų užtvankos demontavimo projektą, jo eigą ir būsimus pokyčius kalbamės su Salantų regioninio parko direktoriumi Modestu &Scaron;ečkumi. </strong></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Jau greitai Salantuose bus nugriauta žuvų migracijai trukdanti užtvanka. Kaip ir kodėl nuspręsta imtis &scaron;ių veiksmų?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Apie Salantų miesto užtvankos problemas ir galimus jų sprendimų būdus pradėta kalbėti jau 2017-aisiais. Tų metų pavasarį Salantų regioninio parko lankytojų centre įvyko seminaras-diskusija &bdquo;La&scaron;i&scaron;inių žuvų migracijos kelių atidarymas Salanto upėje&ldquo;, kurioje prane&scaron;imus skaitė mokslininkai, istorikai, aplinkosaugos specialistai.&nbsp; Tais pačiais metais, gegužės 5 dieną, aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu&nbsp;patvirtintas&nbsp;<a href="https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4824cba0315d11e79f4996496b137f39?jfwid=32wf8muu" target="_blank">Vandenų srities plėtros 2017&ndash;2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas</a>, kuris nustato&nbsp;pagrindinius uždavinius ir priemones, kaip gerinti pavir&scaron;inių ir požeminių vandens telkinių būklę. Vienas i&scaron; uždavinių &scaron;iame veiksmų plane yra pagerinti žuvų migracijos sąlygas, o konkreti to priemonė &ndash; sudaryti sąlygas žuvų migracijai Salanto upėje ties Salantų miesto užtvanka.</p> <p style="text-align: justify;">Salanto upė ir jos intakai yra vienos svarbiausių &scaron;lakių ir margųjų upėtakių ner&scaron;taviečių vakarų Lietuvos regione, taip pat &scaron;ios upės ypač svarbios kitų rū&scaron;ių &ndash; upinių ir mažųjų nėgių, ovaliosios geldutės, paprastojo kūjagalvio &ndash; apsaugai. Salanto upės ir jo slėnio teritorijose yra įsteigti Salantų regioninio parko Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai draustiniai, valstybinis Minijos ichtiologinis draustinis bei &bdquo;Natura 2000&ldquo; buveinių apsaugai svarbi teritorija. &Scaron;ių saugomų teritorijų steigimo tikslais siekiama i&scaron;saugoti ir atkurti natūralius hidrogeodinaminius procesus bei užtikrinti jose saugomų rū&scaron;ių populiacijų gerą būklę.</p> <p style="text-align: justify;">Salantų miesto užtvanka blokuoja natūralų žuvų migracijos kelią link Salanto auk&scaron;tupio ir jo intakų. I&scaron; viso blokuojamas apie 46 kilometrų (kartu su visais intakais) ilgio upių ruožas auk&scaron;čiau Salantų miesto užtvankos, i&scaron; kurių 29 kilometrai yra ekosistemai vertingų rū&scaron;ių buveinės. Migruojančių žuvų rū&scaron;ys &scaron;iose buveinėse negali ner&scaron;ti dėl Salantų miesto užtvankos sukurto migracijos barjero. Be to, Salantų miesto užtvanka blogina Salanto upės ekologinę būklę. Siekiant i&scaron;spręsti Salantų užtvankos keliamas ekologines problemas, pati efektyviausia priemonė yra &scaron;ios užtvankos rekonstrukcija (pralaidos demontavimas), kurios metu atkurta laisva upės tėkmė užtikrins žuvų migracijos sąlygas, upės vientisumą, natūralią upės raidą bei gerą saugomų rū&scaron;ių populiacijų būklę.</p> <p style="text-align: justify;">Salantų užtvankos keliamai problemai siūlyta įvairių sprendimų. Pasitarimuose, susitikimuose su aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės, Salantų žvejų klubo, Salantų bendruomenės atstovais, mokslininkais vyko ilgos diskusijos dėl galimų alternatyvų. Projektavimo metu buvo ruo&scaron;iami keli scenarijai, tačiau po pasitarimų ir diskusijų buvo vienbalsiai nutarta rekonstruoti pralaidą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kodėl užtvankų griovimas yra labai svarbi aplinkosauginė priemonė?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Upėmis migruoja ne tik žuvys, bet ir vandens tėkmės ne&scaron;amos ir i&scaron;tirpusios įvairaus pobūdžio medžiagos. Kiekviena užtvanka upėje sustabdo natūralią upės tėkmę, todėl pažeidžiamas upės gyvybingumą lemiantys procesai, dėl to blogėja upės ekosistemos būklė, prastėja reofilinių (upės srovę mėgstančių) rū&scaron;ių buveinių būklė, pasikeičia upės vandens cheminė sudėtis, temperatūra.</p> <p style="text-align: justify;">Remiantis pasaulinės gerosios praktikos užtvankų demontavimo pavyzdžiais, pa&scaron;alinus užtvankas stebimas ypač spartus upių ekosistemų atsistatymas visame užtvankos paveiktame upės ruože, kuris apima ne tik tvenkinio teritoriją, bet ir žemiau bei auk&scaron;čiau esančias upės atkarpas. &Scaron;iose upėse ženkliai pagerėja buveinių kokybė, vandens cheminės ir fizikinės savybės bei sparčiai i&scaron;augęs praeivių žuvų kiekis.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Papasakokite apie būsimų darbų eigą ir etapus &ndash; kaip upė bus i&scaron;laisvinta i&scaron; užtvankos gniaužtų?<br /> <br /> </strong>Užtvankos demontavimo darbai bus pradėti nuo tvenkinio vandens lygio žeminimo, kartu bus pradėtas ir vertingų žuvų i&scaron;gaudymas bei perkėlimas į Tūzų tvenkinį. Baigus vandens lygio žeminimą, bus pradėti Salantų vandens pralaidos rekonstrukcijos darbai, kurių metu bus demontuota esama slenkstinė nuopila ir suformuota riedulių sraujymė. Atliekant vandens pralaidos demontavimo darbus, bus pradėti Salanto vagos atkūrimo darbai (įskaitant ir dirbtinio užutekio suformavimą), dugno nuosėdų i&scaron;valymo darbai žemutiniame bjefe bei kiti reljefo formavimo darbai, po kurių seks upės vagos tvirtinimo, dirbtinių ner&scaron;taviečių, &scaron;lapynės įrengimo bei teritorijos sutvarkymo ir baigiamieji statybvietės sutvarkymo darbai. Darbai planuojami pradėti jau liepos mėnesį.<strong>&nbsp;</strong></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kokių pokyčių galima tikėtis, kai užtvankos nebebus?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Atsižvelgiant į gerąją užsienio patirtį, tikimasi, kad atvėrus žuvų migracijos kelią bei laisvą upės tėkmę ties Salantų užtvanka, upėje auk&scaron;čiau užtvankos ženkliai pagausės iki &scaron;iol izoliuotos margųjų upėtakių, mažųjų nėgių ir ovaliųjų geldučių populiacijos, į naujas ner&scaron;tavietes sugrį&scaron; ner&scaron;ti &scaron;lakiai ir upinės nėgės. Taip pat tikimasi, kad pagerės visa upės ekosistemos būklė tiek žemiau, tiek auk&scaron;čiau Salantų užtvankos. Bus atstatyta pažeista ir sunaikinta Salanto upės vaga, tekės &scaron;varus vanduo, bus atkurtas Salanto upės kra&scaron;tovaizdis. Taip pat čia žvejoti galės tiek žvejai mėgėjai, tiek sportinės žūklės mėgėjai, atsiras nauja miestiečių maudymosi ir poilsio vieta, sutvarkyta upės pakrantės zona kitiems rekreaciniams poreikiams.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Tai &ndash; jau antroji griaunama užtvanka Lietuvoje, o užsienyje jų jau nugriauta &scaron;imtais. Gal turite pavyzdžių, kaip tokie darbai buvo atlikti užsienyje ir kokių rezultatų atne&scaron;ė?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Turbūt, kaip pavyzdį, būtų galima paminėti Estiją, kuri &scaron;iuo metu jau yra nugriovusi apie 120 užtvankų. Žuvų būklės gerinimo priemonių taikymas Estijoje įvairus: žuvų pralaidų konstrukcijos artimos natūraliai gamtiniai aplinkai, užtvankų demontavimas, vandens sraunumų formavimas, žuvų apylankos, baseinėlių tipo žuvitakiai, reti techniniai sprendimai: žuvų pakėlimas, žuvų migracijos stebėsenai reikalingų kamerų įrengimas. Vienas didžiausių Estijos projektų &ndash; Sindi užtvankos rekonstrukcija ir žuvų migracijos kelio atidarymas. &Scaron;i užtvanka buvo neįveikiama vandens gyvybei ir užkirto kelią 90 procentų į Pernu upės ner&scaron;tavietes migruojančių žuvų. Estijoje jau pirmais metais po &scaron;ių darbų stebimi ner&scaron;iantys &scaron;lakiai, upėtakiai ir žiobriai. Danijoje, demontavus hidroelektrinės užtvanką Gudena upėje, margųjų upėtakių populiacija auk&scaron;tupyje nuo 0 i&scaron;augo iki 5 individų viename upės metre, taip pat reik&scaron;mingai pagausėjo margųjų upėtakių populiacija žemiau demontuotos užtvankos.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Žmonėms dažnai sunku susitaikyti su pokyčiais, net jei jie yra būtini. Kaip miesto bendruomenė sutiko &scaron;ią žinią? Kokia naudą pajus salanti&scaron;kiai?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Noriu atkreipti dėmesį, jog tai &ndash; aplinkosauginis projektas, tačiau pasirenkant &scaron;į veiksmų planą buvo galvojama ir apie vietos žmones, todėl projekte numatytas pratakus užutėkis, kuriame bus galimos maudynės ir, prie&scaron;ingai nei dabar, vanduo bus &scaron;varus. Kaip ir visose normaliose bendruomenėse žmonės yra skirtingi ir turi savo nuomonę įvairiais klausimais &ndash; taip ir Salantuose. Dauguma vietos gyventojų neprie&scaron;tarauja, džiaugiasi, jog Salantai gražėja, yra tvarkomi. Dalis vietos gyventojų visi&scaron;kai nesidomi projektu ir jo veiklomis. Ir, žinoma, yra pavienių asmenų, kurie prie&scaron;tarauja ir neigia projektą, aktyviai skleidžia dezinformaciją, nepasidomėję ir neįsigilinę į patį projektą. Yra atvejų, kai niekuo dėtus, &scaron;alia užtvankos tvenkinio gyvenančius gyventojus gąsdina, neva, projekto metu bus viskas sugadinta, žmonės neturės daržų, bus i&scaron;arta. Tačiau noriu patikinti, jog tai visi&scaron;kai i&scaron; pir&scaron;to laužti gąsdinimai. &Scaron;io projekto vykdymą kuruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri labai griežtai ir tiksliai reglamentuoja projektų vykdymo veiklas, todėl visi&scaron;kai nėra pagrindo nerimauti.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kaip manote, ar ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai ateityje paseks Salantų pavyzdžiu?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Upių vientisumo atkūrimas ir užtvankų &scaron;alinimas atkuriant upių ekosistemų funkcionalumą žuvų migracijos kelius tampa ne tik Europos Sąjungos, bet ir vienu i&scaron; Lietuvos prioritetų.&nbsp;&Scaron;iemet gegužę Europos Komisija i&scaron;platino <a href="https://ec.europa.eu/environment/strategy/biodiversity-strategy-2030_en">komunikatą</a>, kuriame vienas i&scaron; pagrindinių ES įsipareigojimų iki 2030 m. yra &bdquo;atkurti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 kilometrų upių&ldquo;.&nbsp;Be to, &scaron;ios&nbsp;Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta: &bdquo;Skatinsime be&scaron;eimininkių ar savivaldybių nuosavybei priklausančių užtvankų i&scaron;montavimą, siekdami atkurti žuvų migracinius koridorius ir natūralias upių vagas&ldquo;, tad užtvankų i&scaron;montavimas pateikiamas kaip pagrindinė žuvų migracijos sąlygų gerinimo priemonė.<strong></strong></p> <p style="text-align: justify;">Nors užtvankų &scaron;alinimo progresas yra lėtas, bet Aplinkos ministerija &scaron;iuo metu rengia studiją apie užtvankų įvertinimą ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu, kurios metu bus vertinamos užtvankos, užtveriančios migruojančioms žuvims svarbias upes ir sudaromas užtvankų, kurias reikėtų nugriauti, sąra&scaron;as. &Scaron;ie pokyčiai susiję ir su tuo, kad Europos Sąjungos požiūriu užtvankų &scaron;alinimas yra labai svarbi priemonė, siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę ir atkurti nualintas ekosistemas. Europoje 2020 m. buvo pa&scaron;alinta 101 užtvanka, o vien Estijoje per keliolika metų buvo pa&scaron;alintos 120 užtvankų. Atsižvelgiant į tai, manyčiau, jog užtvankų demontavimo naudą ilgainiui pajus daugelis ir sieks atlyginti gamtai, o tuo pačiu ir žmogui, padarytą žalą. Tikiu, jog &scaron;iuo Salantų pavyzdžiu paseks ne vienas.</p> <p style="text-align: justify;">Noriu atkreipti dėmesį, kad Salantai nėra &scaron;iuo klausimu vieninteliai ar i&scaron;skirtiniai. Pernai Neries regioniniame parke buvo pa&scaron;alinta pirmoji Lietuvoje Bražuolės užtvanka, &scaron;iuo metu Anyk&scaron;čiuose &scaron;alinama nereikalinga ir funkcijos nebeatliekanti buvusi vandens malūno užtvanką ant Anyk&scaron;tos upės.</p> <p style="text-align: justify;">Pabaigoje turbūt reikėtų paminėti, kad moksliniai tyrimai &scaron;iuo klausimu jau senokai yra atliekami, todėl pagrįstų argumentų dėl užtvankų daromos žalos gamtai yra daugiau nei pakankamai.</p> Tue, 29 Jun 2021 11:50:09 GMT HELCOM susitikimas: Baltijos šalys atsisako didelių ambicijų, siekiant atkurti Baltijos jūrą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=698 <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;ie metai taps lemtingi Baltijos jūrai ir jos apsaugai &ndash; spalio mėnesį bus patvirtintas atnaujintas Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP). Tai &ndash; HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, siekiant užkirsti Baltijos jūros būklės prastėjimą iki 2030 metų.&nbsp; Visgi, praėjusią savaitę įvykusiame Baltijos &scaron;alių HELCOM delegacijų vadovų susitikime stigo ambicingų ir ryžtingų&nbsp; sprendimų. Koalicija &bdquo;Clean Baltic&ldquo;, kuriai priklauso Lietuvos gamtos fondas (LGF), kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) reikalauja konkrečių politinių tikslų, kad sulauktume Baltijos jūros būklės pagerėjimo. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos aktyviai dalyvavo BJVP atnaujinimo procese ir pateikė <a href="https://www.wwfbaltic.org/news/the-baltic-shadow-plan-for-the-future-of-the-baltic-sea/">&scaron;e&scaron;ėlinį BJVP planą</a> su rekomenduojamomis priemonėmis. Pastarosios apima ne tik pagrindines dabartiniame veiksmų plane nagrinėjamas temas (biologinę įvairovę, eutrofikaciją, pavojingas medžiagas, &scaron;iuk&scaron;les ir veiklą jūroje), bet taip pat ir kitas aktualias problemas: klimato kaitą, povandeninį triuk&scaron;mą ir jūros dugno trikdymą.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir i&scaron;vengti kritinių pasekmių, nei&scaron;vengiamai reikalingi kompromisai. Mūsų ekonominė gerovė priklauso nuo Baltijos jūros ekosistemų gyvybingumo. Baltijos jūros &scaron;alių nenoras ryžtingai siekti &scaron;io tikslo užkerta kelią Baltijos jūros atsigavimui ir regiono klestėjimui&ldquo;, &ndash; sako WWF Baltijos ekoregiono programos direktorė Ottilia Thoreson.</p> <p style="text-align: justify;">BJVP turi įspūdingą 200 priemonių sąra&scaron;ą, kuris turi būti įgyvendintas per ateinančius devynerius metus, kad būtų i&scaron;vengta tolesnio Baltijos jūros būklės blogėjimo. Tam tikri pamatuojami tikslai yra labai sveikintini: i&scaron;skirti 30% saugomų jūrų teritorijų visoje Baltijos jūroje ne vėliau kaip iki 2030 metų, o trečdalį jų padaryti griežtai saugomomis teritorijomis &ndash; paliktomis natūraliems gamtos procesams, taip pat &scaron;alys turės priimti teisi&scaron;kai įpareigojančias valdymo priemones &scaron;ioms teritorijoms. Kadangi eutrofikacija yra pagrindinė grėsmė visai Baltijos jūrai, nustatytos ai&scaron;kios nacionalinės i&scaron;leidžiamų į jūrą maistinių medžiagų ribos, kurios numato žymų&nbsp; tar&scaron;os sumažinimą iki 2027 metų.</p> <p style="text-align: justify;">Nepaisant to, bendri BJVP numatyti veiksmai nėra pakankami, trūksta savalaikių ryžtingų sprendimų, o dabar jie yra tiesiog būtini. Nepakanka nuolat atnaujinti BJVP priemones, nustatyti ir parengti gaires, įvertinti esamas programas ir atlikti pradinius tyrimus. Tai yra svarbu, tačiau tokie veiksmai savaime nepadės pasiekti geros Baltijos būklės iki 2030 metų. Net ir numatytas tikslas dėl norimos Baltijos jūros būklės yra priblo&scaron;kiamai mažas &ndash; siekti &bdquo;minimalios&ldquo; žalos ir trikdymo biologinei įvairovei, ekosistemai ir jūrų gyvūnijai, užuot įsipareigojus visi&scaron;kai eliminuoti žalingą žmogaus poveikį ir tar&scaron;ą.</p> <p style="text-align: justify;">Ateinantis de&scaron;imtmetis bus lemiamas. Dabar reikia imtis veiksmų, siekiant paremti pajūrio bendruomenes, padidinti atsparumą klimato pokyčiams ir užkirsti kelią gilėjančiai žuvų i&scaron;teklių ir negyvų zonų krizei mūsų jūroje.</p> Mon, 07 Jun 2021 12:53:14 GMT Pergalę konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas“ atnešė inovacijų taikymas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=697 <p style="text-align: justify;"><strong>&bdquo;Pradžioje labai nustebome ir tik po to jau pradėjome džiaugtis&ldquo;, &ndash; sako Arūnas Rutkauskas, paklaustas, kaip reagavo, kai sužinojo, jog komisija jo su žmona Rasa Rutkauskiene vystomą limuzinų fermą pripažino konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nugalėtoja. 2014 metais Kelmės rajone įkurto ūkio &scaron;eimininkai laimėjo 1000 eurų vertės prizą ir teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso etape, kuriame varžysis su kitų Baltijos regiono &scaron;alių nacionaliniais nugalėtojais. </strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iemet po metų pertraukos surengto konkurso tikslas &ndash; įvertinti ir apdovanoti tuos ūkininkus, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių, mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius &ndash; tuo pačiu ir į Baltijos jūrą. &Scaron;iuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje &scaron;io konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF).</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Apie konkursą sužinojome seniai, bet žmoną teko ilgai įkalbinėti &ndash; galbūt anksčiau jautėme, kad mūsų limuzinų ferma yra kūrimo procese, o dabar jau perėjome į tobulinimo etapą. Nors mūsų ūkio negalima pavadinti ekologi&scaron;ku, kurdami jį mokomės būtent i&scaron; tokių ūkių. Greta ūkininkavimo esu ir gydytojas, tad galbūt tai taip pat turėjo įtakos pasirinkimui ūkininkauti tvariai. Norint naudoti chemiją savo ūkyje, reikia nemažai žinių &ndash; man tikrai baisu, kai net į mažus kaimo ūkius atvažiuoja chemijos purk&scaron;tuvai. Mūsų ūkis vis dar plečiasi, tikslas &ndash; jį padidinti nuo 70 iki 150 hektarų, turėti 60 limuzinų mamų &ndash; i&scaron; to jau galėtų pragyventi keturių asmenų &scaron;eimyna. Norint ūkininkauti tvariai, reikia eksperimentuoti, nebijoti inovacijų. Galime tvirtai teigti, jog būtent i&scaron;bandytos naujovės atne&scaron;a tik gerąja prasme stebinančius rezultatus&ldquo;, &ndash; sako A. Rutkauskas.</p> <p style="text-align: justify;">Žemės ūkio ministro patarėjos ir konkurso komisijos narės Kristinos Simonaitytės nuomone, pergalę lėmė ūkyje taikomų priemonių visuma.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;is ūkis i&scaron;siskyrė taikomais i&scaron;ties inovatyviais aplinką tausojančiais metodais. Tai i&scaron; dalies taip pat prisidėjo ir prie auk&scaron;to balo, skirto už prie klimato kaitos &scaron;velninimo prisidedančias priemones. Vertinant dalyvius taip pat itin svarbu buvo ūkininkų noras dalintis sukaupta patirtimi. Džiugu, kad laimėjęs ūkis dalyvauja įvairiose &scaron;viečiamosiose veiklose ir renginiuose, kuriuose pasakoja apie savo inovatyvius ir aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkavimo metodus. Tad nauda &ndash; visai bendruomenei&rdquo;, &ndash; sako K. Simonaitytė.</p> <p style="text-align: justify;">Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje i&scaron; Baltijos regiono &scaron;alių. &Scaron;ios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 000 eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių &scaron;alių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;is ir pana&scaron;ūs konkursai padeda atkreipti dėmesį į sektinus pavyzdžius, į inovatyvius metodus bei apskritai pademonstruoja, jog ūkininkavimas, kuris yra draugi&scaron;kas aplinkai, yra ne tik įmanomas, bet ir naudingas tiek ūkininkui, tiek bendruomenei ir visuomenei. Labai svarbu dalintis gerąja patirtimi, o siekiantiems ūkininkauti tvariau &ndash; būti atviriems &scaron;ioms patirtims ir kitokiems požiūriams bei norėti mokytis&ldquo;, &ndash; pastebi K. Simonaitytė. Ji tikisi, kad konkurse nugalėjusių lietuvių &scaron;eimos idėjas įvertins ir kitų &scaron;alių ūkininkai.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau sužinoti apie konkursą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; ir sekti naujienas galite interneto puslapyje <a href="https://www.baltijosukininkas.com/">baltijosukininkas.com</a>.</p> Fri, 28 May 2021 11:20:37 GMT Atnaujintos gido „Nyksta žuvys“ rekomendacijos: ką rinktis ir ko atsisakyti? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=696 <p style="text-align: justify;"><strong>Rinktis žuvį atsakingai &ndash; tai ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir dėti savo indėlį į rū&scaron;ių i&scaron;saugojimą. Lietuvos gamtos fondas (LGF), bendradarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), siekia atkreipti dėmesį į žuvies rū&scaron;ių nykimo problemą ir &scaron;iandien vartotojams pristato atnaujintą sąmoningam vartotojui skirtą žuvies ir jūros gėrybių gidą &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Pasak Edmundo Greimo, LGF direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti &ndash; vyksta nuolatinis i&scaron;teklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rū&scaron;ių yra i&scaron;gaudomos vir&scaron;ijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rū&scaron;ių i&scaron;gaudytos tokiu mastu, jog vargu ar i&scaron;tekliai kada nors atsikurs &ndash; net visi&scaron;kai nutraukus žvejybą.</p> <p style="text-align: justify;">LGF paruo&scaron;tas ir atnaujintas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;, kurį rasite internete adresu <a href="https://nykstazuvys.lt/">nykstazuvys.lt</a>,&nbsp; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur &scaron;ios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ie&scaron;koti gausesnių ir atsakingai gaudomų rū&scaron;ių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rū&scaron;ių kaip, sakykime, jūros e&scaron;erio. &Scaron;ios žuvys auga lėtai, tad jų i&scaron;tekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto i&scaron;ner&scaron;usi. Rekomenduojama ie&scaron;koti vietinių gausių žuvų rū&scaron;ių, pavyzdžiui: karpių, Baltijos &scaron;protų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus &scaron;viežesnė ir kokybi&scaron;kesnė.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas ir atnaujintas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leidžia vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, padeda formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius&ldquo;, &ndash; pasakoja LGF ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Čia žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgyk&ldquo;, &bdquo;Pagalvok&ldquo; ir &bdquo;Atsisakyk&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Pasak R. Staponkaus, &scaron;įkart įvertinta gerokai daugiau vietovių nei iki &scaron;iol. Apibendrinant galima teigti, kad žuvų, kurių būklė buvo prasta, tokia ir i&scaron;liko. Kitų, dažniausiai mūsų rinkoje sutinkamų rū&scaron;ių, rekomendacijos nesikeitė arba griežtėjo.</p> <p style="text-align: justify;">Ekspertai i&scaron;skiria ir tokias žuvų rū&scaron;is, kurioms negresia i&scaron;nykimas &ndash; tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, &scaron;protai, silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys i&scaron; tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur i&scaron;tekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.</p> <p style="text-align: justify;">Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena i&scaron; i&scaron;eičių &ndash; pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, siekiant i&scaron;saugoti žuvies ir jūros gėrybių i&scaron;teklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu &ndash; taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.</p> Thu, 27 May 2021 12:32:22 GMT Klimato kaitos švelninimas: 16 mln. eurų nusausintoms pelkėms atkurti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=695 <p style="text-align: justify;"><strong>Klimato kaitos &scaron;velninimas &ndash; vienas prioritetinių nūdienos tikslų. Turbūt dar ne visi žino, kad nusausintų pelkių atkūrimas gali stipriai prisidėti klimato kaitos &scaron;velninimo. Būtent dėl to Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta 16 mln. eurų atkurti 8000 hektarų nusausintų pelkių. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Plane numatyta priemone siekiama sumažinti i&scaron; žemės ūkyje naudojamų durpžemių i&scaron;siskiriančių &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų (&Scaron;ESD) emisijas. Pasinaudodami plane numatyta investicine priemone,&nbsp; tokių žemių savininkai galės prisidėti prie klimato kaitos &scaron;velninimo ir sumažinti durpynų sausinimo žalą gamtai.</p> <p style="text-align: justify;">Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybės Europos Komisijai i&scaron;siųstame 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane &bdquo;Naujos kartos Lietuva&ldquo; i&scaron;skirtinis dėmesys skirtas pelkių atkūrimui. &Scaron;i investicinė priemonė plane numatyta greta kitų svarbių priemonių, skirtų žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, sveikatai, socialinei apsaugai, mokslui ir inovacijoms, &scaron;vietimui, vie&scaron;ajam valdymui. Jai numatoma 16 mln. Eurų, už kuriuos bus atkurta 8000 ha nusausintų pelkių, naudojamų žemės ūkyje.</p> <p style="text-align: justify;">Taip bus ne tik stiprinama kova su klimato kaita, bet ir saugoma biologinė įvairovė, tvarios ekosistemos, gerinama vandens kokybė.</p> <p style="text-align: justify;">Paramą gauti galės nusausintuose pelkinėse (durpinėse) vietovėse žemę dirbantys ūkininkai bei valstybinę žemę prižiūrinčios savivaldybės. Visų pirma parama bus teikiama ūkininkaujantiems labiausiai nuo sausinimo nukentėjusiuose intensyvaus žemės ūkio regionuose bei vietovėse.Parama bus skiriama kompensuoti pelkės atkūrimo i&scaron;laidas: vandens lygio atkūrimo galimybių įvertinimą, techninio projekto parengimą, drenažo sistemų rekonstrukciją, užtvankų, &scaron;liuzų įrengimą, sumedėjusios augalijos &scaron;alinimą; kitus vietovės gamtotvarkos darbus (akmenų, kelmų &scaron;alinimą, pavir&scaron;iaus i&scaron;lyginimą). Atkurtos &scaron;lapios pelkinės ekosistemos turėtų būti prižiūrimos ir galėtų būti naudojamos &scaron;ieno gamybai, ganymui ar auginti spanguoles, kitas uogas pelkininkystei. Atkurtų pelkių priežiūra turėtų būti remiama pagal priemones, kurios dar planuojamos BŽŪP 2023&ndash;2027 m. Strateginiame plane. Pelkių atkūrimo sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pelkėje pradėjo augti būdingų augalų rū&scaron;ys ir augalų bendrijos.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis atkreipia dėmesį, kad iki &scaron;iol Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelkių atkūrimo svarba &scaron;velninant klimato kaitą, ypač itin didelį poveikį turinčiame žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, nors planuojamas atkurti plotas &scaron;alies mastu nėra didelis, reik&scaron;mingas pats faktas, kad skiriama parama pelkių atkūrimu &scaron;velninant klimato kaitą. N. Zableckis tikisi, jog &scaron;ia priemonė bus efektyvi, padės pakeisti žemės valdytojų požiūrį į gamtinę pelkių svarbą ir tokiu būdu ateityje padės i&scaron;saugoti daugiau pelkių.</p> <p style="text-align: justify;">Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, &bdquo;Naujos kartos Lietuva&ldquo; plane numatoma durpžemių atkūrimo priemonė visų pirma naudinga žemdirbiams, nes taip būtų mažinamos &scaron;alies žemės ūkio &Scaron;ESD emisijos, o tai vienas Žaliojo kurso politikos akcentų. &bdquo;Įsipareigojimai dėl klimato kaitos &scaron;velninimo žemės ūkyje auga, tačiau dalies emisijų, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, i&scaron;vengti negalėsime. Todėl būtina ie&scaron;koti kitų sprendimų kaip pasiekti emisijų neutralumą. Daug anglies turinčių ekosistemų, &scaron;iuo atveju nusausintų durpžemių, atkūrimas yra vienas i&scaron; pagrindinių būdų, leisiančių sektoriui reik&scaron;mingai prisidėti prie klimato tikslų per &Scaron;ESD absorbcijų didinimą, o tuo pačiu gerinti gamtos būklę ir mažinti tar&scaron;ą bei kurti naujas tvaraus ūkininkavimo galimybes,&ldquo; &ndash; sakė žemės ūkio ministras.</p> <p style="text-align: justify;">Rengiant priemonę, buvo panaudota įvairių pelkių atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Žemės ūkio ministerijos atstovai sėmėsi patirties lankydamiesi Žuvinto biosferos rezervate, kuriame buvo pastatytos užtvankos, i&scaron;kirsti krūmai ir atlikti kiti darbai atkuriant pelkes žemės ūkio naudmenose vykdant Interreg projektą Desire &ndash; tvaraus pelkių tvarkymo vystymą, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas užter&scaron;tumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio &Scaron;ESD emisijų. Rengiant priemonę buvo pasitelkta pelkių ekosistemų tarptautinė atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Iki &scaron;iol &scaron;alyje daugiausia dėmesio buvo skiriama sausinimo pažeistų ir mi&scaron;ku apaugusių saugomų auk&scaron;tapelkių atkūrimui. Žemės ūkio paskirties durpžemiuose susiduriama su kitokio pobūdžio teisės aktų reikalavimais, apimančiais melioracijos sistemų pertvarkymą, statybos leidimų gavimą. Tikimasi, kad &bdquo;Naujos kartos Lietuvos&ldquo; plane numatyta parama ūkininkams paskatins juos prisidėti prie ekosistemų atkūrimo ir klimatą tausojančio ūkininkavimo &scaron;lapiose buveinėse.</p> Tue, 25 May 2021 10:47:09 GMT Reti vabalai sugrįžta į istorinę buveinę Vilniaus mieste http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=694 <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;į penktadienį, gegužės 21 dieną, Verkių regioniniame parke gamtosaugininkai planuoja i&scaron;leisti &scaron;ioje vietovėje anksčiau gyvenusius, o dabar i&scaron;nykusius retus vabalus &ndash; niūriaspalvius auksavabalius.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakra&scaron;tyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi &scaron;ioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, &scaron;alia vienos i&scaron; labiausiai lankytojų pamėgtų vietų &ndash; Verkių rūmų &ndash; slypi vertinga buveinė, skirta i&scaron;saugoti visoje Europoje nykstančius organizmus.&nbsp; Įspūdingas Neries &scaron;laitas ties Verkiais &ndash; buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąra&scaron;ą (BAST). &Scaron;ioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama i&scaron;saugoti europinį plačiaausį &scaron;ik&scaron;nosparnį (Barbastella barbastellus) bei niūriaspalvį auksavabalį (Osmoderma barnabita), taip pat, žinoma, ir pačią buveinę &ndash; griovų ir &scaron;laitų mi&scaron;kus.&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant i&scaron;siai&scaron;kinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys &ndash; per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas &scaron;ioje teritorijoje i&scaron;nyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik i&scaron; istorinių duomenų&ldquo;, &ndash; sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1778" border="0" /><br /><em>Drevė</em></p> <p style="text-align: justify;">Pasak projekto LIFE OSMODERMA vadovės, Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistės Dalios Bastytės-Cseh, pirmiausia buvo įvertinta saugomos teritorijos būklė &ndash; tai, ar pa&scaron;alinti saugomos rū&scaron;ies i&scaron;nykimą sukėlę veiksniai. Nemažai senuose lapuočiuose gyvenančių retų rū&scaron;ių mėgsta, kai jų gyvenamas medis nėra pavėsyje. Prie&scaron; kelis metus Neries &scaron;laite ties Verkiais pa&scaron;alinta dalis senuosius medžius gožusio jaunuolyno.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Viena didesnių bėdų Neries upės &scaron;laite &ndash; senųjų medžių stabilumas. Stiprinant senuosius medžius, 2020 m. žiemą atlikti arboristiniai jų lajų tvarkymo darbai.&nbsp;&nbsp; &Scaron;iuo metu Neries &scaron;laite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais parengėme ir su atsakingomis institucijomis suderinome &bdquo;Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą&ldquo;. Joje numatėme niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (ex situ) sukūrimą Lietuvos zoologijos sode, kuri bus naudojama rū&scaron;ies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, niūriaspalviai auksavabaliai sėkmingai veisiami ir auginami zoologijos sode specialiai tam įrengtoje laboratorijoje. Pirmieji 160 lervinės stadijos niūriaspalvių auksavabalių į Verkių regioninį parką paleisti 2020 m. vasarą. Atkuriant bestuburių populiaciją, ypač tokių kaip niūriaspalviai auksavabaliai, kurių vystymosi ciklas trunka tris metus, i&scaron;leisti gyvūnus reikia bent keletą metų i&scaron; eilės. Todėl planuojame &scaron;iais metais gegužės 21 d. į pusiau natūralias buveines perkelti dar 281 lervinės stadijos niūriaspalvį auksvabalį ir 80 jų kokonų&ldquo;, &ndash; pasakoja D. Bastytė-Cseh.</p> <p style="text-align: justify;">Tuo tarpu Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė džiaugėsi unikalia patirtimi ir pasakojo, kad pradžioje reikėjo i&scaron;siai&scaron;kinti, kokių ypatingų auginimo sąlygų reikia vabalams veisiant nelaisvėje: &bdquo;Konsultavomės su &scaron;vedų, norvegų, estų, latvių, vokiečių, italų bei baltarusių mokslininkais. Atrodo, informacijos gavome daug ir įvairios, tačiau mums labiausiai rūpėjo auginimas nelaisvėje, ir, pasirodo, kad niekur negalime nuvažiuoti bei realiai pamatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimo laboratorinėmis sąlygomis.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis.&nbsp; Entomologė K. Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais &ndash; labiausiai mėgo bananus ir apelsinus. Daugiau sužinoti apie niūriaspalvio auksavabalio veisimą Lietuvos zoologijos sode galite&nbsp; leidinyje &bdquo;Lietuvos zoologijos sodo veikla 2019 metai&ldquo;.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1779" border="0" /><br /><em>Inkilas</em></p> <p style="text-align: justify;">Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiau&scaron;inius, o i&scaron; jų i&scaron;siritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos &scaron;iemet bus perkeltos į naujus namus &ndash; dirbtines dreves-inkilus.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;ių pusiau natūralių buveinių tikslas yra sukurti kuo pana&scaron;esnes į natūralios medžio drevės sąlygas, tačiau jos turi būti lengviau pasiekiamos ir pritaikomos zoologijos sode užaugintų lervų paleidimui. Verkių regioniniame parke pastatyti inkilai buvo užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei trūnėsiais i&scaron; i&scaron;virtusių medžių. Ant inkilo stogo yra i&scaron;gręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų. Tikimės, jog perkeltos &scaron;io reto vabalo lervos toliau vystysis inkiluose, o po kelerių metų i&scaron;skris į gretimas teritorijas, kur jų lauks ir natūralios medžių senolių drevės&ldquo;, &ndash; sako D. Bastytė-Cseh.</p> <p style="text-align: justify;">Verkų regionio parko ekologas R. Butkus taip pat pastebėjo, jog, kadangi Neries &scaron;laito teritorija yra saugoma įstatymi&scaron;kai, o joje esančios buveinės yra tinkamos &scaron;iai rū&scaron;iai, logi&scaron;ka manyti, jog pritaikius tam tikras aplinkosaugines priemones būtų galima atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją: &bdquo;Tokios priemonės jau yra taikomos labiau i&scaron;sivysčiusiose &scaron;alyse, o rezultatai yra akivaizdūs &ndash; atkuriamos i&scaron;nykusios populiacijos, tokiu būdu prisidedant prie rū&scaron;ies nykimo stabdymo visame paplitimo areale.&ldquo;</p> <p style="text-align: justify;">Svarbu prisiminti, jog niūriaspalvis auksavabalis &ndash; skėtinė rū&scaron;is. I&scaron;saugojus jo buveines, bus i&scaron;saugotos ir buveinės de&scaron;imtims kitų retų organizmų. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybe skirtingų rū&scaron;ių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali i&scaron;saugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rū&scaron;ių, kurių kartais net nepastebime.</p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos apie visas projekto veiklas galite rasti projekto &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; tinklalapyje <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>.</p> Thu, 20 May 2021 14:26:19 GMT Ant išnykimo ribos atsidūrusios Baltijos jūros kiaulės nebeturi kur trauktis http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=693 <p style="text-align: justify;"><strong>&Scaron;iuo metu dar vienam unikaliam mūsų vandenyse aptinkamam gyvūnui &ndash; Baltijos jūrų kiaulei &ndash; gresia i&scaron;nykimas. Liko tik keli &scaron;imtai &scaron;ių, dar Baltijos jūros banginukais vadinamų gyvūnų, kuriems nuolat i&scaron;nykimu grasina priegauda, aplinkos tar&scaron;a, maisto stoka ir povandeninis triuk&scaron;mas. Tarptautinės Baltijos jūrų kiaulių dienos proga Lietuvos gamtos fondas (LGF) su pasaulinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis nori dar kartą atkreipti dėmesį į atsitiktinę priegaudą žvejybos metu, kuri yra pripažinta didžiausia jūros kiaulių mirtingumo Baltijos jūroje priežastimi. </strong></p> <p style="text-align: justify;">LGF su partneriais i&scaron; Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir &Scaron;varios Baltijos koalicijos (CCB) ragina Baltijos valstybes nares laikytis įpareigojimų apsaugoti Baltijos jūros kiaules nuo atsitiktinių žūčių žvejybos įrankiuose. &Scaron;iuo metu, likus tik keliems &scaron;imtams gyvūnų, net ir viena mirtis gali turėti pražūtingą poveikį jų tolimesniam i&scaron;likimui. Siekiant užkirsti kelią Baltijos jūros populiacijos i&scaron;nykimui, priegauda turi būti sumažinta, idealiu atveju &ndash; iki nulio.</p> <p style="text-align: justify;">Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose gali būti nustatytos &scaron;velninimo priemonės, o joms įgyvendinti nustatyti teisiniai reikalavimai. Europinių saugomų teritorijų tinklas &bdquo;Natura 2000&ldquo; yra kertinis ES pastangų apsaugoti biologinę įvairovę ir nykstančias rū&scaron;is akmuo, tačiau Baltijos jūros kiaulėms i&scaron;skirtos saugomos jūrinės teritorijos&nbsp; turi būti veiksmingai valdomos &ndash; tik taip &scaron;ie gyvūnai bus i&scaron; tikrųjų apsaugoti. Be to, siekiant apsaugoti rū&scaron;is nuo įkliuvimo į žvejybos tinklus, turėtų būti įgyvendintas ES techninių priemonių reglamentas. Kodėl valstybės narės tiek ilgai delsė? Kodėl siekis apsaugoti &scaron;ią kritinėje būklėje atsidūrusią populiaciją yra tokios menkos?</p> <p style="text-align: justify;">Baltijos jūros žuvininkystės forume &bdquo;BALTFISH&ldquo; vykstantis Baltijos jūros kiaulių priegaudos prevencijos procesas yra mūsų galimybė i&scaron;saugoti &scaron;ią vienintelę Baltijos jūros banginių rū&scaron;į. O taip pat vykstant svarstymams dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos sprendimus priimantys asmenys turi galimybę užtikrinti nuotolinių žvejybos kontrolės priemonių diegimą: jei ir ne visuose žvejybos laivuose, tai bent tuose laivuose, kurie žvejoja didžiausio priegaudos rizikos rajonuose ar naudoja didžiausia priegauda pasižyminčius žvejybos įrankius.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Priemonių, galinčių apsaugoti Baltijos jūros kiaulę, nesiėmimas ir jau esamos teisinės sistemos ignoravimas kelia pavojų Baltijos jūros populiacijos i&scaron;likimui. Veiksmingos valdymo priemonės yra vienintelė galimybė &scaron;iai banginių &scaron;eimos populiacijai i&scaron;likti bei atsistatyti&ldquo;, &ndash;&nbsp; sako LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos, skirtos Baltijos jūros žuvininkystės ministrams ir BALTFISH atstovams, atitinka Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas. Jose siūloma imtis &scaron;ių&nbsp; konkrečių veiksmų:</p> <p style="text-align: justify;">1. Vadovautis ICES mokslinėmis rekomendacijomis dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią Baltijos jūrų kiaulių priegaudai.</p> <p style="text-align: justify;">2. Patvirtinti vietą ir laiką apibrėžiančius žvejybos statomaisiais tinklais draudimus saugomose jūrinėse teritorijose.</p> <p style="text-align: justify;">3. Likusiose populiacijos pasiskirstymo ribose naudotis akustinius atgrasymo įtaisus pingerius ant statomųjų tinklų.</p> <p style="text-align: justify;">Be to, siūloma užtikrinti finansavimą i&scaron; tokių &scaron;altinių kaip Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, siekiant i&scaron;bandyti kenksmingų žiauninių tinklų alternatyvas ir siūlyti kompensacijas.</p> <p style="text-align: justify;">Savalaikiai veiksmai vis dar gali užkirsti kelią Baltijos jūros kiaulių i&scaron;nykimui. &Scaron;ios kriti&scaron;kai nykstančios populiacijos apsauga yra kiekvienos Baltijos jūros &scaron;alies teisinė ir moralinė pareiga &ndash; tikimės, kad rekomendacijos bus i&scaron;girstos ir į jas tinkamai atsižvelgta.</p> Mon, 17 May 2021 10:40:33 GMT