Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt DESIRE projektas – Nemuno užterštumo mažinimui, atkuriant ir vystant jo baseine esančias pelkes http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=635 <p><strong>Nemuno baseinas yra ketvirtas pagal dydį Baltijos regione, o &scaron;ios upės plukdomi vandenys labai prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos (vadinamojo &bdquo;žydėjimo&ldquo;) ir bendros vandens kokybės. Tuo tarpu natūralios pelkės reguliuoja upių baseinų vandens kokybę, kaupia organinę anglį, suri&scaron;damos įvairius junginius bei mažindamos pasklidąją tar&scaron;ą. Ir, žinoma, atvirk&scaron;čiai: žemės ūkio, mi&scaron;kininkystės ar pramoninės durpių gavybos tikslais nusausintos pelkės didina vandens užter&scaron;tumą maistmedžiagėmis ir atmosferos užter&scaron;tumą &scaron;iltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. </strong></p> <p>Lietuvos gamtos fondas kartu su Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado srities ir Baltarusijos partneriais &scaron;iemet pradėjo vykdyti tarptautinį ES teritorinio bendradarbiavimo &bdquo;Interreg&ldquo; projektą, skirtą Nemuno upės baseino užter&scaron;tumo mažinimui. Iki 2021-ųjų vasaros vyksiančio projekto tikslas &ndash; gerinant vandentvarkos efektyvumą, mažinti maistmedžiagių prietaką į Baltijos jūrą ir regioninius vandenis, pasitelkiant vie&scaron;ųjų ir privačių subjektų pajėgumus spręsti vandens kokybės klausimus.</p> <p>Projekte, kuriam suteiktas DESIRE akronimas, dėmesys sutelkiamas į sausinimo pažeistas pelkes, esančias Nemuno baseine, ir jų rolę mažinant vandens bei atmosferos tar&scaron;ą. Projekto metu bus atliekami pilotiniai sausinimo pažeistų pelkių atkūrimo darbai, kurių efektyvumo vertinimui bus vykdomas i&scaron;samus monitoringas. Lietuvoje &scaron;ie darbai bus vykdomi Žuvinto biosferos rezervatui priklausančioje Dovinės upės baseino dalyje, kuriai dėl intensyvios žemės ūkio veiklos buvo padarytas milžini&scaron;kas &scaron;lapynių sausinimo poveikis.</p> <p>Vykdydamas projekto uždavinius, Lietuvos gamtos fondas ketina ne tik atkurti pilotinę teritoriją, bet ir parengti pelkių bei durpynų duomenų bazę, leisiančią i&scaron;samiai įvertinti Nemuno baseino pelkių būklę bei jų įtaką vandens ir atmosferos tar&scaron;ai. Taip pat, remiantis &scaron;alyse įgyvendinta praktika ir tyrimų rezultatais, bus parengtas bendras pelkių tvarkymo vadovas bei teikiami pasiūlymai agrarinės aplinkosaugos priemonėms.</p> <p><strong>Informacija apie projektą:</strong></p> <p><strong>Projekto pavadinimas</strong><em>: </em>&bdquo;Tvaraus pelkių tvarkymo vystymas, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas užter&scaron;tumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine&ldquo;</p> <p><strong>Projekto numeris</strong>: R091</p> <p><strong>Projekto akronimas</strong>: DESIRE</p> <p><strong>Įgyvendinimo laikotarpis</strong>: nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.</p> <p><strong>Bendras projekto biudžetas</strong>: 1 839 848,78 EUR</p> <p><strong>Lietuvos gamtos fondo biudžetas</strong>: 212 228,70 EUR</p> <p><strong>Partneriai</strong>:</p> <p><strong><em>Koordinuojantis partneris</em></strong><em>: </em>Greifsvaldo universitetas</p> <p><strong><em>Kiti partneriai</em></strong><em>: </em>Michaelio Zukovo gamtos apsaugos fondas (Vokietija), Var&scaron;uvos gyvybės mokslų universitetas (Lenkija), Lenkijos pauk&scaron;čių apsaugos draugija (Lenkija), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Lietuvos gamtos fondas (Lietuva), Kaliningrado srities gamtos i&scaron;teklių ir ekologijos Ministerija (Rusija, Kaliningrado sritis), Gamtos paveldo asociacija (Rusija, Kaliningrado sritis), Balstogės technologijų universitetas (Lenkija).</p> <p><strong><em>Asocijuoti partneriai/projekto rėmėjai:</em></strong><em> </em>Bebros (Biebžos) Nacionalinis parkas (Lenkija), Valstybinis Baltarusijos universitetas (Baltarusija), Baltarusijos Nacionalinės akademijos gamtos institutas (Baltarusija), Lenkijos regioninė vandentvarkos valdyba Balstogėje (Lenkija), Regioninė gamtos apsaugos direkcija Balstogėje (Lenkija), Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų centras (Vokietija), Birdlife (Baltarusija), Aplinkos apsaugos agentūra (Lietuva), Žuvinto biosferos rezervatas (Lietuva).</p> <p><strong>Finansavimas:</strong><em> </em>Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga i&scaron; Europos regioninės plėtros fondo - &bdquo;Interreg Baltic&ldquo; programos.</p> Fri, 02 Aug 2019 13:35:36 GMT Baltijos jūra be menkių – ilgai ignoruotų perspėjimų rezultatas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=634 <p><strong>Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. &Scaron;is draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius &ndash; tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas &scaron;is draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais.&nbsp; </strong></p> <p>Paskutinieji metai Baltijos jūros žvejų nedžiugina &ndash; pastebimas ženklus žuvies i&scaron;teklių sumažėjimas ir ypač pasigendama stambių menkių.</p> <p>Dar &scaron;ių metų kovo mėnesį tarptautinė Jūros tyrimų taryba (ICES), kurią sudaro visų Baltijos &scaron;alių mokslininkai, savo ataskaitoje perspėjo apie kritinį menkių lygį ir tai, jog toliau žvejojant nebebus galima užtikrinti gyvybingos &scaron;ių žuvų populiacijos. Tarybos mokslinė rekomendacija &ndash; kad menkių 2020-aisiais apskritai neturėtų būti leidžiama žvejoti.</p> <p>Įvairios nevyriausybinės organizacijos dar balandžio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją, su pra&scaron;ymu atkreipti dėmesį į ICES i&scaron;vadas ir nedelsiant imtis veiksmų.</p> <p>Tačiau jų imtasi tik tuomet, kai teisę į menkių žvejybą turintys žvejai prane&scaron;ė nebesugaunantys žuvies, dėl ko per pusmetį tebuvo i&scaron;naudota tik apie penktadalis turimų menkių žvejybos kvotų.</p> <p>&bdquo;Situacija apie kritinę menkių padėtį buvo žinoma jau praėjusiais metais ir tam, kad jų i&scaron;tekliai būtų bent kiek apsaugoti, draudimas turėjo įsigalioti visą jų ner&scaron;to laikotarpį, t.y. nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio,&ldquo; &ndash; teigia Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus.</p> <p>Jo teigimu, paskelbusi apie draudimą dabar Europos Komisija tenori i&scaron;laikyti savo gerą vardą, o i&scaron; tiesų apsaugos priemonės priimtos gerokai per vėlai.</p> <p>2019-ųjų liepos 22-ą dieną priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo menkių i&scaron;tklius siekiama apsaugoti nuo sunykimo ir uždraudžiama jų žvejyba rytinėje Baltijos jūros dalyje.</p> <p>ICES pritaria, kad sprendimas &ndash; neadekvatus. Žvejybos uždraudimas antroje metų pusėje, kai galėjusios i&scaron;ner&scaron;ti menkės jau yra i&scaron;gaudytos, nepadidins žuvų populiacijos ir jų bus tiek pat mažai ir 2020-aisiais.</p> <p>Eksperto R. Staponkaus teigimu, taip pat būtina atsižvelgti į pagrindinių žuvų, kuriomis minta menkės i&scaron;teklius, bei Lenkijos siūlomas&nbsp; papildomų apribojimų &scaron;protų ir strimėlių žvejybai įvedimą Baltijos jūroje. &Scaron;ių žuvų rū&scaron;ių&nbsp; intensyvus eksploatavimas&nbsp; itin prisideda ne tik prie menkių, bet ir prie kitų žuvų maisto &scaron;altinių naikinimo.</p> <p>Jau &scaron;ių metų spalio mėnesį Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai rinksis svarstyti ir derėtis dėl žvejybos kvotų 2020-iesiems metams. Kaip jau minėta Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos rekomendacija 2020-iesiems dėl menkių žvejybos yra labai ai&scaron;ki &ndash; ne daugiau nei 0 tonų.</p> <p>&nbsp;&bdquo;Mes galime tik tikėtis, kad į &scaron;iuos argumentus galiausiai įsiklausys&nbsp; Europos Komisija, kuri yra atsakinga už žvejybos reguliavimą, bei visų Baltijos jūros &scaron;alių ministrai, ir priimdami sprendimus nesivadovaus vien nacionalinėmis pozicijomis, kadangi gyvoji gamta nepaklūsta &scaron;alių sienų riboms&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas R. Staponkus.</p> Wed, 31 Jul 2019 11:04:20 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=633 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki 2019 07 31 d. 10.00&nbsp; Lietuvos laiku.</p> <p style="text-align: justify;">Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos:https://drive.google.com/open?id=1XqnYOpnIR-ZoRbUf3K-8TmwOM3pk0E6g&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a></p> <p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos bei pirkimo sąlygas galite rasti <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a></p> Thu, 18 Jul 2019 11:16:19 GMT Lietuvos žvejai Vokietijoje ir Švedijoje mokėsi naudoti laimikį nuo ruonių apsaugančias gaudykles http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=632 <p><strong>Paskutiniu metu pilkųjų ruonių skaičius Baltijos jūroje yra i&scaron;augęs, žuvies mažėja, todėl konfliktas tarp žvejų ir ruonių visoje Baltijos jūroje a&scaron;trėja. &Scaron;iaurės &scaron;alyse vienas i&scaron; labiausiai pasiteisinusių būdų mažinti konfliktą &ndash; specialios pontoninės&nbsp; gaudyklės, pakeičiančios įprastus tinklus. &Scaron;ios gaudyklės buvo pradėtos naudoti &Scaron;vedijos ir Suomijos pakrantėse dar prie&scaron; 20 metų, o augant ruonių skaičiui, pradėjo plisti ir į pietus. Tačiau paai&scaron;kėjo, kad pritaikyti &scaron;ias gaudykles pietinėms seklioms, smėlėtoms, nuo bangų mū&scaron;os neapsaugotoms Baltijos pakrantėms yra nemažas i&scaron;&scaron;ūkis. </strong></p> <p>2018 metais startavusio projekto sutrumpintu pavadinimu &bdquo;Ruoniai&ldquo;, pagal Žemės ūkio ministerijos programą &bdquo;Mokslininkų ir žvejų partnerystės&ldquo; tikslas &ndash; Lietuvai pritaikyti regione jau seniai naudojamas gaudykles pontonais pakeliamu venteriu. Tai gaudyklės su keliais tinkliniais sparnais, kurie nukreipia žuvį gaudyklės centrą, o pati gaudyklė gali būti i&scaron;keliama pripučiant slidžių formos pontonus jai i&scaron; &scaron;onų. Siekiant panardinti įrankį oras tiesiog i&scaron;leidžiamas. Dažniausiai &scaron;ie įrankiai trumpai vadinami tiesiog pontoninėmis gaudyklėmis. Tačiau &nbsp;siekiant apsaugoti laimikį Lietuvos žvejams reikės i&scaron;mokti &scaron;ias gaudykles naudoti.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1538" border="0" /></p> <p><em>I&scaron; vandens i&scaron;kilęs gaudyklės venteris pripūstu pontonu. R.Staponkaus nuotr.</em></p> <p>Lietuvos gamtos fondui gavus papildomą paramą i&scaron; tarptautinės organizacijos CCB (&bdquo;Coalition Clean Baltic&ldquo;) Lietuvos žvejai ir mokslininkai galėjo i&scaron;vykti pasisemti patirties i&scaron; ekspertų Vokietijoje ir &Scaron;vedijoje. Į kelionę vyko Mindaugas Kulakauskas i&scaron; &bdquo;Minimolo&ldquo;, Gediminas Venckauskis i&scaron; &bdquo;Būtingės žuvies&ldquo;, dr. Robertas Staponkus &ndash; mokslininkas ekspertas.<em> </em></p> <p>Pirmiausia jie plaukė keltu į Kylį, o i&scaron; Kylio &ndash; į Rostoką, Tunen institutą. Ten susitiko su vienu i&scaron; mokslinių ekspertų, lietuvi&scaron;kų &scaron;aknų turinčiu Dr. Daniel Stepputtis. &Scaron;is mokslininkas dirba kartu su vietos žvejais Rugeno saloje, siekdamas sumažinti nepageidaujamą pauk&scaron;čių ir žinduolių priegaudą, ruonių daromą žalą žvejų laimikiui, finansinius žvejų ka&scaron;tus bei kurti tvarias alternatyvias žvejybos priemones, tokias, kaip modifikuotos gaudyklės. Paskutiniu metu itin aktualia problema Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, tapo &nbsp;ruonių žala žvejų įrankiams ir laimikiui.</p> <p>Smėlėtose Vokietijos seklumose žvejai dažniausiai gaudo menkes, tačiau čia jų žvejyba skiriasi nuo gilių, ramių, nuo bangų ir vėjo apsaugotų akmenuotų &Scaron;vedijos ir Suomijos pakrančių. Rostoko Vokietijoje mokslininkai mano atradę būdą pritaikyti pontonines gaudykles seklioms smėlėtoms pakrantėms, klasikinę apvalią gaudyklės konstrukciją pakeitę į trapecinę. Tokia forma, manoma, turėtų būti atsparesnė bangų poveikiui. Vizito metu, vokiečiai kartu su žvejais ir Vokietijos aplinkosaugininkais rinko ir konstravo naujos konstrukcijos gaudyklę.</p> <p>Nors tokio tipo gaudyklės nėra labai aktualios Lietuvos priekrantei, strimelių žvejybai, tačiau galimos modifikacijos gali būti naudingos ir lietuviams žvejams.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1539" border="0" /></p> <p><em>Daniel Stepputtis (kairėje) su kolega prie sukonstruotos pontoninės gaudyklės. R.Staponkaus nuotr.</em></p> <p>&nbsp;Tos pačios dienos vakarą &nbsp;lietuvių laukė naktinis keltas i&scaron; Rostoko į Treleborgą &Scaron;vedijoje, o i&scaron; ten &ndash; kelionė automobiliu į Karshamn&lsquo;ą. Čia žvejai ir ekspertai susitiko su vienu i&scaron; pontoninių gaudyklių pradininkų ir pagrindinių mokslinių tyrimų ekspertu Dr. Svenu-Gunnaru Lunnerydu. Būtent &scaron;io mokslininko ir jo komandos tyrimų dėka, pontoninės gaudyklės tapo sėkmingiausia apsauga nuo ruonių Baltijos jūroje.</p> <p>&Scaron;i i&scaron;vyka buvo ypač naudinga, nes žvejai turėjo galimybę prakti&scaron;kai susipažinti su pontoninių gaudyklių naudojimu jūroje i&scaron; &scaron;vedo žvejo Glenn&lsquo;o valties. &Scaron;is žvejas jau daugelį metų bendradarbiauja su &Scaron;vedijos žemės ūkio universiteto mokslininkais. Pontoninų gaudyklių naudojimas reikalauja i&scaron;manymo, patirties, įgūdžių. Jos stipriai skiriasi nuo tradicinių Lietuvoje naudojamų statomųjų žiauninių tinklų bei atvirų gaudyklių. Jos yra masyvios, todėl transportuojamos ant specialių slidžių formų pripučiamų plūdurų. Būtent &scaron;į procesą ir demonstravo &scaron;vedų žvejas.</p> <p>Dieną užbaigė ilgos diskusijos kartu su Svenu-Gunnaru ir Glenn&lsquo;u. Lietuvos priekrantė, kaip ir Vokietijos, labai skiriasi nuo &Scaron;vedijos pakrantės, todėl diskusijų metu buvo braižomos schemos ir sprendžiama, kaip adaptuoti &scaron;vedi&scaron;kas gaudykles Lietuvos pakrantėms.</p> <p>Rugpjūčio pabaigoje &ndash; rugsėjo pradžioje &scaron;ie užsienio ekspertai atvyks į Lietuvą. Čia jie pasidalins savo patirtimi su visa Lietuvos priekrantės žvejų bendruomene ir visais, kuriems bus įdomūs ruoniai, tvari žuvininkystė ir pontoninių gaudyklių naudojimas.</p> <p>Daugiau informacijos rasite <a href="http://www.baltijoszvejai.lt/">www.baltijoszvejai.lt</a></p> Tue, 16 Jul 2019 21:19:45 GMT Ąžuolynuose – auksaspalvių vabalų mėnuo http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=630 <p>&nbsp;</p> <div id="_mcePaste" style="position: absolute; left: -10000px; top: 0px; width: 1px; height: 1px; overflow: hidden;">Didžiąją gyvenimo dalį auksavabaliai praleidžia lervos stadijoje giliai medžių drevėse. Suaugusiais puo&scaron;niais vabalais jie virsta tik mėnesiui. Tuomet jie ie&scaron;ko tinkamos drevės, poruojasi ir deda kiau&scaron;inius. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tas mėnuo, kai skraido vabalai, paprastai būna liepa, tačiau &scaron;iais metais, pirmoje vasaros pusėje įsivyravus neįprastiems kar&scaron;čiams, pirmą skraidantį niūriaspalvį auksavabalį &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; projekto komanda pastebėjo dar birželio 11 d. Paprastieji ir marmuriniai auksavabaliai pastebėti dar anksčiau. Kadangi niūriaspalvis auksavabalis yra pats reikliausias savo gyvenamai buveinei, projekto metu tyrinėjamas būtent &scaron;ios rū&scaron;ies paplitimas. O kada gi jį geriausia tyrinėti, jei ne tuomet, kai vabalai skraido?</div> <div id="_mcePaste" style="position: absolute; left: -10000px; top: 0px; width: 1px; height: 1px; overflow: hidden;">Todėl birželio ir liepos mėnesiais projekto komanda kabina feromonines gaudykles, kurios veikia kaip gyvagaudžiai &scaron;ių vabalų spąstai. &Scaron;ios gaudyklės skleidžia tokį patį kvapą, kaip tinkamą poravimuisi drevę suradęs niūriaspalvio auksavabalio patinas. Į gaudyklę įkritęs vabalas (dažniausiai tai būna patelė, atskridusi į patino &bdquo;&scaron;auksmą&ldquo;, o kartais ir kitas patinas) i&scaron; gaudyklės pats i&scaron;lipti nebegali, todėl pasislepia tarp įdėtų sudžiūvusių lapų ir trūnėsių. Tyrėjas, nukabinęs gaudyklę, patikrina kas joje, radęs vabalą jį paleidžia, gaudyklę nukabina, o tą vietą pasižymi kaip gyvenamą niūriaspalvių auksavabalių. Nors vabalų skraidymo metas, o tuo pačiu ir jų paplitimo tyrimai, &scaron;iais metais dar nesibaigė, &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; komanda jau atrado 11 naujų &scaron;ių retų vabalų radaviečių, esančių laukuose, alėjose ir pami&scaron;kėse augančiuose senuose drevėtuose medžiuose.</div> <p>Didžiąją gyvenimo dalį auksavabaliai praleidžia lervos stadijoje giliai medžių drevėse. Suaugusiais puo&scaron;niais vabalais jie virsta tik mėnesiui. Tuomet jie ie&scaron;ko tinkamos drevės, poruojasi ir deda kiau&scaron;inius. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tas mėnuo, kai skraido vabalai, paprastai būna liepa, tačiau &scaron;iais metais, pirmoje vasaros pusėje įsivyravus neįprastiems kar&scaron;čiams, pirmą skraidantį niūriaspalvį auksavabalį &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; projekto komanda pastebėjo dar birželio 11 d. Paprastieji ir marmuriniai auksavabaliai pastebėti dar anksčiau. Kadangi niūriaspalvis auksavabalis yra pats reikliausias savo gyvenamai buveinei, projekto metu tyrinėjamas būtent &scaron;ios rū&scaron;ies paplitimas.</p> <p>&nbsp;</p> <p>O kada gi jį geriausia tyrinėti, jei ne tuomet, kai vabalai skraido?Todėl birželio ir liepos mėnesiais projekto komanda kabina feromonines gaudykles, kurios veikia kaip gyvagaudžiai &scaron;ių vabalų spąstai. &Scaron;ios gaudyklės skleidžia tokį patį kvapą, kaip tinkamą poravimuisi drevę suradęs niūriaspalvio auksavabalio patinas. Į gaudyklę įkritęs vabalas (dažniausiai tai būna patelė, atskridusi į patino &bdquo;&scaron;auksmą&ldquo;, o kartais ir kitas patinas) i&scaron; gaudyklės pats i&scaron;lipti nebegali, todėl pasislepia tarp įdėtų sudžiūvusių lapų ir trūnėsių. Tyrėjas, nukabinęs gaudyklę, patikrina kas joje, radęs vabalą jį paleidžia, gaudyklę nukabina, o tą vietą pasižymi kaip gyvenamą niūriaspalvių auksavabalių. Nors vabalų skraidymo metas, o tuo pačiu ir jų paplitimo tyrimai, &scaron;iais metais dar nesibaigė, &bdquo;LIFE OSMODERMA&ldquo; komanda jau atrado 11 naujų &scaron;ių retų vabalų radaviečių, esančių laukuose, alėjose ir pami&scaron;kėse augančiuose senuose drevėtuose medžiuose.</p> <p>&nbsp;</p> Fri, 12 Jul 2019 10:00:35 GMT Turi žinoti visi: kokią žuvį valgyti, kad ji neišnyktų? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=629 <p><strong>Ar žinote, jog atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite ne tik save aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir i&scaron;saugoti nykstančias žuvies rū&scaron;is? &Scaron;iandien, minint Tarptautinę žvejų dieną, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia visus peržiūrėti savo žuvies rinkimosi įpročius ir taip prisidėti prie didelių pokyčių žuvies rū&scaron;ių įvairovės i&scaron;saugojimui. Visą reikalingą informaciją jau labai greitai galėsite rasti vienoje vietoje &ndash; visuomenei bus pristatytas atnaujintas žuvies ir jūros produktų vadovas sąmoningam vartotojui &bdquo;Žuvies gidas&ldquo;. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos i&scaron;tekliai &ndash; nenuostabu, kad nemažai rū&scaron;ių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko neikeičiant, jau artimiausiais de&scaron;imtmečiais mes i&scaron; viso nebeturėsime komercinių žuvies i&scaron;teklių.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Nei žuvies mėgėjai, nei žvejai, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies i&scaron;teklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanori&scaron;ku pagrindu riboti mažėjančių i&scaron;teklių gaudymo &ndash; juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas rū&scaron;is, kurių i&scaron;tekliai yra gausūs&ldquo;, &ndash; teigia LGF ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur &scaron;ios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ie&scaron;koti gausesnių ir atsakingai gaudomų rū&scaron;ių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rū&scaron;ių kaip, sakykime, jūros e&scaron;erio. &Scaron;ios žuvys auga lėtai, tad jų i&scaron;tekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto i&scaron;ner&scaron;usi. Rekomenduojama ie&scaron;koti vietinių gausių žuvų rū&scaron;ių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos &scaron;protų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus &scaron;viežesnė ir kokybi&scaron;kesnė.</p> <p style="text-align: justify;">LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui &bdquo;Žuvies gidas&ldquo;, kurio paskirtis &ndash; padėti atsakingai i&scaron;sirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų i&scaron;teklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: &bdquo;Valgykite į sveikatą!&ldquo;, &bdquo;Atsargiai &ndash; pasidomėkite ir pagalvokite!&ldquo; ir &bdquo;Nepirkite!&ldquo;. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų i&scaron;teklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Valgykite į sveikatą!&ldquo; žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės i&scaron;nykti. Deja, &scaron;ioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rū&scaron;ių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų. Taip pat žuvies, jūros gėrybių rū&scaron;is, kurios yra vis dar gausios: silkės ir strimelės, Baltijos &scaron;protai midijos ir pan.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Atsargiai &ndash; pasidomėkite ir pagalvokite!&ldquo; grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės i&scaron;nykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie &scaron;ių žuvų rū&scaron;ių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie &scaron;ios grupės priskiriama juodadėmė menkė, uotas, Kur&scaron;ių marių sterkas, pangasija, užauginta Vietname, upinė plek&scaron;nė, ūkiuose užauginti er&scaron;ketai ir vaivoryk&scaron;tiniai upėtakiai.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Nepirkite!&ldquo; kategorijoje esančių žuvų rū&scaron;ių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei i&scaron; tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rū&scaron;ims gresia i&scaron;nykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros e&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės, paprastasis vilke&scaron;eris. &Scaron;ių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse, taip pat nuo auginimo būdų, tad, renkantis &scaron;ias žuvis, reikia pasidomėti, i&scaron; kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos, kaip augintos.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, siekiant i&scaron;saugoti žuvies ir jūros gėrybių i&scaron;teklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu &ndash; taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.</p> Thu, 27 Jun 2019 10:43:46 GMT Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: 5 didžiausios problemos, kuriomis turime susirūpinti jau šiandien http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=628 <p><strong>&Scaron;iandien, birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Tai &ndash; gera proga prisiminti svarbiausias aplinkosaugines problemas.&nbsp; Nors dar ne visi suprantame, bet tai yra ne kažkieno kito, o visų mūsų rūpestis, &scaron;ios problemos dažnai stokoja mūsų dėmesio bei pastangų. &bdquo;Net ir prie labai didelių pasaulinių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas &ndash; kartais užtenka tik mažų pokyčių savo kasdieninėje rutinoje, kad, pavyzdžiui, sumažintume atliekų kiekį ar net padėtume i&scaron;saugoti nykstančią rū&scaron;į&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) direktorius Edmundas Greimas. Kviečiame geriau susipažinti su svarbiais mometais, kurie &scaron;iuo metu yra patys aktualiausi Lietuvos aplinkos apsaugos srityje. </strong></p> <p><strong>Klimato kaita</strong></p> <p>Tai &ndash; gamtos apsaugos problema, apie kurią esame girdėję kiekvienas. Diskusijos dėl klimato kaitos tęsiasi, nepaisant de&scaron;imtmečius trunkančių tyrimų. Absoliuti dauguma klimato tyrinėtojų sutinka, kad pagrindinė to priežastis &ndash; tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos &scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos. Pasaulinė temperatūra kyla, ledynai tirpsta, žmoniją kankina sausros, liūtys, uraganai, gaisrai. Nors klimato kaitos pasėkmės yra akivaizdžios, jas neigiantieji tik dar labiau blogina reikalus. Toliau kyla ne tik Žemės temperatūra, tačiau&nbsp; ir jūros lygis, &scaron;iltėja vandenynai. &Scaron;iltnamio efektą sukeliančios dujos yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Tai turi neigiamos įtakos natūralioms buveinėms, žemės ūkiui, vandenynams ir pri&scaron;aukia vis daugiau stichinių gamtos nelaimių.</p> <p>&bdquo;Geriausias būdas mažinti klimato kaitą &ndash; statyti tvariai. Atsinaujinančių energijos &scaron;altinių, pvz.: saulės ir vėjo energijos naudojimas, padės kovoti su klimato kaita. Atliekų ir tar&scaron;os apribojimas padės i&scaron;saugoti &scaron;varesnę bei tvaresnę aplinką&rdquo;, &ndash; sako E. Greimas.</p> <p><strong>Intensyvus mi&scaron;kų kirtimas</strong></p> <p>Ne mažiau kaip 15 proc. &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų i&scaron;meta ne automobiliai ar gamyklos &ndash; jas sukelia mi&scaron;kų kirtimas. Iki 2030 m. Pasaulyje gali likti tik 10 procentų atogrąžų mi&scaron;kų &ndash; likusi dalis bus i&scaron;kirsta medienai arba paliekant laisvus plotus žemės ūkio veiklai. Be to, daugiau nei 70 proc. planetos augalų ir gyvūnų rū&scaron;ių gyvena mi&scaron;kuose: jos praranda savo buveines, nyksta ekosistemos, tęsiasi klimato kaita, lieka mažiau medžių deguonies gamybai ir anglies dioksidui sugerti &ndash; visa tai vyksta dėl mi&scaron;kų naikinimo. Taigi, mi&scaron;kų kirtimas turi daug &scaron;alutinių poveikių, kurių i&scaron; karto negalime įžvelgti.</p> <p>&bdquo;Siekiant i&scaron;saugoti likusius mi&scaron;kus, žmonės turėtų tiesiog sustabdyti besaikį medžių kirtimą &ndash; Lietuvoje &scaron;i problema itin aktuali.&nbsp; Logika paprasta &ndash; vietoje kiekvieno i&scaron;kirsto seno medžio reikia atsodinti naują&rdquo;, &ndash; sako LGF direktorius.</p> <p><strong>Atliekų tvarkymo problemos</strong></p> <p>I&scaron;mesti &scaron;iuk&scaron;lę į &scaron;iuk&scaron;liadėžę labai lengva &ndash; dažnai apie tai net nesusimąstome. Atliekų tvarkymo problemos dažniausiai mums tampa aktualesnės tik tuomet, kai prie namų esantys konteineriai prisipildo ir atsakingos įmonės vėluoja juos i&scaron;tu&scaron;tinti. Visgi, &bdquo;Eurostat&ldquo; duomenimis, Lietuvoje per 2016 metus kiekvienam gyventojui teko 444 kilogramai buitinių atliekų &ndash; tai tikrai didžiulis kiekis.</p> <p>Atliekos kasdien keliauja į savartynus ir patenka į aplinkos buveines bei vandenyną. Atliekų &scaron;alinimas kelia grėsmę ne tik žemei ir jos aplinkai, bet ir žmonėms. Tubūt daugeliui bent internete teko matyti į žmonių i&scaron;mestas atliekas įspipainuojusius vandens bei sausumos gyvūnus, plastiko gabalai vandens gyvūnijai dažnai tampa ir mirtinu &bdquo;grobiu&rdquo;. Tuo tarpu deginamos atliekos į orą i&scaron;skiria pavojingus toksinus, kuriais vėliau kvėpuoja žmonės.</p> <p>&bdquo;Atliekų tvarkymo krizę galime pristabdyti sumažinę vartojimo kiekį, taip pat naudodami produktus, kurie gali būti perdirbti ar keliauti į komposto krūvą. Lietuvoje žmonės tampa sąmoningesni ir vis daugiau žmonių bent dalį atliekų rū&scaron;iuoja. Tai &ndash; teigiamas pokytis. Visgi, dar turime labai daug nuveikti ir peržvelgti savo vartojimo įpročius: net įsigiję daugkartinio naudojimo pirkinių mai&scaron;elį, rinkdamiesi nesupakuotus produktus ir visur su savimi ne&scaron;iodamiesi daugkartinį kavos puodelį, jau galite prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo&ldquo;, &ndash; &nbsp;sako E. Greimas.</p> <p><strong>Biologinės įvairovės mažėjimas</strong></p> <p>Biologinė arba, kitaip tariant, gyvybės formų įvairovė, mažėja &ndash; daugelyje sričių tai jau pasiekė pavojingą ribą.&nbsp; Pasak Pasaulinės gamtos federacijos, per pastaruosius tris de&scaron;imtmečius biologinė įvairovė sumažėjo 27 procentais. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant miestų plėtrą, mi&scaron;kų naikinimą ir klimato kaitą. Biologinės įvairovės trūkumas kelia povojų gamtoje egzistuojančioms mitybos grandinėms, vandens &scaron;altiniams ir kitiems i&scaron;tekliams.</p> <p>&bdquo;Nors Lietuvoje apie tai nėra dažnai kalbama, biologinės įvairovės mažėjimas yra ir mūsų &scaron;alies problema. Toli pavyzdžių ie&scaron;koti nereikia: sakykime, dėl per intensyvios žvejybos menkės populiacija taip sunyko, kad &scaron;iuo metu svarstoma visi&scaron;kai uždrausti profesionalią ir mėgėji&scaron;ką jų žvejybą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Pažvelgus, iki kokio dydžio užaugdavo menkės prie&scaron; keliasde&scaron;imt metų ir kokios jos yra dabar, sunku net patikėti, jog tai ta pati žuvis. Prie jų i&scaron;saugojimo kiekvienas galime prisidėti tiesiog maistui rinkdamiesi kitų žuvų rū&scaron;is. &Scaron;iuo metu Lietuvos gamtos fondas rengia atnaujintą &bdquo;Žuvies gido&ldquo; versiją, kuriame rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kokią žuvį ir jūros gėrybes galite drąsiai dėti į savo lėk&scaron;tę, ir apie tas, kurių, norint i&scaron;saugoti populiaciją, visgi vertėtų atsisakyti&ldquo;, &ndash; sako LGF direktorius.</p> <p><strong>Tar&scaron;a</strong></p> <p>Tar&scaron;a egzituoja daugelyje formų &ndash; mums aktuali tiek oro, tiek vandens, tiek dirvožemio tar&scaron;a. Tai sukelia jau esamas ir būsimas problemas. Užter&scaron;to vandens negalima gerti, užter&scaron;tas oras naikina ozono sluoksnį ir sukelia sveikatos problemų, o užter&scaron;tas dirvožemis naikina buveines bei kelia pavojų jame egzistuojančiai augalijai bei gyvūnijai.</p> <p>&bdquo;Lietuvoje turime derlingų žemių ir gana dėkingą klimatą, tad natūralu, jog galime vadintis žemės ūkio kra&scaron;tu. Visgi intensyvėjanti žemdirbystė, didėjantis tra&scaron;ų ir cheminių medžiagų naudojimas, daro didelį poveikį aplinkai. Daugiau nei pusė cheminių junginių, upėmis patenkančių į jūrą ir sukeliančių eutrofikaciją (vandens žydėjimą), čia patenka būtent i&scaron; ūkininkų laukų. Būtent vandens žydėjimas i&scaron;lieka viena i&scaron; opiausių Baltijos jūros problemų&ldquo;, &ndash; teigia E. Greimas, skatinantis nelikti abejingiems aplinkosaugos problemoms ne tik &scaron;iandien, Pasaulinę gamtos apsaugos dieną, bet ir kasdien.</p> Wed, 05 Jun 2019 11:44:55 GMT Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojas: „Gamtos saugojimas – žmogaus brandos klausimas” http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=627 <p><strong>Ūkis, kuris tausoja žemę, džiugina ekologi&scaron;ku derliumi ir gamtai nedaro jokios papildomos tar&scaron;os &ndash; būtent tokių ūkių kasmet ie&scaron;ko Lietuvos gamtos fondas (LGF), vienam jų įteikiantis </strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/"><strong>&bdquo;Baltiją tausojančio ūkininko&ldquo;</strong></a><strong> apdovanojimą. &Scaron;iemet &scaron;is garbingas titulas atiteko </strong><strong>Ilzenbergo dvaro ūk</strong><strong>iui, kuris veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais ir kol kas yra vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. &bdquo;Manau, jog sėkmę konkurse lėmė tikėjimas, kad dirbame prasmingą darbą. Suprantame savo atsakomybę i&scaron;laikyti &scaron;varią žemę ir tokią ją perduoti ateities kartoms&ldquo;, &ndash; </strong><strong>atsiimdamas apdovanojimą sakė Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.</strong></p> <p>Deja, bet dar labai dažnai ūkininkai žemę trę&scaron;ia fosforu ir azotu &ndash; medžiagomis, labiausiai skatinančiomis eutrofikacijos procesą arba, paprasčiau tariant, vandens žydėjimą. Jos į aplinką patenka i&scaron; ūkininkų laukų: augalams nesunaudojus fosforo ir ozoto junginių, jie yra i&scaron;plaunami į artimiausias upes, o toliau &ndash; ir į Baltijos jūrą. Būtent vandens žydėjimas i&scaron;lieka viena i&scaron; opiausių Baltijos jūros problemų. &Scaron;iandien į jūrą suteka keturis kartus daugiau azoto ir a&scaron;tuonis kartus daugiau fosforo nei prie&scaron; gerą &scaron;imtmetį.</p> <p><strong>&bdquo;</strong>Ūkininkavimo ir gamtos apsaugos derinimas yra žmogaus brandos klausimas &ndash; kiek jis suvokia aplinką, kurioje gyvena, kiek supranta ir vertina gamtą, kaip vieną i&scaron; savo gyvenimo kokybės garantų, taip pat kiek saugo gyvybės įvairovę, užtikrinančią balansą gamtoje. Ilzenbergo dvaro ūkio savininkas Vaidas Barakauskas nusprendė Lietuvoje sukurti oazę, kurioje būtų atkurtas ne tik istorinis dvaro grožis, bet kartu ir maksimaliai i&scaron;saugoma čia esanti gamta. Tuo pačiu nuspręsta i&scaron;saugoti natūraliosios žemdirbystės formą, pradėjusią nykti su cheminio ūkio atsiradimu. Pastarasis yra labai patogus, lengvai kontroliuojamas, tačiau juk neatsirado naujas žmogus, kuris būtų prisitaikęs valgyti tokiomis sąlygomis užaugintus produktus. Būtent toks požiūris ir atvedė prie sprendimo plėtoti natūralios žemdirbystės ūkį&ldquo;, &ndash; apie daugiau kaip 450 ha Ilzenbergo dvaro ūkio atsiradimą bei vertybes pasakoja jo vietininkas G. Bingelis.</p> <p>Harmonijoje su gamta dirbančio dvaro ūkio ilgalaikis prioritetas &ndash; auginti, perdirbti, gaminti ir tiekti sveiką, natūralų, su meile i&scaron;augintą ir pagamintą maistą visiems &scaron;alies gyventojams. Konkurse<strong> </strong>&bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nugalėjusiame ūkyje žemės derlingumas palaikomas sėjomaina ir organinėmis trą&scaron;omis, čia laisvai ganosi karvės, avys, pauk&scaron;čiai.</p> <p>&bdquo;Norėčiau visus pakviesti atvykti į mūsų dvaro ūkį pasivaik&scaron;čioti, pasižiūrėti, kaip viskas atrodo, kokiais principais dirbame. Esame labai laimingi ir dėkingi konkurso organizatoriams už &scaron;į garbingą pripažinimą, tapusį paskatinimu visiems mūsų ūkyje dirbantiems žmonėms. Juk kiekvienam yra malonu žinoti, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas&ldquo;, &ndash; sako G. Bingelis.</p> <p>Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis-partnerėmis (Lietuvoje &scaron;ią organizaciją atstovauja LGF)&nbsp; kasmet skelbia tarptautinį konkursą &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; (<em>angl. </em><a href="http://wwf.panda.org/knowledge_hub/where_we_work/baltic/solution/agriculture_reform/farmer_of_the_year/"><em>&bdquo;Baltic Farmer of the Year Award&ldquo;</em></a>). &Scaron;iuo konkursu siekiama pasidalinti gerąją patirtimi bei paskatinti ūkininkus prisidėti prie vandens tar&scaron;os mažinimo savo ūkiuose, pritaikant aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkavimo metodus. Nugalėtojas renkamas &scaron;alies ir viso Baltijos jūros regiono mastu. Nacionalinis&nbsp; nugalėtojas apdovanojamas 1000 eurų piniginiu prizu, o regiono&nbsp; nugalėtojas (renkamas i&scaron; 9 savo &scaron;alies titulo laimėtojų) gauna 10 000 eurų vertės piniginį prizą.</p> Wed, 05 Jun 2019 10:25:17 GMT Klaipėdos universitete diskutuota, kaip saugosime žuvis, kurias iki šiol skubėjome parduoti kaimynams http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=626 <p><strong>Balandžio mėnesį mokslininkai i&scaron; 5 Baltijos jūros regiono valstybių susitiko padiskutuoti apie galimas nėgių apsaugos ir jų i&scaron;teklių valdymo priemones. Nėgės &ndash; tai primityvios kūno sandaros bestuburiai, turintys burną- siurbtuką. Vienose Europos &scaron;alyse jos laikomos delikatesu, kitose &ndash; saugomos arba jų net &scaron;iek tiek prisibijoma. Nėgių apsaugos projektas &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių valdymas&ldquo; - LAMPREY finansuojamas i&scaron; &bdquo;Lat-Lit Interreg&ldquo; programos lė&scaron;ų siekia atrasti efektyviausią būdą valdyti nėgių i&scaron;teklius Lietuvoje ir Latvijoje. </strong></p> <p><strong>Baltijos &scaron;alys &bdquo;dalinasi&ldquo; nėgėmis</strong></p> <p>Kadangi apie nėgių migracijos kelius, mitybos įpročius, ner&scaron;tavietes žinoma palyginti nedaug, balandžio mėnesį Klaipėdos universitete surengtas seminaras, kuriame įvairių Baltijos jūrą supančių &scaron;alių mokslininkai dalinosi patirtimi, kaip nėgės saugomos, žvejojamos, kokia jų populiacijos būklė jų &scaron;alyse.</p> <p>&nbsp;Pradėdamas &bdquo;pan-Baltic workshop&ldquo; &ndash; Baltijos jūros regiono ekspertų susitikimą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika teigė, jog &scaron;io trejų metų trukmės projekto metu bus sukurta strategija, kaip apsaugoti bendrą dviejų valstybių turtą &ndash; nėgių i&scaron;teklius. Priimti sprendimai bus aktualūs Latvijos Kurszemes ir Lietuvos Tel&scaron;ių bei Klaipėdos regionams.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1530" border="0" /></p> <p>Kol kas Klaipėdos mokslininkams labiausiai rūpi i&scaron;siai&scaron;kinti, ar Latvijos bei Lietuvos nėgių populiacija yra bendra. Tačiau renginyje nuotoliniu būdu prane&scaron;imą skaičiusi Kanados mokslininkė Margaret F.Docker pasufleravo atsakymą: ji kalbėjo apie JAV nėges, kurios geneti&scaron;kai beveik nesiskiria, nors gyvena nuo &scaron;alies &scaron;iaurės iki pietų. Jei tokioje didžiulėje teritorijoje nėgių populiacija yra bendra, labai tikėtina, kad ir Latvija, Lietuva, bei visos kitos Baltijos jūros &scaron;alys &bdquo;dalinasi&ldquo; tomis pačiomis nėgėmis.</p> <p>Renginyje prane&scaron;imą skaitęs Jūros tyrimų instituto jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus priminė, jog upinės nėgės yra saugomos pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. &Scaron;alys yra įpareigotos stebėti, sekti upinių nėgių i&scaron;teklius ir jas saugoti, net jei naudoja jas vartojimui.</p> <p><strong>Latvijoje sugaunama 10 kartų daugiau</strong></p> <p>&Scaron;iuo metu tik iki 5 proc. nėgių pasiekia upių auk&scaron;tupius &ndash; jų ner&scaron;tui tinkamiausias vietas. Jos įstringa žemupiuose dėl bebrų ir žmonių pastatytų užtvankų. R.Staponkus sako, jog dar mažiau žinome apie nėgių lervas, jų migracijos kelius. Mokslininkai nėgių lervas gaudo su metaliniu semtuvu, kurio gale yra vandeniui pralaidus mai&scaron;as, tokiu būdu įvertina jų skaičių tam tikrame upės plote.Taip pat vykdomi upės medžiagos DNR tyrimai, kurie turėtų atsakyti į klausimą, ar upėje yra nėgių.</p> <p>Projekto partneriai, Latvijos mokslininkai i&scaron; &bdquo;BIOR&ldquo; aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės instituto gaudė ir žymėjo nėgių pelekus specialiomis ry&scaron;kiomis etiketėmis. Buvo pažymėta arti 3000 nėgių, tuomet, bendradarbiaujant su žvejybos įmonėmis, papra&scaron;yta etiketes grąžinti sugavus žymėtas žuvis. Mokslininkams grįžo vir&scaron; 700 etikečių. Kadangi kai kurios nėgės sugautos kitose upėse, nei buvo pažymėtos, tai leido padaryti i&scaron;vadą, jog nėgės grįžta į jūrą ir i&scaron; jos įplaukia į kitas upes.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1531" border="0" /></p> <p>Nors nėgė yra itin paprastos biologinės sandaros bestuburis, pasaulyje jų yra apie 41-44 rū&scaron;ys. Lietuvoje ir Latvijoje aptinkamos upinė nėgė, mažoji nėgė, labai retai (kartą per de&scaron;imtmetį) jūrinė nėgė ir jau i&scaron;nykusia laikoma Ukrainos nėgė. Kol kas Klaipėdos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad visoje Lietuvoje gyvena bendra ir tą patį DNR turinti nėgių populiacija, i&scaron;kelta hipotezė, jog ji bus bendra ir su Latvijos nėgių populiacija.</p> <p>&bdquo;BIOR&ldquo; instituto atsovė Santa Purvina pasakojo, kaip Latvijoje nėgės intensyviai žvejojamos, laikomos delikatesu, kepamos ir parduodamos &scaron;ventėse, mugėse. Tuo metu lietuviai per metus i&scaron;siima apie 50 leidimų nėgėms sugauti ir, jas sužvejoję, parduoda latviams. Nėges galima žvejoti Kur&scaron;ių mariose, Nemune ir &Scaron;ventojoje. Latvijoje nėgių sugavimai &ndash; apie 10 kartų didesni, jos gaudomos 17-oje upių.</p> <p>Maždaug 1980-aisiais nėgių populiacija labai sumenko &ndash; jų buvo i&scaron;gaudyta per daug visose trijose Baltijos &scaron;alyse. Tačiau &scaron;iuo metu nėgių i&scaron;tekliai atsigauna. Latvijoje nėgės dirbtinai veisiamos ir įžuvinamos &ndash; per de&scaron;imtmetį į upes jų paleista apie 19 milijonų. Kaimyninėje &scaron;alyje nėgės taip pat sugaunamos ir perkeliamos per užtvankas, kad galėtų nuplaukti į auk&scaron;tupį ir ner&scaron;ti.</p> <p><strong>Mitas &ndash; prisisiurbia prie mirusių žmonių kūnų</strong></p> <p>Konferencijoje vie&scaron;ėjęs &Scaron;vedijos Žemės ūkio mokslų universiteto, profesorius emeritas Kjellas Sjobergas atskleidė, jog &Scaron;vedijoje visos nėgių gyvenamos upės yra i&scaron;sidėstę &scaron;iaurės rytuose (i&scaron;teka į Baltijos jūrą). 2000-aisiais nėgės &Scaron;vedijoje buvo laikomos nykstančiomis, jų populiaciją labai neigiamai paveikė hidroelektirnės. Tačiau 2015-aisiais jų populiacijos dydis jau apibrėtžas kaip &bdquo;nekeliantis susirūpinimo&ldquo;. &nbsp;&Scaron;vedijoje nėgės žvejojamos dažniausiai vieliniais arba tinkliniais tunelio formos įrankiais, tačiau domina tik senus žvejus. K.Sjobergas įsitikinęs, jog jaunimas net negalėtų apibūdinti, kaip nėgė atrodo.</p> <p>Jo teigimu, Europos Aplinkosaugos agentūra siūlo nėgių apsaugai įvesti papildomas taisykles, veiksmų planus konkrečioms upėms, i&scaron;skirti saugomas vietas, pritaikyti nėgėms žuvitakius, jas veisti dirbtinai, pažymėti ner&scaron;to ir poravimosi vietas žemėlapiuose.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1532" border="0" /></p> <p>Toliau kalbėjęs Estijos laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets atskleidė, kad nėgės &scaron;ioje &scaron;alyje laikomos skaniu patiekalu, estai jas noriai valgo. Estijoje jos gyvena prakti&scaron;kai visose upėse, i&scaron;tekančiose į Baltijos jūrą, tačiau daugiausia nėgių sugaunama Narvos upėje, kur leidžiama pastatyti net 15&nbsp;000 kūgio formos spąstų. Vis tik neseniai aplinkosaugininkai nusprendė i&scaron; upės surinkti visus nelegalius nėgių žvejybai skirtus įrankius &ndash; jų rasta 70 tūkstančių. I&scaron; viso sugaunama nuo 30 iki 45 tonų per metus.</p> <p>Nuo 2011-ųjų upinės nėgės Estijoje stipriai pabrango.&nbsp; Nėgė &scaron;iuo metu yra antra brangiausia žuvis po ungurio. Estijoje nėgių populiacija labiausiai priklauso nuo vandens kokybės ir užtvankų ant upių. M.Tambets pademonstravo neapgalvotą sprendimą, kai po automoblių keliu prakasus tunelį upei, vamzdis buvo i&scaron;vestas kiek auk&scaron;čiau. Tai &ndash; ne užtvanka, tačiau kliūtis, kurios &scaron;i žuvis jau negali įveikti. Apskritai nėgės negali įveikti daugelio galvojant apie la&scaron;i&scaron;as įrengtų žuvitakių &ndash; &scaron;ios žuvys gali rangytis, tačiau ne &scaron;okinėti.</p> <p>Po Antrojo pasaulinio karo nėgių buvo randama upėje plaukiančių lavonų drabužiuose. Greičiausiai jos ten slėpdavosi, nes mėgsta lįsti į tamsesnes vietas ir yra naktiniai gyvūnai. Tačiau po tokių radinių Estijoje paplito mitas, kad nėgės prisisiurbia prie negyvų žmonių kūnų. Būtent dėl &scaron;ios priežasties dalis estų atsisako valgyti &scaron;ias žuvis.</p> <p><strong>JAV laikomos parazitais </strong></p> <p>Gdansko jūrų instituto atstovas Tomaszas Kuczynskis atskleidė, jog Lenkijoje nėgės saugomos ir jas žvejoti apskritai draudžiama. Todėl ES papra&scaron;ius duomenų apie saugomų rū&scaron;ių būklę, mokslininkas, kaip pats juokavo, tapo &bdquo;vieninteliu teisėtų nėgių žveju &scaron;alyje&ldquo;. Nustatyta, kad nėgės gyvena bent 10-yje upių, i&scaron;tekančių į Baltijos jūrą. Nėgių skaičių Lenkijoje sumažino užtvankos bei i&scaron; žemės ūkių nutekantys mė&scaron;lo likučiai.</p> <p>Prane&scaron;ime, transliuotame tiesiogiai i&scaron; Kanados Manitobos universiteto Biologinių mokslų instituto moklinininkė Magaret F.Docker atskleidė, kad Juntinėse Amerikos Valstijose nėgės migruoja didžiulius atstumus iki Ramiojo vandenyno, todėl užauga iki 1 metro ilgio. Nėgių lervos i&scaron;skiria specifinį hormoną (feromoną), kurį pajunta suaugusios nėgės &ndash; tuomet jos plaukia ner&scaron;ti būtent į tas upes, kuriose jau yra &scaron;ių gyvūnų lervų.</p> <p>Kaip jau minėta, i&scaron;tyrus tiek &scaron;iaurės, tiek pietų pakrantėse gyvenenčias nėges genetinių skirtumų prakti&scaron;kai nerasta. JAV nėgės aptinkamos netgi prie Japonijos krantų ir tai rei&scaron;kia, kad abi &scaron;ios &scaron;alys turi susitarti dėl bendrų nėgių apsaugos priemonių. Dar reikia susidoroti su neigiamomis visuomenės nuostatomis: nėgės JAV laikomos parazitais, nes prisisiurbia prie la&scaron;i&scaron;ų.</p> <p><strong>Naktiniai gyvūnai, į ilgą kelionę i&scaron;siruo&scaron;iantys du kartus per metus</strong></p> <p>Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Nerijus Nika toliau pasakojo apie nėgių tyrimus &Scaron;ventojoje, Lietuvoje. Jo teigimu, &scaron;ioje upėje atrasta daug sužalotų nėgių, jų kūnas buvo tarsi perbrėžtas a&scaron;triais įrankiais. Padaryta i&scaron;vada, kad nėges dažnai puldinėja lydekos, jų migracijos keliai susikerta. Vis tik primityvūs bestuburiai turi gebėjimą i&scaron;gyventi, net ir po stipresnių sužalojimų.</p> <p>Nėgių migraciją veikia bangų kryptis (kokiu kampu jos atsirita į upės žiotis), jūros vandens lygis ir mėnulio fazė nuo delčios iki pilnaties. Mokslininkai atliko eksperimentą, kiek sužalotų nėgių i&scaron;gyvens. Jų žuvo kiek dagiau nei penktadalis, kai sveikų žūsta apie 3 proc. Įdomu tai, kad esant sudėtingoms sąlygoms, nėgės pirmiausia trumpėja ir tik tuomet pradeda mesti svorį.</p> <p>Estijos Laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets detaliau papasakojo apie nėgių migraciją ir ner&scaron;tą. Upe pirmiausia praplaukia mažiausios, tuomet &ndash; didžiausios nėgės. Žiemos mėnesiais jos visi&scaron;kai nesimaitina, meta svorį ir trumpėja. Nustatyta, kad nėgės migruoja lapkričio mėnesį, antroji didžiausia jų migracijos banga &ndash; vasario&ndash;kovo mėnesiais. &Scaron;is bestuburis gali nuplaukti iki 10-ies kilometrų per dieną, aktyviausias yra apie 23 &ndash;ią -1 valandą nakties.</p> <p>Mokslininkai sutarė, kad siekiant pagerinti sąlygas nėgėms, reikia nuolat tikrinti vandens kokybę, sutarti dėl vienodų žvejybos apribojimų (&scaron;iuo metu Latvijoje ribojamas žvejybos įrankių skaičiu, Lietuvoje &ndash; sugautų žuvų kiekis).</p> <p>Nutarta toliau tęsti nėgių perkėlimą per užtvankas nes tai duoda teigiamų rezultatų. Kai kurie Latvijos mokslininkai, tokie kaip Kaspars Abersons atlieka tyrimus nėgių ner&scaron;tavietėse. Jis ie&scaron;ko atsakymų, kaip būtų galima pagerinti nėgių ner&scaron;taviečių būklę.</p> <p>Jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus teigė, jog neįtikėtina, kad į Baltijos jūra ties Latvija įplaukusi nėgė migruotų iki &Scaron;vedijos krantų. Todėl nėgių i&scaron;tekliams valdyti turėtų būti sukurta tarptautinė darbo grupė.</p> Thu, 23 May 2019 07:18:42 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=625 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &ldquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, faksas (8-5) 2310441 el. pa&scaron;tu indre.c@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki 2019 06 03 d. 10.00&nbsp; Lietuvos laiku.</p> <p>Pirkimo dokumentus galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos: <a href="https://drive.google.com/open?id=1PgALQyYK7qgwpssDk93vC7hhqSHQmwLt">https://drive.google.com/open?id=1PgALQyYK7qgwpssDk93vC7hhqSHQmwLt&nbsp;</a></p> <p>Taip pat galite jų teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a></p> Mon, 20 May 2019 11:12:49 GMT