Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Mokslininkas apie nugriautą Bražuolės užtvanką: upės patvenkimas neigiamai veikia visa jos ekosistemą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=676 <p><strong>Nuo liepos 20-</strong><strong>21 dienomis nugriauta pirmoji užtvanka Lietuvoje &ndash; Bražuolės upės užtvanka Neries regioniniame parke. Darbai pasibaigė neįtikėtinai greitai &ndash; sena, apirusi, niekam nepriklausanti ir jokios naudos neturėjusi užtvanka virto vos užkabinus. &Scaron;į projektą įgyvendino Lietuvos gamtos fondas, palaikomas tarptautinės organizacijos &bdquo;Dam Removal Europe&ldquo;. Vis daugiau tyrimų pasaulyje atskleidžia, jog užtvankos kenkia ne tik migruojančioms žuvims, tačiau daro didelę žalą visai ekosistemai. Tyrimus Bražuolės upėje vykdantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas plačiau pasakoja, kaip keičiasi požiūris į užtvankas pasaulyje ir kokia yra nematoma jų žala. </strong></p> <p>S. Stakėnas Bražuolės upėje atlieka žuvų ir kitų vandens organizmų tyrimus prie&scaron; ir po užtvankos nugriovimo. Pasak mokslininko, Lietuvoje dar nėra atlikta pana&scaron;ių tyrimų, nes &scaron;i užtvanka &ndash; pirmoji nugriauta. Tačiau daugybė užsienio pavyzdžių įrodė, kad tokie darbai yra naudingi ne tik aplinkosaugine, tačiau ir ekonomine prasme &ndash; planai, jog užtvenkus upę galima &scaron;variai ir ekologi&scaron;kai gaminti hidroenergiją jau subliū&scaron;ko tiek Europoje, tiek už Atlanto.</p> <p><strong>Užtvanka tarnaudavo brakonieriams &ndash; regioninio parko vadovė maldavo ją pa&scaron;alinti</strong></p> <p>Projekto iniciatorė ir vadovė Karolina Žemyna Gurjazkaitė pasakojo, jog diskusijos dėl užtvankų daromos žalos Lietuvoje prasidėjo 2017-aisiais metais. Tuo metu įvyko senos Belmonto užtvankos avarija. Dauguma gamtosauginių institucijų svarstė, kad ją reikėtų nugriauti, tačiau užtvankai buvo suteiktas paveldo statusas ir ji buvo atstatyta. Tuomet kilo aktyvesnė diskusija, kiek i&scaron; tiesų mums reikia tokių statinių, užblokavusių upes daugybėje vietų.</p> <p>&bdquo;Atvyko užsienio ekspertai. Jų rekomendacija buvo pradėti nuo mažų žingsnelių. Įgyti patirties. Jei atsiversime Lietuvos užtvankų žemėlapį &ndash; &scaron;alis yra tarsi kulkomis suvarpyta. Todėl pradėjome tarptautinę lė&scaron;ų rinkimo kampaniją ir iki griovimo darbų surinkome 15 tūkst. eurų,&ldquo; &ndash; sako K. Ž. Gurjazkaitė.</p> <p><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=1717" border="0" /></p> <p><em>K. Gurjazkaitė, Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.&nbsp;</em></p> <p><em></em>Bražuolės užtvankos nugriovimo renginyje kalbėjusi Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė prisiminė, kaip 2018-aisiais apžiūrinėdama parko teritoriją ties &scaron;ia užtvanka i&scaron;vydo kraupų reginį: ji buvo nuta&scaron;kyra žuvų krauju, ikrais. Kai Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo ie&scaron;koti be&scaron;eimininkės ir nedidelės užtvankos griovimui, A. Žičkutė jų maldavo imtis Bražuolės užtvankos.</p> <p>&bdquo;Dabar žuvims bus lengviau, o brakonieriams &ndash; sunkiau,&ldquo; &ndash; trumpai pa&scaron;alintos užtvankos naudą įvardijo Neries regioninio parko direktorė.</p> <p>Užtvankos griovimo projektą parengęs įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&ldquo; hidroinžinierius Karolis Mickevičius prisipažino, jog visą savo karjerą statė užtvankas. &Scaron;įkart vieną i&scaron; jų turėjo nugriauti.</p> <p>&bdquo;Tai buvo tiesiog betono &scaron;iuk&scaron;lių krūva saugomoje teritorijoje, negana to, kėlusi pavojų žmonių saugumui ir netgi gyvybei. Kaip hidrotechnikos statinys ji neatliko jokios funkcijos,&ldquo; &ndash; sakė K. Mickevičius. &nbsp;</p> <p><strong>Remontuoti &ndash; keliasde&scaron;imt kartų brangiau, nei griauti</strong></p> <p>Renginyje kalbėjęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas trumpai apžvelgė, kaip kilo užtvankų griovimo iniciatyvos už Atlanto ir Europoje.</p> <p>&bdquo;JAV Nacionalinė geografų draugija, leidžianti prestižinį žurnalą &bdquo;National geographic&ldquo; yra viena pagrindinių judėjimo &bdquo;Tūkstančio užtvankų pa&scaron;alinimas&ldquo; narių. Leidinio žurnalistė Michelle Nijhui pastebėjo, kad dar prie&scaron; 25 metus užtvanką nugriauti buvo labai sunku &ndash; tam prie&scaron;inosi tiek &scaron;alia gyvenantys žmonės, tiek vietos ir federalinė valdžia. Tačiau per ketvirtį amžiaus daug kas pasikeitė: įprastai užtvankų tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto yra apie 100 metų, tad per tą laiką nemažai užtvankų JAV tapo avarinės būklės. Taip pat vėjo ir saulės energetika atpigo kelis kartus, o hidroenergija dėl gamtosauginių priemonių, pabrango. I&scaron;samiais tyrimais buvo įrodyta hidroelektrinių daroma žala,&ldquo; &ndash; sakė S. Stakėnas.</p> <p>&nbsp;Per tiek metų pasikeitė ir visuomenės suvokimas apie gamtos apsaugą bei upių sistemos ekologiją.&nbsp;&nbsp;Taip pat suvokta, kad, vertinant i&scaron; ilgalaikės perspektyvos, užtvankų remonto finansinė na&scaron;ta yra tiesiog per didelė.</p> <p>&bdquo;JAV iki 2050 metų planuojama nugriauti apie 36 000 užtvankų. Vienos vidutinio dydžio užtvankos nugriovimas kainuoja apie 500-600 tūkstančių EUR, o remontas arba avarinės būklės sutvarkymas &scaron;ioje &scaron;alyje jau kainavo vidutini&scaron;kai apie 18 milijonų EUR vienai užtvankai. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje užtvankos nugriovimas sutaupo daugybę lė&scaron;ų. Nenuostabu, kad ne tik JAV, bet ir kitose i&scaron;sivysčiusiose pasaulio &scaron;alyse pastaraisiais metais stiprėja užtvankų griovimo tendencijos,&ldquo; &ndash; sakė mokslininkas.</p> <p>Jis teigė, jog Gamtos tyrimų centras su malonumu įsitraukė į &scaron;į projektą, Bražuolėje atliko ichtiologinius tyrimus iki užtvankos griovimo ir atliks dar 5-erius metus po jo.&nbsp;<img src="http://glis.lt/image.php?id=1713" border="0" /></p> <p><em>Bražuolės vingis po užtvankos nugriovimo. Antano Kubiliaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Tada manau, ir bendruomenė, ir visi, kas dar abejoja užtvankų griovimu, patikės. Simboli&scaron;ka, jog žemiau užtvankos tirdami aptikome &scaron;lakio patelę, pasiruo&scaron;usią ner&scaron;ti. Ji tarsi laukė, kol užtvanka bus pa&scaron;alinta. &Scaron;lakių patelės retai būna tokios ankstyvos,&ldquo; &ndash; sakė mokslininkas.</p> <p><strong>Užtvankos sukuria domino efektą visoje ekosistemoje</strong></p> <p>Vakarų Europoje užtvankos griūna jau apie 15 metų &ndash; Ispanijoje ir&nbsp;&nbsp;Prancūzijoje nugriauta&nbsp;&nbsp;po kelis &scaron;imtus&nbsp;&nbsp;&scaron;ių gamtai kenkiančių statinių, didžiausios jų buvo vir&scaron; 20 metrų auk&scaron;čio. Vis tik kol kas dažniausiai griaunamos senos arba mažos užtvankos pastatytos ant gamtiniu požiūriu itin svarbių upių.</p> <p>&bdquo;Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad net ir pačios geriausios ir efektyviausios žuvų pralaidos niekada neatstoja natūralios upės, o pralaidų efektyvumas esant palankioms ir nepalankioms gamtinėms sąlygoms labai skiriasi. Dažnai esant nepalankioms sąlygoms žuvų pralaidų efektyvumas yra nulinis, todėl užtvankos gali kelti pavojų migruojančių žuvų i&scaron;likimui.&nbsp;&nbsp;Naujausios studijos rodo, kad upių patvenkimas neigiamai veikia visą upių ekosistemą ir bioįvairovę. Dėl užtvankų sumažėję migruojančių žuvų i&scaron;tekliai sukelia domino efektą ekosistemose ir gali neigiamai paveikti i&scaron; pirmo žvilgsnio visai su užtvanka visi&scaron;kai nesusijusias gyvūnų rū&scaron;is. Pavyzdžiui dėl užtvankų netiesioginio poveikio daugelyje &Scaron;vedijos upių baseinų i&scaron;nyko Europoje saugoma gėlavandenė perluotė (<em>Margaritifera margaritifera</em>) &ndash; moliuskas. Pana&scaron;ių faktų pastaruoju metu atrandama vis daugiau ir svarstyklės &nbsp;vis labiau svyra į užtvankų prie&scaron;ininkų pusę. &Scaron;imtaprocentinės&nbsp;&nbsp;užtvankos daromos žalos kompensavimo dirbtinės priemonės dar niekas nėra įgyvendinęs,&ldquo; &ndash; sakė S. Stakėnas.</p> <p>Neries regioninio parko vyriausioji specialistė Au&scaron;rinė Raudoniūtė, stovėdama buvusios užtvankos vietoje, susirinkusiems demonstravo, kokios la&scaron;i&scaron;os yra sugautos Bražuolės upėje. Jos dugnas &ndash; žvyruotas, todėl itin tinkamas &scaron;ioms žuvims ner&scaron;ti.</p> <p>Taip pat aplink upelį auga 22 į Raudonąją knygą įra&scaron;ytos augalų rū&scaron;ys.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1715" border="0" /></p> <p><em>Neries regioninio parko atstovė Au&scaron;rinė Raudoniūtė rodo Bražuolės topografinį žemėlapį. A. Kubiliaus nuotr.&nbsp;</em></p> <p>&bdquo;Čia mėgsta žvejoti ūdros, toliau esančiose atodangose urvelius i&scaron;sirausia ir peri tulžiai. Bražuolė nuo auk&scaron;tupio iki žemupio nužemėja net 6 metrus &ndash; tai dar vienas požymis, kodėl ją mėgsta la&scaron;i&scaron;inės žuvys. Labai tikimės, kad užtvankos pa&scaron;alinimas prisidės ir prie moliusko &ndash; ovaliosios geldutės populiacijos atsigavimo,&ldquo; &ndash; &scaron;ypsodamasi rū&scaron;is, kurios atsigaus nuvirtus užtvankai vardijo A. Raudoniūtė.</p> <p>Užtvankos griovimo istorija susidomėjo ir i&scaron; toliausiai atvykę Salantų regioninio parko atstovai. Jų užmojis &ndash; pa&scaron;alinti ant Salanto upės esančią užtvanką, tačiau čia reikės sutelkti daug daugiau jėgų &ndash; užtvanka yra gana didelė ir ją nugriauti techni&scaron;kai bus sudėtingiau. Tačiau pa&scaron;alinus &scaron;ią užtvanką būtų atvertas kelias dar daugiau la&scaron;i&scaron;inių žuvų migruoti ir sėkmingai ner&scaron;ti Salanto upėje.</p> Fri, 24 Jul 2020 13:12:31 GMT Unikalu: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=675 <p style="text-align: justify;"><strong>Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau &scaron;ią savaitę Neries regioniniame parke bus i&scaron;ardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. &Scaron;is Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visi&scaron;kai unikalus &ndash; tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosauginiais tikslais.</strong></p> <p class="normal" style="text-align: justify;">2019 metais, padedama tarptautinės bendruomenės, Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų demontavimo iniciatyvos &bdquo;Dam Removal Europe&ldquo;, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė pradėjo<a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"> </a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania">lė&scaron;ų telkimo </a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"><em>(crowdfunding)</em></a><a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania"> kampaniją</a>. Jos metu buvo surinkta 15 tūkst. eurų pirmosios užtvankos Lietuvoje demontavimui, o projektui įgyvendinti pasirinkta užtvanka Bražuolės upėje.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;is statinys užtvenkia gamtiniu požiūriu svarbią upę, kurioje yra retų gyvūnų rū&scaron;ių, la&scaron;i&scaron;inių žuvų ner&scaron;tavietės. Bražuolės upė taip pat priklauso &bdquo;Natura 2000&ldquo; saugomų teritorijų tinklui. Demontuojama užtvanka neturi jokio ekonominio vaidmens, ji yra be&scaron;eimininkė, neprižiūrima, avarinės būklės&ldquo;, &ndash;&nbsp; teigė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;&Scaron;alyje yra apie 1500 užtvankų. Didelė dalis yra &bdquo;be&scaron;eiminkės&ldquo;, apleistos ir neatlieka jokios paskirties. Blogos būklės neprižiūrimos užtvankos kelia didžiulę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir jų turtui.&nbsp; Visų užtvankų sutvarkymui ir jų geros būklės palaikymui, akivaizdu, valstybė neturi nei finansinių, nei žmogi&scaron;kųjų i&scaron;teklių, jų neatsiras ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Bražuolės užtvankos demontavimo projektas yra geras pavyzdys, kaip galima spręsti nenaudojamos užtvankos problemą, prisidedant prie vandens telkinių geros būklės užtikrinimo ir tauriųjų žuvų i&scaron;teklių populiacijų atkūrimo&ldquo;, &ndash; sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Projektu siekiama paskatinti upių ekologinės būklės atkūrimą Lietuvoje ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus. &Scaron;iuo metu &scaron;alyje yra inventorizuota beveik 1200 užtvankų, manoma, kad i&scaron; tiesų jų yra dar keliais &scaron;imtais daugiau. Užtvankos yra mažai i&scaron;tirtos, tačiau, remiantis 2011 metais Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, &scaron;imtai užtvankų gali būti be&scaron;eimininkės ir nenaudojamos, de&scaron;imtys &ndash; avarinės būklės. Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui, todėl turėtų būti i&scaron;montuojamos. be to, kasmet įvyksta užtvankų avarijų, kurių metu nukenčia žmonių turtas. &Scaron;iemet nugriuvus net kelioms užtvankoms ir nusekus vandeniui Kryži&scaron;kių tvenkinyje, žuvo arba buvo žuvėdrų sulestos daugybė žuvų.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&nbsp;&bdquo;Užtvankos ne tik užkerta žuvims jų migracijos kelius į ner&scaron;tavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rū&scaron;ių bendrijas. Dėl &scaron;ių procesų, upių ekosistemos yra labai pažeistos, daugelis žuvų &ndash; ungurių, er&scaron;ketų, taip pat įvairių moliuskų rū&scaron;ių, pavyzdžiui, perluotės &ndash; yra prie i&scaron;nykimo ribos. Nors pasaulyje yra įrengiamos žuvų pralaidos, efektyvumu jos nė i&scaron; tolo neprilygsta užtvankų demontavimui&ldquo;, &ndash; teigia Gamtos tyrimų centro ichtiologas Saulius Stakėnas, tiriantis užtvankų ir jų demontavimo poveikį upių gyvūnijai bei ekologinei būklei.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertė ir projekto vadovė K. Gurjazkaitė neabejoja, kad Lietuva turi didelį potencialą atkurti žuvų migracijos kelius ir žuvų i&scaron;teklius, i&scaron;ardydama nenaudojamas užtvankas.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">&bdquo;Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau demontuota beveik 5 tūkstančiai užtvankų. 2018 metais Estija pradėjo didžiulės Sindi užtvankos demontavimą ir dar 9&ndash;10 kitų užtvankų ardymo darbus. Projekto metu atverta 3300 kilometrų laisvos upės ruožų net 34-ioms žuvų rū&scaron;ims. Gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė Biologinės įvairovės strategiją, pagal kurią, toliau ardant užtvankas siekiama atverti 25 tūkstančius laisvos upės kilometrų. Užtvankų demontavimas Lietuvoje taip pat galėtų padėti gausinti žuvų i&scaron;teklius bei siekti tikslų, susijusių su ES biologinės įvairovės strategija ir Vandens pagrindų direktyva&ldquo;, &ndash; sako K. Gurjazkaitė.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;">Projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su &bdquo;Dam Removal Europe&rdquo; ir Pasaulio gamtos fondo (WWF) padaliniu Nyderlanduose. Projekto draugai &ndash; Neries regioninis parkas ir Gamtos tyrimų centras, pirmąją užtvanką nugriauti padėjo įmonės &bdquo;Inžinerinis projektavimas&rdquo; ir&nbsp; &bdquo;DA Kontaktas&rdquo;.</p> <p class="normal" style="text-align: justify;"><em>Nuoroda į lė&scaron;ų telkimo kampanija:</em> <a href="https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania">https://crowdfunding.wnf.nl/project/brazuole-dam-in-lithuania</a></p> <p class="normal">&nbsp;</p> <p><em><strong>Užtvankos Bražuolės upėje demontavimo renginys ir ekskursija srities profesionalams</strong></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Registracija:</strong> ​<a href="https://forms.gle/yvCxfzNqt6U3VvY97">https://forms.gle/yvCxfzNqt6U3VvY97</a></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Laikas: </strong>​Liepos 23 d., 11:00 val.</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Vieta:​​ </strong>Bražuolės stovyklavietė​, Vievio sen. (Neries regioninis parkas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>Programa:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>10:30 Renkamės į renginio vietą</strong> (kava, arbata)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:00 Įžanginis žodis</strong> (Karolina Gurjazkaitė, Lietuvos gamtos fondas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:15 Sveikinimo žodis</strong> (Aplinkos ministerijos atstovas)</em></p> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:20 Prane&scaron;imai:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <ul> <li><em><strong>Apie užtvankos problemą Neries regioniniame parke</strong> (Audronė Žičkutė, Neries regioninis parkas)</em></li> <li><em><strong>Apie atliktus ichtiologinius tyrimus</strong> (Saulius Stakėnas, Lietuvos gamtos tyrimų centras)</em></li> <li><em><strong>Apie projektavimo eigą</strong> (Karolis Mickevičius, UAB Inžinerinis projektavimas)<br /><br /></em></li> </ul> <p><em> </em></p> <p><em><strong>11:45 Ekskursija:</strong></em></p> <p><em> </em></p> <ul> <li><em><strong>Po Bražuolės upelio apylinkes</strong> (Tadas Bujanauskas, Neries regioninis parkas)</em></li> <li><em><strong>Užtvankos demontavimas</strong> (Darius &Scaron;apkauskas, UAB DA Kontaktas)<br /><br /></em></li> </ul> <p><em> </em></p> <p><em><strong>13:00 Grįžtame į Bražuolės stovyklavietę, diskusija</strong></em></p> Tue, 21 Jul 2020 11:12:40 GMT Reti vabalai sugrįžta į istorinę buveinę Vilniaus mieste http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=674 <p><strong>&Scaron;į ketvirtadienį, birželio 11 dieną, Verkių regioniniame parke gamtosaugininkai planuoja i&scaron;leisti &scaron;ioje vietovėje anksčiau gyvenusius, tačiau i&scaron;nykusius retus vabalus &ndash; niūriaspalvius auksavabalius.</strong></p> <p>Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakra&scaron;tyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi &scaron;ioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, &scaron;alia vienos i&scaron; labiausiai lankytojų pamėgtų vietų &ndash; Verkių rūmų &ndash; slypi vertinga buveinė, skirta i&scaron;saugoti visoje Europoje nykstančius organizmus.&nbsp; Įspūdingas Neries &scaron;laitas ties Verkiais &ndash; buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąra&scaron;ą (BAST). &Scaron;ioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama i&scaron;saugoti europinį plačiaausį &scaron;ik&scaron;nosparnį (<em>Barbastella barbastellus</em>) bei niūriaspalvį auksavabalį (<em>Osmoderma barnabita</em>), taip pat, žinoma, ir pačią buveinę &ndash; griovų ir &scaron;laitų mi&scaron;kus.&nbsp;</p> <p>&bdquo;Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant i&scaron;siai&scaron;kinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys &ndash; per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas &scaron;ioje teritorijoje i&scaron;nyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik i&scaron; istorinių duomenų&ldquo;, &ndash; sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.</p> <p>Pasak projekto LIFE OSMODERMA vadovės Dalios Bastytės-Cseh, pirmiausia buvo įvertinta saugomos teritorijos būklė &ndash; tai, ar pa&scaron;alinti saugomos rū&scaron;ies i&scaron;nykimą sukėlę veiksniai. Nemažai senuose lapuočiuose gyvenančių retų rū&scaron;ių mėgsta, kai jų gyvenamas medis nėra pavėsyje. Prie&scaron; kelis metus Neries &scaron;laite ties Verkiais pa&scaron;alinta dalis senuosius medžius gožusio jaunuolyno.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1709" border="0" /></p> <p>&bdquo;Nusprendėme, kad &scaron;ioje teritorijoje tokių darbų daugiau daryti neverta, juo labiau, kad tai &ndash; &scaron;laitas, o pa&scaron;alinus jaunus medžius gali sustiprėti &scaron;laito erozija. Kita bėda &ndash; senųjų medžių stabilumas. Stiprinant senuosius medžius, &scaron;į rudenį planuojama atlikti arboristinius jų lajų tvarkymo darbus.&nbsp;&nbsp; &Scaron;iuo metu Neries &scaron;laite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais parengėme ir su atsakingomis institucijomis suderinome &bdquo;Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą&ldquo;. Joje numatėme niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (<em>ex situ)</em> sukūrimą Lietuvos zoologijos sode, kuri bus naudojama rū&scaron;ies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, &scaron;iuo metu sėkmingai auginami 320 lervinės stadijos niūriaspalviai auksvabaliai. Jei orai bus &scaron;ilti ir nelietingi, dalis jų bus perkelti į pusiau natūralias buveines Verkiuose jau birželio 11 dieną&ldquo;, &ndash; pasakoja D. Bastytė-Cseh.</p> <p>Tuo tarpu Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė džiaugėsi unikalia patirtimi ir pasakojo, kad pradžioje reikėjo i&scaron;siai&scaron;kinti, kokių ypatingų auginimo sąlygų reikia vabalams veisiant nelaisvėje: &bdquo;Konsultavomės su &scaron;vedų, norvegų, estų, latvių, vokiečių, italų bei baltarusių mokslininkais. Atrodo, informacijos gavome daug ir įvairios, tačiau mums labiausiai rūpėjo auginimas nelaisvėje, ir, pasirodo, kad niekur negalime nuvažiuoti bei realiai pamatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimo laboratorinėmis sąlygomis.&ldquo;</p> <p>Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis. Įdomu, jog gamtoje niūriaspalvio auksavabalio suaugėliai maitinasi medžių sultimis. Užfiksuoti tik keli atvejai, kai vabalas pastebėtas ant gėlės žiedo. Entomologė K. Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais &ndash; labiausiai mėgo bananus ir apelsinus. Daugiau sužinoti apie niūriaspalvio auksavabalio veisimą Lietuvos zoologijos sode galite&nbsp; leidinyje &bdquo;Lietuvos zoologijos sodo veikla 2019 metai&ldquo;.</p> <p>Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiau&scaron;inius, o i&scaron; jų i&scaron;siritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos &scaron;iemet bus perkeltos į naujus namus &ndash; dirbtines dreves-inkilus.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1710" border="0" /></p> <p>&bdquo;&Scaron;ių pusiau natūralių buveinių tikslas yra sukurti kuo pana&scaron;esnes į natūralios medžio drevės sąlygas, tačiau jos turi būti lengviau pasiekiamos ir pritaikomos zoologijos sode užaugintų lervų paleidimui. Verkių regioniniame parke pastatyti inkilai buvo užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei trūnėsiais i&scaron; i&scaron;virtusių medžių. Ant inkilo stogo yra i&scaron;gręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų. Tikimės, jog perkeltos &scaron;io reto vabalo lervos įsikurs sukurtose sąlygose, o po kelerių metų i&scaron;skris į Neries upės &scaron;laitą ties Verkiais, kur jų lauks ir natūralios medžių senolių drevės&ldquo;, &ndash; sako D. Bastytė-Cseh.</p> <p>Verkų regionio parko ekologas R. Butkus taip pat pastebėjo, jog, kadangi Neries &scaron;laito teritorija yra saugoma įstatymi&scaron;kai, o joje esančios buveinės yra tinkamos &scaron;iai rū&scaron;iai, logi&scaron;ka manyti, jog pritaikius tam tikras aplinkosaugines priemones būtų galima atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją: &bdquo;Tokios priemonės jau yra taikomos labiau i&scaron;sivysčiusiose &scaron;alyse, o rezultatai yra akivaizdūs &ndash; atkuriamos i&scaron;nykusios populiacijos, tokiu būdu prisidedant prie rū&scaron;ies nykimo stabdymo visame paplitimo areale.&ldquo;</p> <p>Svarbu prisiminti, jog niūriaspalvis auksavabalis &ndash; skėtinė rū&scaron;is. I&scaron;saugojus jo buveines, bus i&scaron;saugotos ir buveinės de&scaron;imtims kitų retų organizmų. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybe skirtingų rū&scaron;ių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali i&scaron;saugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rū&scaron;ių, kurių kartais net nepastebime.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1708" border="0" /></p> <p>Daugiau informacijos apie visas projekto veiklas galite rasti projekto &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&ldquo; tinklalapyje <a href="https://www.osmoderma.lt/">https://www.osmoderma.lt/</a>.</p> Wed, 10 Jun 2020 09:14:58 GMT Norite gyventi tvariai? Garsūs žmonės įsitikino, kad kasdieniai pasirinkimai – ne visada paprasti http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=673 <p><strong>A&scaron;tuonių Europos &scaron;alių influenceriai priėmė i&scaron;&scaron;ūkį žaibi&scaron;kai atsakyti į klausimus: &bdquo;Kas tvariau?&ldquo; ir patyrė, kad kasdieniame gyvenime ne visuomet turime pakankamai informacijos, kad pasirinktume aplinkai draugi&scaron;kesnį būdą apsipirkti, keliauti, netgi skalbti savo skalbinius</strong><strong>!</strong><strong> </strong><strong>&nbsp;Todėl birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną 8 Europos &scaron;alyse pradedamas projektas &bdquo;Game on</strong><strong>! Do not let climate change end the game</strong><strong>&ldquo; (lietuvi&scaron;kai &ndash; &bdquo;Klimatosūkis &ndash; dabar Tavo ėjimas&ldquo;). Lietuvoje &scaron;į projektą &nbsp;įgyvendina Lietuvos gamtos fondas. Projektas sieks parodyti, kiek daug mūsų kasdieniai pasirinkimai turi įtakos kovojant su klimato kaita. Pirmajame i&scaron;&scaron;ūkyje sudalyvavo menininkės Jolita Vaitkutė, Agnė Ki&scaron;onaitė bei &bdquo;Fridays for Future&ldquo; aktyvistė Saulė Andrejevaitė bei dar </strong><strong>7 Europos </strong><strong>&scaron;alių atstovai.</strong></p> <p>Kas yra draugi&scaron;kiau aplinkai &ndash; pėsčiomis nueiti į artimiausią maisto parduotuvę, ar 10 kilometrų automobilių važiuoti į tą, kurioje produktai nesupakuoti į plastiką? Ar i&scaron;kart žinote atsakymą? &nbsp;Žinomi 8 Europos &scaron;alių žmonės pamėgino greitai atsakyti į &scaron;į ir pana&scaron;ius klausimus. Kaip jiems sekėsi, galite pamatyti <a href="https://www.15min.lt/video/pasauline-aplinkos-apsaugos-diena-pradedamas-projektas-klimatosukis-dabar-tavo-ejimas-182174">ČIA<em>.</em></a><em> </em></p> <p>O kas i&scaron; tiesų tvariau? Projekto partneriai birželio 5-ąją surengė <a href="https://www.facebook.com/events/3007980572604356/">vebinarą</a>, kuriame Čekijos, Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Lietuvos mokslininkai bei influenceriai diskutavo, kokie pasirinkimai yra teisingi, kaip i&scaron; tiesų padarytume mažesnį poveikį aplinkai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos atlikėjas, aktyvistas Jurgis Didžiulis.</p> <p>&bdquo;Prie&scaron; paskelbiant projekto startą 6 mėnesius vyko pasiruo&scaron;imo darbai. Projektą kartu vykdys 10 Europos organizacijų i&scaron; 8 &scaron;alių. Mūsų siekis &ndash; kad kuo daugiau jaunų žmonių ir suaugusiųjų įgytų aplinkai draugi&scaron;ko gyvenimo įpročius. To reikia, kad nepralaimėtume žaidimo su klimato kaita. Žaidimo, kuris prasidėjo prie&scaron; milijonus metų, tačiau dabar reikia visų mūsų pastangų, kad galėtume jį &bdquo;žaisti&ldquo; dar ilgus ateinančius metus,&ldquo; &ndash; sako projekto koordinatorius ir komunikacijos vadovas Thoras Morante Brignetis, atstovaujantis Vengrijos organizacijai &bdquo;CEEweb for Biodiversity&ldquo;.</p> <p>&bdquo;Įvykiai Lietuvoje, nutikę vos kelios savaitės iki &scaron;io projekto starto, parodė, kad kai pasipiktiname ir susivienijame &ndash; politikai žaibi&scaron;kai imasi sprendimų. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasira&scaron;ė naujas Medžioklės taisykles ir dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo bei protestų turėjo jas at&scaron;aukti, o per vieną dieną Seime buvo įregistruotos net kelios Medžioklės įstatymo pataisos! Turėtume su tokiu pat aktyvumu pasakyti savo i&scaron;rinktiems politikams, jog norime įstatymų, kurie mažintų daromą žalą aplinkai, stabdyti klimato kaitos padarinius,&ldquo; &ndash; sako projekto koordinatorė Lietuvoje, Inga Labutytė-Atkočaitienė.</p> <p>Be to, tuo metu, kai didžioji dauguma Europos aplinkos ministrų pasira&scaron;ė įsipareigojantys po krizės atsigauti pagal žaliojo kurso &bdquo;Green Deal&ldquo; planą, Lietuva prie &scaron;ios iniciatyvos neprisijungė. Nors esame maža &scaron;alis, mums, kaip ir didiesiems pasaulio ter&scaron;ėjams, klimato kaitos klausimus reikia spręsti dabar. Nes klimatas, deja, visame pasaulyje yra bendras.</p> <p>Į klimato kaitos temą orientuotam projektui Lietuvoje suteiktas pavadinimas &bdquo;Klimatosūkis&ldquo; (kaip klimato galvosūkis, kurį kiekvienas turime spręsti). Tarptautinis projekto pavadinimas &bdquo;Game on! Do not let climate change end the game&ldquo; sufleruoja, jog keisti įpročius bus skatinama per įtraukiančius žaidimus. Per ketverius projekto veiklos metus numatyta sukurti &bdquo;geocatchingo&ldquo; mar&scaron;rutus, i&scaron;leisti stalo žaidimą klimato kaitos tema, organizuoti jaunimo stovyklas gamtoje, sukurti mobilią aplikaciją, kuri padėtų greičiau rasti atsakymą į kasdien kylančius tvarumo klausimus, tokius, kokius &scaron;iandien sprendė žinomi Europos menininkai, muzikantai, aktyvistai.</p> <p>Vaizdo įra&scaron;as, kuriame nusifilmavo garsūs žmonės i&scaron; Bulgarijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Rumunijos ir Slovakijos &ndash; dar ne viskas. Birželio 5-ąją, 11 val. surengta virtuali diskusija, kurioje &scaron;ių &scaron;alių aplinkosaugos ekspertai plačiau aptarė klausimus, į kuriuos teisingą atsakymą mėgino rasti influenceriai. Kviečiame stebėti &scaron;ios&nbsp; diskusijos, kurioje dalyvavo ir Lietuvos atlikėjas bei aktyvistas Jurgis Didžiulis įra&scaron;ą. Jį rasite <a href="https://www.facebook.com/events/3007980572604356/">ČIA</a>.</p> Mon, 08 Jun 2020 10:52:32 GMT Bendradarbiavimas: „Rimi“ nebepirks nykstančių žuvų ir jūros gėrybių http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=671 <p><strong>Nuo birželio 1 dienos &bdquo;Rimi Baltic&ldquo; nebepirks į nykstančiųjų sąra&scaron;ą patenkančios žuvies ir jūros gėrybių. Stabdydama jų pirkimą, &bdquo;Rimi Lietuva&ldquo; vadovaujasi Lietuvos gamtos fondo parengtu gidu &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;. Jame pateikiamas sąra&scaron;as žuvų ir jūros gėrybių, kurioms gresia i&scaron;nykimas, nes jų pagaunama kur kas daugiau nei leidžiama arba jų žvejyba kelia pavojų aplinkai. </strong></p> <p><strong><em>Parduos jau įsigytą ir nebepirks žuvies bei jūros gėrybių i&scaron; raudonojo sąra&scaron;o</em></strong></p> <p>&bdquo;&Scaron;iuo metu žuvys ir jūros gėrybės i&scaron; raudonojo sąra&scaron;o sudaro mažiau nei 10 proc. visų &bdquo;Rimi&ldquo; jau turimų &scaron;ių prekių. Norėdami ne&scaron;vaistyti maisto, jas parduosime ir nebeužsakysime i&scaron; tiekėjų žuvų ar jūros gėrybių, patenkančių į Lietuvos gamtos fondo sudarytą raudonąjį sąra&scaron;ą. Pavyzdžiui, nebepirksime&nbsp;&nbsp;jame esančių tropinių krevečių, pangasijų, menkių, ungurių, vaivoryk&scaron;tinių upėtakių, juodųjų paltusų&ldquo;, &ndash; sako &bdquo;Rimi Lietuva&ldquo; Kokybės skyriaus vadovė Ana Čudinienė. Jos ir &bdquo;Rimi&ldquo; asortimento komandos intensyviai dirba, kad prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjai rastų &scaron;ios ir kitos jų pamėgtos žuvies, tik būtinai pagautos ar užaugintos tvariai, t.&nbsp;y. nekenkiant gamtai.</p> <p>Pasak A. Čudinienės, sprendimas nutraukti į raudonąjį, nykstančiųjų, sąra&scaron;ą patenkančių žuvų ir jūros gėrybių pirkimą bei bendradarbiavimas su Lietuvos gamtos fondu &ndash; tai ne tik &bdquo;Rimi&ldquo;,&nbsp;kaip socialiai atsakingo prekybos tinklo, ilgalaikė investicija, bet ir galimybė pirkėjams prisidėti prie tvarios žuvininkystės bei vandenynų gyvūnijos i&scaron;saugojimo. &bdquo;Rimi&ldquo; &ndash; pirmasis prekybos tinklas Baltijos &scaron;alyse, žengiantis &scaron;į žingsnį ir taip atkreipiantis pirkėjų dėmesį į vandenynų ir jūrų ekosistemų problemas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1699" border="0" /></p> <p><strong><em>Rinktis žuvį sąmoningai &ndash; nerei&scaron;kia jos atsisakyti</em></strong></p> <p>Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, &scaron;iandien daugiau nei 85 proc. jūros gėrybių ir žuvų sugaunama kur kas daugiau nei leidžiama, o tai lemia globalias tiek ekologines, tiek socialines pasekmes.</p> <p>&bdquo;Žuvų pagaunama daugiau, nei jos spėja užaugti<strong> </strong>&ndash; vyksta nuolatinis i&scaron;teklių pereikvojimas. Beveik trečdalis žuvų rū&scaron;ių i&scaron;gaudytos tokiu mastu, jog vargu ar i&scaron;tekliai kada nors atsikurs. Siekdami spręsti &scaron;ią problemą, parengėme sąmoningam vartotojui skirtą žuvų ir jūros gėrybių gidą &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;. Nuolat atnaujinamas internetinis gidas padės suprasti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.</p> <p>Pasak jo, labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. &bdquo;Siekiant reik&scaron;mingų pokyčių, būtina, kad atsakingo vartojimo idėjas palaikytų ne tik patys vartotojai, bet ir verslas. &bdquo;Rimi&ldquo; apsisprendimas ir žengtas atsakingas žingsnis yra ne tik svarus argumentas ir sektinas pavyzdys verslui, bet ir prakti&scaron;kas veiksmas, prisidėsiantis prie žuvų i&scaron;teklių i&scaron;saugojimo bei atsigavimo&ldquo;, &ndash; sako E. Greimas.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1700" border="0" /></p> <p><strong><em>Gidas sąmoningam žuvies vartotojui</em></strong></p> <p>Internetiniame gide &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; žuvų rū&scaron;ys &scaron;viesoforo principu suskirstytos į tris sąra&scaron;us &ndash; raudonąjį (&bdquo;Atsisakyk&ldquo;), geltonąjį (&bdquo;Pagalvok&ldquo;) ir žaliąjį (&bdquo;Valgyk&ldquo;). Į raudonąjį įtrauktos žuvys, kurioms gresia i&scaron;nykimas ir kurių rekomenduojama nepirkti, geltonąjį &ndash; žuvys, kurioms intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet kurių pirkimą ir vartojimą dėl nepakankamų duomenų ar aplinkai kenksmingų jų pagavimo būdų rekomenduojama mažinti, bei žaliąjį &ndash; žuvys, kurioms i&scaron;nykimas negresia, jas drąsiai galima pirkti ir valgyti.</p> <p>&bdquo;Rimi&ldquo; atidžiai peržiūrėjo savo asortimentą ir nusprendė nutraukti žuvų ir jūros gėrybių, įtrauktų į raudonąjį sąra&scaron;ą, pirkimą. Į jį patenka tos žuvų ir jūros gėrybių rū&scaron;ys, kurioms gresia i&scaron;nykimas dėl dramati&scaron;kai sumažėjusių jų i&scaron;teklių, nelegalios žvejybos, cheminės tar&scaron;os bei destruktyvių žvejybos ir ūkininkavimo metodų taikymo.</p> <p>Artimoje ateityje &bdquo;Rimi Lietuva&ldquo; plės bendradarbiavimą su Lietuvos gamtos fondu, edukuojant pirkėjus ir padedant jiems sąmoningiau pasirinkti žuvį ir jūros gėrybes. Lietuvos gamtos fondas yra viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje, besirūpinanti gamtos įvairovės i&scaron;saugojimu ir atkūrimu bei siekianti tvaraus gamtos i&scaron;teklių naudojimo.</p> <p><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/kvms2t7rWkY" width="560"></iframe></p> Mon, 01 Jun 2020 12:04:33 GMT Tuscias http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=670 Wed, 29 Apr 2020 11:31:32 GMT Kvietimas dalyvauti konkurse dėl ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugų http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=669 <p style="text-align: justify;">Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 9 ekologiniu požiūriu vertingų medžių tvarkymo paslaugas. Paslaugų vieta - BAST Dūk&scaron;tų ąžuolynas ir Dūk&scaron;tos upės slėnis, Vilniaus rajono savivaldybė. &Scaron;is vykdomas pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p style="text-align: justify;">Detalesnę informaciją rasite konkurso sąlygose paspaudę ant nuorodos:</p> <p style="text-align: justify;"><a href="https://drive.google.com/drive/folders/1_MBBQ7rPq5valR-i3E3HpQm6g7Xc8A4c?usp=sharing">https://drive.google.com/drive/folders/1_MBBQ7rPq5valR-i3E3HpQm6g7Xc8A4c?usp=sharing</a> &nbsp;</p> <p style="text-align: justify;">Tarp pateiktų priedų rasite tvarkymui numatytų medžių žemėlapį Priedas Nr.5.</p> <p style="text-align: justify;">Informuojame, jog apra&scaron;us turi parengti bei priemonių vykdymo priežiūrą turi atlikti senų medžių priežiūros patirtį turintis specialistas, kuris turi turėti vieną i&scaron; &scaron;ių arboristo, eksperto arba VETcert specialisto sertifikatų: EAC (Europos arboristikos taryba) arba ISA (Tarptautinė arboristikos draugija).</p> <p style="text-align: justify;">Pasiūlymus ir reikiamus dokumentus pra&scaron;ome pateikti iki <strong>2020-05-18 10.00 val<em>. </em></strong>(Lietuvos Respublikos laiku) elektroniniu pa&scaron;tu <strong>indre.c@glis.lt</strong>. arba adresu Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius.</p> <p style="text-align: justify;">Dėl papildomos informacijos galite teirautis: Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Indrė Čeidaitė, tel. 865886069 el. p. <a href="mailto:indre.c@glis.lt">indre.c@glis.lt</a>.</p> Wed, 29 Apr 2020 11:31:19 GMT Dėl viruso pandemijos atšaukiamas 2020-ųjų konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“ http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=668 <p>Apgailestaudami prane&scaron;ame, jog 2020 m. konkursas &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; &nbsp;&ndash; at&scaron;aukiamas.</p> <p>Toks sprendimas priimtas dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, atsižvelgiant į tai, kad esant dabartinėms aplinkybėms pernelyg rizikinga organizuoti susitikimus ūkiuose bei nacionaliniams laimėtojams atvykti į tarptautinį susitikimą, kuriame būtų paskelbtas pagrindinis konkurso laimėtojas.</p> <p>&nbsp;Vis dėlto kitais metais &scaron;is konkursas tikrai įvyks, tad jei planavote dalyvauti, įsira&scaron;ykite tai į kalendorius, kad nepamir&scaron;tumėte savo planų 2021-aisiais metais metais. Per tiek laiko galite pradėti taikyti aplinkai draugi&scaron;kas priemones savo ūkyje! Peržiūrėkite <a href="https://www.baltijosukininkas.com/pavyzdin-s-tvaraus-ukininkavimo-pri"><strong>pavyzdines tvaraus ūkininkavimo priemones</strong></a>. Galbūt iki kitų metų konkurso pavyks pritaikyti kai kurias i&scaron; jų savo ūkyje ir padidinti galimybes laimėti &scaron;į konkursą?</p> <p>&nbsp;O visus, palaikančius &scaron;ią iniciatyvą, kviečiame &scaron;iuo neįprastu metu palaikyti ir vietinius ūkininkus, produktus įsigyti i&scaron; jų &ndash;Lietuvoje turime tikrai daug puikių aplinkai draugi&scaron;kų ūkių!</p> <p>&nbsp;Iki susitikimo 2021 metais!</p> <p>&nbsp;Daugiau informacijos apie konkursą: <a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com/</a></p> Mon, 20 Apr 2020 11:21:09 GMT Puiki žinia: Sacharos pelkė vėl bus šlapia http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=667 <p style="text-align: justify;"><strong>Sachara bus &scaron;lapia &ndash; tokią parodoksaliai skambančią žinią prane&scaron;a aplinkosaugininkai, naujam gyvenimui prikeliantys didžiausios tropinės dykumos vardu pavadintą pelkę, plytinčią Roki&scaron;kio rajone. Prie&scaron; a&scaron;tuonis de&scaron;imtmečius nusausintai ir durpių kasybai skirtai, ne kartą degusiai bei keturisde&scaron;imt metų apleistai Sacharos pelkei atbundantis 2020-ųjų pavasaris žada naujų galimybių. Tai &ndash; čia atliekamų gamtotvarkos darbų rezultatas.</strong></p> <p style="text-align: justify;">2019&ndash;2020 m. žiemą Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, vykdant projektą LIFE Peat Restore, 88 hektarų Sacharos pelkėje atlikti gamtotvarkos darbai: 30 hektarų plote i&scaron;kirsta natūralioms auk&scaron;tapelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija (daugiausiai &ndash; beržai bei krūmynai), suardyta i&scaron;likusi pelkę sausinusio uždaro keramikinio drenažo sistema, o sausinamųjų griovių patvenkimui įrengta daugiau kaip 200 durpinių, plastikinių spraustasienių ir mi&scaron;rios konstrukcijos vandenį sulaikančių užtūrų. Gamtotvarkos darbai atlikti vadovaujantis 2018 m. Europos ekologinio tinklo &bdquo;Natura 2000&ldquo; dalimi tapusios Sacharos pelkės gamtotvarkos planu. Sumedėjusios augalijos &scaron;alinimas atliktas pagal VĮ &bdquo;Valstybinės mi&scaron;kų urėdijos&ldquo; Roki&scaron;kio regioninio padalinio mi&scaron;kotvarkos projektą, o pelkės vandens lygio atkūrimas &ndash; pagal supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1688" border="0" /><em><br />Į drėgniausias Sacharos vietas pelkių augalija sugrįžo pati &ndash; tokių plotų atsiras gerokai daugiau</em></p> <p style="text-align: justify;">Gamtotvarkos darbų teigiamas poveikis pastebėtas netrukus po sumedėjusios augmenijos &scaron;alinimo ir sausinamųjų griovių tvenkimo &ndash; dauguma griovių gana sparčiai užsipildo vandeniu. I&scaron; kur &scaron;is vanduo? Mokslininkai skelbia, kad planetos pelkėse sukaupta apie 10 % gėlo vandens i&scaron;teklių. Auk&scaron;tapelkės ypatingos ekosistemos, kurios drėgmę gauna lietaus, sniego tirpsmo ir rūko pavidalu. Į tokias pelkes neįteka jokie upeliai, o požeminiai vandenys yra pernelyg giliai, kad prasiveržtų į pelkės pavir&scaron;ių. Natūralios auk&scaron;tapelkės dar vadinamos durpių ir vandens kalnais, nes juose sukauptos didelės gėlo vandens atsargos, kuriomis gali pasidalinti su gretimomis ekosistemomis, dažniausiai per patį vegetacijos įkar&scaron;tį (pavasario ir vasaros sausras), kuomet augalams vanduo yra gyvybi&scaron;kai būtinas. Nusausintų pelkių ir durpynų durpių klodai praranda gebėjimą kaupti vandenį: didžioji dalis lietaus ir sniego tirpsmo vandens akimirksniu i&scaron;teka sausinimo sistemos grioviais, taip dar labiau padidinančios pavasario potvynius ar vasaros poplūdžius. Patvenkus sausinamuosius griovius, auk&scaron;tapelkės gyvybei palaikyti reikalingas vanduo sulaikomas pelkės viduje, durpė pamažu sotinasi drėgme, kuri bus ypatingai reikalinga sausuoju vasaros laikotarpiu.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1690" border="0" /><em><br />Mi&scaron;rios konstrukcijos užtūros vandeniui&nbsp; sulaikyti statyba</em></p> <p style="text-align: justify;">Turbūt gali kilti klausimas, kodėl atkuriamoje pelkėje reikėjo kirsti jau įsikūrusią sumedėjusią augaliją? Aplinkosaugininkų teigimu, taip mažinama transpiracija, t. y. vandens garinimas pro lapus. Pažeistoje pelkėje kar&scaron;tą ir sausą dieną suaugęs medis gali i&scaron;garinti net kelias de&scaron;imtis kubinių metrų vandens, o kiekvienas papildomai prarastas vandens la&scaron;as sumažins galimybę atsikurti auk&scaron;tapelkės gyvajam pasauliui. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei auk&scaron;tapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės i&scaron;saugojimui.</p> <p style="text-align: justify;">Beveik visos Sacharos pelkėje įrengtos užtūros suformuotos i&scaron; suplūkto ir dėl to mažiau pralaidaus vandeniui vietinio grunto &ndash; durpių bei &scaron;lyno mi&scaron;inio. &Scaron;iaurinėje pelkės dalyje įrengta 10 plastikinių spraustasienių užtūrų. Kodėl gi plastikas pakliuvo į gamtinę aplinką? Užsienio &scaron;alių patirtis liudija, kad plastikinių spraustasienių užtūros yra efektyvi priemonė, atkuriant hidrologinį režimą pažeistose pelkėse. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai į tvenkimo vietas sunkiajai technikai pakliūti sudėtinga arba yra galimybė, jog gruntinio tipo užtūras i&scaron;ardys gausūs sniego tirpsmo, gausių liūčių vandenys. Užtūroms naudotas plastikas yra patvari, atspari UV spindulių poveikiui, ilgaamžė medžiaga, kuriai suteikiama iki 50 metų garantija &ndash; per tą laiką užtūros aplinkoje jau bus atsikūrusios tipingos pelkinės buveinės. Produkto gamyba paremta ekologi&scaron;kais sprendimais, nes gaminant naudojama ir antrinė PVC žaliava, be to, numatyta ir paties gaminio antrinio perdirbimo galimybė. Nors plastikas ir nėra tinkamiausia medžiaga gamtai, tačiau natūralių medienos užtūrų tarnavimo trukmė yra gerokai trumpesnė. Galbūt ateityje bus atrastos efektyvesnės ir natūralesnės užtūrų alternatyvos arba sukonstruota inovatyvesnė technika, galinti laisvai judėti, nežaloti augalinės dangos bei neskęsti net ir klampiausiose pelkių dalyse.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1691" border="0" /><em>Plastikinių straustasienių užtūra</em></p> <p style="text-align: justify;">Pasitelkus naujausią užsienio &scaron;alių mokslininkų sukurtą metodiką nustatyta, kad nusausinta Sacharos pelkė i&scaron;siskirdavo apie 780 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų i&scaron;skirtų automobilis jei 70 kartų bandytume apvažiuoti Žemės rutulį ties pusiauju. Atkuriant natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymąsi ir &scaron;velninama klimato kaita, o plikų durpių dykras bei degradavusias buveines palaipsniui pakeis ve&scaron;lios kiminų vejos ir pelkinėmis pu&scaron;ų formomis apaugę raistai. Toks augalijos kaitos modelis leidžia tikėtis, jog įgyvendinti gamtotvarkos darbai Sacharos pelkėje ilgainiui sumažins klimato kaitą sukeliančių dujų CO<sub>2</sub> emisijas iki 90 %. Žinoma, tokie rezultatai bus pasiekti ne i&scaron; karto, teks palaukti bent kelis de&scaron;imtmečius, kol pelkės žaizdos pamažu užgis, o pati pelkė i&scaron; &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų &scaron;altinio taps jų sugerėju bei patikima saugykla &ndash; &scaron;lapiose durpėse sukaupta organinė anglis yra užrakinama tūkstantmečiams. Taip bus įgyvendintas vienas i&scaron; pagrindinių LIFE Peat Restore projekto tikslų &ndash; sustabdytas durpių klodo skaidymąsi, atkurta durpėdara (durpės formavimosi procesas), o pelkė vėl tapts organinės anglies kaupėja ir klimato kaitos &scaron;velnintoja. Tuo pačiu bus atkurtos vertingos pelkinės buveinės, sudarytos palankios sąlygos auk&scaron;tapelkių augalijai ir gyvūnijai tarpti bei padidintas buveinių atsparumas gaisrams.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1689" border="0" /><em>Patvenktoje pelkės dalyje vanduo telk&scaron;o durpės pavir&scaron;iuje</em></p> <p style="text-align: justify;">Kovo viduryje atliktus gamtotvarkos darbus Sacharos pelkėje apžiūrėjo teritorijos valdytojai &ndash; VĮ Valstybinių mi&scaron;kų urėdijos pareigūnai, už saugomos teritorijos priežiūrą atsakingos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovai bei Lietuvos gamtos fondo ekspertai.</p> <p style="text-align: justify;">Biologinės įvairovės palaikymo kirtimus pelkėje atliko UAB &bdquo;Mi&scaron;kija&ldquo; ir VĮ &bdquo;Valstybinių mi&scaron;kų urėdija&ldquo; Roki&scaron;kio regioninio padalinys, hidrologinio režimo atkūrimo darbus atliko AB &bdquo;Anyk&scaron;čių melioracija&ldquo;. Supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą parengė ir darbų įgyvendinimo priežiūrą atliko UAB &bdquo;Inžinerinis projektavimas&rdquo;.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1687" border="0" /><em>Kertama sumedejusi augmenija</em></p> <p style="text-align: justify;">Sacharos pelkės ekologinių sąlygų atkūrimo darbai i&scaron; dalies finansuoti Lietuvos gamtos fondo kartu su tarptautiniais partneriais vykdomo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės (Klimato kaitos &scaron;velninimas) projekto &bdquo;CO<sub>2</sub> emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus &Scaron;iaurės Europos lygumoje (LIFE Peat Restore, 2016&ndash;2021)&ldquo; lė&scaron;omis.</p> <p style="text-align: right;"><em>Lietuvos gamtos fondo,<br />Projekto LIFE Peat Restore informacija</em></p> Fri, 27 Mar 2020 14:56:59 GMT Užbaigta socialinė ekonominė studija apie nėgių reikšmę – kokius lietuvių ir latvių požiūrio skirtumus ji atskleidė? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=666 <p>&nbsp;</p> <p>Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms institucijoms bus pristatyta upinių nėgių i&scaron;teklių valdymo ir apsaugos strategija. Ją sukūrė Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, remdamiesi i&scaron;samiais &scaron;ios rū&scaron;ies žuvų tyrimais, vykdytais paskutinius kelerius metus. Rengiant &scaron;ią strategiją, daug dėmesio skirta ne tik ilgalaikiam nėgių i&scaron;teklių tvarumui (kad jų būtų sužvejojamas optimalus, populiacijai nekenkiantis kiekis), bet ir strategijos priemonių socialiniam bei ekonominiam poveikiui pamario ir pajūrio bendruomenėms.</p> <p>Tai yra pirmas atvejis kai Baltijos jūros regione vienos konkrečios žuvų rū&scaron;ies populiacijos valdymo ir apsaugos pokyčiai buvo įvertinti socio-ekonominiu požiūriu, modeliuojant galimas pasiūlymų pasekmes. &Scaron;i studija, atlikta remiantis statistine informacija bei apklausus abiejų &scaron;alių žvejus, žuvies restoranų savininkus, visuomenės atstovus. Ja įvertinta nėgių ekonominė ir kultūrinė reik&scaron;mė abiejų &scaron;alių gyventojams. Minėta socialinė&ndash;ekonominė studija yra viena i&scaron; Europos Sąjungos finansuojamo projekto &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; (LLI-310) veiklų. Projektą bendrai įgyvendina Klaipėdos universitetas, Lietuvos gamtos fondas, ir &nbsp;Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institutas BIOR.</p> <p>Baltijos jūros regione upinės nėges be Lietuvos &nbsp;ir Latvijos žvejų dar žvejojamos Estijoje, Suomijoje ir &Scaron;vedijoje. Tačiau didžiausią reik&scaron;mę jų žvejyba turi būtent Baltijos &scaron;alyse. &nbsp;Įdomu, tai kad nėgės &ndash; seniausia ir primityviausia Žemėje egzistuojančių stuburinių rū&scaron;is &ndash; &scaron;ie apskritažiomeniai planetos upėmis plaukioja jau daugiau nei 360 milijonų metų, tačiau &scaron;iandien Europoje jau liko nebedaug vietų, kur jų dar galima paragauti.</p> <p><strong>Kokie apribojimai taikomi nėgių žvejybai? </strong></p> <p>Tiek bendrai visoje Latvijoje, tiek Kur&scaron;žemės regione, nėgė yra gausiausia vidaus vandenyse sugaunama žuvis (pastaruosius 10 metų kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų Latvijoje sugaunamų žuvų).. &Scaron;ių žuvų kaina per paskutiniuosius 5-erius metus i&scaron;augo kelis kartus, nes nėgės laikomos delikatesu ir jų paklausa vis didėja. Kaip Lietuvoje kasmet vyksta stintų, taip Latvijoje &ndash; nėgių ragavimo &scaron;ventės, jose nėgės parduodamos paruo&scaron;tos &nbsp;įvairiais būdais. &Scaron;ių žuvų žvejyba ir paruo&scaron;imas yra imlūs rankų darbui, tad puoselėjant &scaron;į amatą kartu saugomos &nbsp;kra&scaron;to tradicijos bei kulinarinis paveldas.</p> <p>Upinė nėgė yra Europos Sąjungos mastu saugoma žuvis, įra&scaron;yta į Berno konvenciją ir IUCN (Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos) saugomų rū&scaron;ių sąra&scaron;ą. Daugėjant duomenų apie &scaron;iuos gyvūnus ai&scaron;ku, jog būtent jų migracijos kelyje pasitaikančios hidroelektrinės ar kitos migracijos kliūtys turi didžiausia neigiamą įtaką jų i&scaron;teklių būklei. Nėgėms reikalingi atviri upių migracijos keliai, taip pat kaip ir la&scaron;i&scaron;oms bei &scaron;lakiams. Beje &scaron;ių rū&scaron;ių gyvenimo ciklai taip pat turi daug pana&scaron;umo. Paaugusios nėgių lervutės &nbsp;migruoja į Baltijos jūrą, ten minta prisisiurbusios prie kitų žuvų, o sustiprėjusios grįžta ner&scaron;ti į upes. Tačiau vienas esminių nėgių skirtumų nuo kitų praeivių (migruojančių) žuvų &ndash; jos yra gana prastos plaukikės, todėl migracijos kelyje pasitaikius net nedidelei kliūčiai, nebegali pasiekti savo tikslo. Projekto metu tiek Kur&scaron;žemės, tiek Lietuvos pajūrio regionuose identifikuotos tokios nėgių migracijai trukdančios kliūtys.</p> <p>Antra nėgių populiacijai kenkianti veikla yra nelegali žvejyba. Nėgės yra pakankamai vertinga žuvis, kad būtų verta rizikuoti jas gaudant nelegaliais įrankiais. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nėgių žvejyba apribojama nustatant jų sugavimų kiekį tonomis bei leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičių, taip pat nustatant nėgių žvejybos sezono trukmę. Lietuvoje &Scaron;ventosios upėje, per metus leidžiama sugauti 1,5 tonos &scaron;ių žuvų, Nemuno deltoje &ndash; 2 tonas. Taip pat nustatytas žvejybos sezonas &ndash; nuo rugsėjo 16 iki gruodžio 31 dienos. Kur&scaron;ių mariose gaudant nėges, galima naudoti ne daugiau 32 nėgių gaudykles.<img src="http://glis.lt/image.php?id=1684" border="0" /></p> <p><em>Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr. </em></p> <p>&Scaron;iuo metu Latvijoje mėgėji&scaron;ka nėgių žvejyba yra negalima, sustiprinta brakonieriavimo kontrolė. &Scaron;io projekto metu papildomai pradėtas nėgių žymėjimas (kad būtų galima i&scaron;siai&scaron;kinti, kiek jų sugauna žvejai), taip pat vykdytas nėgių perkėlimas per jų migracijai trukdančias kliūtis. Periodi&scaron;kai vykdomas ir upių įžuvinimas nėgėmis &ndash; &nbsp;BIOR institutas Latvijoje į upes paleidžia nuo 7 iki 19 milijonų nėgių lervų kasmet.</p> <p><strong>Nėgių kaina sparčiai kopia auk&scaron;tyn</strong></p> <p>&nbsp;Nėgių Lietuvoje sugaunama vos 6-7 tonos per metus ir &scaron;is laimikis daugiausia parduodamas i&scaron; Latvijos atvykstantiems supirkėjams. Tačiau prie&scaron; pusę amžiaus, apie 1940-uosius nėgės Mažojoje Lietuvoje buvo toks pats delikatesas, kaip ir &scaron;iuo metu Latvijoje, jų būdavo sugaunama apie 30-50 tonų per metus.</p> <p>Anksčiau restoranai keldavo vėliavas su septyniais ar devyniais ta&scaron;kais, kas rei&scaron;kė, jog rūkykla ar karčema gavo &scaron;viežių nėgių ir jau galima jų paskanauti. &Scaron;iuo metu žuvies restoranai retai domisi žvejų sugautomis nėgėmis, o ir patiems žvejams jas paprasčiau parduoti latviams &ndash; nes čia &scaron;viežios žuvies kaina svyruoja apie 8 eurus už kilogramą, o Kalėdiniu laikotarpiu (kai nėgė latviams yra vienas i&scaron; būtinų Kūčių stalo patiekalų) paruo&scaron;tos, rūkytos nėgės kaina &scaron;okteli iki 25-27 eurų už kilogramą. Lietuvoje &scaron;viežių nėgių kaina svyruoja nuo 2 iki 10-ies eurų, o rūkytų &ndash; 13 eurų už kilogramą, arba maždaug 1 euras už vieną nėgę.</p> <p><strong>Ar norėtumėte paragauti nėgių? </strong></p> <p>56 proc. rengiant studiją apklaustų latvių mano, kad nėgių apsauga yra svarbi, o 26 proc. &ndash; kad ji yra labai svarbi. Latviams nėgių apsauga kartu rei&scaron;kia ir senųjų tradicijų i&scaron;saugojimą. Pana&scaron;ūs atsakymai gauti ir Lietuvoje &ndash; beveik pusė Lietuvos pajūrio regiono respondentų mano, jog nėgių apsauga yra svarbi, o jų vartojimas &ndash; senovės lietuvių tradicija, kurią reikia i&scaron;saugoti.</p> <p>Lietuvoje tik 9 proc. jas vartoja bent kartą per metus ir tik arti pusės jų kada nors yra ragavę. Tuo metu maždaug pusė latvių jas valgo 1-3 kartus per metus, o ragavę yra 9 i&scaron; 10 mūsų kaimynų.&nbsp; Maždaug 40 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad nėgių nepirktų net kritus jų kainai, vis tik daugiau nei 63 proc. mielai sudalyvautų nėgių degustacijose, kultūriniuose renginiuose, pristatančiuose &scaron;ias žuvis kaip kulinarinį paveldą. Kitaip tariant, nėgė kol kas lietuviams nėra apetitą kelianti žuvis, tačiau vis tik &ndash; įdomi.</p> <p>Norint i&scaron;populiarinti nėgių vartojimą Lietuvoje reikėtų &scaron;viesti restoranų lankytojus apie &scaron;ią įdomią anksčiau labiau už ungurį vertintą žuvį, o jos ruo&scaron;imo receptų pasimokyti i&scaron; latvių. Nėgės yra nepelnytai primir&scaron;tas Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas.</p> Tue, 17 Mar 2020 12:16:38 GMT