Dzūkijoje auginamos ir į laisvę paleidžiamos medžiuose gyvenančios varlės
Prieš porą dešimtmečių Lietuvoje buvo pirmą kartą aptikta viena mažiausių varlių Europoje – paprastoji medvarlė. Vos kelių centimetrų dydžio varlytė ypatinga tuo, kad dalį savo gyvenimo praleidžia laipiodama krūmais ir medžių šakomis.
Dėl tinkamų gyventi vietų stokos medvarlės pradėjo nykti. Siekdamas pagausinti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų varliagyvių skaičių Lietuvos gamtos fondas ėmėsi gana neįprasto projekto. Šiais metais buvo užauginta ir į laisvę paleista apie 1 tūkst. medvarlių jauniklių.
Renka kiaušinius – paleidžia varles
Lietuvos gamtos fondo darbuotoja Dalia Bastytė sako, kad šio darbo esmė – iš jau esamų vietų surinkti dalį medvarlių kiaušinių, jiems suteikti idealias gyvenimo sąlygas ir jau išsiritusius varliagyvius paleisti atgal į laisvę.
„Natūraliomis gamtos sąlygomis iš medvarlių kiaušinių užauga maždaug 5 procentai mažų varlyčių. Kitus suėda plėšrūnai. Buožgalviams suteikus idealias sąlygas ir apsaugojus nuo plėšrūnų, mes galime pasiekti, kad beveik visi buožgalviai taptų varlytėmis“, - veisimo esmę aiškina mokslininkė.
Dalis ką išsiritusių medvarlių paleidžiama atgal į tą pačią vietą iš kurios buvo paimti kiaušiniai, o kitos – į gretimas, joms gyventi tinkančias, kūdras. Trūkstant tinkamų vietų Lietuvos gamtos fondo specialistai organizuoja naujų kūdrų kasimą ir esamų valymą.
Taip natūraliomis priemonėmis yra gausinama retų varlių populiacija.
Medvarlėms maitintis padeda ir bananai
Laikas nuo buožgalvio pagavimo iki jo paleidimo užtrunka maždaug tris mėnesius. Pradžioje buožgalviai auginami kibiruose. Juose nuolat šildomas vanduo, kad neatšaltų iki jiems pavojingos temperatūros. Čia jie šeriami akvariuminių žuvyčių maistu.
Vėliau, šiek tiek paaugus, jie perkeliami į kūdrose esančius specialius narvus. Dėžės uždengtos tinkleliu, kad buožgalviai ir medvarlės nepabėgtų, o taip pat ir tam, kad jų pačių nepasiektų plėšrūnai – vabzdžiai, žuvys ir paukščiai.
Kai buožgalviukai tampa medvarlėmis, jiems maistas jau tampa įvairesnis. Į dėžę įdedamas pūnantis bananas. Jis privilioja smulkias musytes, o jas pasigauti šios varlėms – vieni niekai.
Priežiūrai kasdien skiria valandą laiko
Maždaug tūkstantį buožgalvių ir jau išsiritusių medvarlių auginanti ir prižiūrinti Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė sako, kad šių mažų varliagyvių priežiūra ir auginimas nėra sudėtingas. Tam ji kasdien skiria maždaug po valandą laiko.
„Pačioje pradžioje šie augintiniai reikalauja gana daug dėmesio. Būtina žiūrėti, kad vanduo neatšaltų, jį kaskart pašildyti. Vėliau užtenka ryte ir vakare įberti žuvyčių maisto ir kas porą dienų pakeisti vandenį. Retkarčiais apžiūriu narvus ir išrenku ten papuolusius plėšrūnus – lervas, vabzdžius“, - savo darbo nelinkusi sureikšminti specialistė.
Kai medvarlės gali jau savarankiškai gyventi gamtoje, tuomet jos paleidžiamos į laisvę. Iš esamo būsto - dėžės kūdroje – perkeliamos į laikiną „transporto priemonę“ – kibirą. Jame jos keliauja kelias dešimtis kilometrų iki vandens telkinio, kuris taps jų nuolatiniais namais.
Per 20 metų medvarlės „nuėjo“ 15 kilometrų
Medvarlės mėgsta seklias ir gerai įšylančias kūdras, kuriose nėra žuvų ir kitų priešų. Europoje ir Lietuvoje tokių vietų stipriai mažėja. Esančios apauga žolėmis ir tampa netinkamomis gyventi. Būtent dėl buveinių stokos šios rūšies varlės nyksta visoje Europoje. Jas saugoti ėmėsi net tarptautiniai įstatymai.
Lietuvoje medvarlės buvo aptinkamos tik ties Kapčiamiesčio miesteliu Lazdijų rajone. Dėl tinkamų sąlygų ir gamtininkų pagalbos šie reti varliagyviai per 20 metų dabar išplito iki Veisiejų miestelio. Tad per dvidešimtmetį jos natūraliai įveikė apie 15 km skiriančius šiuos miestelius.
Nors tikslios apskaitos nebuvo vykdomos, specialistai mano, kad Lietuvoje jų gali gyventi keletas tūkstančių. Video apie paleidimą
Nuotraukų parodos atidarymas Botanikos sode
Kviečiame šeštadienį (gegužės 18d.) aplankyti biologinės įvairovės dienos renginius Botanikos sode, tarp kurių - mūsų roplių ir varliagyvių paroda "Ar iš balos tas gražumas".
Kviečiame į varlių koncertą Verkių parke
Varlės kurkimas – vienas pirmųjų gamtos garsų, pasitinkantis mus pavasarį. Tačiau varlės kur kas dainingesnės, nei esame įpratę manyti. Greta tradicinio kvaaaarrr, po žiemos atšylančiose balose galime išgirsti ir kur kas subtilesnių tonų. Ar žinote, kas balose sukelia skambų, nelyginant skudučių, gaudimą: ūūūūūūūūū? O kurios varlės balsas toks skardus, kad išgirdęs jį imi dairytis paukščio? Paklausyti šio darnaus varlių orkestro ir susipažinti su Lietuvoje gyvenančiomis varliagyvių rūšimis kviečiame į renginį „Varlių balsų top 10“, kuris vyks gegužės 9 d. 19 val. Verkių parke (žemėlapis čia).
Turėsite progą savo ausimis patirti, koks darnus ir dainingas gali būti pavasarinis varlių choras. Sužinosite, kurios dvi varliagyvių rūšys neskleidžia garso net juos primynus ir tai, kodėl nereikėtų jų nei mindyti, nei kitaip skriausti: išgirsite apie šių gyvūnų naudą ne tik ekosistemai, bet ir jums patiems. Net nenutuokiate, kokie nemalonūs taptų vasaros vakarai, jei neliktų šių uodais ir kitais įkyriais vabzdžiais mintančių sutvėrimų. Deja, ši grėsmė reali: 5 iš 13 Lietuvoje gyvenančių varliagyvių rūšių yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą dėl grėsmės išnykti. Kokias grėsmes sukeliame aplink mus gyvenantiems varliagyviams ir kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie jų išsaugojimo, papasakos Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.
Dažno žmogaus artima pažintis su gamta prasideda nuo roplių ir varliagyvių: neretai tenka išgirsti istorijų apie pažinimo tikslais užkankintas varles ar gyvates. Deja, gyvūnui ši pažintis su žmogumi dažnai būna paskutinė, o visuomenėje giliai įsišaknijęs požiūris, kad šie „švelnių ir pūkuotų“ kategorijai nepriskiriami gyvūnai yra nemalonūs, neverti pagarbos, o neretai esą gali būti ir pavojingi. Keisti visuomenės požiūrį, sklaidyti mitus ir skiepyti pagarbą šiems gyvūnams imasi prieš keletą dienų įkurta Lietuvos herpetologų draugija, kuri renginyje pristatys savo siekius ir pakvies visus, neabejingus mūsų šalyje gyvenančių varliagyvių ir roplių likimui, tapti draugijos nariais.
Renginio metu rinksime gražiausiai kurkiančias varles – sukursime varlių balsų top 10. Sužinosime, kas drumsčia ramybę pritilus varlėms ir diskutuosime, ar egzistuoja gamtoje absoliuti tyla. Varlių „valgiaraštį“ vargu ar atsiras norinčių išbandyti, tačiau pavasarį laukuose apstu šviežių ir skanių augalų, iš kurių galite pasiruošti puikias vaišes. Sužinosite, kokius valgomus augalus galite skanauti gamtoje ir kaip geriausia juos paruošti vartojimui. Atidžiai apsidairę aplink, susirinksime čia pat augančius valgomus augalus ir kartu skanausime iš jų pagamintas salotas.
Į renginį kviečia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos herpetologų draugija. Prašome nepamiršti, kad renginys vyks gamtoje ir pasirūpinti, kad nesušaltumėte ir nesušlaptumėte lyjant, turėtumėte ką pasitiesti ant žolytės, kai norėsite prisėsti ir turėsite kuo ragauti iš valgomų laukinių augalų pagamintų salotų.
Daugiau straipsnių...
- Biologinės įvairovės aspektai poveikio aplinkai vertinimo procese saugomų roplių ir varliagyvių pavyzdžiu
- Nuotraukų paroda bus eksponuojama Vilniaus universitete
- Roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda svečiuojasi Kapčiamiestyje
- Perkate vėžliuką? Įtraukite jį į testamentą
- Kvietimas teikti pasiūlymus mechanizmų nuomos vandens telkinių kasimui (įrengimui) paslaugų pirkimo konkursui
- Kviečiame į roplių ir varliagyvių nuotraukų parodą
- Nuo pražūties išgelbėti vėžliukai po Kalėdų nugrims į sapnus
- Nuotraukų paroda keliauja toliau
- Kviečiame į fotografijų parodą
- Gyvenimas balose – nuotraukų parodoje
- Nuo pražūties išgelbėta 100 balinių vėžlių jauniklių
- Piešinių konkurso nugalėtojas
- Ar iš balos tas gražumas?
- Dviračiais – ten, kur medvarlės šokuoja
- Zoologijos sode auginamų vėžliukų vasara
- Prašome informuoti apie pastebėtus balinius vėžlius
- Raudonpilvės kūmutės iš Trakų Vokės parko tvenkinių laimėjo tarptautiniame dainų konkurse
- Į nerštavietes migruojantys varliagyviai - jau keliuose
- Balinių vėžlių jauniklių prabudimas
- Vaikai piešia ko reikia varliagyvių ir roplių apsaugai