Vėžliukai grįžo namo
2014 liepos 16
Jie galėjo pražūti dar neišsiritę. Vos išsiritę galėjo pakliūti į plėšrūnų nasrus. Išvengę lapės pietų likimo, jie galėjo sušalti jau pirmąją žiemą… Tačiau šiandien jie sveiki gyvi, gerokai ūgtelėję ir nebetaip lengvai pažeidžiami, taškosi savo gimtosiose balose Dzūkijoje – beveik 100 nelaisvėje išperintų balinių vėžlių jauniklių prieš savaitę grįžo į gimtąsias balas Dzūkijoje.
Siekiant išsaugoti balinių vėžlių populiaciją, netinkamose vietose sudėti kiaušiniai buvo surenkami ir perduoti išperinti Lietuvos zoologijos sodo inkubatoriuje. Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų balinių vėžlių kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų. Beveik šimtas į gimtąsias vietas grįžusių vėžliukų ženkliai prisidės prie balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo – šiandien Lietuvoje iš viso gyvena vos 400 - 500 šių roplių.
Liepos 8 dieną prie gimtųjų vėžliukų kūdrų rinkosi visi, kurie prisidėjo prie vėžliukų išgyvenimo: Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos zoologijos sodo, Dzūkijos nacionalinio bei Veisiejų ir Metelių regioninių parkų atstovai. Kiekvienam iš jų buvo svarbu ir nepaprastai įdomu pamatyti pirmuosius laisvėje žengtus savo globotinių žingsnius. Tiksliau – pirmus yrius kojelėmis, mat paleisti vėžliukai buvo tiesiai į balas, pas laisvėje gyvenančius savo pusbrolius. Kiekviena surinkta kiaušinių dėtis buvo atskirai ženklinama, kiekvienas vėžliukas buvo identifikuojamas pagal jo šarvo požymius, todėl jų globėjai iš Zoologijos sodo tiksliai žinojo, kur vėžliukų gimtosios balos.
Pirmieji vėžliukai laisvėje irstėsi prie Paveisiejų esančioje kūdroje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Į laisvę juos palydėjo Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė, kuri savo rankomis surinko ne vieną vėžlių kiaušinių dėtį. „Nuo seno dzūkai vėžlius vadina gelažinėm varlėm – tai perduodama iš kartos į kartą, todėl tiksliai sunku net pasakyti, kada baliniai vėžliai apsigyveno šiame krašte. Jie visada gyvena šalia žmonių, nėra baikštūs, tačiau geba atskirti, kur savas žmogus, o kur svetimas“, – apie išmintinguosius ilgaamžius, neretai sulaukiančius iki 100 metų, pasakojo I. Maciulevičienė.
„Didžiausia grėsmė baliniams vėžliams – buveinių nykimas: kūdros natūraliai užželia, užauga krūmais, nuo kurių krenta lapai – uždumblėja, o jei šalia žmogus tręšia lauką, šis procesas dar labiau paspartinamas. Kadangi žmonės galvijų beveik nebeturi, šių kūdrų nebenugano – jos užželia ir nyksta“, - apie grėsmes balinių vėžlių išlikimui pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė. Tikimasi, kad nelaisvėje išauginti vėžliukai sustiprins populiaciją, o atlikti buveinių atkūrimo darbai padės užtikrinti ilgalaikį populiacijos stabilumą.
Nors vėžliukai jau sustiprėję, jiems teks ištverti dar nemažai išbandymų: ligos, plėšrūnai. Pats grėsmingiausias iš jų – rūsti žiema. Nors Zoologijos sode vėžliukai kasmet migdyti žiemos miegu ir pratinti prie atšiaurių žiemos sąlygų, gamtoje jų laukia nežinia.
Irma Maciulevičienė pasakoja, kad pirmiausia grėsmę kelia lapės, usūriniai šunys ir, neretai, ežiai – mat jie mėgsta paskanauti vėžlių kiaušinių. Vos išsiritusiems mažiems vėžliukams grėsmę kelia skruzdėlės: vos vėžliukas išlenda į dienos šviesą, jį užpuola skruzdės iš užgraužia. Ūgtelėjusius vėžliukus gali sudoroti ir gandrai, lapės, garniai, antys.
Vėžliai žiemoja balos dugne, įsirausę į dumblą, kur temperatūra nenukrinta žemiau nulio. Itin didelį poveikį balinių vėžlių populiacijos augimui padarė atkurtos buveinės. Per trejus metus atnaujinta ir iškasta apie du šimtus vėžliams gyventi tinkamų kūdrų. Pagerėjus gyvenimo sąlygoms, vėžliai ėmė aktyviau dėti kiaušinius – šiemet užfiksuota daugiau vėžlių kiaušinių dėčių nei prieš trejus metus.
Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos.
Bandomasis roplių ir varliagyvių ekologinis tinklas pietų Lietuvoje
2014 birželio 4 d.
Išleistas leidinys "Bandomasis roplių ir varliagyvių ekologinis tinklas pietų Lietuvoje", kuriame pateikiama informacija apie ekologinio tinklo pietų Lietuvoje kūrimą bei apie GIS modelį, skirtą palengvinti darbą kuriant ekologinį tinklą saugomoms varliagyvių rūšims kitose Lietuvos teritorijose. Leidinio pdf versiją galima pasisiųsti čia.
Ekologinių tinklų pavyzdžiai ir teisinės prielaidos jų formavimui Lietuvoje
2014 birželio 4 d.
Projekto metu sukurtas ekologinis tinklas gegužės 26 d. buvo pristatytas seminare „Ekologinių tinklų pavyzdžiai ir teisinės prielaidos jų formavimui Lietuvoje“. Šis seminaras buvo suorganizuotas siekiant susipažinti su ekologinių tinklų formavimo idėja ir praktika: potencialių teritorijų atrankos kriterijais ir metodais, planavimu, teisiniu reglamentavimu, panagrinėti Lietuvos ir Lenkijos patirtis, formuojant tiek nacionalinio, tiek vietinio lygmens ekologinius tinklus. Norėdami atkreipti dėmesį į tai, koks svarbus rūšių išsaugojimui yra planavimo procesas, į šį seminarą kvietėme specialistus, atsakingus už bendrųjų ir specialiųjų planų rengimą ir derinimą. Seminaro metu Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pristatė “Žaliųjų“ tinklų planavimo problematiką nuo idėjos iki teisinio reglamentavimo, dr. Giedrė Godienė pristatė ekologinių tinklų vystymąsi Europoje ir Lietuvoje, projekto vadovė Dalia Bastytė pristatė konkrečius projekto darbus kuriant ekologinį tinklą Pietų Lietuvoje, projekto pagalbininkai Birutė Armokavičiūtė ir Emilijus Pranckus pristatė projekto metu sukurtą GIS modelį ekologinio tinklo, skirto varliagyviams, kūrimui, kurį galima taikyti ir kitose Lietuvos teritorijose, o Marcin Górny iš Belovežo žinduolių tyrimų instituto, pristatė ekologinio tinklo kūrimą Lenkijoje. Po pranešimų seminaro dalyviai aplankė baliniams vėžliams svarbias vietoves, įeinančias į kuriamą Pietų Lietuvos ekologinį tinklą, apžiūrėjo atkurtas buveines, diskutavo kaip galima prisidėti prie retų rūšių išsaugojimo. Seminare buvo išdalintas leidinys „Bandomasis roplių ir varliagyvių ekologinis tinklas pietų Lietuvoje“, kuriame pristatoma ekologinio tinklo sukūrimo patirtis. Seminare dalyvavo 31 dalyvis iš įvairių institucijų, tokių kaip aplinkinės savivaldybės, Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Vilniaus universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, aplinkiniai regioniniai parkai.
Daugiau straipsnių...
- Balinis vėžlys – griežtai saugoma rūšis
- Besiruošiant balinių vėžlių kiaušinių dėjimo metui
- Susipažinimas su atkurtų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūra bei balinių vėžlių veisimo ir paleidimo į laisvę patirtimi Lenkijoje
- Roplių ir varliagyvių grožis – fotografų akimis
- Baliniai vėžliukai jau sapnuoja vasarą
- Vėžliukų žiema zoologijos sode
- Žemės ūkio konsultantų pažintis su ropliais ir varliagyviais
- Buveinių atkūrimas
- Vairuotojams neteks traiškyti migruojančių varliagyvių - jiems įrengta pirmoji „požeminė perėja“
- Dzūkijoje auginamos ir į laisvę paleidžiamos medžiuose gyvenančios varlės
- Nuotraukų parodos atidarymas Botanikos sode
- Kviečiame į varlių koncertą Verkių parke
- Biologinės įvairovės aspektai poveikio aplinkai vertinimo procese saugomų roplių ir varliagyvių pavyzdžiu
- Nuotraukų paroda bus eksponuojama Vilniaus universitete
- Roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda svečiuojasi Kapčiamiestyje
- Perkate vėžliuką? Įtraukite jį į testamentą
- Kvietimas teikti pasiūlymus mechanizmų nuomos vandens telkinių kasimui (įrengimui) paslaugų pirkimo konkursui
- Kviečiame į roplių ir varliagyvių nuotraukų parodą
- Nuo pražūties išgelbėti vėžliukai po Kalėdų nugrims į sapnus
- Nuotraukų paroda keliauja toliau