2014 rugsėjo 1

2014 m. rugpjūčio 26 – 28 dienomis Vilniuje aptartas Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas. Tarptautiniame seminare patirtimi apie retų roplių bei varliagyvių išsaugojimą ir ekologinių tinklų kūrimą dalijosi ekspertai iš Lietuvos ir Latvijos, Danijos, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su kitomis aplinkosaugos organizacijomis 2010 – 2014 m. įgyvendino LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“. Įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys skirtas 3 esminėms veiklos kryptims: tikslinių rūšių apsaugai ir jų buveinių atkūrimui, ekologinio tinklo sukūrimui ir vietinės bendruomenės švietimui. Visos šios veiklos sritys išsamiai aptartos baigiamajame projekto seminare.

Buveinių nykimas – didžiausia grėsmė retoms roplių ir varliagyvių rūšims, kurias išsaugoti siekta šiuo projektu: baliniam vėžliui (Emys orbicularis), europinei medvarlei (Hyla arborea), raudonpilvei kūmutei (Bombina bombina), skiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus), nendrinei rupūžei (Bufo calamita), žaliajai rupūžei (Bufo viridis), paprastajai česnakai (Pelobates fuscus), smailiasnukei varlei (Rana arvalis), mažajai kūdrinei varlei (Rana lessonae), vikriajam driežui (Lacerta agilis). Todėl būtent buveinių išsaugojimui ir atkūrimui bei ekologinio tinklo sukūrimui viso projekto ir baigiamojo seminaro metu skirta daugiausia dėmesio. Pristatyta projekto metu įgyta buveinių atkūrimo ir ekologinio tinklo sukūrimo patirtis bei palyginta su tarptautine patirtimi šioje srityje. Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimą tarptautinei seminaro auditorijai pristatė projekto vadovė, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė. Projekto tikslus pristatė konsultavimo kompanijos „Amphi Consult“ direktorius Lars Briggs. Jis aptarė ir vandens bei sausumos buveinių atkūrimą LIFE+ Gamta ECONAT projekto teritorijose.  Jo kolega dr. Kare Fog paaiškino į Buveinių Direktyvos IV priedą įtrauktų varliagyvių ir roplių palankios apsaugos būklės apibrėžimą.

Kaip planuojamas ekologinis tinklas Gamtinio karkaso teritorijose seminaro dalyviams pristatė dr. Giedrė Godienė iš Lietuvos geografų draugijos. Kaip šis ekologinis tinklas buvo įrengtas pietų Lietuvoje papasakojo projekto vadovė Dalia Bastytė. Šio projekto metu iš viso buvo iškasta arba atnaujinta 216 nedidelių vandens telkinių, sukurtos kiaušinių dėjimo vietos baliniams vėžliams ir žiemavietės varliagyviams tokiu būdu išsaugant ar sukuriant naujas buveines retiems ropliams ir varliagyviams. Taip buvo sustiprintos ekologinio tinklo branduolių zonos, kuriose gyvena didžiausios balinių vėžlių ir europinių medvarlių populiacijos bei sukurti ekologiniai koridoriai pietų Lietuvoje, padedantys užtikrinti pasirinktų rūšių palankią apsaugos būklę ir padidinti regiono ekologinę vertę.

Siekiant išsaugoti retų roplių ir varliagyvių buveines, svarbus ir ekstensyvaus žemės ūkio palaikymas. Apie mėsinių galvijų ūkio vystymą retų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūrai svarbiose vietovėse papasakojo Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis.  Seminaro dalyviai daug dėmesio skyrė diskusijai, kaip užtikrinti buveinių priežiūrą pasibaigus projektui.

Ekologiniai tinklai kuriami siekiant išsaugoti įvairias retas rūšis. Latvių mokslininkai šalies rytuose sukūrė ekologinį tinklą, taip siekdami išsaugoti retus vabzdžius – auksavabalius.  Ekologinio tinklo sukūrimą bei jo poveikį saugant retus vabzdžius pristatė LIFE+ projekto „EREMITA MEADOWS" atstovas dr. Uldis Valainis.

Daug dėmesio projekto metu skirta ir pačių tikslinių rūšių – retų roplių ir varliagyvių apsaugai. Viena esminių užduočių siekiant apsaugoti balinio vėžlio populiaciją teko regioninių parkų darbuotojams – jiems kiekvieną pavasarį teko saugoti nuo plėšrūnų balinių vėžlių kiaušinių dėtis. Išsamiai apie šią veiklą projekto teritorijose papasakojo Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė.

Reikšmingas vaidmuo įgyvendinant projektą teko ir Lietuvos zoologijos sodui – čia iš nesaugiose vietose sudėtų vėžlių dėčių surinkti kiaušiniai, iš kurių  buvo perinami vėžliukai. Vėliau, keletą metų paauginus, buvo paleisti į laisvę, taip pagausinant balinių vėžlių populiaciją. Visais nelaisvėje auginamais vėžliukais rūpinosi Zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė, ji seminare pristatė su kokiais sunkumais teko susidurti auginant vėžliukus nelaisvėje ir pratinant juos prie natūralių gamtos sąlygų – kad paleisti į laisvę jie turėtų daugiau šansų išgyventi.

Projekto metu daug dėmesio skirta ne tik baliniam vėžliui, bet ir retiems varliagyviams, ypač europinėms medvarlėms. Lietuvoj gyvena vos 2000 šių mažų, unikaliu sugebėjimu laipioti medžiais išsiskiriančių varlyčių, aptinkamos jos tik pietų Lietuvoje. Joms viso projekto bei baigiamojo seminaro metu skirtas išskirtinis dėmesys. Apie medvarlių paplitimą ir jungtis tarp sub-populiacijų pietų Lietuvoje papasakojo Kare Fog iš „Amphi Consult”. Irma Maciulevičienė iš Veisiejų regioninio parko papasakojo, kaip buvo nelaisvėje veisti ir į laisvę paleisti medvarlių jaunikliukai, taip siekiant pagausinti šių retų varliagyvių populiaciją.  Hauke Drews iš Vokietijos, Šlesviho ir Holšteino regiono gamtos apsaugos tarnybos (Stiftung Naturschutz) pristatė Vokietijos patirtį šioje srityje.

Šiaurės rytų Prancūzijoje ir Latvijoje negalima pasigirti didele balinių vėžlių gausa. Jean Yves Georges iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro, Hubert Curien tarpdisciplininio instituto Strasbūre pristatė bandymus reintrodukuoti balinius vėžlius Elzase. Mihails Pupins iš Daugpilio universiteto Latvijoje pasidalino balinių vėžlių apsaugos Latvijoje patirtimi.

Siekiant užtikrinti, kad atkurtos buveinės ir sustiprintos retų roplių ir varliagyvių populiacijos suteiktų ilgalaikį efektą, daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Projekto metu organizuotos įvairios pažintinės akcijos, pažintiniai renginiai, Dzūkiją ir kitas šalies vietas apkeliavo fotografijų paroda „Ar iš balos tas gražumas“, atskleidžianti mūsų kraštovaizdyje gyvenančių roplių ir varliagyvių įvairovę. Švietimo veiklos aptartos ir baigiamojo seminaro metu. Daug dėmesio baliniam vėžliui skirta Lietuvos zoologijos sode organizuotų renginių metu, apie juos papasakojo Violeta Lazarevičienė iš Lietuvos zoologijos sodo. Ana Alves iš Gajos biologinio parko Portugalijoje seminaro dalyvius pradžiugino įtaigia pasaka apie mažus vėžliukus, kuriems iškilęs išnykimo pavojus.

Trečiąją seminaro dieną, dalyviai vyko į ekspediciją pietų Lietuvoje, kur apžiūrėjo atkurtas balinių vėžlių buveines.  2007 m. atkurtas roplių ir varliagyvių buveines Petroškų miške ekspedicijos dalyviams pristatė Irma Maciulevičienė iš Veisiejų regioninio parko ir Lars Briggs iš “Amphi Consult”. 2012 m. atkurtas buveines Paveisiejų apylinkėse dalyviams pristatė Dalia Bastytė iš Lietuvos gamtos fondo.