Žemės ūkio konsultantų pažintis su ropliais ir varliagyviais
Retų roplių ir varliagyvių išlikimui gyvybiškai svarbu, kad žemės ūkis būtų vystomas aplinką tausojančiais metodais. Savo akimis pamatyti, kokių gamtos turtų knibžda Lietuvos balos ir pievos šiuo metu gali Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, nes visą lapkritį LŽŪKT pagrindiniuose rūmuose svečiuojasi roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas?“.
Lapkričio 8 d. į parodos pristatymą susirinkę LŽŪKT specialistai sužinojo, kodėl baliniams vėžliams ir kitoms į Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms roplių ir varliagyvių rūšims gyvybiškai svarbus ekstensyvus pievų ganymas ir vandens telkinių priežiūra. Taip pat išsiaiškinta, kur ir kaip žiemoja vėžliai, kokios rupūžės balsas prilygsta paukščio giesmei ir kiek medžiais laipiojančių varlių gyvena Lietuvoje. Žemės ūkio specialistams taip pat buvo įdomu sužinoti, kam pietų Lietuvoje kasamos dešimtys balų ir kodėl svarbu jas ne tik iškasti, bet ir tinkamai prižiūrėti – kad būtų palaikomos ropliams ir varliagyviams gyventi tinkamos sąlygos.
Retų rūšių ropliai ir varliagyviai Lietuvoje ėmė nykti, kai jų buveinės – nedideli, seklūs, saulės šildomi stovinčio vandens telkiniai – buvo nusausintos arba apaugo aukšta, vandens telkinį užpavėsinančia augmenija. Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, raudonpilvėms kūmutėms, tinkamiausi yra tokie vandens telkiniai, kurie vasaros pabaigoje išdžiūsta. Taip juose sumažėja vandenyje gyvenančių plėšrūnų, t.y. žuvų ir plėšrių vabzdžių lervų, o varliagyviai tą laikotarpį praleidžia besimaitindami sausumoje. Tačiau neprižiūrimi tokie vandens telkiniai greitai užauga švendrais, nendrėmis arba karklais. Retos roplių ir varliagyvių rūšys Lietuvos gamtoje išliko todėl, kad tokie vandens telkiniai buvo ganomi. Į vandens telkinius įbridę galvijai nuskabo virš vandens iškilusią augmeniją, sulėtina sukcesiją bei leidžia formuotis reikalingoms augalų bendrijoms.
Ekstensyvus ganymas labai svarbus ir Lietuvoje griežtai saugomai rūšiai – baliniam vėžliui. Baliniai vėžliai kiaušinius deda smėlėtuose pietinės ekspozicijos šlaituose, kur juos išperina saulės šiluma. Ant tokių šlaitų gyvena kita Buveinių Direktyvoje įrašyta roplių rūšis – vikrusis driežas.
Lietuvos gamtos fondo informacija. LŽŪKT nuotraukos.