Naujienos

Ekologinio tinklo projektui – tarptautinis pripažinimas

2014 Gruodžio 17

Tarptautinė organizacija „CEEWEB for Biodiversity“, vienijanti visuomenines gamtosaugos organizacijas centrinėje ir rytų Europoje biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios plėtros vardan, kasmet apdovanoja labiausiai prie biologinės įvairovės išsaugojimo prisidėjusius projektus. Lietuvos gamtos fondo projektas „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“ apdovanotas už buveinių retoms vertingos rūšims atkūrimą bei visuomenės gamtosauginio sąmoningumo ugdymą. Šiuo apdovanojimu siekiama atskleisti ir perteikti kitiems gerąją patirtį, kaip pilietinė visuomenė kartu su kitais sprendimų priėmėjais gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Įgyvendinant projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“ :

Pietų Lietuvoje sustiprintos retų roplių ir varliayvių populiacijos, retoms rūšims išsaugoti sukurtas ekologinis tinklas.
Atkurta/sukurta 216 vandens buveinių baliniams vėžliams ir retiems varliagyviams.
26 šlapynėse pastatant užtvankas pakeltas vandens lygis.
Sukurta 40 naujų kiaušinių dėjimo vietų baliniams vėžliams ir vikriesiems driežams.
86 balinių vėžlių kiaušinių dėtys apsaugotos nuo plėšrūnų.
128 balinių vėžlių jaunikliai išperinti surinkus netinkamose vietose sudėtus kiaušinius.
2788 europinių medvarlių jaunikliai išauginti ir paleisti į atkurtas buveines.
Siekiant atkurti ir išsaugoti tradicinį kraštovaizdį, sukurtas demonstracinis mėsinių galvijų ūkis – ekstensyviai ganomi galvijai padeda išsaugoti vertingas buveines.
Apie retų rūšių išsaugojimo svarbą pasakota vietos bendruomenėms, projekto teritorijoje esančių mokyklų mokiniams, pažintinių ekskursijų retų roplių ir varliagyvių buveinėse dalyviams. Organizuotų visuomeninių akcijų bei renginių metu visuomenė sužinojo apie retas roplių ir varliagyvių rūšis bei galimybes prisidėti prie jų išsaugojimo.

Išsamią informaciją apie projekto veiklas galite rasti projekto interneto svetainėje adresu: www.glis.lt/ekotinklas

Kartu su šiuo projektu organizacijos „CEEWEB for Biodiversity“ apdovanojimus pelnė organizacija „ADEPT Foundation” iš Rumunijos už buveinių išsaugojimą įtraukiant vietines bendruomenes. Už retų rūšių apsaugą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą taip pat apdovanota organizacija „BROZ” (Regional Association for Nature Conservation and Sustainable Development) iš Slovakijos. Organizacija „BED” (Croatian Brod Ecological Society) iš Kroatijos apdovanota už tai, kad pasitelkusi galvijus ėmėsi stabdyti agresyvų invazinių rūšių plitimą apleistose vietovėse. Išsami informacija apie „CEEWEB for Biodiversity“ apdovanojimus: http://www.ceeweb.org/12471/ceeweb-award-2014-winners-announced/

Lietuvos gamtos fondo informacija

Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas aptartas seminare

2014 rugsėjo 1

2014 m. rugpjūčio 26 – 28 dienomis Vilniuje aptartas Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas. Tarptautiniame seminare patirtimi apie retų roplių bei varliagyvių išsaugojimą ir ekologinių tinklų kūrimą dalijosi ekspertai iš Lietuvos ir Latvijos, Danijos, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su kitomis aplinkosaugos organizacijomis 2010 – 2014 m. įgyvendino LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“. Įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys skirtas 3 esminėms veiklos kryptims: tikslinių rūšių apsaugai ir jų buveinių atkūrimui, ekologinio tinklo sukūrimui ir vietinės bendruomenės švietimui. Visos šios veiklos sritys išsamiai aptartos baigiamajame projekto seminare.

Buveinių nykimas – didžiausia grėsmė retoms roplių ir varliagyvių rūšims, kurias išsaugoti siekta šiuo projektu: baliniam vėžliui (Emys orbicularis), europinei medvarlei (Hyla arborea), raudonpilvei kūmutei (Bombina bombina), skiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus), nendrinei rupūžei (Bufo calamita), žaliajai rupūžei (Bufo viridis), paprastajai česnakai (Pelobates fuscus), smailiasnukei varlei (Rana arvalis), mažajai kūdrinei varlei (Rana lessonae), vikriajam driežui (Lacerta agilis). Todėl būtent buveinių išsaugojimui ir atkūrimui bei ekologinio tinklo sukūrimui viso projekto ir baigiamojo seminaro metu skirta daugiausia dėmesio. Pristatyta projekto metu įgyta buveinių atkūrimo ir ekologinio tinklo sukūrimo patirtis bei palyginta su tarptautine patirtimi šioje srityje. Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimą tarptautinei seminaro auditorijai pristatė projekto vadovė, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė. Projekto tikslus pristatė konsultavimo kompanijos „Amphi Consult“ direktorius Lars Briggs. Jis aptarė ir vandens bei sausumos buveinių atkūrimą LIFE+ Gamta ECONAT projekto teritorijose. Jo kolega dr. Kare Fog paaiškino į Buveinių Direktyvos IV priedą įtrauktų varliagyvių ir roplių palankios apsaugos būklės apibrėžimą.

Kaip planuojamas ekologinis tinklas Gamtinio karkaso teritorijose seminaro dalyviams pristatė dr. Giedrė Godienė iš Lietuvos geografų draugijos. Kaip šis ekologinis tinklas buvo įrengtas pietų Lietuvoje papasakojo projekto vadovė Dalia Bastytė. Šio projekto metu iš viso buvo iškasta arba atnaujinta 216 nedidelių vandens telkinių, sukurtos kiaušinių dėjimo vietos baliniams vėžliams ir žiemavietės varliagyviams tokiu būdu išsaugant ar sukuriant naujas buveines retiems ropliams ir varliagyviams. Taip buvo sustiprintos ekologinio tinklo branduolių zonos, kuriose gyvena didžiausios balinių vėžlių ir europinių medvarlių populiacijos bei sukurti ekologiniai koridoriai pietų Lietuvoje, padedantys užtikrinti pasirinktų rūšių palankią apsaugos būklę ir padidinti regiono ekologinę vertę.

Siekiant išsaugoti retų roplių ir varliagyvių buveines, svarbus ir ekstensyvaus žemės ūkio palaikymas. Apie mėsinių galvijų ūkio vystymą retų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūrai svarbiose vietovėse papasakojo Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis. Seminaro dalyviai daug dėmesio skyrė diskusijai, kaip užtikrinti buveinių priežiūrą pasibaigus projektui.

Ekologiniai tinklai kuriami siekiant išsaugoti įvairias retas rūšis. Latvių mokslininkai šalies rytuose sukūrė ekologinį tinklą, taip siekdami išsaugoti retus vabzdžius – auksavabalius. Ekologinio tinklo sukūrimą bei jo poveikį saugant retus vabzdžius pristatė LIFE+ projekto „EREMITA MEADOWS" atstovas dr. Uldis Valainis.

Daug dėmesio projekto metu skirta ir pačių tikslinių rūšių – retų roplių ir varliagyvių apsaugai. Viena esminių užduočių siekiant apsaugoti balinio vėžlio populiaciją teko regioninių parkų darbuotojams – jiems kiekvieną pavasarį teko saugoti nuo plėšrūnų balinių vėžlių kiaušinių dėtis. Išsamiai apie šią veiklą projekto teritorijose papasakojo Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė.

Reikšmingas vaidmuo įgyvendinant projektą teko ir Lietuvos zoologijos sodui – čia iš nesaugiose vietose sudėtų vėžlių dėčių surinkti kiaušiniai, iš kurių buvo perinami vėžliukai. Vėliau, keletą metų paauginus, buvo paleisti į laisvę, taip pagausinant balinių vėžlių populiaciją. Visais nelaisvėje auginamais vėžliukais rūpinosi Zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė, ji seminare pristatė su kokiais sunkumais teko susidurti auginant vėžliukus nelaisvėje ir pratinant juos prie natūralių gamtos sąlygų – kad paleisti į laisvę jie turėtų daugiau šansų išgyventi.

Projekto metu daug dėmesio skirta ne tik baliniam vėžliui, bet ir retiems varliagyviams, ypač europinėms medvarlėms. Lietuvoj gyvena vos 2000 šių mažų, unikaliu sugebėjimu laipioti medžiais išsiskiriančių varlyčių, aptinkamos jos tik pietų Lietuvoje. Joms viso projekto bei baigiamojo seminaro metu skirtas išskirtinis dėmesys. Apie medvarlių paplitimą ir jungtis tarp sub-populiacijų pietų Lietuvoje papasakojo Kare Fog iš „Amphi Consult”. Irma Maciulevičienė iš Veisiejų regioninio parko papasakojo, kaip buvo nelaisvėje veisti ir į laisvę paleisti medvarlių jaunikliukai, taip siekiant pagausinti šių retų varliagyvių populiaciją. Hauke Drews iš Vokietijos, Šlesviho ir Holšteino regiono gamtos apsaugos tarnybos (Stiftung Naturschutz) pristatė Vokietijos patirtį šioje srityje.

Šiaurės rytų Prancūzijoje ir Latvijoje negalima pasigirti didele balinių vėžlių gausa. Jean Yves Georges iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro, Hubert Curien tarpdisciplininio instituto Strasbūre pristatė bandymus reintrodukuoti balinius vėžlius Elzase. Mihails Pupins iš Daugpilio universiteto Latvijoje pasidalino balinių vėžlių apsaugos Latvijoje patirtimi.

Siekiant užtikrinti, kad atkurtos buveinės ir sustiprintos retų roplių ir varliagyvių populiacijos suteiktų ilgalaikį efektą, daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Projekto metu organizuotos įvairios pažintinės akcijos, pažintiniai renginiai, Dzūkiją ir kitas šalies vietas apkeliavo fotografijų paroda „Ar iš balos tas gražumas“, atskleidžianti mūsų kraštovaizdyje gyvenančių roplių ir varliagyvių įvairovę. Švietimo veiklos aptartos ir baigiamojo seminaro metu. Daug dėmesio baliniam vėžliui skirta Lietuvos zoologijos sode organizuotų renginių metu, apie juos papasakojo Violeta Lazarevičienė iš Lietuvos zoologijos sodo. Ana Alves iš Gajos biologinio parko Portugalijoje seminaro dalyvius pradžiugino įtaigia pasaka apie mažus vėžliukus, kuriems iškilęs išnykimo pavojus.

Trečiąją seminaro dieną, dalyviai vyko į ekspediciją pietų Lietuvoje, kur apžiūrėjo atkurtas balinių vėžlių buveines. 2007 m. atkurtas roplių ir varliagyvių buveines Petroškų miške ekspedicijos dalyviams pristatė Irma Maciulevičienė iš Veisiejų regioninio parko ir Lars Briggs iš “Amphi Consult”. 2012 m. atkurtas buveines Paveisiejų apylinkėse dalyviams pristatė Dalia Bastytė iš Lietuvos gamtos fondo.

Ekologinio tinklo projektui – tarptautinis pripažinimas

Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas aptartas seminare

Graži laida apie paleidžiamus į laisvę vėžliukus

Daugiau straipsnių...