Daugelis lietuvių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą pagalvoja apie vandens telkinį. Įprasta, jog vandens telkinys turi būti skaidraus vandens, tiktų ir maudytis, ir meškerioti. Tačiau toks telkinys, anot gamtosaugininkų, bus „be gyvybės“, nes apart įprastinių varlių ir bestuburių rūšių ar keleto tvenkinio augalų, nieko vertinga daugiau ir neturėsite. Dažnas dar pagalvoja, kad didelio telkinio įrengimas kainuos labai daug, ir jį reiks reguliariai prižiūrėti nuomojant tą pačią brangią techniką. Tačiau taupant ir samdant nepatyrusį kasėją, toks telkinys gali tapti ir papildoma našta. Tad ką daryti?

Nepamatuoti lūkesčiai

Daugelis gyvenančių kaime ar turinčių sodą, dejuoja, jog kasti kūdrą atsieina labai brangiai. Pavyzdžiui, iškasti vieną arą kainuoja nuo kelių šimtų litų regione iki 600 ar daugiau litų Vilniuje. Tačiau kūdra nebūtinai turi būti didelė, biologinei įvairovei kur kas tinkamesnės mažos ir negilios kūdros. Tinkamai prižiūrint, neįleidžiant žuvų, kūdroje apsigyvens įvairiausi gyvūnai, o pati kūdros priežiūra savininkui nekainuos. Dar vis daromos klaidos, kada nepatyrę vandens telkinių kasėjai įrengia telkinius pernelyg gilius ir stačiais šlaitais. Lietus ir polaidžio vanduo išplauna šlaitus, juos vėliau tenka tvarkyti, be to, iškyla pavojus, kad į tokį tvenkinį gali įkristi žmogus ar gyvulys.

Vietos parinkimas

Nuo to, kur kasite, priklausys, kaip kasite, kaip dažnai ir kokiomis priemonėmis reikės prižiūrėti kūdrą. Dažniausiai vieta kūdrai parenkama lomose ar didesnėse reljefo įdubose, buvusių kūdrų vietose, tačiau tokia kūdra greičiau apžels augalais. Į tokias vietas suteka vanduo iš aplinkinių vietovių, atnešdamas trąšų ar maisto medžiagų, tinkamų kūdros augalams. Laikui bėgant kūdros ir tvenkiniai apželia, ima kauptis dumblas, kurį vėliau reikia išsemti. Gera vieta kūdrai įrengti – pieva ir plotai toliau nuo arimų ir ūkinių pastatų. Tokioje vietoje trąšų į vandenį pateks gerokai mažiau, jis ne taip greitai užžels.

Vandens telkinį galima iškasti ir aukštumose. Jeigu kasant nebus pažeistas vandenį sulaikantis nelaidusis dirvožemio sluoksnis, tokioje vietoje susikaups krituliai. Paprašykite ekskavatorininko iš pradžių kaušu padaryti bandomuosius kasimus, nustatykite, kaip giliai slūgso molingasis sluoksnis. Tada formuokite telkinio dugno profilį. Laikykitės šio patarimo ir kasant telkinį žemumose. Pažeidus nelaidųjį sluoksnį – molį, priemolį – vanduo nesilaikys.

Kūdros forma ir gylis

Skirkite dėmesio kūdros formos parinkimui. Nekaskite keturkampio formos telkinio. Kuo labiau bus vingiuotas krantas, tuo labiau vanduo turės galimybę cirkuliuoti ir maišytis praturtindamas deguonimi giluminius sluoksnius. Taip mažiau kaupsis dumblas ir vanduo bus skaidresnis. Įrenkite kuo seklesnį krantą –  iki 25 cm gylio. Tokiose sekliose zonose įsikurs vandens augalai, kurie praturtins vandenį deguonimi, o taip pat sukurs tinkamas buveines įvairiems vandens gyvūnams – žaliosioms ir rudosioms varlėms, rupūžėms, tritonams, laumžirgiams, vabalams – ir augalams. Nustebsite, kiek įvairių gyvūnų gali apsigyventi jūsų kūdroje. Be to, iš tokio telkinio galėsite imti vandenį, vesti pagirdyti gyvulį. Jame be pavojaus galės pliuškentis vaikai.

Jeigu turite galimybę, kūdrą papuoškite negyva mediena – senais kelmais, stuobriais. Palikite juos ant pakrantės, tai bus naudinga įvairiems vabzdžiams, varlėms. Esant galimybei įrenkite ne vieną, o keletą telkinių.

Prižiūrėkite, kaip vykdomas kasimas. Jokiu būdu nepilkite žemių į kaupą šalia tvenkinio. Mineralizuojantis iškastai durpei, dumblui, į kūdrą sutekės maisto medžiagos. Geriausia iškastą gruntą būtų išvežti arba paskleisti kiek toliau nuo kūdros ir išlyginti. Stebėkite, ar ekskavatorininkas daro taip, kaip pageidavote. Paprašykite, kad formuotų seklų šlaitą. Ne visi ekskavatoriai turi galimybę taip kasti. Kai kuriais mažais ekskavatoriais galima kasti tik duobę. Prieš samdydami susitarkite, kad mokėsite už valandas, taip sutaupysite lėšų.

Žuvų veisti nerekomenduojama

Įprasta, kad į vandens telkinius prileidžiam žuvų. Nors vietinės žuvų rūšys: karosai, lynai yra natūrali gamtos dalis, tačiau tai darantys turėtų suprasti, kad tuomet telkinį reiks papildomai prižiūrėti. Žuvys sumaišo dumblą, taip sumažindamos šviesos patekimą, kuri reikalinga augalams. Žuvų ekskrementai patenka tiesiai į vandenį, tokiu būdu jis praturtinamas maisto medžiagomis, kurios skatina eutrofikaciją (tvenkinio užaugimą augalais). Kūdroje esant žuvų, sumažėja vandens augalų ir mažesnių vandens gyvūnų, kuriais minta žuvys, dėl to vanduo pasidaro neskaidrus, kūdra dumblėja, tad po kurio laiko reikės reguliariai išvalyti susikaupusį dumblą.

Neretai kūdros priežiūrai pasitelkiamos nevietinės žuvų rūšys – karpiai, amūrai. Šios žuvys suėda augalus, tad palieka vandens telkinį be deguonies gamybos aparato. Esant per daug tokių žuvų, uždumblėjimas neišvengiamas.

Priežiūra

Stebėkite, kad kūdros neapželtų, nedumblėtų. Geriausia valyti tvenkinius, kai jie labiausiai nusekę, t.y. antroje vasaros pusėje. Iškirskite nendres, krūmus, medžius, išpjaukite kitus augalus. Gamtinę pusiausvyrą mažiau pažeisite, jeigu vienu metu bus valoma ne daugiau kaip pusė vandens telkinio. Stengiantis išlaikyti neužžėlusį tvenkinį, būtina prisiminti, kad negalima naudoti herbicidų – jie labai pakenks vandens ekosistemai. Laiku išrovus pradedančius augti meldus, karklus, vėliau reikės mažiau pastangų šalinant suvešėjusią augmeniją. Kūdras galima nuganyti galvijais. Ištrypdami krantą jie neleis užaugti krūmams, o tai laukinei gamtai turės tik labai nežymios neigiamos įtakos.

Maždaug kas dešimt metų kūdrų dumblą teks iškasti. Seklios kūdros, kurios vasarą išdžiūva, išlieka ilgiau, nes išdžiūvančiame dumble organinės medžiagos greičiau susiskaido. 

Kūdra sode

Jeigu turite sodą su keletu arų sklypo, jame taip pat galima įrengti mažytę kūdrą iki kelių metrų skersmens. Pasirinkite kūdros centrą. Nukaskite velėną, bet neišmeskite jos, panaudosite kranto linijai formuoti. Nukaskite nuosekliai link kūdros centro truputį žemės, bet ne daugiau kaip iki 30 cm gylio. Dugną išklokite polietilenu, jį pritvirtinkite palei krantą prispausdami velėna. Palaukite, kol prilis, arba prileiskite vandens. Vanduo iš čiaupo šiuo atveju nelabai tiks. Tokia kūdra kainuos tik jūsų maloniai sode praleistą darbo laiką.

Netinkamai iškasta kūdra – per statūs šlaitai, keturkampio forma, vandens telkinys per gilus.

Šalia kūdros palikus žemių krūvą iš jos, mineralizuojantis durpei, į telkinį sutekės maisto medžiagos. Šios skatina tvenkinio užaugimą augalais.

Tinkamai iškastos kūdros pavyzdys. Aukštumoje iškasta sekli kūdra – vanduo skaidrus, kadangi neprakastas molingas sluoksnis, vanduo išsilaiko ir vasarą.

Tinkamai iškastos kūdros pavyzdys. Nuožulnūs šlaitai, gražiai profiliuota, įmesta negyvos medienos. Gruntas paskleistas toliau nuo kūdros.

Straipsnio ir fotografijų autorius - Nerijus Zableckis.