Pelkininkystė – (anglų k. – paludiculture, lot. k. ‘palus’ – pelkė) klimatui palankus ūkinis natūralių ir atkurtų pelkių naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą bei pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti ekologinį pelkių stabilumą. Taigi, pelkininkystė padeda apsaugoti durpinius dirvožemius nuo skaidymosi ir suslūgimo bei sumažina CO2 emisijas. Šiame leidinyje išsamiau susipažinsite su pelkininkystės apibrėžimu.

Pelkininkystės produkcija – šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose tvariai užauginta pelkinių augalų antžeminė biomasė, kurią kaip žaliavą galima naudoti daugelyje sričių. Visgi, pelkininkystės, kaip naujos žemės ūkio šakos, atsiradimui, palaikymui ir įsitvirtinimui mūsų šalyje, būtina sukurti palankią rinką, o vėliau – plėsti pardavimų apimtis. Šiame leidinyje apžvelgiami pagrindiniai pelkininkystės žaliavos panaudojimo būdai. 

Leidinyje pateikiama tarptautinio projekto LIFE Peat Restore (2016-2022) komandos atliktų ŠESD emisijų iš pažeistų ir atkuriamų durpynų vertinimo rezultatų santrauka, apžvelgiami tiesioginių ir netiesioginių ŠESD emisijų vertinimo metodai, jų privalumai ir trūkumai. Publikuotas atnaujintas GEST katalogas ir gausiai iliustruoti GEST augalijos tipų, fiksuotų projekto teritorijose, aprašymai. Leidinys skirtas pelkių tyrėjams ir atkūrimo praktikams bei su šia veikla susijusiais sprendimų priėmėjams ir, žinoma, klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga susirūpinusiai plačiajai visuomenei.

Tarptutinio projekto LIFE Peat Restore (2016-2022) leidinys, skirtas pelkių atkūrimo praktikams ir plačiajai visuomenei. Pelkių atkūrimas - ne tik biologinės įvairovėsapsaugai ir jos bbūklės gerinimui, bet ir klimato kaitos problemos sprendimui.

Informacinio biuletenio tikslas – pateikti glaustą ir moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie tvarų durpinių dirvožemių naudojimą, kuris prisideda prie maistinių medžiagų pertekliaus iš vandens valymo ir durpių klodo išsaugojimo.

Lankstinukas projektui DESIRE "Tvaraus pelkių tvarkymo plėtra, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirta vandens užterštumui ir kitoms ekosisteminėms paslaugoms palaikyti Nemuno upių baseine".

Lankstinukas projektui DESIRE "Tvaraus pelkių tvarkymo plėtra, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirta vandens užterštumui ir kitoms ekosisteminėms paslaugoms palaikyti Nemuno upių baseine".

Lankstinukas projektui DESIRE "Tvaraus pelkių tvarkymo plėtra, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirta vandens užterštumui ir kitoms ekosisteminėms paslaugoms palaikyti Nemuno upių baseine".

Durpių pakaitalai sodininkams. Lankstinukas projektui LIFE PEAT RESTORE „CO₂ emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“.

Lietuvos ir Latvijos aplinkosauginės bei mokslo organizacijos 2018-2020 metais vykdė projektą „Tarpsieninis nėgių išteklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ (LLI-310 LAMPREY).
Atlikus socioekonominę studiją išsiaiškinta, jog nėgių vartojimo įpročiai Lietuvoje ir Latvijoje kardinaliai skiriasi, o tai, ar nėgė yra delikatesas, ar ne, atsispindi ir šių žuvų kainoje.
Vis dėlto, genetiniai tyrimai atskleidė, jog nėgių populiacija (bent jau projekto teritorijoje) yra bendra, todėl ir nėgių apsaugos bei žvejybos mastai turėtų būti nustatyti bendri abiems šalims.

Šiame lankstinuke sužinosite, koks yra nėgių statusas (saugomos ar žvejojamos) Europos šalyse, kaip skiriasi jų žvejybos taisyklės bei kaina Lietuvoje ir Latvijoje, kokia dalis latvių ir lietuvių nuolat valgo nėges bei ką galėtume padaryti, kad jų vartojimas Lietuvoje bent kiek išaugtų.

Leidinys skirtas apžvelgti pelkių ir durpynų vaidmenį Bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2020 metų, pristatyti pelkininkystę kaip alternatyvą tradiciniam ūkininkavimui bei įvardinti ko trūksta, kad ši ūkio šaka pasiektų progresą.

Zableckis N., Jarašius L., Sendžikaitė J., Jarmalavičienė K., Zemeckis R., Haberl A., Peters J., Wichtmann W., Salm J.-O., Lotman A., Piirimäe K., Ozola I., Strivins N., Ivanovs J., 2019: Pelkininkystė Baltijos šalyse. Projekto EUKI-Baltics “Pelkininkystė Baltijos šalyse” ataskaita. – Vilnius

Nerijus Zableckis, Žydrūnas SInkevičius, Leonas Jarašius, Jūratė Sendžikaitė, Vilnius, 2017, Lietuvos gamtos fondas

Jūratė Sendžikaitė, Romas Pakalnis, Leonas Jarašius, Vilnius, 2017, Lietuvos gamtos fondas

Knygoje aprašyta Aukštumalos aukštapelkės formavimosi istorija, supažindinama su aukštapelkėms būdingu gyvosios gamtos lobynu (buveinėmis, augalais ir gyvūnais), papasakota XIX a. pabaigos – XX a. pradžios greta pelkės gyvenusių pelkininkų buitis. Knygos puslapiai padės Jums suprasti, kuo vertinga paslaptinga aukštapelkės ekosistema, kaip lengvai galima ją sužaloti ir kaip sudėtinga gydyti žmogaus jau padarytas žaizdas.

Leidinys išleistas įgyvendinant LIFE+ projektą LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965

Dalia Bastytė, Florianas Bibelrietheris (Florian Bibelriether), Kore Fogas (Kåre Fog), Larsas Brigsas (Lars Briggs), Giedrė Godienė, Nerijus Zableckis, Julija Petrošiūtė, Alma Pikūnienė, Jonas Šimkus, Violeta Lazarevičienė, Miglė Strumskytė, Žydrūnas Sinkevičius, Vilnius 2014, Lietuvos gamtos fondas  

LIFE+Gamta projektas „Bandomojo ekologinio tinklo sukūrimas Pietų Lietuvoje gamtinio karkaso teritorijose“ – tai novatoriškas projektas, kuriuo siekiama išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis stiprinant ryšius tarp saugomų teritorijų Pietų Lie tuvoje. Pasirinktos roplių ir varliagyvių rūšys - Įtrauktos į ES Buveinių direktyvą, nes yra sąlyginai nejudrios, o buveinių naikinimas ir skaidymas kelia joms grėsmę. 

Danas Augutis, Remigijus Karpuška, 2014, Lietuvos gamtos fondas

Šia knyga siekiama suteikti daugiau žinių apie mišką kaip įvairiarūšę ir nepaprastai turtingą ekosistemą, kurią  reikia vertinti ne tik kaip medyną ir jame egzistuojančias kitas, mažiau svarbias rūšis, o kaip atskirą organizmą, kur kiekvienas komponentas turi paskirtį ir yra svarbus.

Pagal naujausias Pasaulio gamtos fondo (WWF) rekomendacijas parengtas vadovas atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui.

Rinkdamiesi žuvį lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – formuojame pasaulines žvejybos tendencijas. Šis leidinys suteiks informacijos, pagal kokius kriterijus rinktis žuvį, kad šios gėrybės dar ilgai nepristigtų mūsų stalui, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės.

Darius Stončius, 2011, Lietuvos gamtos fondas

Ši knyga – pirma­sis Lietuvoje leidinys, teikiantis išsamų paaiškinimą, kodėl augindami mėsi­nius galvijus gelbstime Baltijos jūrą ir padedame išsaugoti biologinę įvairovę.

Danas Augutis, Darius Stončius, 2011, Lietuvos gamtos fondas, UAB Baltijos kopija.

Tai, ką turėtų žinoti kiekvienas privataus miško savininkas apie savo mišką ir atsakingą jo naudojimą.

Pranas Mierauskas. 2010. Lietuvos gamtos fondas, UAB "Petro ofsetas".

Informaciniame leidinyje apžvelgiamas biologinei įvairovei palankaus ūkininkavimo iniciatyvų atsiradimas ir plėtra. Šis ūkininkavimas yra palyginamas su ekologiniu ūkininkavimu, kitų agrarinių - aplinkosauginių priemonių taikymu. Pabrėžiama, kad biologinei įvairovei palankus ūkininkavimas, skirtingai negu agrarinės - aplinkosauginės priemonės, yra nukreiptas į rezultatyvią biologinės įvairovės apsaugą. Leidinyje aptariama biologinei įvairovei palankaus ūkininkavimo užsienio praktika. Taip pat apžvelgiama „žaliosios“ žemės ūkio produkcijos, ypač mėsos, gavyba, šios veiklos patirtis Švedijoje.

Pranas Mierauskas. 2009. Lietuvos gamtos fondas, VšĮ „Gamtotvarkos projektai“, 260 p.

Knygoje yra išdėstyti pagrindiniai gamtotvarkos principai, teisiniai ir ekonominiai gamtos tvarkymo aspektai, planavimo ypatumai,  konkrečių buveinių tvarkymas bei rūšių ir ekosistemų valdymas. Didelis dėmesys skiriamas saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui, taip pat gamtotvarkos veiksmų efektyvumo vertinimui. Rašant darbą buvo panaudota Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų išsivysčiusių šalių sukaupta ilgametė gamtotvarkos patirtimis, taip pat remtasi gerais pavyzdžiais iš Lietuvos.

Justinas Janulaitis, 2009, Lietuvos gamtos fondas, UAB Baltijos kopija.

Brošiūra skirta medienos perdirbimo įmonėms, svarstančioms ar jau nusprendusioms sertifikuotis pagal FSC. Leidinyje aprašyta sertifikavimo procedūra, FSC gamybos grandies ir kontroliuojamos medienos standartų reikalavimai, jų įgyvendinimas, FSC prekės ženklo naudojimas.

dr. Vytautas Gipiškis, Sigitas Juzėnas, Nerijus Zableckis, Mindaugas Survila, Petras Lengvinas, 2008, išleido Lietuvos gamtos fondas, Rusnės gamtos fondas

Šiame informaciniame leidinyje pateikiame sukauptą partirtį apie Uostadvario pievų tvarkymą, ūkinių ir gamtosauginių interesų derinimą.

Inga Straupe, Martinš Lūkins, Jurga Motiejūnaitė, Giedrius Švitra, Darius Stončius, 2007

Šio darbo tikslas - parodyti natūralių miškų įvairovę, juose vykstančius procesus ir atkreipti dėmesį į tai, ko dauguma žmonių nepastebi. Pateikti ir aptarti procesai bei veiksniai yra būtini, kad miškas, kaip natūrali sistema, egzistuotų, atliktų savo funkcijas, kurios labai svarbios ir žmogui.