Žemės ūkis laikomas vienu pagrindinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į upes ir Baltijos jūrą šaltinių. Skaičiuojama, kad apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka būtent dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį. Esant šių medžiagų pertekliui vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra. Dėl šio reiškinio Baltijos jūroje daugėja mirusių zonų, kuriose vyrauja deguonies badas, bei mažėja žuvų ištekliai. Siekiant sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją būtinas aplinkai draugiškesnis ūkininkavimas. Pateikiame keletą tokio ūkininkavimo pavyzdžių. Kai kuriuos jų šalies ūkininkai nesunkiai gali įgyvendinti ir savo ūkiuose.

1. Vystantis technologijoms atsiranda vis daugiau ūkininkavimo būdų, kurie yra „draugiški“ aplinkai. Viena iš tokių technologijų yra azoto daviklis. Pagrindinė jo paskirtis yra apskaičiuoti kokį kiekį norimų medžiagų reikia paleisti į lauką. Nors tai labai naudinga, tačiau labai didelių investicijų reikalaujanti technologija.

2.Durpynai ir uogų auginimas (šilauogės, spanguolės auginamos ant kitose srityse nenaudojamų durpių laukų) gali sudaryti vieną darnią sistemą. Uogos iš durpių pasisavina tiek maistingų medžiagų, kiek joms reikia, todėl papildomas tręšimas nebereikalingas.

3.Vykdant mulčiavimą ir nenaudojant pesticidų, trąšų ir kitų brangių cheminių medžiagų užauginamas toks pat kiekis produktų, o aplinka neveikiama neigiamai. Mulčiu gali būti natūralios medžiagos - dobilai, šviežiai nupjauta žolė, durpės ir t.t.

4.Sumažinti maistingų medžiagų nuotėkį į Baltijos jūrą ir saugoti biologinę įvairovę galima ir ūkiuose kasant tvenkinius. Tokiu būdu Baltijos jūra mažiau teršiama, o ūkininkai turi galimybę juose veisti žuvis, tvenkiniuose nusistovėjusias medžiagas galima panaudoti laukų tręšimui.

5.Siekiant, kad azotas ir fosforas nepatektų į šalia esančius vandens telkinius, iš krūmų ir medžių sudaromos apsauginės juostos.

6.Saugų trąšų laikymą užtikrina ir išplovimo riziką sumažina specialiosios talpos ir nepralaidžios betono grindys.

7. Įrengus daržinę su vientisai moliu ar betonu padengtomis grindimis, būtų išvengiama gyvulių šlapimo prasiskverbimo į gruntinius vandenis.

8. Ūkiuose problematiška vieta yra gardai, paukščių aptvarai, narvai ir kitos gyvulių buveinės, nes iš jų išteka dideli kiekiai azoto ir fosforo. Šių medžiagų nuotėkį sustabdyti galima keliais būdais: gyvulių buveines valyti nenaudojant vandens; pasirinkti tokias gyvūnų veisles, kurių laikymas sukelia mažesnę taršą; narvuose ir kituose gyvulių laikymo patalpose kaip pagrindą naudoti pjuvenas.

9. Susikaupusį mėšlą galima apdengti plėvele, taip į aplinką išsikirs mažesni amoniako kiekiai.

10. Kitas būdas mažinti amoniako kiekį, tai į trąšas pridėti bazalto dulkių, kurios sugeria amoniaką.

11. Norint mažinti pačią dirvožemio eroziją, vienas iš efektyvių būdų yra sudaryti sąlygas, kad ištisus metus dirvožemis būtų po augalų danga.

12. Daržą rekomenduojama dalinti ne į atskirus plotus, kuriuose atskirai auginama kiekviena augalų ar daržovių rušis, o viena šalia kitos auginti įvairias žemės ūkio kultūras.

13.  Taip pat būtina užtikrinti, kad lietaus nuvedimo sistemos yra tvarkingos ir vanduo nepasiekia trąšų sandėliavimo vietos.