Rugpjūčio mėnesį daugelyje vandens telkinių suintensyvėja dumblių žydėjimas, Baltijos jūra nusidažo žalia spalva. Nors pagrindiniais jūros teršėjais laikomi pramonė ir žemės ūkis, už dvokiantį, drumzliną, pilną dumblių vandenį galime „padėkoti“ ir kiekvienas sau. Plovikliai, skalbimo milteliai, įvairios valymui skirtos priemonės – visose jų pilna fosforo junginių, kurie, patekę į vandens telkinius, skatina dumblių dauginimąsi.

Kodėl vanduo žydi?

Vandens žydėjimas yra cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį. Žydėjimą sukelia greitas melsvabakterių dauginimasis. Kiekvienais metais, priklausomai nuo oro sąlygų ir į vandenį patenkančio maistinių medžiagų kiekio, jo intensyvumas skiriasi. Pernai vasarą Baltijos jūroje užfiksuotas vienas didžiausių vandens žydėjimų.

Pagrindinės maistinės medžiagos, skatinančios dumblių dauginimąsi ir vandens žydėjimą, yra fosforas ir azotas. Dažniausiai šie junginiai Baltijos jūrų pasiekia upėmis. Didžiausi taršos šaltiniai yra pramoninis ir buitinis nuotėkų vanduo, gyvulininkystės ir žemdirbystės ūkiai, fermos (netvarkingos mėšlidės, neįrengti nuotekų valymo įrenginiai) bei namų ūkiai. Jei prie šio komplekso dar prisideda ir žydėjimui palankios klimato sąlygos – karšto oro prietaka bei štilis – vanduo žydi intensyviau. Dėl vandens žydėjimo Baltijos jūroje daugėja mirusių zonų, kuriose vyrauja deguonies badas, mažėja žuvų ištekliai.

Fosfatai buitiniuose vandenyse

Nors didžiausias kiekis maistinių medžiagų (apie 40 proc. į jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto) į Baltijos jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos, buitiniai vandenys taip pat išlieka nemaža problema. Fosforo junginiai į vandens telkinius patenka su buityje, pramonėje, komunalinių paslaugų sferoje ir kitose srityse naudojamų cheminių preparatų, sudėtyje turinčių fosforo junginių, atliekomis. Šių cheminių preparatų naudojimas sparčiai didėja. Tai įvairios plovimo ir valymo priemonės.

Skalbimo priemonių bei indų plovimo skysčių sudėtyje paprastai yra 30 – 40 proc. fosfatų, kurie turi fosforo, sukeliančio dumblių žydėjimą. Buityje plovikliai sudaro pusę visų namų ūkio chemikalų, todėl kiekvienais metais apytikriai 16.000 tonų fosforo patenka į Baltijos jūrą. Apskaičiuota, jog vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, patręšia vandenį sukeldamas apie 500 kg dumblių augimą.

Kitose šalyse fosfatų atsisakoma

Priklausomai nuo šalies įstatymų, gamintojų bei vartotojų sąmoningumo, skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse fosforo sunaudojimas yra nevienodas. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis Lietuvos vartotojai šioje srityje pirmauja. Vidutinis lietuvis per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo, kai Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg. Vokietijos piliečiai jo visiškai nesunaudoja, nes fosfatų naudojimas čia reguliuojamas nuo 1984 metų.

Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu taip pat naudoja Šveicarija, Norvegija, Suomija, Švedija, Belgija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovėnija ir Austrija. Kol gamintojai į mūsų šalį importuoja antrarūšes priemones, o Lietuvos valdžios institucijos dėl šios problemos trypčioja vietoje, galime tiesiog būti sąmoningi ir atsisakyti priemonių su fosfatais.

Alternatyvų yra

Renkantis ploviklius, skalbimo ir kitas valymui skirtas priemones patariama skaityti jų sudėtį, kuri nurodoma ant pakuotės. Fosfatų kiekis jose neturėtų viršyti 5 proc. Taip pat rekomenduojama pirkti lietuviškus skalbimo miltelius, kai kuriuose jų šių cheminių medžiagų visiškai nėra arba jų kiekis nedidelis. Šios priemonės dar ir kainuoja pigiau nei įvežtinės.

Straipsnio ir nuotraukų autorė - Jūratė Vanagaitė.