Įpusėjus grybavimo sezonui pasigirsta kalbų apie tai, kokie apleisti Lietuvos miškai, kiek daug juose nuvirtusių medžių ir kaip šie trukdo vaikščioti. Miškininkai ir miškų savininkai kaltinami apsileidimu, esą jie netvarko miškų taip, kaip anksčiau, kai šie priminė parkus. Ar iš tikrųjų viskas taip blogai ir ar tikrai miškas turi priminti parką?

Miškas – tai ne parkas

Miškus kaip parkus atsimena vyresnio amžiaus žmonės. Tarpukariu Lietuvos miškai sudarė apie 20 proc. šalies teritorijos, tai yra apie 10 proc. mažiau nei dabar. 1918 metais šalyje gyveno maždaug 3,2 mln. gyventojų, iš kurių 85 procentai gyveno kaimuose. Didžioji dalis namų buvo šildomi malkomis, todėl kiekvienas virtuolis buvo panaudojamas kurui. Negyvos medienos tuometiniuose miškuose beveik nebuvo, tad jie priminė parkus, tačiau tai buvo jų trūkumas, o ne privalumas. Žuvę medžiai – neatsiejama sveiko miško ekosistemos dalis.

Žuvę medžiai – svarbi miško dalis

Iki šiuolaikinės miškininkystės atsiradimo medžiai miške augo, seno, o žuvę supūdavo. Tyrimai rodo, kad netvarkomuose miškuose žuvę ir pūvantys medžiai sudaro nuo 5 iki 30 procentų visų medžių miške. Istoriškai prie tokio didelio negyvos medienos kiekio prisitaikė daugelis miško organizmų: paukščių, vabzdžių, grybų ir kerpių. Pradėjus intensyviai naudoti miškus, virtuolių juose beveik neliko, kartu pradėjo mažėti ir nuo jų priklausomų organizmų, daugelis jų dabar įrašyti į Raudonąją knygą. Skaičiuojama, kad nuo negyvos medienos miške priklauso net trečdalio miško organizmų rūšių išlikimas.

Virtuolių dar per mažai

Pagal oficialią statistiką, Lietuvos miškuose viename miško hektare yra apie 3 – 4 kubinius metrus sausuolių, kurių skersmuo didesnis nei 25 centimetrai. Pasaulio gamtos fondo specialistai mano, kad mūsų klimato juostos miškuose tokios medienos turėtų būti bent 20 – 30 kub. m/ha. Taigi, nežiūrint to, kad mūsų šalyje sausuolių ir virtuolių daugėja, jų vis dar per mažai. Palyginimui, mažiausi negyvos medienos kiekiai yra Austrijoje (0,6 m³/ha), Prancūzijoje (2,5 m³/ha), Vokietijoje (1 – 3 m³/ha), daugiausiai – Šveicarijoje (12 m³/ha), šiaurinėje Švedijoje (13 m³/ha).

Privalu palikti pagal įstatymus

Šiandien, kaip ir anksčiau, virtuoliai miškuose atsiranda natūraliai. Kiekvienais metais žūsta bent dalis medžių. Dalies jų išvežti iš miškų tiesiog neapsimoka, todėl jie paliekami, tačiau statistika rodo, kad paliekama per mažai.

Miškininkai specialiai palieka ir negyvos medienos kartu su biologinės įvairovės medžiais kirtimų metu. Tai reglamentuoja dabartinės miškų kirtimo taisyklės. Taip siekiama užtikrinti bent minimalias išlikimo sąlygas saugomoms rūšims. Klysta tie, kurie sako, kad virtuoliai miško valdytojo apsileidimo požymis. Virtuoliai yra svarbi sveiko miško dalis, o miškininkai ir miško savininkai paliekantys negyvą medieną savo valdose prisideda prie miškų gamtinės įvairovės didinimo.

Straipsnio ir nuotraukos autorius - Danas Augutis.