Baltijos jūros šalys turi imtis realių veiksmų, kad sumažintų eutrofikacijos („vandens žydėjimo“) procesą Baltijos jūroje, kurį sukelia ne tik tarša iš žemės ūkio sektoriaus, bet ir tarša iš laivų. Praeitą savaitę Helsinkio komisijos (HELCOM) susitikime su visomis Baltijos jūros regiono šalimis nebuvo priimtas susitarimas dėl konkrečios datos, kada Baltijos jūra bus paskelbta specialiuoju azoto oksidų emisijų kontrolės regionu (pastab. NECA regionu). Tai leistų užtikrinti mažesnes azoto oksidų emisijas iš laivų, tačiau šis svarbus sprendimas buvo atidėtas neribotam laikotarpiui.

Eutrofikacija ir su ja susiję procesai yra viena pagrindinių grėsmių Baltijos jūrai. Laivybos intensyvumas Baltijos jūroje yra vienas didžiausių visame pasaulyje. HELCOM duomenimis, kasmet į ją įplaukia ir išplaukia apie 60 000 laivų, į atmosferą patenka apie 357 tūkst. tonų azoto oksidų. Prognozuojama, kad jei nebus imtasi jokių veiksmų, azoto oksidų emisijos 2020 metais, lyginant su 20 amžiaus pabaiga, gali padidėti iki 50 proc.

„Mes primygtinai siūlome Helsinkio komisijai priklausančias valstybes įveikti tarpusavio nesutarimus ir vykdyti 2010 metais HELCOM priimtus sprendimus, kurie įpareigoja iki šių metų pabaigos įvesti specialųjį azoto oksidų emisijos kontrolės regioną ir tokiu būdu galiausiai įrodyti, kad valstybės iš tikrųjų gali laikytis savo įsipareigojimų,“ – sako „Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

HELCOM apskaičiavo, kad įkūrus šį regioną per ilgą laiką azoto oksidų emisijos Baltijos jūroje iš laivų sumažėtų net iki 80 proc. 2009 m. iš laivų į Baltijos jūrą pateko 357 tūkst. tonų azoto oksidų. Remiantis šiais duomenimis, 2010 metais buvo nuspręsta iki 2011 metų įvykdyti šį projektą, tačiau praeitą savaitę jo svarstymas buvo atidėtas neribotam laikui.

„Nėra jokio rimto pagrindo, kodėl sprendimas dėl NECA regiono įkūrimo neturėtų būti priimtas kiek galima greičiau. Atsižvelgiant į tai, kad eutrofikacija yra didžiausia problema Baltijos jūroje, ir kad būtent NECA padėtų sumažinti šią problemą, neatidėliotini veiksmai yra būtini. Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir jo nevyriausybiniai partneriai Baltijos regione tikisi, kad HELCOM atstovai, susitinkantys Helsinkyje gruodžio 5-6 dienomis, pagaliau imsis veiksmų ir parodys, kad HELCOM priklausančios valstybės yra labiau suinteresuotos žmonių sveikata, klestinčia Baltijos jūros biologine įvairove ir švaria jūra nei verslininkų interesais,“ – sako „Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. 

Papildoma informacija:

Intensyvėjanti laivybos veikla prisideda prie oro ir jūros taršos Baltijos jūros regione. Azoto oksidų emisijos iš laivų skatina kritulių rūgštėjimą, kuris savo ruožtu kenkia gamtinei aplinkai ir, svarbiausia, prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos. Laivyba Baltijos jūroje yra vienas pagrindinių azoto oksidų šaltinių Baltijos jūros regione. Remiantis naujausiais skaičiavimais, 2008 m. Baltijos jūros regione laivynas į aplinką išmetė 393 tūkst. tonų azoto oksidų. Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, 2000-2006 m. laivyba Baltijos jūroje užėmė antrą vietą didžiausių azoto oksidų (9 proc. nuo bendro azoto oksidų kiekio) teršėjų sąraše ir penktą vietą pagal bendrą azoto taršą (5proc. nuo bendro azoto kiekio) Baltijos jūroje.

Helsinkio Komisija (HELCOM) skirta apsaugoti Baltijos jūros aplinką nuo taršos. Joje dirba Baltijos jūros šalių – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, taip pat Europos Sąjungos atstovai.

HELCOM yra tarpvyriausybinė institucija Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijos (Helsinkio konvencijos) įgyvendinimui.

Daugiau informacijos suteiks :

Robertas Staponkus

„Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistas

Tel. 8 5 2310700, mob. 8 655 56093

El. p. robertas.s@glis.lt

www.glis.lt