Dauguma skalbimo ir valymo priemonių Europos prekybos centrų lentynose savo sudėtyje turi labai dideles fosfato koncentracijas, taip pat kitų fosforo junginių, kurie žalingi aplinkai. Šios medžiagos skalbimo priemonėse naudojamos vandeniui suminkštinti, taip pat skalbimo efektyvumui pagerinti. Patekusios į vandens telkinius (upes, ežerus, jūrą), jos skatina dumblių dauginimąsi. Dėl pernelyg išvešėjusių dumblių vandenyje ima stigti deguonies, dėl to masiškai žūsta žuvys bei kiti vandens organizmai. Maistinių medžiagų taršos sukeltas procesas, vadinamas eutrofikacija, yra viena pagrindinių grėsmių ir Baltijos jūrai.

Remiantis 2007 metais Europos Komisijos paskelbta studija, Europos Sąjungos šalyse narėse kiekvienais metais sunaudojamų skalbimo ir valymo priemonių sudėtyje yra apie 110 tūkst. tonų fosforo. Apskaičiuota, jog vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, patręšia vandenį sukeldamas apie 500 kg dumblių augimą.

Priklausomai nuo šalies įstatymų, gamintojų bei vartotojų sąmoningumo, skirtingose Europos šalyse fosforo sunaudojimas yra nevienodas. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis Lietuvos vartotojai šioje srityje pirmauja. Vidutinis lietuvis per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo, kai Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg. Vokietijos piliečiai jo visiškai nesunaudoja, nes fosfatų naudojimas čia reguliuojamas nuo 1984 metų.

Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu (leidžiamas maksimalus fosfatų kiekis ne didesnis nei 0,5 proc.) taip pat naudoja Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Italija, Švedija, Latvija.Taigi, kai kurios šalys jau riboja fosfatų naudojimą skalbimo priemonėse, o kai kurios (taip pat ir Lietuva) tiesiog kliaunasi gera buitinės chemijos gamintojų valia ir gyventojų sąmoningumu.

Pagal 2009 metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus daugiau nei 80 procentų Europos gyventojų yra susirūpinę vandens kokybe savo šalyse, net trys ketvirtadaliai cheminę taršą laiko pagrindine grėsme šalies vandenims. Deja, gyventojų ir verslininkų sąmoningumo nepakanka. Nors pastaruoju metu vandenų tarša maistinėmis medžiagomis mažėja, tai vis dar išlieka didžiule problema.

Pernai Europos Komisija pateikė pasiūlymą riboti fosfatų kiekius skalbimo priemonėse iki 2013 metų sausio mėnesio, išskyrus indų plovimo produktus, kurių esą nėra kuo pakeisti. Pasaulio gamtos fondas (World Wildlife Fund, WWF) sukritikavo tokį sprendimą. Vokietija, Švedija, Prancūzija riboja fosfatų kiekį ir indų plovimo priemonėse. Vadinasi, alternatyvų yra ir jos ne tik kad egzistuoja, bet ir yra plačiai naudojamos. Siūloma fosfatų naudojimo draudimą taikyti ir indaplovėse naudojamoms priemonėms.

Šių metų gruodžio 13-15 d. plenariniame Europos Parlamento posėdyje vyks balsavimas dėl fosfatų naudojimo apribojimo skalbimo ir indų plovimo priemonėse. Jei siūlymams bus pritarta skalbimo milteliuose fosfatų naudojimas bus ribojamas nuo 2013 metų birželio 30 d. (leidžiamas naudoti maksimalus fosfatų kiekis vienai kieto vandens dozei – 0,5 gramai), indų plovimo priemonėse – nuo 2017 metų sausio mėn. (leidžiamas minimalus fosfatų kiekis – 0,3 gramai).

Lietuvos gamtos fondo informacija. Straipsnio autorius - Jūratė Vanagaitė. Nuotraukos autorius - Johanna Lampi (WWF).