Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus. Gamtosaugininkai ragina Europos Komisiją nustatyti griežtus standartus, kurie užtikrintų tvarią žuvininkystę tiek ES priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, tiek už jos ribų.

Žuvis ir žuvies produktai yra svarbus proteino šaltinis. Kiekvienais metais pasaulis aprūpinamas 92 mln. tonų žuvies. Viso pasaulio žvejybos laivynas nuo dviejų milijonų laivų aštuntajame šio amžiaus dešimtmetyje išsiplėtė iki keturių milijonų laivų 2000 – aisiais metais. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad visiškai išeikvoti ar pereikvoti 80 proc. pasaulio žuvies išteklių.

Pasaulio gamtos fondas (World Wildlife Fund, WWF) užsakė verslinės žvejybos plėtros pasaulio vandenyse studiją, kurią atliko Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai. Studija apima 1950 - 2006 metų laikotarpį ir atskleidžia, kaip plėtėsi ES ir likusio pasaulio žvejybos laivynas bei kaip tai paveikė vandenynų ekosistemas.

Teigiama, kad dėl mažėjančių vietinių žuvų išteklių Europos Sąjungos, taip pat Kinijos, Rusijos, Korėjos, Japonijos ir kitų šalių pramoninės žvejybos laivynai sparčiai plečiasi ir masiškai naudoja besivystančių Vakarų ir Rytų Afrikos šalių žuvies išteklius. Europos Sąjungos šalių valdomas žvejybos laivynas maždaug 30 proc. viso laimikio sužvejoja ne ES priklausančiuose teritoriniuose vandenyse. Lietuvos žvejybos laivynas ne ES priklausančiuose teritoriniuose vandenyse sužvejoja net 90 proc. savo laimikio.

„Bendroji žuvininkystės politikos reforma yra viena iš galimybių pakeisti susiklosčiusią situaciją, o žvejyba ne ES vandenyse taip pat turi būti griežtai apibrėžta naujojoje reformoje. Europos Komisija turėtų imtis lyderio vaidmens ir reikalauti tvarios žuvininkystės susitarimų tarp ES valstybių ir besivystančių šalių,“ – teigia Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Atliktoje studijoje skelbiama, kad net trečdalis vandenynų teritorijos yra stipriai paveiktos verslinės žvejybos. Žvejybos poveikis pasaulio vandenynų ekosistemoms mokslininkų įvertintas panaudojant vandenynų ir jūrų pirminę produkciją, t.y. apskaičiuojant, kiek autotrofų (dumblių, jūrinių augalų ar kitų fotosintezę vykdančių organizmų) sukurtos biomasės reikia, kad galėtų užaugti visame pasaulyje kasmet sužvejojamas žuvies laimikis. Šis dydis vadinamas reikalingu pirminės produkcijos (RPP) kiekiu.

„Žuvininkystės ūkiuose žuvies auginimui sunaudojama apie 40 proc. pirminės produkcijos, o daugelyje pasaulio vandenynų regionų sugaunamoms žuvims reikalingas pirminės produkcijos kiekis siekia 30 proc. ir daugiau. Žmonės daugelyje pasaulinio vandenyno dalių elgiasi kaip savo ūkyje,“ – sako gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Anot jo, kai sužvejojamam laimikiui užaugti reikia 30 proc. ir daugiau pirminės produkcijos, laikoma, kad žuvų ištekliai yra pereikvoti. Gauti atliktos studijos rezultatai leidžia teigti, kad žvejyba pasauliniuose vandenyse nėra tvari. Jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nesikeis, kai kurios komercinės žuvų rūšys tiesiog išnyks.

Kaip plėtėsi verslinė žvejyba nuo 1950 iki 2006 metų ES ir pasaulio vandenyse galite peržiūrėti interaktyviame žemėlapyje anglų kalba adresu http://wwf.ixtract.de/.

Raudona spalva pažymėti stipriai verslinės žvejybos paveikti regionai (šaltinis: WWF).

Daugiau informacijos:
Robertas Staponkus
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas
Tel. 8 5 2310700, mob. 8 655 56093
El. p. robertas.s@glis.lt
www.glis.lt

Agnė Zelenė
Lietuvos gamtos fondo viešųjų ryšių specialistė
Tel. 8 5 2310700, mob. 8 655 56090
El. p. agne.z@glis.lt
www.glis.lt