Š.m. sausio 25 dieną Žemės ūkio ministerijoje vyko socialinių partnerių, ministerijos pareigūnų, Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų politikos gairių rengimo darbo grupės narių susitikimas, skirtas aptarti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai 2014 – 2020 m. projekto esmines nuostatas.

Posėdžio metu pristatytos pagrindinės projekto nuostatos, projekto nagrinėjimo eiga ES institucijose, diskutuota apie paramos Lietuvos kaimo plėtrai 2014 – 2020 m. perspektyvas.

Antrąjį praėjusių metų pusmetį Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungai, vyko reglamento projekto skaitymas techniniame lygmenyje. Lenkams pasisekė peržiūrėti visą reglamentą, išryškėjo, kuriomis nuostatomis kai kurios ES šalys nepatenkintos. Pradėjus pirmininkauti Danijai, labiau fokusuojamasi į konkrečias temas, norima išgryninti visus reglamento elementus, kad būtų aišku, ką konkrečiai reikia keisti.

„Danai reikalauja valstybių narių ekspertų teikti konkrečias nuomones – prašo aiškiai įvardinti, kas netinka, pagrįsti nuomonę faktais. Danai įsitikinę, kad tik konkrečiai įvardijus netenkinančias reglamento dalis, pavyks projektą išgryninti ir jį supaprastinti, nes būtent supaprastinimas yra naujojo laikotarpio akcentas“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento l. e. p. direktorė Vilma Daugalienė.

Naujajame 2014–2020 m. laikotarpyje Kaimo plėtros programa nebus individuali programa. Ji bus kuriama paraleliai kartu su Bendruoju strateginiu dokumentu (BSD), atspindinčiu strategijos „Europa 2020“ tikslus (už jį atsakinga Finansų ministerija). Kiekviena šalis turės sukurti Nacionalinę valstybių narių plėtros strategiją, atspindinčią BSD, tik po to bus rengiamos šakinės programos (tame tarpe ir Kaimo plėtros).
Finansų ministerija pernai subūrė pasirengimo naujajam finansiniam laikotarpiui darbo grupę. Žemės ūkio ministeriją atstovaujantis viceministras Mindaugas Kuklierius pateikė sektorinę žemės ūkio strategiją, kurios kūrimui ypač pasitarnavo praeitais metais atlikta SSGG analizė, suformuoti Lietuvos kaimo 2014–2020 metų laikotarpio politikos tikslai ir uždaviniai.

Kaimo plėtros prioritetai 2014–2020 m.
Reglamento projekte išskirti 6 pagrindiniai Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetai 2014–2020 m.:

1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.

2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą.

3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje.

4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas.

5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.

6. Skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Kaimo plėtros programos naujovė – tematinės paprogramės, kurios turėtų prisidėti prie Europos Sąjungos prioritetų kaimo plėtrai ir būtų nukreiptos į specialius identifikuotus poreikius, o ypač į jaunuosius ūkininkus, smulkius ūkius, kalnuotas vietoves, maisto trumpo tiekimo grandinę.
Dar viena naujovė – Vietos inovacinio bendradarbiavimo kaimo vietovėse apdovanojimas. Jį ketinama skirti už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.

Numatomas finansavimas
Reglamento projekte akcentuojama, kad Kaimo plėtros programą patvirtinančiu sprendimu nustatomas didžiausias programai skiriamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) įnašas. Šiame sprendime gali būti nustatomi mažiau išsivysčiusiems regionams skiriami asignavimai. Tačiau EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose. EŽŪFKP įnašo dydis siekia 80 proc. priemonėms “Žinių perdavimas ir informavimo veikla” “Gamintojų grupių įsikūrimas” ir “Bendradarbiavimas”, LEADER vietos plėtros programai, ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Įnašas gali būti padidintas iki 90 proc. mažiau išsivysčiusių regionų programoms. Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai. EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu. Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas. Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

Sutarta burtis į temines diskusijų grupes
Reglamento projektas sukėlė nemažą diskusijų bangą. Socialiniai partneriai sutarė, kad efektyviausia būtų suburti ne daugiau 5-10 žmonių temines grupes, ir atskirai išdiskutavus pagrindines reglamento projekto nuostatas, vėl susitikti balandžio mėnesį ar anksčiau, pagal poreikį, jau konkretiems pasiūlymams aptarti ir, galbūt, Europos Komisijai pateikti.

Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją. Daugiau informacijos rasite čia.