Lietuvos gamtos fondas š.m. kovo 1 d. (ketvirtadienį) 10 val. Krivėnų tvenkinio saloje organizuoja talką ir kviečia paukščių mylėtojus bei visus gamtai neabejingus žmones prisijungti prie šios vandens paukščiams svarbios buveinės tvarkymo. Talkos metu bus pjaunama peraugusi augmenija, kertamos medžių atžalos.

Šalia judriausio šalies kelio, ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esanti Krivėnų tvenkinio sala nėra saugoma valstybės, tačiau joje peri tūkstančių rudagalvių kirų kolonija, glaudžiasi retos žuvėdrų bei kitų paukščių rūšys.

0,9 ha ploto Krivėnų sala susiformavo dirbtinai, 1972 m. patvenkus Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Nuo pat tvenkinio atsiradimo saloje vyko sparti augmenijos kaita. Čia gyvenanti paukščių kolonija palikdavo didelius kiekius trąšų: išmatų, maisto likučių, neišsiritusių kiaušinių, lizdo medžiagų. Dėl didelio trąšų kiekio saloje sparčiai augo žolės, krūmai ir medžiai, todėl ilgainiui čia neliko atvirų plotų, kuriuose vandens paukščiai galėtų perėti.

2001 metais salą ištyrę Lietuvos gamtos fondo darbuotojai nusprendė imtis jos gelbėjimo – saloje buvo iškirsti bei sudeginti visi vandens paukščiams perėti trukdantys medžiai ir krūmai. Nuo tada tvarkymo darbai vykdomi kiekvienais metais: rudenį arba žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių ir krūmų atžalos, kad pavasarį sala vėl galėtų atgimti priviliodama tūkstančius paukščių.

„Anksčiau ūkininkai išnaudodami kiekvieną žemės sklypą nušienaudavo ir nuganydavo sunkiai prieinamas vietoves, tokias kaip upių ir ežerų salas, miškų aikšteles, pamiškes. Dabar dauguma pusiau natūralių pievų apaugusios krūmais, jose nebelieka nei paukščių nei augmenijos įvairovės,“ – pasakoja daugiau nei dešimtmetį salą savanoriškai prižiūrinčio Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis.

Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Kartu gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių dėtis bei jauniklius. Saloje dar peri Europos Sąjungos saugomos upinės žuvėdros, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti juodakakliai kragai, dažnai sutinkamos antys, paprastieji kirai, tilvikai ir kiti vandens paukščiai. Atvirame salos plote šie paukščiai gali patogiai sukti lizdus, lengviau pastebi plėšrūnus.