Per metus pėdsekystės kursų dalyviai išmoko daug: atskirti, kur prasliūkino vilkas, o kur praėjo šuo, nesupainioti elnio pėdsakų su karvės bryde, iš veiklos pėdsakų pažinti, kas prikrėtė eibių kaimiškų vietovių gyventojams. Susipažinti su paukščių pėdsakais grupė entuziastų, lydimi patyrusių gamtosaugos specialistų išvyko į Suvalkiją.

Spalio 13 d. kursų dalyviai leidosi nuo Kauno suvalkietiškuoju Nemuno krantu ir apsistojo įspūdingu kraštovaizdžiu garsiame Kriūkų miestelyje. Nemuno pakrantėse net įpusėjus rudeniui galima išvysti daug paukščių.

Ekspedicijos dalyviai stebėjo Nemune plaukiojančias didžiąsias antis ir gulbes nebyles, pakrantėje rymojusį baltąjį garnį, žuvis gaudantį tulžį, po krūmus besislapstančias karetaitę, liepsnelę, didžiąsias zyles, aukštai danguje praskrendančias pilkąsias gerves. Paukščius gamtos mylėtojams atpažinti padėjo ornitologas Elmaras Duderis ir Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

Leisdamiesi Nemuno pakrante Gelgaudiškio link, keliautojai aptiko nemažai paukščių pėdsakų. Pėdsekystės ekspertas Andrejus Gaidamavičius padėjo atpažinti, kad juos paliko strazdai, kirai, didžiosios antys.

Ne tik paukščiai rudeniop narsto Nemuno pakrantę. Pėdsakai išduoda, kad čia būta ir usūrinių šunų, kanadinių audinių žygių. Sunku nepastebėti ir bebro veiklos pėdsakų: jų buvimą išdavė ne tik pakrantėse apgraužti medžiai, bet ir smėlyje likusios aiškios brydės.

Sekmadienį kursų dalyviai pasuko Novaraisčio link. Šio „paukščių rojaus“ simbolio ­– gervių apylinkės pelkėse jau nebuvo, nes jos čia tik nakčiai susirenka. Bet liko gausybė į durpes įsispaudusių pėdsakų, pavykos aptikti net pavienes plunksnas.

Kursų dalyviai dabar galės pažinti, kas jų kaimynystėje gyvenantiems ūkininkams nulesė pasėlius. Durpėse likę pėdsakai bylojo, kad čia sukiojosi ir perkūno oželis. Snapu pribarbenęs dirvoje skylių paukštukas, matyt, susirado kažką vakarienei. Niekur toli jis nenuskrido – netrukus paukštis pakilo pėdsekiams iš po kojų. Nesėkmingai čia baigėsi kormorano skrydis ­– jis veikiausiai buvo pašautas, o pradedantieji pėdsekiai čia terado jo plunksnų liekanas.

Savo vandentvarkos režimą pelkėse įvedinėja bebrai. Į tyrus pasiganyti ateina ir stirnos bei briedžiai, kurių pėdsakus kursų dalyviai išmoko pažinti ankstesnėse išvykose, skanumynų beieškodami pelkėtą paviršių suaria šernai. O pačiu maloniausiu radiniu Novaraistyje galima pavadinti vilko pėdsakus.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Jono Augustausko, Remigijaus Karpuškos, Ingridos Meškinytės nuotraukos.