Naminiai vėžliukai – augintiniai, kurie dažniausiai pergyvena savo šeimininkus, todėl įsigydami šį gyvūną užkraunate atsakomybę ir savo vaikams bei anūkams. Skaudžiai klystate, jei manote, kad pabodusį vėžliuką galėsite paleisti laisvėn: taip arba pasmerksite savo augintinį pražūčiai, arba sukelsite grėsmę vienintelei Lietuvoje vietinei vėžlių rūšiai – baliniams vėžliams.

Naminio gyvūno įsigijimas visuomet reiškia didelę atsakomybę, ypač, jei šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas padarėlis – vienos pavojingiausių pasaulyje invazinės rūšies atstovas. Namuose dažniausiai auginami raudonausiai (Trachemys scripta elegans) arba jiems giminingi geltoniausiai (Trachemys scripta scripta) vėžliukai. Geltonausių vėžlių dar galima įsigyti naminių gyvūnėlių parduotuvėse, o prekyba raudoniausiais vėžliais nuo 2009 m. yra uždrausta, nes jie yra įtraukti į 100 pavojingiausių pasaulyje invazinių rūšių sąrašą.

Raudonausių vėžlių gimtinė – Šiaurės Amerika, tačiau ši greit prisitaikanti ir aplinkos sąlygoms gana nereikli rūšis netruko išplisti Europoje, Šiaurės Afrikoje ir dalyje Azijos. Svetimuose žemynuose vėžliai imigrantai pavojingi vietinei gamtai: užima buveines ir išstumia ten tūkstantmečius gyvenusias vietines rūšis. Europoje jie smarkiai prisideda prie tolimų savo „pusbrolių“ – balinių vėžlių nykimo. Būdami gerokai atsparesni, agresyvesni ir sparčiau besiveisiantys, invaziniai vėžliai negailestingai išveja vietinius vėžlius iš namų ir užima jų buveines. Balinis vėžlys yra itin archajiška Europos faunos dalis, turinti 14 porūšių, kiekvienas porūšis yra prisitaikęs prie jį supančios konkrečios aplinkos, tapęs svarbia ekosistemų dalimi. Baliniams vėžliams reikalingų buveinių Europoje mažėja, ši rūšis nyksta ir yra saugoma pagal Buveinių direktyvą

Jei svarstote apie naminio vėžliuko įsigijimą, pasverkite dukart: ar tikrai juo ryšis rūpintis kelios Jūsų šeimos kartos? Įsigydami vėžliuką atminkite, kad maži mieli vėžliukai keisis – užaugs ir taps apie 30 cm ilgio vėžliais, kuriems reikalingas erdvus akvariumas su stipria filtravimo sistema. Jei patikėjote pasakojimais apie „neužaugančius“ vėžliukus , o dabar Jūsų vėžlys ankstesniame akvariume vos apsisuka ir laukiate pirmosios pavasarinės saulės, kad galėtumėte jį paleisti į laisvę (kitaip tariant, atsikratyti), labai prašome Jūsų to nedaryti. Lietuvos klimatas šiems vėžliams išlikti nėra labai palankus, todėl didelė tikimybė, kad laisvė Jūsų augintinį pražudys. Kai kuriose šalyse tūkstančiai invazinių rūšių vėžlių kasmet paleidžiami į vandens telkinius, jie įsitvirtina laukinėje gamtoje ir kelia grėsmę vietinėms rūšims. Jei invaziniai vėžliai gamtoje išgyvens, jie gali užimti balinių vėžlių buveines. Lietuvos balinių vėžlių populiacija yra itin jautri ir pažeista, todėl kiekviena iš jų atimta buveinė yra svarbi ir gali turėti lemiamos reikšmės populiacijos išlikimui.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė pasakoja, kad šiltuoju metų laiku neretai gamtoje aptinkami nugaišę raudoniausiai ir geltoniausiai vėžliai. Dažnai žmonės skambina norėdami pranešti apie aptiktas naujas balinių vėžlių buvimo vietas, tačiau iš nuotraukų paaiškėja, kad tai – laisvėn paleisti naminiai vėžliukai. Esminiai požymiai, pagal kuriuos galima atskirti balinius vėžlius nuo raudoniausių ar geltoniausių: balinio vėžlio galva tamsi, taškuota nedideliais geltonais taškais, o geltoniausio vėžlio galvą puošia plačios geltonos juostos, raudoniausiai be geltonų juostų turi dar ir raudoną juostą, einančią nuo akies šarvo link.

„Didelį nusikaltimą gamtai žmonės daro, kai paleidžia naminius vėžlius į balinių vėžlių gyvenamas vietas. Praėjusią vasarą aptikome nugaišusį vėžlį Juodabalės herpetologiniame draustinyje. Smarkiai klystama, kai manoma, kad jei tokios vietos tinkamos vietiniams vėžliams, tai jose gali gyventi ir invazinių rūšių vėžliai. Tai – pati netinkamiausia vieta, nes draustiniuose yra itin vertingos buveines, kurios nuo vėžlių atėjūnų turėtų būti griežčiausiai apsaugomos“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė D. Bastytė.

Jei jau tikrai nusprendėte atsisveikinti su savo augintiniu, neišmeskite jo kaip šiukšlės – galbūt kažkam jis labai reikalingas. Lietuvos gamtos fondas siūlo kreiptis į gyvūnų globos organizacijas ir jų interneto svetainėse pateikti skelbimą apie dovanojamą vėžlį. Galbūt jums nebemielas gyvūnas kažkam taps ilgamečiu bičiuliu.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Dalios Bastytės nuotrauka