Laiku pastebėjus ir pašalinus povandeninius kliuvinius bei juos apsivijusius tinklus, galima išsaugoti daug žuvų ir kitų jūros gyvūnų, kurie žūsta įsipainioję į šiuos spąstus. Dabar apie Baltijos jūroje pamestą ir pastebėtą žvejybos įrangą gali pranešti kiekvienas žvejys ar poilsiautojas – pažymėdamas ją interaktyviame povandeninių kliuvinių žemėlapyje. Žinodami kliuvinių vietas žvejai galės jų išvengti, todėl žvejybos įranga bus pametama rečiau ir povandeninių spąstų mažės.

Nuskendę tinklai ir kita žvejybos įranga – tai ne tik Baltijos jūros dugne gulinčios šiukšlės, tačiau ir grėsmė jūros ekosistemai. Nuskendę laivai, jų dalys bei kiti jūros dugne esantys kliuviniai apsiveja pamestais žvejybos tinklais, taip virsdami povandeniniais spąstais, į kuriuos įkliuvusios žūsta žuvys, vandens paukščiai ir kiti jūros gyvūnai. Tyrimų duomenimis, po vandeniu besidraikantys tinklai pirmus tris mėnesius sužvejoja apie 20 proc. žuvies kiekio, kurį pagautų ką tik pastatyti tinklai. Atsižvelgiant į vietovės sąlygas ir pakrantės uždarumą, po 2 metų atsitiktinis „laimikis“ sumažėja iki 6 proc. Ši netyčinė žvejyba naikina jautrias jūros žuvų populiacijas, jau ir taip stipriai nukentėjusias dėl pernelyg intensyvios žvejybos.

„Kiekvienais metais Baltijos jūroje pametama nuo 52 iki 95 tonų žvejybos tinklų“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. „Tuo pat metu, kai iš Baltijos jūros pradėta traukti pamestą žvejybos įrangą, labai svarbu suteikti žvejams galimybę išvengti šio pavojų aplinkai keliančio ir ekonomiškai žalingo reiškinio bei užtikrinti, kad jūroje būtų pametama kuo mažiau žvejybos įrangos, o pamesta būtų kuo skubiau surasta ir ištraukta.“

Greičiau aptikti ir ištraukti iš jūros pamestą žvejybos įrangą padės interaktyvus povandeninių kliuvinių žemėlapis ir duomenų bazė sieciwidma.wwf.pl. Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondo atstovybe Lenkijoje (WWF Polska) bendradarbiauja siekdami sumažinti Baltijos jūroje esančios paskendusios žvejybos įrangos kiekius bei sušvelninti jos sukeliamos atsitiktinės žvejybos pasekmes. Bendradarbiaujant sukurta kliuvinių duomenų bazė padės sumažinti pamestos žvejybos įrangos atsitiktinės žvejybos mastą bei laivybai ir narų saugumui kylančias grėsmes. Žinodami kliuvinius laivų kapitonai galės juos apiplaukti ir taip sumažinti riziką, kad už jų užkliuvę bus prarasti žvejybos tinklai.

Pildyti interaktyvų kliuvinių žemėlapį ir padėti išvengti povandeninių spąstų gali kiekvienas žvejys ar poilsiautojas. Informacija pateikiama lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Jei kliuvinio identifikuoti nepavyksta, jis priskiriamas neatpažintų kliuvinių kategorijai, atpažintus kliuvinius prašoma apibūdinti tiksliau. Parsisiųsti šį kliuvinių žemėlapį ir juo naudotis gali kiekvienas.

„Kviečiame žvejus ir kitus jūros naudotojus pasidalinti informacija apie pamestą žvejybos įrangą ar pastebėtus kliuvinius, juos pažymint interaktyviame kliuvinių žemėlapyje ir įrašant duomenų bazėje. Taip ne tik ne tik parodysite gamtosauginį atsakingumą, tačiau ir apsaugosite savo kolegas nuo nuostolių, kuriuos gali sukelti tokie kliuviniai“, – ragina Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Registruoti pastebėtus kliuvinius duomenų bazėje galima dviem būdais: pažymint pastebėtus kliuvinius interaktyviame kliuvinių žemėlapyje sieciwidma.wwf.pl arba siunčiant sms žinutę numeriu +48 531 799 702. Registruojant kliuvinį sms žinute, prašoma nurodyti geografines kliuvinio koordinates ir apytikslį gylį, kuriame pastebėtas kliuvinys. Jei pastebėjote kliuvinį pajūryje, geriausia būtų identifikuoti vietą, iš kurios kliuvinys aiškiai matomas.

Būtinybė valstybėms bendradarbiauti siekiant mažinti pametamų žvejybos įrankių kiekius ir netyčinės žvejybos pasekmes pabrėžta ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Atsakingos žuvininkystės kodekse. Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondo atstovybe Lenkijoje 2012 m. vasarą iš Baltijos jūros dugno traukė paskendusius tinklus ir kitą žvejybos įrangą. Per kelis vasaros mėnesius iš Lenkijos ir Lietuvos teritorinių vandenų ištrauktos 22 tonos nuskendusių tinklų, kurių bendras ilgis siekia 135 km – lygus keliui nuo Vilniaus iki Panevėžio.

Daugiau informacijos:

Robertas Staponkus

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas

Tel. 8 5 2310700; mob. 8 655 56093

El. p. robertas.s@glis.lt

www.glis.lt