Pasak naujo tyrimo atlikto Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos, silpna priežiūros sistema sukuria nepakankamą atkirti nelegaliai veiklai bioįvairovei svarbiose teritorijose.

Pirmą kartą gamtonaudos ekonomistai paskaičiavo riziką ir pelną, išreikštą piniginiais vienetais, kuriuos sukuria aplinkosauginių įstatymų laužymas. Tyrimas rodo, kad mažiau nei vienas procentas nusikaltimų gamtos resursams susilaukią bausmės ar sankcijų.

Pavyzdžiui, Papua provincijoje, Indonezijoje, nelegaliai kirstos medienos laivo krovinys atneša 92,000 JAV dolerių pelno, o bauda tenkanti vidutiniškai vienam laivui yra 6.47 JAV doleris. Taigi nelegalios veiklos nauda yra 14,000 kartų didesnė nei rizika. Kitų sričių (buvo tiriamos nelegalių kirtimų, žvejybos ir prekybos laukiniais gyvūnais bei augalais, įstatymai ir jų priežiūros sistemos) tyrimo rezultatai buvo panašiai šokiruojantys.

Pasaulinis tyrimas atliktas keturiuose karštuose taškuose: Brazilijoje, Meksikoje, Indonezijoje ir Filipinuose. Jis pateikia pirmą kiekybinį įrodymą kaip silpna aplinkosauginių įstatymų bazė ir jų priežiūra veikia bioįvairove turtingose šalyse

Net jei baudos yra gana aukštos, suėmimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltės įrodymo tikimybė yra tokia maža, kad įstatymo pažeidėjai retai kada varginasi mokėti bauda.

Tyrimo autorė, Anita Akella, sako: ,,įstatymų priežiūros sistema šiuose šalyse veikia taip silpnai, kad nelegalios komercinės veiklos nauda smarkiai viršiją bet kokias baudas numatomas už aplinkosauginių įstatymų laužymą”. ,,Pajamos yra milžiniškos, taigi nenuostabu, kad nelegali aplinka žalojanti veikla plačiai paplitusi ir gausi.”

Duomenys iš sekančių trijų vietovių iliustruoja, kokie silpni yra aplinkosauginiai įstatymai ir jų priežiūros sistema.

Brazilijoje, kirtėjas nelegaliai kertantis mišką Atlantiniuose miškuose gauna apie 75 JAV dolerius už medį, o bauda, kuri jam gresia už vieno medžio nukirtimą, yra tik 6.44 JAV doleriai.

Brakonieriaus žūklės uždarbis Meksikos Selvos Maia miške yra vidutiniškai 191.57 JAV doleriai, o bauda gresianti jam už ta pačią žūklę yra tik 5.66 JAV doleriai.

Filipinuose, Kalamianų salose, nelegali žūklė su dinamitu ar cianidu brakonieriui vidutiniškai duoda 70.57 JAV dolerių uždarbį už reisą. O kokia gi jam gresia bauda? Devyni centai.

Pasak vieno iš šio tyrimo bendraautoriaus Jim Cannon: ,, įstatymų bei jų laikymosi pagerinimas yra didelė užduotis. Mes turime sumažinti nelegalios veiklos paskatas, pavyzdžiui sukurti pajamų alternatyvas ir pakeisti netinkamus įstatymus. Bet mums tai pat reikia stiprios įstatymų laikymosi priežiūros sistemos. Išeitis gali būti sutelkti resursus reikiamoje vietoje.” Cannon taip pat mato naujausių detekcijos technologijų svarbu vaidmenį išaiškinant pažeidėjus. Tokį kaip pavyzdžiui satelitų naudojimas aptinkant nelegalius kirtimus.

Tradicinis gamtosaugos atsakas į silpną įstatymų laikymąsi karštuose taškuose buvo pasamdyti ir aprūpinti daugiau parkų apsaugos darbuotojų, ir padidinti baudas. Tačiau žinios apie nelegalias veiklas taip pat yra svarbios. Autoriai užbaigia, kad tradicinis gamtosaugos atsakas vienas yra neefektyvus todėl, kad jis neveikia visos įstatymų bei jų laikymosi priežiūros sistemos integruotu būdu (detekcijos, suėmimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimo ir bausmės skyrimo gerinimas vienu metu). Įstatymai bei jų laikymosi priežiūros sistemos yra labai silpnos. Šis tyrimas pateikia gausius to silpnumo įrodymus.

Daugiau informacijos rasite šiuo adresu: http://www.earthvision.net/ColdFusion/News_Page1.cfm?NewsID=27429