Gegužės 21-23 dienomis Baltijos ekoregiono programoje dalyvaujančių visuomeninių organizacijų atstovai iš visų Baltijos jūros regiono šalių rinkosi Nidoje. Programos partneriai nuolat tariasi strateginiais regiono plėtros klausimais, o svarbiausi klausimai aptariami dukart per metus vykstančiuose strateginiuose susitikimuose. Pirmąjį šiemet Baltijos ekoregiono programos narių susitikimą Nidoje organizavo Lietuvos gamtos fondas.

Didžiausios tiesioginės grėsmės Baltijos jūrai, į kovą su kuriomis stoja Baltijos ekoregiono programa, yra netausi žvejyba, eutrofikaciją sukeliančios žemės ūkio veiklos, infrastruktūros plėtra, netausojanti laivyba ir avariniai naftos išsiliejimai. Papildomą grėsmę kelia ir teršalų nuotėkis iš namų ūkių arba miestų nuotekų sistemų.

Svarbiausia susitikimo užduotis – išgryninti 2013-2015 m. strateginį Baltijos jūros regiono vystymosi planą. „27 Baltijos ekoregiono programos nariai iš visų regiono šalių susitiko metiniame susitikime Nidoje tam, kad aptartų trejų metų strateginį Baltijos jūros išsaugojimo planą 2013-2015 m. periodui, kuris buvo intensyviai strateguojamas praėjusius 5 mėnesius. Susitikimo tikslas buvo susitarti dėl bendro veiklos plano artimiausiam laikotarpiui ir apsibrėžti metodus, kuriais bus siekiama sumažinti pagrindines grėsmes Baltijos jūrai“, – sako Baltijos ekoregiono programos koordinatorė Otilija Thoreson (Ottilia Thoreson).

Ilgalaikė Baltijos ekoregiono programos vizija yra „gamtiniu požiūriu sveika, įvairi ir atspari Baltijos jūra, kuri valdoma tvariai ir užtikrinant naudą regiono žmonėms ir gamtai“. Tam, kad ši vizija būtų įgyvendinta, numatyti 3 pagrindiniai Baltijos jūros išsaugojimo tikslai: iki 2021 m. Baltijos jūros biologinė įvairovė turi pasiekti gerą apsaugos būklę, o ekosistemos turi būti atsparios neigiamam aplinkos poveikiui; iki 2030 m. turėtų būti sumažinta eutrofikacija Baltijos jūroje (šio siekio įgyvendinimas vertinamas Helsinkio Komisijos nustatytais indikatoriais: vandens švarumas, maistinių medžiagų koncentracija, dumblių žydėjimo intensyvumas ir deguonies lygis); iki 2020 m. Baltijos verslinių žuvų populiacijos (šprotai, silkės, menkės, lašišos, plekšnės) turi stabilizuotis ir pranokti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio ribą (maximum sustainable yield - MSY).

Tam, kad būtų pasiekta šių tikslų, 2013-2015 m. strateginiame Baltijos jūros regiono plane numatytos 4 veiklos strategijos: integruoto, ekosistemos dėsniais pagrįsto jūros valdymo ir jūrinės erdvės planavimo taikymas, įgyvendinant Helsinkio Komisijos Baltijos jūros veiksmų planą ir Europos Sąjungos politiką; ženklus teršalų emisijų sumažinimas, keičiant žemės ūkio politiką ir praktiką; aplinką tausojančios laivybos ir žvejybos skatinimas.

Susitikime dalyvavę aplinkosaugos ekspertai susiskirstę tematinėmis grupėmis aptarė esminius iššūkius laivybos ir žvejybos sektoriuje, integruoto strateginio planavimo sunkumus, priemones siekiant pažaboti eutrofikacijos grėsmę jūrai bei galimą visų šių sričių integraciją. „Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir susiduria su daugybe įvairialypių grėsmių – kad jas įveiktume, turime veikti išvien visame regione. Privalome darniai veikdami užtikrinti sveiką, atsparią ir klestinčią Baltijos jūros ekosistemą ir joje esančias buveines, ir taip užtikrinti daugelio šios unikalios ekosistemos rūšių išlikimą ir tokiu būdu prisidėti prie tvaraus ir gyvybingo regiono vystymosi. Strateginis Baltijos jūros veiksmų planas padės mums kartu su kitomis regiono visuomeninėmis organizacijomis įgyvendinti šį siekį", – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas.

Baltijos ekoregiono programoje dalyvauja po vieną visuomeninę aplinkosaugos organizaciją iš visų regiono šalių: Pasaulio gamtos fondo (WWF) atstovybės Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Rusijoje bei organizacijos partnerės ­– Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas, Pasaulio gamtos fondas Latvijoje ir Baltijos gamtos fondas iš Sankt Peterburgo.