Prie Baltijos jūros plūstančius poilsiautojus įvairiose jūros pakrantės vietose jau pasitinka dumbliais „pražydęs“ vanduo. Už tokią vandens kokybę ir daug kitų aplinkosaugos problemų turime padėkoti regiono ūkininkams ir Europos Sąjungos politikams, kurie praėjusią savaitę sutarė ir toliau dosniai remti aplinkos ir išteklių netausojantį žemės ūkį.

Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma buvo proga paskatinti Europos ūkininkus tausoti aplinką ir išteklius. Tačiau ES strategai šia proga nepasinaudojo, o praėjusią savaitę pasiektas Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto susitarimas dėl 2014–2020 m. Europos žemės ūkio ateities leis toliau ES mokesčių mokėtojų pinigais remti žemės ūkį kaip verslą, menkai atsižvelgiant į jo poveikį aplinkai.

Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) kartu su organizacijomis partnerėmis visoje Europoje, tarp jų – ir Lietuvos gamtos fondu, visą derybų dėl naujosios BŽŪP laikotarpį ragino ES strategus priimti sprendimus, užtikrinančius, kad ateinančius 7 metus Europos žemės ūkis bus vystomas tvariai, apsaugant nuo grėsmės vertingiausias regiono ekosistemas ir nuosekliai mažinant poveikį aplinkai. Tačiau į daugkartinius nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų raginimus nebuvo atsižvelgta ir ES mokesčių mokėtojų pinigus toliau planuojama leisti ūkininkų „šelpimui“, mainais nereikalaujant iš jų iš esmės aplinkos būklę gerinančių įsipareigojimų.

Nors formaliai aplinkosaugai bus skiriama daugiau lėšų, tačiau aplinkai ir ištekliams naudos iš to bus mažai, nes numatytos vadinamojo žalinimo priemonės yra tokios paviršutiniškos ir neefektyvios, kad aplinkosaugininkai jų nauda labai smarkiai abejoja. Tačiau ir šių smarkiai kritikuotų ir paviršutiniškų priemonių reikalavimai priimant galutinį susitarimą buvo labai smarkiai sušvelninti. Pavyzdžiui, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių plotas sklype buvo sumažintas iki 5 proc., nors pradiniame siūlyme buvo numatyta 7 proc., o aplinkosaugininkai prašė šį plotą padidinti iki 10 proc. Taip pat iki minimumo sušvelninti pasėlių įvairovės reikalavimai. Be to, didelei daliai ūkininkų vadinamojo žalinimo reikalavimai apskritai nebus taikomi – jų valdomi plotai sudaro daugiau nei trečdalį visos žemės ūkio paskirties žemės ES. Taip pat buvo ignoruoti du esminiai Europos Komisijos siūlymai dėl pesticidų naudojimo ir vandenų taršos.

„Ši, formuojant žemės ūkio politiką ateinantiems septyneriems metams, praleista proga, smarkiai atsirūgs ir visuomenei, ir patiems ūkininkams. Metų metus mes stebime skaudžias dirvožemio erozijos, vandens taršos problemas bei biologinės įvairovės nykimą. Šis susitarimas leis toliau tęsti gamtos naikinimą, o daugelyje vietų pokyčiai bus negrįžtami. Naivu tikėtis, kad šis dosnumas tęsis ir per kitą BŽŪP reformą – visuomenė ims priešintis bet kokiai ūkininkams skiriamai paramai, jei nematys ūkininkų pastangų gamtos ir visuomenės labui“, – įsitikinęs Tonis Longas (Tony Long), Pasaulio gamtos fondo Europos politikos biuro vadovas. Pasak jo, nėra abejonių, kad šis susitarimas priimtas pataikaujant įtakingiems maisto pramonės atstovams, kurie stipriai spaudė valstybių narių vyriausybes ir Europos Parlamento narius, kad toliau būtų remiamas įprastinis žemės ūkis, neinvestuojantis į viešųjų gėrybių kūrimą.

• Susitarimu dėl BŽŪP 2014-2020 m. laikotarpiu iškreipta iki šiol egzistavusi sistema, kad 25 proc. Kaimo plėtros programos skiriama aplinkosaugos priemonėms, nes pridėta priemonių, aplinkai neteikiančių jokios naudos ar net galinčių kelti grėsmę. Nors deklaruojama, kad aplinkosaugai bus skirta 30 proc. tiesioginių išmokų per vadinamąjį žalinimą, atsižvelgiant į tai, kad jame numatytos aplinkai nevertingos ar net žalingos priemonės ir sumažintas finansavimas tikslingoms priemonėms Kaimo plėtros programoje, nauda aplinkai ir ištekliams dėl šio pokyčio bus nulinė.
• ES politikams nepavyko sukurti paprastų, tačiau efektyvių ir aplinkai apčiuopiamą naudą teikiančių vadinamojo žalinimo priemonių, nuo kurių įgyvendinimo priklausys tiesioginių išmokų skyrimas. Tačiau net ir šių reikalavimų nesilaikantys ūkininkai, rizikuos netekti ne visų, o tik dalies tiesioginių išmokų – 37,5 proc. ir tik po to, kai kelis metus iš eilės  nesilaikys šių reikalavimų.
• Vietoj to, kad ekologiniu požiūriu svarbių vietovių santykis būtų padidintas nuo 7 iki 10 proc., jis buvo sumažintas iki 5 proc., tuo pačiu leidžiant intensyvią gamybą šiuose plotuose, kas visiškai prieštarauja pirminiam šios priemonės tikslui. Be to, 35,5 proc. žemės ūkio paskirties žemės arba 89 proc. visų ūkininkų numatytos išimtys, leidžiančios visai neturėti šių vietovių savo ūkyje.
• Nepavyko susitarti dėl vertingų pievų, šlapynių ir karbonatinių dirvožemių, kurie kasmet galėtų sukaupti 50-100 milijonų tonų anglies, apsaugos. Tai kompensuotų 10-20 milijonų automobilių išmetamo anglies dvideginio ir būtų labai vertingas indėlis kovoje su klimato kaita.
• Derybininkams nepavyko susitarti dėl tikros sėjomainos – patikrintos priemonės dirvos kokybei pagerinti – efektyvaus įgyvendinimo; 46 proc. žemės ūkio paskirties plotų arba 94 proc. visų ūkininkų numatyta atliesti nuo pasėlių įvairovės reikalavimo. Visiškai atleista nuo sėjomainos prievolės 87 % ūkininkų, dirbančių trečdalyje ES žemės ūkio paskirties žemės plotuose
• Nepavyko pasiekti, kad žemės ūkio subsidijos būtų skiriamos su sąlyga, kad jas gavę ūkininkai laikosi ES vandens apsaugos ir pesticidų naudojimo taisyklių. Tai leis kai kuriems ūkininkams toliau teršti vandenį ir dirvą, neprarandant tiesioginių išmokų.

„Esame įsitikinę, kad nei gamtai, nei žemės ūkiui, nei mokesčių mokėtojams ši reforma nesuteiks jokios naudos. Lietuvos gamtos fondas, kartu su Pasaulio gamtos fondu ir organizacijomis partnerėmis visoje Europoje siekė, kad būtų remiami tie ūkininkai, kurie kuria viešąsias gėrybes, tokias kaip švari aplinka, gamtiniu požiūriu klestintis kaimo vietovių kraštovaizdis ir gyva Baltijos jūra. Deja, ateinančius septynis metus ši galimybė yra prarasta“, – apgailestauja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Nerijus Zableckis.

Išsamesnė informacija:

Nerijus Zableckis

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas

Tel. 8 5 2310700; mob. 8 656 20426

El. p. nerijus.z@glis.lt

www.glis.lt