Vilnelės pakrantėse (Vilniuje) ruduojantys uosialapiai klevai byloja toli gražu ne apie artėjantį rudenį – čia praėjusią savaitę pradėta arši kova su šiuo agresyviu invaziniu augalu. Išvešėjęs uosialapis klevas nustelbia kitus paupio augalus, užima jų buveines ir taip kelia grėsmę jautrioms paupio buveinėse augančioms rūšims. Siekiant pažaboti uosialapio klevo keliamas grėsmes, būtina aktyviai stabdyti šio augalo plitimą. Uosialapio klevo sąžalynai naikinami 7 km atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių. Iš viso nuo šio agresyvaus augalo per kelias savaites bus išvaduota 66 ha Vilnelės pakrančių.

Uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, keliantis grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Vandens telkinių pakrantėse jie išplinta labai lengvai, nes augalo sėklas išnešioja vanduo. Lietuvos gamtos fondas, LR Aplinkos ministerijos užsakymu, vietovėse, kur uosialapis klevas labiausiai išplitęs, vykdo šio augalo populiacijos reguliavimą.

Vilnelės pakrantėse pribręstantys ir subrendę uosialapiai klevai naikinami cheminiu būdu: į augalo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija. Po vienos – dviejų savaičių augalas praranda gyvybingumą, pradeda džiūti. Nudžiūvę medžiai bus išpjauti rudenį ir žiemą. Cheminis būdas – efektyviausias kovoje su šia agresyvia invazine rūšimi, nes tik taip galima pažaboti jos gyvybingumą. Nupjovus kaip įprastą medį, uosialapis klevas netrukus pradeda leisti atžalas iš kelmo. Kad būtų galutinai sustabdytas atžėlimas, kartais tenka dešimtmečiais kovoti su atžalomis arba pilti ant jų herbicidus. Naikinant cheminiu būdu, medžio kamiene pragręžiama ertmė, todėl nedidelė herbicidų dozė patenka tiksliai ten, kur reikia, o grėsmė aplinkai sumažinama iki minimalios.