Vos prieš 50 metų pilkiesiems ruoniams (Halichoerus grypus macrorhynchus) Baltijos jūroje grėsė išnykimas – dėl besaikės medžioklės ir intensyvaus cheminių medžiagų (dusto – DDT), PCB) naudojimo. Šiuo metu pilkųjų ruonių Baltijoje sparčiai daugėja – 2012 metais suskaičiuota apie 28 tūkst. individų. Šis spartus populiacijos atsigavimas kelia ne tik mokslininkų, gamtosaugininkų bei visuomenės susižavėjimą, bet ir daug problemų vietiniams priekrantės žvejams.

Pilkieji ruoniai yra didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, čia gyvenantys ir jauniklius vedantys daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Šiemet Lietuvos priekrantėje užfiksuotas itin didelis negyvų ruonių skaičius (22) sukėlė išskirtinį visuomenės susidomėjimą pilkaisiais ruoniais, jų sugyvenimu su žvejais bei pabėrė kaltinimų laviną žvejų atžvilgiu. Didžiausi Baltijos jūros žinduoliai priekrantės žvejams sukelia daug ekonominių nuostolių: sudrasko tinklus, sugadina, ištraukia ar išbaido žuvis. Žvejai dažnai teigia, kad jų skundai nėra išgirsti ir dažnai ignoruojami valdžios institucijų. Nesusikalbėjimas su valdžios institucijomis dažnai iššaukia priešišką žvejų nusiteikimą pilkųjų ruonių atžvilgiu ir kelia grėsmę vietinei pilkųjų ruonių populiacijai.

Kompromiso tarp ruonių ir Lietuvos priekrantės žvejų ieškoti ėmėsi Lietuvos gamtos fondas. Įgyvendindamas Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „Lietuvos žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktas: problemos įvertinimas, supratimas ir bendradarbiavimo galimybės“, Lietuvos gamtos fondas bendradarbiauja su priekrantės žvejais, jų atstovais, siekia įvertinti dėl ruonių žvejų patiriamą žalą. Labai svarbu, kad visuomenė žinotų objektyvią informaciją apie įvairius ruonių ir žvejų konflikto aspektus, o ne įtikėjusi sensacingomis publikacijomis imtų vienareikšmiškai kaltinti žvejus.

 „Didžiausia problema – nesusikalbėjimas tarp vietinių žvejų ir valdžios institucijų, organizacijų, kurios galėtų padėti išspręsti šį konfliktą“, – įsitikinusi Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė. „Būtina rasti kompromisą: visų pirma reikia išsiaiškinti žvejų patiriamo nuostolio mastą, svarbu ieškoti alternatyvių žvejybos metodų bei ruonių nubaidymo priemonių, kurios būtų nepavojingos ruoniams ir apsaugotų žvejų laimikį. Siekiame išsiaiškinti, kokios paramos ir paskatinimo žvejams reikėtų, kad jie imtųsi investuoti į tokią žvejybos įrangą“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.

Projekto metu, remiantis mokslininkų iš Estijos ir Suomijos patirtimi, Lietuvos valdžios institucijų, mokslinių bei aplinkosaugos institucijų atstovai bus supažindinti su pilkųjų ruonių būkle Baltijos jūroje, konflikto sprendimo būdais, jų vadyba, o žvejams bus pristatoma tokia žvejybos įranga ir metodai, kurie ruoniams yra neįveikiami, taip pat ruonių nubaidymo priemonės, kurios sumažintų žvejų patiriamą žalą ir padėtų užkirsti kelią beįsisiūbuojančiam žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktui. Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, šiemet prie Lietuvos pakrantės pastebėta 14 gyvų ir 22 žuvę ruoniai. Praėjusiais metais užfiksuota 13 gyvų ir 10 žuvusių ruonių.

Estijoje šiuo metu suskaičiuojama apie 3500-3800 pilkųjų ruonių. Estijos gamtos fondo ruonių apsaugos specialistas Ivar Jüssi pasakoja, kad Estijoje visos ruonių gulyklos griežtai saugomos – žmonių lankymasis jose yra ribojamas. Pasak jo, ruonių medžioklė Estijoje teoriškai yra galima pagal Medžioklės įstatymą, tačiau nėra nustatyta kvotų ir neišduodamos licencijos, todėl medžioklė nevykdoma. Jis pasakoja, kad Estijoje kai kuriose vietovėse žvejams suteikiama parama specialiai žvejybos įrangai, kuri apsaugo laimikį nuo ruonių, įsigyti. Tačiau per paskutinius porą dešimtmečių drastiškai pasikeitė aktyviausios žvejybos vietos prie Estijos krantų, todėl reikia iš naujo spręsti, kuriuose regionuose žvejams reikia pagalbos saugantis nuo ruonių. Mokslininkas teigia, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl ruoniai migruoja į pietines Baltijos jūros teritorijas. Į Lietuvos pakrantę ir kitas pietines Baltijos teritorijas pilkieji ruoniai gali atkeliauti ir dėl bendrai išaugusios populiacijos, ir dėl maisto išteklių stokos šiauriniuose vandenyse, tačiau populiacijos migraciją gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, klimato kaita. Estijos pakrantėse gyvenančius ruonius galima stebėti šia Estijos gamtos fondo įrengta tiesioginės transliacijos kamera: http://balticseanow.turkuamk.fi/index.php/explore/web-cameras/seal-camera/ 

Lietuvoje siekiant nustatyti žvejų susidūrimo su ruoniais dažnumą ir pobūdį bei įvertinti patiriamą žalą, žvejai yra apklausiami anketomis. Planuojama tokiu būdu apklausti apie 80 proc. Lietuvos priekrantėje žvejojančių žvejų. Taip pat žvejai skatinami nuolat fiksuoti savo stebėjimus, kad pagal surinktą informaciją būtų galima geriau pažinti ruonių apsilankymo Lietuvos pakrantėje priežastis bei efektyviai ir nekeliant grėsmės ruoniams apsaugoti žvejų laimikį.

Daugiau informacijos:

Vaida Survilienė

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė

Tel. 8 5 2310700; mob. 8 662 11047

El. p. vaida.surviliene@gmail.com

www.glis.lt