Pelkės yra viena svarbiausių planetos ekosistemų. Jų funkcijos yra glaudžiai susijusios su gyvybės raida Žemėje: tūkstantmečius jose kaupėsi organinės medžiagos – didžiulės energijos atsargos; pelkės yra reikšmingos šiltnamio efektą skatinančių dujų balansui, veikia vietinį mikroklimatą, vietovių hidrologinį režimą bei vandens cheminę sudėtį; suteikia žmonėms darbo ir atokvėpio vietų.

Deja, vartotojiška visuomenė pelkes dažniausiai suvokia tik kaip trumpalaikės ekonominės naudos šaltinį. Jau ne vieną šimtmetį žmonija sausina pelkėtas vietoves, siekdama išplėsti žemės ar miškų ūkio naudmenas bei panaudoti čia susikaupusias durpes. Dėl pramonės ir žemės ūkio plėtros per paskutinį šimtmetį pasaulyje prarasta daugiau nei 50 proc. pelkėtų vietovių. Lietuvoje pelkės kadaise užėmė beveik 0,5 mln. ha plotą, tačiau XX a. buvo nusausinta apie du trečdalius pelkinių buveinių.

Net trys ketvirtadaliai išlikusių Lietuvos pelkių yra pažeistos sausinimo darbų. Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis itin susirūpinęs dėl šių pelkių būklės. Didžioji jų dalis buvo ruoštos pramoninei durpių eksploatacijai. „Tokios pažeistos ekosistemos nesugeba vykdyti vienos iš pagrindinių funkcijų – kaupti organinę anglį durpių pavidalu. Deja, dabar vyksta priešingas procesas – durpių mineralizacija, kai skaidantis durpėms į aplinką išskirdami didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Tenka apgailestauti, kad kasmet dėl sausinimo sistemų veiklos mineralizuojantis durpėms Lietuvoje prarandama apie 1,6–2,5 mln. t anglies. Paskutiniais dešimtmečiais ekologijos moksle svarbią poziciją užima gan nauja mokslo ir ūkinės veiklos šaka – ekosistemų ekologinis atkūrimas, reikalaujantis ne tik gilių mokslo žinių, bet ir gebėjimo jas taikyti praktiškai. Žmogaus pertvarkytas, pažeistas, degradavusias arba visiškai sunaikintas ekosistemas siekiama atkurti ir užtikinti jose natūralioms ekosistemoms būdingas gamtines sąlygas. Šimtmečius besitęsiantis antropogeninis poveikis pelkių ekosistemoms yra toks stiprus, kad kai kurios iš jų pačios, be žmogaus įsikišimo, jau nesugeba atkurti autoreguliacijos mechanizmų, pirminės struktūros, būklės ir nebegali atlikti įprastinių funkcijų. Tokiose vietovėse žmogus turi padėti gamtai atkurti hidrologines sąlygas, palankias pelkinių buveinių funkcionavimui ir pelkėdaros proceso atsinaujinimui. Moderni visuomenė jau suvokia, kad laikas ne tik naudotis gamtinės aplinkos teikiamomis vertybėmis, bet ir žengti ekologinio atkūrimo keliu. Todėl dabar apsausintų ir degradavusių pelkių ekosistemų ekologiniam atkūrimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – įsitikinęs Nerijus Zableckis.

Lietuvos gamtos fondui bendradarbiaujant su Nemuno Deltos regioninio parko direkcija, VĮ Šilutės miškų urėdija, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos mokslininkais bei durpių gavybą vykdančia įmone UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, siekiama atkurti vienos žymiausių Lietuvos pelkių – Aukštumalės aukštapelkės (Šilutės r.) hidrologinį režimą. Ši pelkė išsiskiria ne tik vertingų gamtinių buveinių įvairove, bet ir tuo, jog tai pirmoji pasaulyje nuodugniai ištirta ir mokslinėje monografijoje (Weber, 1902) aprašyta aukštapelkė. Tačiau, kaip ir daugelis kitų Vakarų ir Vidurio Europos aukštapelkių, per tūkstantmečius sukaupusių didžiulius durpių klodus, Aukštumalės pelkinis kompleksas yra stipriai paveiktas durpių kasybos ir su ja susijusių sausinimo darbų. Daugiau nei šimtmetį vykdoma durpių kasyba sutrikdė natūralų hidrologinį režimą ir suardė vertingas pelkių buveines. Nesant natūralių kliūčių, galinčių sulaikyti vandenį pelkės ekosistemoje, aukštapelkėje žemėja gruntinių vandenų lygis, o pati pelkė, ypač jos pakraščiai, sausėja ar net degraduoja.

Dar šiais metais bus atlikti Aukštumalės aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektavimo darbai: bus numatyti užtvankų tipai, jų skaičius ir parinktos jų vietos. Užtvankų įrengimo darbus numatyta įgyvendinti 2015-2016 metais. Aukštapelkėje bus atkurtas normaliam ekosistemos funkcionavimui būtinas hidrologinis režimas, sužalotose buveinėse atsikurs aukštapelkėms būdingoms bendrijos, bus siekiama išsaugoti dar išlikusias buveines.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Jūratės Sendžikaitės nuotrauka.