Lietuvos gamtos fondas kartu su LR Užsienio reikalų ministerija š.m. vasario 27 d. 9 val. kviečia į seminarą „2014-2020 m. ES finansinė parama – galimybė pagerinti Baltijos jūros būklę“, kuris vyks LR Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo – Vaižganto g. 2, Vilnius), Gedimino salėje.

Kaip pasiekti, kad Baltijos jūros regionas vystytųsi darniai, o plėtra nekeltų grėsmės Baltijos jūros ekosistemai bei leistų pagerinti jos ekologinę būklę – klausimas, neduodantis ramybės viso regiono aplinkosaugos organizacijoms, politikams, verslo atstovams. 2013 m. II pusėje, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, tvariam Baltijos jūros regiono vystymuisi buvo skirta išskirtinai daug dėmesio – šiam strateginiam klausimui aptarti organizuoti reikšmingi tarptautiniai renginiai, tokie kaip VI-asis „Baltijos jūros regiono strategijos metinis forumas“. Reikšminga galimybė pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę – tinkamai panaudoti regiono vystymuisi skiriamą 2014-2020 m. ES paramą.

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje, itin jautri ir pažeidžiama ekosistema. Didžiausią grėsmę Baltijos jūrai kelia eutrofikacija, tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis, aplinkos ir išteklių netausojanti žvejyba, biologinės įvairovės nykimas. Nors regiono šalys aktyviai diskutuoja, ieškodamos efektyviausių šių problemų sprendimo metodų, tarptautiniai susitarimai yra įgyvendinami lėtai, o jų rezultatai labai nežymiai prisideda prie Baltijos jūros būklės gerinimo. Tai atspindi ir Pasaulio gamtos fondo (WWF) 2013 metais atliktas Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo vertinimas:

http://awsassets.panda.org/downloads/wwfbalticseaactionplanis_it_on_track2013.pdf

Nors lyginant su kitomis šalimis Lietuva nėra viena didžiausių Baltijos jūros teršėjų (pavyzdžiui, tik apie 4 proc. bendro į jūrą patenkančių biogeninių medžiagų kiekio), o Lietuvos žvejyba Baltijos jūroje taip pat nesudaro didelės dalies (kiek daugiau nei 2 proc. bendro sužvejoto kiekio), tačiau skaičiuojant taršą ir išteklių naudojimą vienam asmeniui, rezultatai verčia sunerimti. Kitas svarbus aspektas – Baltijos jūros būklė Lietuvos priekrantėje neatitinka gerai aplinkos būklei keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių Baltijos jūros būklės gerinimas Lietuvai taip pat yra vienas prioritetinių uždavinių.

Pradedant naują finansavimo laikotarpį, labai svarbu užtikrinti, kad planuojamos „žaliosios“ investicijos būtų efektyvios mažinant žalą aplinkai ir išteklių švaistymą. Visuomenės gerovė priklauso nuo gebėjimo išmintingai naudotis gamtos turtais, todėl išteklių ir aplinkos tausojimas turi tapti neatsiejama regiono vystymosi sąlyga. Remiantis ekonominiais skaičiavimais, „sveikos“ Baltijos jūros išsaugojimas vien tik trims sektoriams – turizmui, žemės ūkiui ir žuvininkystei – gali duoti 32 mlrd. EUR (apie 110 mlrd. LTL) pridėtinės vertės bei sukurti iki 550 tūkst. darbo vietų.

Ne mažiau svarbu užtikrinti įgyvendinamų veiksmų politikos vientisumą ir integralumą. Neretai vienų sektorinių programų siekiai kertasi su kitų sektorinių programų tikslais, dėl ko yra prarandamos lėšos ir laikas. Todėl svarbu kuo anksčiau įžvelgti galimas konfliktines situacijas bei numatyti galimus jų sprendimo būdus ir priemones.

Renginio tikslai:

-          Identifikuoti pagrindines Baltijos jūrą reikšmingai veikiančių ekonomikos sektorių (žemės ūkio, žuvininkystės, energetikos, laivybos, turizmo) plėtros kryptis ir didžiausias planuojamas investicijas;

-          identifikuoti pagrindines sektorių plėtros grėsmes Baltijos jūrai, galimas konfliktines situacijas bei numatyti galimus sprendimo būdus;

aptarti, kaip 2014-2020 m. ES finansinė parama galėtų būti panaudojama poveikio Baltijos jūrai mažinimo sprendimų paieškai bei jų diegimui.

RENGINIO PROGRAMA

08:30 Registracija

09:00 Seminaro įžanga. Seminaro tikslų ir darbotvarkės pristatymas

-          Tomas Gulbinas, LR Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamentas

-          Dalius Krinickas, LR Aplinkos ministerijos Vandenų departamentas

-          Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondas

09:30 Ar paversime grėsmes galimybėmis? Baltijos jūros regiono plėtros scenarijai

Nerijus Zableckis, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas

09:45 Ūkio sektorių raidos iki 2020 m. perspektyvos ir galimi aplinkosaugos konfliktai:

-          Žemės ūkis

Dr. Romualdas Zemeckis, A.Stulginskio universiteto Aplinkos ir ekologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas;

-          Žuvininkystė

Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas;

-          Energetika

Dr. Saulius Gulbinskas, Klaipėdos universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro Jūros ekosistemų laboratorijos vadovas;

-          Laivyba ir uosto(-ų) plėtra

Dr. Saulius Gulbinskas, Klaipėdos universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro Jūros ekosistemų laboratorijos vadovas;

-          Turizmas ir rekreacija

Prof. dr. Aušrinė Armaitienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja;

11:10 Kavos pertraukelė

11:30 Jūros strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas ir 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos SPAV vertinimas

-          Daiva Semėnienė, VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“ vadovė;

11:50 Kaip 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų Lietuvai skirtos lėšos prisidės prie ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo

-          Justė Jarmulkaitė, LR Finansų ministerijos ES sanglaudos politikos skyriaus vyr. specialistė;

12:10 Diskusija

13:00 Seminaro pabaiga

Seminaro ir diskusijos moderatorius Liutauras Stoškus, VšĮ „Darnaus vystymosi centras”

Lietuvos gamtos fondo informacija