Uosialapiai klevai, nevaldomai išplitę upių pakrantėse ir uzurpavę paupio buveines, gražiausiose Vilnelės pakrantėse šį pavasarį nebeatgims. Nuo šios agresyvios invazinės rūšies sostinėje išvaduota daugiau nei 7 km (66 ha) Vilnelės pakrančių.

Uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, nustelbiantis paupio bendrijas ir taip keliantis grėsmę vietinių rūšių išlikimui, niokojantis kraštovaizdį bei keliantis grėsmę žmonių sveikatai dėl žiedadulkėse esančių stiprių alergenų. Lietuvos gamtos fondas, LR Aplinkos ministerijos užsakymu, vietovėse, kur uosialapis klevas labiausiai išplitęs, vykdo šio augalo populiacijos reguliavimą.

Vandens telkinių pakrantėse uosialapiai klevai išplinta labai lengvai, nes sėklas išnešioja vanduo. Neries, Nevėžio, Nemuno pakrantėse uosialapiai klevai tampa vyraujančia medžių rūšimi, jų brūzgynų paunksmėje negali augti įprastai paupio bendrijoms būdingi augalai. Šis iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą XX a. I pusėje atvežtas augalas išplito ir įsitvirtino, nes yra labai gyvybingas: nukirtus jį, kelmas dar ilgai leidžia atžalas, o ant žemės nukritusios smulkios šakelės labai sparčiai įsišaknija.

Siekiant pažaboti jo plitimą nepakanka augalo tiesiog iškirsti. Kad su iš kelmo atželiančiomis atžalomis netektų kovoti dešimtmetį, praėjusią vasarą uosialapiams klevams sušvirkšta herbicidų injekcija, o šią žiemą augalai iškirsti ir išvežti iš Vilnelės pakrančių. Uosialapio klevo sąžalynai iškirsti 7 km atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių, iš viso nuo šio agresyvaus augalo išvaduota 66 ha Vilnios pakrančių, čia augantys medžiai buvo apie 20-25 m. amžiaus.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pastebi, kad, laiku neužkirtus kelio invazinių augalų rūšių, tokių kaip uosialapis klevas, plitimui, jos stipriai suveši ir užgožia vietovei būdingą augmeniją. „Pašalinant šį invazinį augalą, padedama atsikurti natūralioms paupio buveinėms, pamažu jose atsigaus ir ims vešėti paupio bendrijoms būdingai augalai, kurie uosialapių klevų ūksmėje negalėjo augti. Šios invazinės rūšies išplitimas – akivaizdus pavyzdys, kaip neapgalvotai kišantis į gamtą galima sugriauti ekosistemos pusiausvirą. Praėjus pusšimčiui metų po neatsargaus šios rūšies įkurdinimo Lietuvoje, tenka taisyti jo pasekmes – imtis populiacijos reguliavimo. Tikimės, kad ši priemonė bus efektyvi ir ilgainiui pakrantėse atsikurs ir suvešės dešimtmečiais uosialapio klevo nustelbta augmenija“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis.

Nuo uosialapių klevų išlaisvintomis Vilnelės pakrantėmis džiaugiasi ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė: „Taip padedama išsaugoti unikalų vietovės kraštovaizdį. Parkų teritorijos išties didelės ir vien direkcijų bei miškininkų pastangų joms sutvarkyti nepakanka. Kad nuo invazinio augalo išvaduotos Vilnios pakrantės atsiskleistų visu savo grožiu, labai kviečiame asmeniniu indėliu prisidėti ir kiekvieną vilnietį – padėti išvalyti šias teritorijas nuo buitinių šiukšlių ir jaustis tikrais šio unikalaus gamtos kampelio šeimininkais – nešiukšlinti ir sudrausti šiukšlinančius“, – kviečia Vida Petiukonienė. Ji džiaugiasi, kad kasmet įvairias parko vietas tvarkyti imasi vis daugiau vietos bendruomenių ir verslo bei valstybinių institucijų atstovų.

Invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei pasaulyje, jos sukelia ne tik gamtosaugos problemų, tačiau ir nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Egidijaus Povilaičio nuotraukos.