Gaižiūnų kariniame poligone atkurta vėjalandės šilagėlės buveinė

2014-04-02 | Temos: miškai, miškininkytė, projektai, saugomų rūšių apsauga

Gaižiūnų kariniame poligone esančiai vienai gausiausių Lietuvoje vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) populiacijų gresia išnykimas. Teritorijai pradėjus apauginėti medžiais ir senstant viržynams pablogėjo sąlygos šilagėlių atsikūrimui, todėl  tik dešimtadalį jų populiacijos sudaro naujai sudygę augalai. Siekiant išsaugoti gyvybingą populiaciją, 200 ha plote atlikti buveinės tvarkymo darbai.

LR Aplinkos ministerijos užsakymu, Lietuvos gamtos fondas Gaižiūnų karinio poligono griežtos apsaugos zonoje (Jonavos r.)  ėmėsi buveinės tvarkymo darbų, kurie būtini siekiant išsaugoti šią svarbią ir savitą vėjalandės šilagėlės populiaciją.

Vėjalandė šilagėlė – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu saugomas augalas, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše priskiriamas pažeidžiamų rūšių kategorijai. Ši rūšis įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą; Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą.

Gaižiūnų viržynuose aptinkama viena gausiausių Lietuvoje vėjalandės šilagėlės populiacija – apie 600 augalų, kuriems, mokslininkų teigimu, būdingi labai skirtingi požymiai. Tačiau šioje rūšies apsaugai itin svarbioje teritorijoje grėsmę populiacijos išlikimui kelia lėtas populiacijos atsinaujinimas – labai mažai jaunų augalų (pasak mokslininkų, mažiau nei 10 proc.).

Atlikus tvarkymo darbus atkurta tipinė vejalandės šilagėlės buveinė – viržynai ir nesusivėrusios smiltpievės. Tam iš teritorijos pašalinti naujai užaugę medžiai ir krūmai. Taip pat vėjalandei šilagėlei palankios buveinės sąlygos buvo atkuriamos 5 ha plote pašalinus viržynus, kurie sudaro stiprią konkurenciją vėjalandėms šilagėlėms ir slopina jų dauginimąsi. Nurovus viržius, šiuose plotuose pašalinta samanų ir nuokritų danga, ­stabdžiusi vėjalandės šilagėlės sėklų įsiskverbimą į dirvožemį ir dygimą. Pasak mokslininkų, susidarius ištisinei samanų ir nuokritų dangai, vėjalandžių šilagėlių dauginimasis sėklomis visiškai nevyko, o subrendę augalai menkai žydi arba didelė dalis žiedų neišsiskleidžia.

Iš viso buveinės tvarkymo darbai atlikti 200 ha plote, jų dėka bus išsaugota gyvybinga vėjalandės šilagėlės populiacija.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos.