Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaujant su Botanikos institutu bei Olandijos gamtos apsaugos draugija atliko natūralių ir pusiau natūralių pievų inventorizavimą Lietuvoje. Lietuva yra devinta Rytų ir Vidurio Europos šalis, kurioje Olandų gamtos apsaugos draugija inicijavo pievų inventorizavimą. Projekto trukmė buvo trys metai (2002 – 2005). Pievų inventorizavimo darbuose dalyvavo virš penkiasdešimt botanikų. Dalis jų yra profesionalūs botanikai, kita dalis saugomų teritorijų ekologai bei įvairiose institucijose dirbantys žmonės, turintys botanikos pagrindus. Pievų inventorizavimui buvo taikoma kitose šalyse naudota, bet Botanikos instituto specialistų Lietuvai adaptuota metodika. Kiekvienas lauko darbuotojas inventorizavimui naudojo anketas ir topografinį žemėlapį (1:10 000). Inventorizavimo metu buvo žymimi pievų augalų bendrijų tipai (kartografavimo vienetai), kurių buvo išskirta dvidešimt. Tai:

1) smiltpievės,

2) smėlynų pievos,

3) žvyrynų bendrijos,

4) pajūrio smėlynų pievos,

5) stepinės pievos,

6) saulėtų pamiškių pievos,

7) mezofilinės pamiškių pievos,

8) tikrosios pievos,

9) dirvonų pievos,

10) purienynai,

11) pašiaušėlynai,

12) melvenynai,

13) sausieji briedgaurynai,

14) drėgnieji briedgaurynai,

15) kalkingos žemapelkės,

16) mažieji vyksvynai,

17) stambieji vyksvynai,

18) pavėsingų pamiškių bendrijos,

19) pakrančių aukštažolynai,

20) Nemuno deltos užliejamos pievos.

Taip pat buvo fiksuojama pievų būklė, esamos grėsmės, jų naudojimas.

Projekto uždaviniai buvo atlikti natūralių ir pusiau natūralių pievų inventorizavimą, sudaryti pievų duomenų bazę ir pasiskirstymo skaitmeninį žemėlapį (GIS), pateikti pasiūlymus naujų saugomų teritorijų steigimui, parengti pievų apsaugos ir tvarkymo strategijos metmenis ir veiksmų planą.

Suvedus inventorizavimo rezultatus, nustatyta, kad yra ištirta apie 70% visos šalies teritorijos ir darbai atlikti 41 rajone. Bendras inventorizuotų pievų kontūrų plotas buvo apie 55 000 ha, t.t. grynos pievos sudarė apie 42 000 ha. Nustatyta, kad pievų būklė Lietuvoje nėra gera. Trečdalis pievų yra nešienaujamos, ir tik apie penktadalis pievų yra reguliariai kas vienas – du metai šienaujamos. Taip pat didelė dalis pievų yra neganomos. Ganomose pievose vyrauja galvijai, po to arkliai, tuo tarpu avys ir ožkos, kurios yra tinkamiausi apleistų pievų ganymo gyvuliai, naudojamos retai.

Pagrindinės pievų grėsmės yra jų apleidimas (neganymas ir nešienavimas), ko pasėkoje pievos užauga krūmais ir medžiais. Taip pat dalis pievų yra suariamos. Norint išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias pievas būtina daugiau žmonių įtraukti į agro – aplinkosauginių priemonių taikymą. Didelė dalis ūkininkų baidosi neva per didelės biurokratijos, kur reikia užpildyti tam tikrą kiekį dokumentų ir pateikti Nacionalinei žemės ūkio mokėjimo tarnybai. Dėl to yra būtina įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis propaguoti agro – aplinkosauginių priemonių naudojimą. Be to, agro – aplinkosauginės priemonės nėra tinkamos ir jų taikymas yra gana ribotas. Taip pat būtina vertingiausias natūralias pievas paskelbti saugomomis teritorijomis. Nesiimant skubių apsaugos ir tvarkymo priemonių, po kelerių metų Lietuvoje sunyks vertingiausios pievos. Daugelyje Europos Sąjungos šalių ūkininkai sėkmingai taiko agro - aplinkosaugos priemones pievų tvarkyme, todėl taip užželiančių ir apleistų pievų kaip pas yra sunku rasti. Naudodami pievas ūkininkai ne tik gauna pajamas, bet ir išsaugo pievų ekosistemas nuo išnykimo.

Projekto rezultatai bus greitai paskelbti ir ataskaita bus galima gauti Lietuvos gamtos fonde arba botanikos institute.

Pranas Mierauskas

Lietuvos gamtos fondas

Valerijus Rašomavičius

Botanikos institutas