Balandžio viduryje, baliniams vėžliams ir medvarlėms pakirdus iš žiemos miego, projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas" vykdantys specialistai, retų roplių ir varliagyvių apsaugos patirties sėmėsi Lenkijoje. Balandžio 14 – 16 d. Lietuvos gamtos fondo, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir Veisiejų regioninių parkų, Lietuvos zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos, Lietuvos herpetologų draugijos ir „Amphi Consult" atstovai susipažino su atkurtų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūra bei balinių vėžlių veisimo ir paleidimo į laisvę patirtimi Lenkijoje. Išvykos dalyviai aplankė Mozūrų regioną, kuriame miške Napiwodzko-Ramucka esančioje Natura 2000 teritorijoje vėžlių ekspertas Grzegorz Górecki pristatė ilgametę balinių vėžlių buveinių atkūrimo ir priežiūros patirtį.

Toliau išvykos dalyviai patraukė į Narevo upės slėnį, kuriame 2002 metais buvo iškasta 50 vandens telkinių varliagyviams. Varliagyvių ekspertas Lars Briggs papasakojo apie tokių buveinių sukūrimą.  Apžiūrėję kelias kūdras išvykos dalyviai galėjo įvertinti ganymo naudą kūdrų priežiūrai – kad jos būtų tinkamos medvarlėms ir raudonpilvėms kūmutėms.

Paskutinę išvykos dieną dalyviai lankėsi Polesės nacionaliniame parke, kuriame išsamiai susipažino su vėžlių apsauga. Parko direktorius  Jarosław Szymański pristatė parko situaciją, vėžlių veisimo centro vedėjas Radosław Olszewski papasakojo apie grėsmes, kylančias baliniams vėžliams ir  jų apsaugos priemones, balinio vėžlio apsaugą Chelmo kraštovaizdžio parke pristatė Chelmo regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Janusz Holuk. Kolegoms iš Lenkijos projekto vadovė Dalia Bastytė papasakojo apie projekto „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas" veiklą.

Apžiūrėję balinių vėžlių veisimo centrą bei buveines Polesės nacionaliniame parke išvykos dalyviai patraukė atgal į tėvynę. Išmokta patirtis žmonėms, dirbantiems su ropliais ir varliagyviais, pravers šią vasarą pirmą kartą Lietuvoje paleidžiant nelaisvėje išsiritusius vėžliukus į laukines buveines bei planuojant ilgalaikę buveinių priežiūrą.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Dalios Bastytės nuotraukos.