2014 m. gegužės 12-17 d. Lietuvos gamtos fondas surengė mokomąją išvyką į Didžiosios Britanijos telmologinius draustinius. 11 išvykos dalyvių iš valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų sėmėsi patirties iš kone tris dešimtmečius trunkančių šlapynių atkūrimo projektų, mokėsi iš padarytų klaidų. Ši išvyka – tai dalis Lietuvos gamtos fondo vykdomo projekto ”Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno Deltos regioniniame parke” (LIFE12NAT/LT/000965 LIFEAUKSTUMALA) dalis.

  Projekte dalyvaujančių organizacijų: Nemuno Deltos regioninio parko direkcijos, Šilutės miškų urėdijos, Amphi Consult, taip pat prie projekto įgyvendinimo prisidedančios UAB Klasmann-Deilmann, VšĮ Gamtos paveldo fondo, bei kitų saugomų teritorijų - Kamanų valstybinio gamtinio rezervato – atstovai bei mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyko į Škotiją, ir į Kambrijos grafystę, esančią šiaurės vakarinėje Anglijos dalyje, besiribojančią su Škotija. Ši šalis ir jos vietovės pasirinktos dėl to, kad čia galima stebėti kone tris dešimtmečius trunkančius pelkių atkūrimo darbus, kai pas mus pirmieji tokie darbai pradėti tik prieš dešimtmetį.

  Išvykos metu aplankėme 8 telmologinius draustinius: tris „škotiškus“ ir penketą Anglijoje. Išvykos metu mus lydėjo vienas iš pelkių atkūrėjų patriarchų – garbaus amžiaus profesorius Frenkas Mawby (Frank Mawby), Nevyriausybinės organizacijos „Kambrijos laukinės gamtos išsaugojimas“ narys ir buvęs darbuotojas, bei jo kolega Alasdair Brock iš valstybinės institucijos „Natural England“ („Natūrali Anglija“) . Pirmąją pelkę Frenkas Mawby Kambrijoje pradėjo atkūrinėti nuo 1986 m. Kambrijos regionas ypatingas tuo, kad čia dėl tektoninio lūžio susiformavęs įvairialypis geologiniu požiūriu regionas, pasižymintis ežerais, apsuptais kalnų, su žemesnėse vietose pūpsančiomis pelkėmis. Žinoma, nei viena jų šiuo metu „nebepūpso“ kaip kad įprasta aukštapelkių duburiams, nes viskas išeksploatuota. Iš viso Kambrijos grafystėje esti virš 40 draustinių.

Pelkių atkūrimas vykdomas įrengiant įvairias vandens užtūras. Lankantis teko matyti pelkių, kuriose išbandyti visi šiandien pelkių tvenkimams naudojami užtūrų tipai: durpių, medinių, plastikinių ir metalinių sprauslenčių. Frenko nuomone, pati efektyviausia priemonė – durpinė užtūra, kurią paprasčiausia įrengti griovyje, panaudojant tą pačią durpę iš griovio. Tačiau ten, kur srovė didesnė, naudojamas ir plastikas, o vietomis pasitelkiamas ir metalas, įrengiamos papildomos atramos. Tačiau dažnai įrengus užtūrą, susikaupęs vanduo prasigraužia per mineralizuotą durpę aplink užtūras ir išteka iš pelkės. Siekiant to išvengti anglai įrengia durpines užtūras pačioje pelkėje skersai užtūroms grioviuose. Didžiojoje Britanijoje dažnos ir nuošliaužos, kuomet pelkė „nučiuožia“ šlaitais, nes lago zona dėl sausinimo būna itin susmukusi.

Antras pagal svarbą pelkių tvarkymo būdas- sumedėjusios augmenijos šalinimas iškertant medžius ir krūmus. Jų kelmai kartais būna susmulkinami kartu su viršutine paklote, ir paskleidžiami. Taip užsėjami kiminai, ir pelkė ima atsinaujinti kaip kad Flanders Moss draustinyje, kuriame gerų rezultatų pasiekta jau po dviejų metų po darbų pabaigos. Kitose vietose mediena susmulkinama ir suverčiama į griovius, kur ant stuobrių įsikuria kiminai. Dalis medienos paliekama ir pelkėje, nes stuobriai aptrūnija, o šakų krūvos yra gera slėptuvė ropliams ir vabzdžiams. 

Pelkių atkūrimo projektuose dalyvauja ir miškininkai. kuri dar XX a. pradžioje apsodinta miškais, neaplenkiant ir ne itin „tinkamų augaviečių“: aukštapelkių, užmirkusių plotų. Šioje vietovėje, apimančioje 56 000 ha, pelkynai sudaro keletą procentų, tad stengiamasi juos atkurti iškertant čia taip ir neprigijusį mišką, tvenkiant sausinimo griovius. Šiuo metu Butterburn Flaw yra atvira lankytojams. Pažintiniai takai supažindina ne tik su gamtos vertybėmis, bet ir su taikomomis pelkės atkūrimo priemonėmis.

Didžiosios Britanijos šlapynės kaip ir Lietuvoje anksčiau būdavo naudojamos žemės ūkio tikslais. Čia būdavo ganoma ir šienaujama. Po gero pusšimčio meto šis gamtotvarkos būdas pradėtas taikyti ir vėl, skatinant ganymą. Tam pasitelkiami ekstensyvių vietinių veislių: shetlandų, hailandų veislių galvijai, avys. Šie galvijai yra lengvos kūno masės (iki 500 kg sveria suaugęs gyvulys) ir neišrankūs pašarams, prasimaitina skurdžiomis pelkių viksvomis, nendrėmis, sumedėjusia augmenija. Taip palaikoma atvira plynė ir užauginama ekologiška produkcija. Vietiniai ūkiai užsiima kaimo turizmu, viename iš jų ragavome skanius pietus, paruoštus iš pelkėse užaugintų Shetlandų veislės bulių.

Vienas įspūdingesnių aplankytų objektų – tai Watchtree gamtinis draustinis, kurį 2003 metais įkūrė vietos ūkininkai ir gyventojai. Draustinis įkurtas masiniame gyvulių kapinyne, kuriame palaidoti dėl kempinligės protrūkio 2001 metais paskersti apylinkėse auginti gyvuliai. Dabar net neįtartum esant kapinyną, nes vietovė pagal Frenko Mawby užmanymą sutvarkyta preciziškai. Čia veikia lankytojų centras, sukasi vėjo jėgainės, veši natūralios pievos, tyvuliuoja pakartotinio nuotėkų valymo baseinai užsodinti nendrėmis. Į juos atiteka vanduo iš pirminio valymo įrenginių. Čia gali išvysti ir trijų rūšių tritonų, aptinkamų Anglijoje, paklausyti varlių kurkimo.

Įgyta patirtis ir geros praktikos pavyzdžiai bus panaudoti atkuriant pasaulio pelkėtyros lopšį – Aukštumalės aukštapelkę. Šioje pelkėje pažeistas hidrologinis režimas dėl daugiau nei šimtmetį trunkančių durpių eksploatacijos ir su ja susijusių sausimo darbų. Projekto metu bus įrengiamos vandens užtūros sulaikant vandenį, atliekami apaugusios mišku pelkės dalies kirtimo darbai.