Amalvo ir Žuvinto pelkių išgelbėjimo patirtis – pavyzdys Aukštumalai
Birželio 26 d. Žuvinto biosferos rezervate vyko programos Life+ finansuojamų pelkių atkūrimo projektų vykdytojų susitikimas. Susitikime patirtimi dalijosi Amalvo ir Žuvinto pelkių hidrologinį režimą atkūrusių organizacijų: Žuvinto biosferos rezervato ir Marijampolės miškų urėdijos atstovai. Panašus pelkių išsaugojimo projektas, skirtas Aukštumalės aukštapelkės išgelbėjimui, vykdomas Nemuno Deltoje, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir Šilutės miškų urėdija.
Susitikimo metu Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pristatė LIFE+ projekto „Amalvo ir Žuvinto pelkių hidrologinio režimo atkūrimas“ WETLIFE LIFE07 NAT/LT/530 rezultatai. 2008-2012 metais buvo įrengtos plastikinių sprauslenčių užtūros, Amalvo zoologinį draustinį sausinančiuose įrengtos plastikinių sprauslenčių ir durpinės užtūros, iškirsta apie 300 ha pelkėje užaugusio miško, įrengtas žuvitakis, rekonstruoti apsauginiai pylimai, sutvarkytas kelias. Projekte dalyvavo Marijampolės miškų urėdijos miškininkai, organizavę gamtotvarkos įgyvendinimo kirtimus. Nors tokie pelkių kirtimai ir neatneša ūkinės naudos, tačiau, anot susitikime dalyvavusio, vyr. miškininko Justino Maumevičiaus, iš tokių darbų gaunama kitokia – estetinė nauda.
Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius domėjosi miško kirtimo ypatumais saugomoje teritorijoje. Darbo sąlygos pelkėje gana sudėtingos, ekonominiu požiūriu medienos neverta ištraukti, geriau suversti į griovius, kur tokia mediena tarnauja kaip substratas įsikurti kiminams ir pagreitinti pelkėdaros procesus.
Pažiūrėję VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ sukurtą filmą „Amalvo ir Žuvinto pelkių atkūrimas”, susitikimo dalyviai patraukė į Amalvo pelkę, kur apžiūrėjo vykdytus darbus: užtūras, miškų kirtimus, pelkę.
Įgyta patirtis padės įgyvendinant projektą „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965)
Lietuvos gamtos fondo informacija. Nerijaus Zableckio nuotraukos
Amalvo ir Žuvinto pelkių išgelbėjimo patirtis – pavyzdys Aukštumalai
Birželio 26 d. Žuvinto biosferos rezervate vyko programos Life+ finansuojamų pelkių atkūrimo projektų vykdytojų susitikimas. Susitikime patirtimi dalijosi Amalvo ir Žuvinto pelkių hidrologinį režimą atkūrusių organizacijų: Žuvinto biosferos rezervato ir Marijampolės miškų urėdijos atstovai. Panašus pelkių išsaugojimo projektas, skirtas Aukštumalės aukštapelkės išgelbėjimui, vykdomas Nemuno Deltoje, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir Šilutės miškų urėdija.
Susitikimo metu Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pristatė LIFE+ projekto „Amalvo ir Žuvinto pelkių hidrologinio režimo atkūrimas“ WETLIFE LIFE07 NAT/LT/530 rezultatai. 2008-2012 metais buvo įrengtos plastikinių sprauslenčių užtūros, Amalvo zoologinį draustinį sausinančiuose įrengtos plastikinių sprauslenčių ir durpinės užtūros, iškirsta apie 300 ha pelkėje užaugusio miško, įrengtas žuvitakis, rekonstruoti apsauginiai pylimai, sutvarkytas kelias. Projekte dalyvavo Marijampolės miškų urėdijos miškininkai, organizavę gamtotvarkos įgyvendinimo kirtimus. Nors tokie pelkių kirtimai ir neatneša ūkinės naudos, tačiau, anot susitikime dalyvavusio, vyr. miškininko Justino Maumevičiaus, iš tokių darbų gaunama kitokia – estetinė nauda.
Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius domėjosi miško kirtimo ypatumais saugomoje teritorijoje. Darbo sąlygos pelkėje gana sudėtingos, ekonominiu požiūriu medienos neverta ištraukti, geriau suversti į griovius, kur tokia mediena tarnauja kaip substratas įsikurti kiminams ir pagreitinti pelkėdaros procesus.
Pažiūrėję VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ sukurtą filmą „Amalvo ir Žuvinto pelkių atkūrimas”, susitikimo dalyviai patraukė į Amalvo pelkę, kur apžiūrėjo vykdytus darbus: užtūras, miškų kirtimus, pelkę.
Įgyta patirtis padės įgyvendinant projektą „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965)
Lietuvos gamtos fondo informacija. Nerijaus Zableckio nuotraukos
