Rugsėjo 19 dieną 20 valandą kartu su Kauno marių regioninio parko direkcija kviečiame Jus į Kauno tvirtovės V-tąjį fortą pavakaroti su šikšnosparniais pries jiems įmingant žiemos miegu. Renginio organizatoriai kviečia susipažinti su dabartiniais forto „savininkais“ ir „nuomininkais“ – šikšnosparniais, sužinoti apie jiems kylančias grėsmes bei kaip jūs galite prisidėti prie jų išsaugojimo.

Į visus rūpimus klausimus atsakys Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Vaikštinėdami po forto teritoriją iš arčiau susipažinsime su unikaliu karo paveldu ir specialiais plakatais pažymėsime šikšnosparnių žiemavietes. Nepraleisk progos prisidėti prie gamtos išsaugojimo, panaktinėti ir palinkėti šikšnosparniams saldaus žiemos miego.

Iš 14 Lietuvoje aptiktų šikšnosparnių rūšių, Kauno marių regioniniame parke užfiksuotos 8. Penkios iš jų – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šikšnosparniams gyventi šiltuoju metų laiku parke sąlygos palankios, nes čia yra labai daug įvairių buveinių: prie vandens – miškingų vietų, nemažai vabzdžių ir fortų. Ilgus dešimtmečius apleistuose ir pamirštuose Kauno tvirtovės fortuose taikiai įsikūrė ramybės ieškantys šikšnosparniai. Fortai yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta.

Kauno tvirtovės V–tajame forte, kuris yra Kauno marių regioninio parko architektūrinis draustinis, žiemoja 5 šikšnosparnių rūšys. Tai ne vietiniai gyventojai, o atskridę iš šiaurės „imigrantai“. Mūsų krašto šikšnosparniai, kurie vasarą gyveno ir veisėsi Lietuvoje, kaip ir paukščiai, išskrenda žiemoti piečiau. Fortai – tarsi šikšnosparnių “viešbučiai”, kur jie atskrenda pailsėti po vasaros darbų, todėl apmirusių įtvirtinimų sienos ir plyšiai prisipildo gyvybės alsavimo.

Neretai mes turime padėti šikšnosparniams sudarydami sąlygas jiems įsikurti tinkamose buveinėse, kurių nuolat mažėja arba tvarkyti ir prižiūrėti jau esamas. Štai kad ir viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje – Kauno marių regioniniam parkui priskiriamas Kauno teriologinis draustinis (Rokų fortas), įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją Natura 2000. Siekiant sukurti palankias sąlygas šikšnosparniams įskristi į jų žiemavietes – forto požemius, ir tuo pačiu stabilizuoti forto statinių, kaip svarbios šikšnosparnių buveinės, būklę, forto teritorijoje pašalinta sumedėjusi augalija: iškirsti medžiai ir krūmai, šaknimis ardantys pastatų fizinę struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė „šviesa tunelio gale“ – dabar jie gali netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškodami tinkamiausio kampelio žiemos miegui.

Spalį šikšnosparniai pradeda dairytis nakvynės, tinkamos pasinerti į ilgą žiemos miegą. Tačiau rūpestis šikšnosparniais rudenį nesibaigia – žiemos metu būtina užtikrinti ramybę jų žiemavietėse. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas (net žmogaus ilgesnis pabuvimas šalia), pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia. Renginio metu tvirtinsime specialiai parengtus plakatus, informuojančius ką daryti (ir ko nedaryti) ir kaip elgtis visiems dvikojams, kurie įžengia į šikšnosparnių teritoriją.

Norime atkreipti visuomenės dėmesį į šikšnosparniams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą ir parodyti, kad šie mistifikuoti gyvūnai ne tik nėra baugūs, bet, atvirkščiai, mieli, įdomūs ir labai naudingi. Ateikite pasutemauti kartu į V fortą ir įsitikinkite, kad šikšnosparniai yra dar vieni paslaptingi ir įstabūs mūsų šalies gyventojai, kuriuos privalome išsaugoti.

Kauno marių regioninio parko informacija