Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014" laurus šiemet pelnė ūkininkų pora iš Latvijos Juris Cīrulis ir Vija Cīrule. Stambaus tradicinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio šeimininkai apdovanoti už tai, kad ūkyje vysto uždaro maistinių medžiagų ciklo gamybos sistemą – čia apgalvotai ir tausiai panaudojami visi ištekliai. Jų pastangos sumažinti azoto ir fosforo junginių nuotėkį iš ūkio itin vertingos sekiant apsaugoti Baltijos jūrą nuo pražūtingo eutrofikacijos proceso.

Konkursu „Baltiją tausojantis ūkininkas”, kurį Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programa organizuoja nuo 2009 m., siekiama paskatinti ūkininkus, mažinančius azoto ir fosforo junginių nuotėkį iš savo ūkių. Devyniose regiono šalyse išrinkti nacionaliniai nugalėtojai, iš jų vėliau tarptautinė žemės ūkio ir aplinkosaugos ekspertų vertinimo komisija išrinko regioninį konkurso nugalėtoją – ūkininkų Cīrulis šeimą iš Latvijos. Už pastangas ūkininkai apdovanoti 10 000 EUR (35 428 LT) piniginiu prizu.

„Baltiją tausojantis ūkininkas 2014” Juris Cīrulis prisipažįsta, kad šis apdovanojimas jam labia reikšmingas. „Anksčiau esu pelnęs ne vieną nacionalinį apdovanojimą, tačiau šis apdovanojimas man yra išskirtinis, nes konkursas organizuojamas pasaulinį pripažinimą pelniusios gamtosaugos organizacijos. Šis apdovanojimas ir mano pastangų įvertinimas įkvepia pasitikėjimo, kad pasirikau teisingą ūkininkavimo kelią“, - sako Juris Cīrulis, „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014” iš Latvijos.

Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014” nacionaliniai nugalėtojai. Maceiej Stefanski nuotrauka

Juris ir Vija visuomet buvo įsitikinę, kad ūkininkai privalo prisiimti atsakomybę už neigiamą žemės ūkio poveikį gamtai. Per 20 ūkininkavimo metų jie įdėjo daug pastangų, įgyvendino daug priemonių, kad kuo efektyviau panaudotų ūkyje esančius resursus, sukurdami uždaro ciklo ir aplinką tausojančią gamybos sistemą, siekdami, kad iš jos nebūtų jokio maistinių medžiagų nuotėkio. Pavyzdžiui, karvių mėšlas yra panaudojamas ūkyje esančiuose biodujų išgavimo įrenginiuose, iš biodujų gaminama elektra, ūkio šiltnamiuose panaudojama elektros gamybos metu išgaunama šiluma. Ūkininkai taip pat savo ūkyje įrengė šlapynes, apsaugines vandens telkinių juostas bei nusodinimo baseinus ir labai mielai dalijasi savo patirtimi su kitais Latvijos ir viso regiono ūkininkais. Ūkis įsikūręs netoli Latvijos sienos, apie 30 km nuo Joniškio, Juris ir Vija sako, kad ūkininkai iš Lietuvos jų ūkyje taip pat yra laukiami svečiai.

„Manau, kad ūkininkai ieško naujų technologinių sprendimų, kurie galėtų padėti jiems vystyti savo ūkį aplinką tausojančiais metodais“, - sako Juris. „Ūkis yra visuomet atviras vietiniams ūkininkams, kurie norėtų pamatyti, kaip galima panaudoti naujas technologijas ne tik siekiant ekonominio efektyvumo ir tausesnio išteklių naudojimo, bet ir siekiant sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai“.

Biodujų įrengimai Cirulis ūkyje. Aija Krodere nuotrauka

Baltijos jūra vis dar yra viena iš labiausiai pažeistų jūrų pasaulyje. Eutrofikacija, sukeliama pernelyg didelio maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) kiekio vandenyje yra didžiausia grėsmė Baltijos jūrai, o pagrindinis šios taršos šaltinis yra netausojantis žemės ūkis. Siekdamas paskatinti ūkininkus rinktis Baltijos jūrą ir kitas ekosistemas tausojančius ūkininkavimo metodus Pasaulio gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijomis partnerėmis regione bei Baltijos ūkininkų forumu aplinkai ir ūkininkų organizacijomis visame Baltijos jūros regione įsteigė konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“. 2013 m. Europos Komisijos Bendrosios žemės ūkio politikos komunikacijos apdovanojimuose šis konkursas pripažintas geriausiu komunikacijos suinteresuotoms šalims projektu.

„Ūkininkai labai dažnai kaltinami dėl blogos Baltijos jūros ekologinės būklės. Šiuo apdovanojimu mes priešingai – norime pagirti ir paskatinti tuos regiono ūkininkus, kurie ėmėsi pastangų sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, ypač Baltijos jūrai“, - sako Otilija Thoreson, Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos atstovė. „Ūkininkai yra labai svarbi Baltijos jūros problemų sprendimo dalis, ir būtent vieni iš kitų jie gali geriausiai išmokti aplinką tausojančių ūkininkavimo metodų, galinčių pakeisti Baltijos jūros ateitį“.

Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014” nugalėtoja Lietuvoje Laura Mišeikienė. Egidijaus Povilaičio nuotrauka

Nacionalinį konkurso turą Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas, konkurso partneriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir naujienų portalo „Delfi“ aplinkosaugos naujienų kanalas „Grynas“. Šiemet nacionalinio konkurso nugalėtoja pripažinta ūkininkė Laura Mišeikienė, ekstensyviu ganymu prižiūrinti natūralias užliejamas Nemuno lankas (Pagėgių sav.), kur nuplaunamų maisto medžiagų kiekio mažinimas yra itin svarbus, nes vos už 60 kilometrų nuo ūkio Nemunas įteka į Kuršių marias, kurios jau dabar labai stipriai kenčia nuo eutrofikacijos.

Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos ir Lietuvos gamtos fondo informacija