Netylančios kalbos apie neįsisavinamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, atrodo, tuoj užgoš viską, net elementarią logiką. To pasekmė – patvirtinti ir įgyvendinami projektai, kurie žaloja šalies gamtinę aplinką, pažeidžia nacionalinius gamtosauginius įstatymus bei ES direktyvas.

Vienas tokių - Trakų rajono savivaldybės inicijuotas ir šiuo metu įgyvendinamas projektas „Trakų rajono Tiltų ir Paluknio kadastrinių vietovių žemės ūkio drenažo sistemų ir hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“. Šis projektas įgyvendinamas prie Merkio plytinčiose pievose, kurios buvo melioruotos sovietmečiu. Paskutinius 10 metų jose kartais būdavo ganoma aplinkinių kaimų galvijų banda, nedideli plotai šienaujami, tačiau jokio didesnio ūkinio intereso nebuvo, nes abipus plento plyti šimtai hektarų panašių pievų. Nuo 2000 metų kiekvieną pavasarį pievų žemumose susidarydavo seklūs vandens telkiniai, kurie migracijų metu pritraukdavo tūkstančius įvairių vandens ir pelkių paukščių. Atsikuriančios pievos taip pat tapo svarbia veisimosi buveine 1 varliagyvių ir 4 pelkių ir pievų paukščių rūšims įrašytoms į Lietuvos Raudonąją knygą ir saugomoms Lietuvos įstatymų. Iš jų 3 rūšis ir jų buveines net už saugomų teritorijų ribų įpareigoja saugoti ES Paukščių ir Buveinių direktyvos.

Šioje teritorijoje buvo galima puikiai suderinti ir gamtosauginius, ir ūkinius interesus. Mažiau nei 1 procentą visų pievų užimančios seklios balos suteikdavo apsaugą įvairių vandens ir pelkių paukščių lizdams bei jaunikliams. Jos dažniausiai išdžiūdavo gegužę-birželį ir netrukdė nei šienavimui, nei ganymui. Tuo tarpu šienavimas, ganymas apsaugodavo paukščių buveines nuo užkrūmėjimo.

Kovai su vos keletą hektarų užimančiomis išdžiūstančiomis balomis skirtas minėtas projektas, kuriam Trakų rajono savivaldybė gavo per 1,5 milijono struktūrinių fondų lėšų. Viešoje informacijoje apie projektą skelbiama, kad saugomų gamtos paminklų ir ribotos ūkinės veiklos objektų pievose nėra!

Keistai skamba ir deklaruojami projekto tikslai: „gerinti aplinkos ekologines savybes, išsaugoti ir plėtoti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę, išsaugoti paviršinio vandens gerą būklę sausinamuose plotuose“. Numatytų darbų įgyvendinimo pasekmės bus priešingos išvardintiems tikslams. Minima, kad darbai apims per 2000 ha plotą. Bus suremontuoti 76 km magistralinių griovių, 50 vnt. pralaidų, 2 tiltai ir t.t. Tačiau tikrovėje remontas ir rekonstrukcija reiškia sovietinės agronomijos užmojus - sausinimo griovių tinklo įrengimą, kelių tiesimą.

Projekto darbai įsibėgėjo. Vertingiausioje pievų dalyje rausiami gilūs sausinimo grioviai. Svarbi retų migruojančių paukščių apsistojimo ir veisimosi buveinė netrukus bus sunaikinta. Aplinkos apsaugos inspekcija geriausiu atveju pareikalaus rangovo sumokėti baudą ir taip palaimins tariamai visuomenei svarbaus projekto sėkmingą baigimą.

Panašu, kad biologinės įvairovės išsaugojimas niekada nebuvo tarp šalies prioritetų, todėl labai tikėtina, kad tai tikrai ne vienintelis tokio ES lėšų įsisavinimo naikinant vertingas gamtines teritorijas pavyzdys. Sovietmečio melioraciją ir intensyvaus žemės ūkio laikotarpį išgyvenusioms, dabar atsikuriančioms pievoms, pelkėms, upeliams vėl iškilo rimta grėsmė.

Užkirsti kelią tokiems projektams trukdo jau daugiau negu 10 metų Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vilkinamas Saugomų rūšių registro įteisinimas.

Dr. Darius Stončius

Lietuvos gamtos fondas, tel. 2310700