Pirštai sukryžiuoti: jei gamta bus maloninga, kalninės arnikos (Arnica Montana) kaimynyste galės džiaugtis ne tik dzūkai, bet ir šiauresnių Lietuvos rajonų gyventojai. Dzūkijoje surinktos šio reto augalo sėklos pasėtos Aukštaitijos nacionaliniame parke, kiek jų sudigs, paaiškės kitą pavasarį. Atkurti šios gydomosiomis ir kosmetinėmis savybėmis garsėjančio augalo išnykusias populiacijas Lietuvos gamtos fondas ėmėsi bendradarbiaudamas su kompanija „The Body Shop“, kuri skiria reto augalo išsaugojimui dalį už specialų akcijos produktą gauto pelno.

Lietuvoje yra šiaurinė kalninės arnikos paplitimo riba, todėl augalas itin jautrus bet kokiam aplinkos pokyčiui ir žmogaus poveikiui. Augalo buveinės sunaikintos neapdairiai kertant miškus, suarus pievas, nutraukus tradicinę pievų priežiūrą – ekstensyvų ganymą ar šienavimą.  Vaistinės savybės, dėl kurių taip vertinama kalninė arnika, augalą taip pat pastūmėjo į išnykimą, mat rinkdami žiedynus žmonės smarkiai sumažina augalo dauginimosi ir plitimo galimybes.

Įprastai arnika – šiltesnių pietų kraštų augalas, Lietuvoje ji aptinkama tik pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyje. Senieji dzūkai mini arniką kaip vieną pirmųjų vaistų odos sužalojimams gydyti – dzūkės prisimena, kaip vaikams nusibrozdinus pirmoji pagalba visad buvo po ranka turėta arnikos trinktūra, o iš trinktūros ištrauktas arnikos žiedelis veikė žaizdą kaip natūralus kompresas.  

Į Lietuvos raudonąją knygą kalninė arnika įrašyta dar 1976 m. Toliausiai į šiaurę ir vakarus nutolusios radavietės, pasak Raudonosios knygos autorių, buvo registruotos Kauno, Utenos, Zarasų rajonuose. Tačiau augdamos šiaurinėje rūšies paplitimo riboje ir dėl to būdamos itin jautrios net menkiausiam aplinkos pokyčiui ir žmogaus poveikiui, ilgainiui nunyko ir šiuo metu jų būklė nėra žinoma.

Subrendusios kalninės arnikos sėklos surinktos Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, buvusiame Pariečės kariniame poligone (Druskininkų miškų urėdijos Musteikos girininkijoje).

Šį rudenį Aukštaitijos nacionaliniame parko teritorijoje kalninės arnikos sėklos pasėtos buvusiose augalo augavietėse. Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams parinkus tinkamiausias vietas, kalninės arnikos sėklos pasėtos 8 skirtingose vietose, daugiausia sausuose smėlinguose pušynuose, kur jos įprastai auga natūraliai. Kad sudygtų, sėklos turi būti paskleistos ant atviro grunto, todėl daugeliu atveju pasėta plotuose, kur miško paklotė buvo pažeista šernų.

Kiekviena sudygusi sėkla itin vertinga, nes net išsaugotose populiacijose žydintys augalai sudaro ne daugiau 15 proc. visų augalų. Mokslininkų teigimu, sėklų daigumas nedidelis, todėl pavasarį į saulės šviesą veikiausiai išvys nedaug kalninės arnikos daigelių. Kad kalninė Aukštaitijos nacionaliniame parke tikrai įsitvirtintų, kitąmet planuojama iš Dzūkijos atvežti nedidelius vegetatyvinius augalo kerelius ir pasodinti juos šiam retam augalui tinkamose vietose.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Jono Augustausko nuotraukos