Ar žinote, kaip Jūsų kasdienė veikla ir pasirinkimai veikia Baltijos jūrą? Manote, kad besiplečiančios „mirusios zonos“ Baltijoje ir nykstančios rūšys yra tik aplinkosaugininkų ir vyriausybių rūpestis? Netrukus galėsite patys pasverti savo „nuodėmes“ Baltijai – visuomeninės gamtosaugos organizacijos, pasitelkusios į pagalbą mokslininkus, ėmėsi kurti interaktyvią ekologinio pėdsako Baltijos jūrai skaičiuoklę.

Didžiausią grėsmę Baltijos jūrai – eutrofikaciją, pažaboti įmanoma tik suvienijus pastangas. Antraip, kol mes dalijamės „gėdos etiketėmis“ ir baksnojame vieni į kitus kaltinnančiu pirštu, „mirusios zonos“ Baltijos jūroje plečiasi, naikindamos vis daugiau buveinių ir jų gyventojų. Gelbstint Baltijos jūrą nuo eutrofikacijos, labai svarbus tarptautinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, tačiau ne mažiau reikšmingas ir kiekvieno iš mūsų indėlis.

Kurti skaičiuoklę, kuri padės įvertinti kiekvieno mūsų „indėlį“ į Baltijos jūros taršą ir apsispręsti jį mažinti, ėmėsi Pasaulio gamtos fondas Latvijoje (Pasaules Dabas Fonds), kartu su organizacijomis partnerėmis regione – Lietuvos gamtos fondu ir Estijos gamtos fondu bei šioje srityje patyrusiais mokslininkais iš Latvijos ir Suomijos. 

„Daugelį metų Pasaulio gamtos fondas Latvijoje sėkmingai dirbo su ekologinio pėdsako ir anglies dvideginio pėdsako skaičiuoklėmis. Per praėjusius metus daugiau nei 10 000 žmonių pasinaudodami pėdsako skaičiuoklėmis įvertino savo poveikį klimatui. Naujoji poveikio Baltijos jūrai skaičiuoklė bus efektyvi ir keistis skatinanti priemonė, kuri pirmą kartą leis įvertinti individualų poveikį Baltijos jūros ekosistemai“, – šiuo metu kuriamą skaičiuoklę pristato Pasaulio gamtos fondo Latvijoje komunikacijos specialistė Darta Treija. Susipažinti su Pasaulio gamtos Latvijoje sukurta poveikio klimatui (CO₂ pėdsako) skaičiuokle galite čia:http://www.pdf.lv/klimats/klimats.html

Individualaus poveikio Baltijos jūrai skaičiuoklė kuriama pirmą kartą. Poveikis Baltijos jūrai bus skaičiuojamas naudojantis išvystytais metodais, panašiais į tuos, kuriais skaičiuojamas CO₂ pėdsakas. Skaičiuoklę Latvijos mokslininkai kuria bendradarbiaudami su Suomijos žemės ūkio ir maisto tyrimų instituto (MTT Agrifood Research Finland) mokslininkais. Sukurti efektyvią poveikio Baltijos jūrai skaičiuoklę – nelengva užduotis dar ir dėl to, kad vartotojams perkant produktus informacija apie Baltijos jūrai pakenkti galinčias medžiagas dažniausiai nepateikiama. Jei pirkdami skalbimo miltelius dar galime rinktis tokius, kuriuose mažiau fosfatų, tai pirkdami maisto produktus negalime rinktis tokių, kurie užauginti ūkiuose, iš kurių į aplinką patenka mažiau azoto ir fosforo junginių, nes apie ūkyje naudojamus metodus informacija etiketėje nepateikiama, o juk būtent iš žemės ūkio į Baltijos jūrą patenka daugiau nei pusė eutrofikaciją sukeliančių azoto ir fosforo junginių.

Kad sukurta eutrofikacijos skaičiuoklė padėtų ugdyti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą, svarbu, kad ja gebėtų naudotis kuo daugiau žmonių. 2015 m. gegužę Rygoje vyks mokytojams ir savanoriams skirtas seminaras, kurio dalyviai bus mokomi tinkamai naudotis skaičiuokle. Parengta skaičiuokle bus skatinami naudotis ne tik Latvijos ir Lietuvos, bet ir Estijos bei Suomijos gyventojai, nes skaičiuoklė bus išversta į visų šių šalių kalbas.

Sužinojusiems savo poveikio Baltijos jūrai mastą, bus pateikiamos rekomendacijos, kaip šį poveikį sumažinti – siūlomos idėjos, kaip pakeisti savo gyvenimo būdą, mitybos įpročius, susisiekimo sprendimus. Išbandyti interaktyvią ekologinio pėdsako Baltijos jūrai skaičiuoklę „Aš galiu sustabdyti eutrofikaciją“ galėsite jau 2015 m. balandžio mėnesį.

Iniciatyva įgyvendinama programos „Nordplus Horizontal” lėšomis.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos