Gamtosaugininkų pastangos pažaboti invazinių rūšių plitimą tėra sizifo darbas, kol šių augalų sėklos puikuojasi tikrose ir virtualiose prekybos tinklų lentynose, o apie jų grėsmę nenutuokiantys pirkėjai šiais invaziniais augalais puošia savo gėlynus. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas gausialapio lubino „pabėgimas iš darželio“ yra didžiulė grėsmė jautrių vietinių augalų rūšių išlikimui. Lietuvos gamtos fondas primena, kad Lietuvoje prekyba gyvybingomis invazinėmis rūšimis yra draudžiama ir prašo nekelti grėsmės jautrioms vietinių augalų rūšims – neparduoti ir nepirkti invazinių augalų sėklų.

Svetimžemės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Svetimžemių rūšių įsigalėjimas yra vienas iš svarbiausių gamtos degradavimą lemiančių veiksnių visame pasaulyje. Ypač agresyvios svetimžemės rūšys yra vadinamos invazinėmis. Jos geba įsikurti didelėje teritorijoje ir pakeisti ekosistemų savybes, būklę, tipą, išvaizdą.

„Gausialapis lubinas  - vienas pavojingiausių Lietuvoje išplitusių invazinių augalų. Dėl gebėjimo kaupti azotą jis naudingas žemės ūkiui, tačiau natūraliose teritorijose patręšdamas natūralias pievas jas sunaikina, ilgainiui paverčia beverčiais dilgėlynais“, - augalo keliamas grėsmes aiškina Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis. Gausialapis lubinas iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą atvežtas XX a. pradžioje, sėtas miškuose ir pamiškėse žvėrių pašarui, dirvožemiui pagerinti, iš jo formuotos priešgaisrinės juostos. Šie augalai greitai plinta ir tankiai suželia, taip sunaikina buvusias augalų bendrijas, vietinę pievų ir laukymių augaliją, pakeičia kraštovaizdį.

Nepaisant šio invazinio augalo keliamų grėsmių ir didžiulių gamtosaugininkų pastangų kovai su jo plitimu, Lietuvoje vis dar galima įsigyti šio augalo sėklų. Gausialapis lubinas, kaip dekoratyvinis ir žemės ūkio tikslais auginamas augalas puikuojasi daugelio sėklomis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose, informaciniuose bukletuose ir interneto parduotuvėse. Invazinių rūšių kontrolę ir naikinimą Lietuvoje nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, kuriuo numatoma, kad „gyvybingų invazinių rūšių įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas“.

„Susiklostė prieštaringa situacija, kai valstybė kartu su gamtosaugininkų bendruomene deda milžiniškas pastangas, kad sustabdytų gausialapio lubino plitimą, o tuo metu prekybos tinklai parduodami sėklas prisideda prie invazinės rūšies platinimo. Neįsivaizduoju, kad koks prekybos cenras prekiautų sosnovskio barščio sėklomis. Nors abu augalai vienodai žalingi“, - sako Danas Augutis, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas.

Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, tačiau ir šie nuostoliai skaičiuojami 12 milijardų eurų. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 550 svetimžemių augalų rūšių, iš jų apie 19 rūšių yra invazinės ir dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų.

2013 – 2015 m. skirtingose Lietuvos vietose gamtosaugininkai išnaikino gausialapį lubiną 160 ha plote.  LR Aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos gamtos fondas ir VšĮ „Gamtos paveldo fondas” įgyvendino invazinių augalų rūšių (gausialapio lubino ir uosialapio klevo) gausos reguliavimo priemones. Gausialapio lubino naikinimas itin sudėtingas ir brangus, reikia nuolatinio sunkaus fizinio darbo. Siekiant, kad pastangos pažaboti invazinių augalų plitimą teiktų naudos, labai svarbu nutraukti prekybą šių augalų sėklomis.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos