„Tu gali sustabdyti eutrofikaciją“ – taip pavadintą eutrofikacijos pėdsako skaičiuoklę sukūrė Pasaulio gamtos fondas Latvijoje. Birželio pabaigoje ji pristatyta savanoriams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie jau šią vasarą padės kiekvienam iš mūsų įvertini savo nuodėmes Baltijai ir sužinoti: jei visi gyventų kaip Tu, ar dar būtų Baltijoje gyvybės?...

Kaip aš galiu sumažinti eutrofikaciją - vieną didžiausių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai? – klausimas, kurį turėtų sau užduoti kiekvienas poilsiautojas, širstantis dėl „žydinčio“ Baltijos jūros ar Kuršių marių vandens. Įvertinti savo poveikį Baltijos jūrai jau šią vasarą jums padės eutrofikacijos skaičiuoklė. Atsakydami į porą dešimčių klausimų apie savo kasdieninius gyvenimo įpročius, galėsite įvertinti savo poveikį Baltijos jūrai.

Kad kuo daugiau žmonių išmoktų tinkamai naudotis skaičiuokle ir atsižvelgdami į jos rezultatus imtųsi keisti savo gyvenimo būdą, suburtas Baltijos išsaugojimu besidominčių savanorių tinklas. Savanoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos dvi dienas Rygoje gilino savo žinias apie eutrofikacijos grėsmę Baltijos jūrai, kvotė skaičiuoklės kūrėjus apie poveikio skaičiavimo metodiką ir dalijosi idėjomis, kaip pasiekti, kad Baltijos išsaugojimas rūpėtų kuo daugiau žmonių.

Kokį maistą valgote, kaip tvarkotės namuose, kiek ir kaip keliaujate – klausimai, iš tolo regis menkai susiję su Baltijos jūra, tačiau išties kiekvienas Jūsų pasirinkimas gali turėti poveikio Baltijos jūros būklei. „Vegetarai – geriausi Baltijos jūros draugai”, - pusiau juokais, pusiau rimtai sako skaičiuoklės autorius Janis Brizga, Pasaulio gamtos fondo Latvijoje ekspertas, – mat būtent gyvulininkystės ūkiai, pasak jo, kelia didžiausią grėsmę. Tačiau jei dažnai ir netausiai keliaujate, net mėsos nevalgymas nekompensuos Jūsų „nuodėmių“ Baltijai.

Ilgametę CO₂ skaičiuoklių kūrimo patirtį turintis Janis Brizga pripažįsta, kad sukurti eutrofikacijos pėdsako skaičiuoklę buvo kur kas sudėtingiau. Mat daugelis veiksnių yra labai kompleksiški, sunku išskirti būtent tą dalį, kuri tiesiogiai prisideda prie eutrofikacijos procesų. Esminis skirtumas – CO₂ skaičiuoklėje vertinamas globalus poveikis, eutrofikacijos – vietinis. Tačiau atsižvelgta ir į globalų kontekstą. Vertinant poveikį Baltijos jūrai, būtų galima sakyti, kad valgydami jautieną iš Argentinos ar pomidorus iš Ispanijos Baltijos jūrai kenkiame mažiau, nes dėl jų tiesiogiai į Baltiją nepatenka eutrofikaciją sukeliančios medžiagos, tačiau taip jokiu būdu negalima sakyti atsižvelgiant į globalų šių problemų mastą.

Vienas didžiausių iššūkių buvo supaprastinti skaičiuoklėje vartojamus terminus – „išversti juos į žmonių kalbą“.  „Galima pasakyti žmogui, kad dėl vieno ar kito veiksmo į Baltijos jūrą pateks 50 gramų fosforo, bet tai jam neatrodys reikšminga. Kur kas aiškiau pasidaro pasakius, kad Baltijoje numirs žuvys, jei visi elgsis taip kaip tu“, - įsitikinęs Janis Brizga. Jis sako, kad, viena vertus, svarbu išanalizuoti detales, kad galėtume tiksliai paskaičiuoti poveikį, kita vertus, negalima žmogaus kamantinėti pernelyg smulkmeniškai, nes jis neteks kantrybės ir nesinaudos skaičiuokle.

Visi skaičiuoklėje pateikiami klausimai suskirstyti į tris kategorijas: mityba, transportas ir buitis. Klausimai apie valgymo įpročius daugiausia yra susiję su gyvulinės kilmės maistu. Skaičiuojant poveikį aplinkai gyvulinės kilmės maistas turi didelį poveikį, nes vertinama viso ciklo analizė. Gyvulys didžiąją dalį energijos sunaudoja tam, kad palaikytų gyvybę ir tik 10 proc. energijos sunaudojama tam, kad užaugintų mėsą. Kitas svarbus aspektas – kaip ūkyje tvarkomos nuotėkos. Tačiau dėl to, kad daugelis žmonių nežino, iš kur jų mėsa, skaičiuoklės kūrėjai negalėjo įtraukti šio reikšmingo aspekto į poveikio skaičiavimą.

Transporto sektoriuje daugiausia vertinamas energijos sunaudojimas ir azoto oksidų emisija.  Vertinami ne tik asmeniniai transporto poreikiai, bet ir krovinių pervežimo – paslaugų, kuriomis naudojamasi. Skrydžio poveikis skaičiuojamas pagal trukmę valandomis, trumpų skrydžių poveikis didesnis, nes staigiai kylama ir leidžiamasi. Automobilio poveikis skaičiuojamas atsižvelgiant variklio tūrį, daug lemia ir automobilio amžius, taip pat svarbu, keliese viename automobilyje keliaujate. Jei keliaujate vandens transporto priemonėmis, itin svarbu kaip tvarkomos nuotekos – į jūrą paleidžiamos nuotekos reikšmingai prisideda prie eutrofikacijos procesų. Vertinant namų ūkio poveikį, reikšmingi tokie aspektai kaip nuotekų tvarkymas bei patalpų šildymo būdas.

„Vienas didžiausių iššūkių, gelbstint Baltijos jūrą nuo eutrofikacijos grėsmės – paaiškinti visuomenei, kad žuvys ir kiti organizmai Baltijoje žūsta dėl sausumoje vykstančių procesų“, – pasakoja Pasaulio gamtos fondo Latvijoje atstovas Ingus Purgalis. Jis savanoriams pasakojo ne tik apie eutrofikaciją, bet ir apie kitas grėsmingas Baltijos jūros problemas.

Sąsajas tarp sausumoje ir vandenyje vykstančių procesų seminaro Rygoje dalyviams vaizdžiai paaiškino pasakojo Inga Retike, Latvijos universiteto Geografijos ir žemės mokslų fakulteto geologijos departamento mokslinė asistentė. Jos pademonstruotas eksperimentas akivaizdžiai parodė, kad teršalai iš sausumos į vandens telkinius patenka labai labai greitai.

Lietuvoje eutrofikacijos skaičiuoklė bus pristatyta liepos pabaigoje, Kuršių nerijoje vyksiančios edukacinės kampanijos „Pažvelk į žydintį vandenį iš arti“ metu.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos