Mirtina grožio kaina vandens ekosistemoms
Mažutis plastiko grūdelis, kurio misija – suteikti mūsų odai švelnumo, dantims baltumo, plaukams tvirtumo – nuplautas nuo mūsų kūno leidžiasi į ilgą ir nevaržomą kelionę. Kanalizacijos vamzdžiais jis nuteka į upelius, mat nesulaikomas prasmunka pro valymo įrenginius. Upėmis nuteka į jūras ir vandenynus, kur skyla į dar mažesnes daleles ir lieka čia dar šimtams metų, taip sukeldamas negrįžtamus procesus – didžiulį pavojų visai ekosistemai.
Per paskutinius 50 metų plastiko naudojimas asmens higienos ir kosmetikos priemonėse išaugo šimtus kartų ir kone visiškai išstūmė natūralias priemones. Plastiko dalelės aiškiausiai pastebimos veido ir kūno šveitikliuose, tačiau plastikas naudojamas ir daugybėje kitų priemonių: dušo želėse, šampūnuose, plaukų balzamuose, dažuose, skutimosi putose, apsaugos nuo saulės ar vabzdžių priemonėse, veido kaukėse, kremuose, vokų šešėliuose ir blakstienų tušuose ir net... kūdikių priežiūros priemonėse. Vieni jų reikalingi suteikti gaminiams gražią spalvą, malonią konsistenciją, kiti – sukelti šveitimo įspūdį. Gamintojai mus tikina, kad jie reikalingi, jog mūsų oda švytėtų, dantys žibėtų, o mes patys jaustumėmės gražūs ir „susitvarkę“.
Jungtinių tautų aplinkosaugos programos inicjuota studija atskleidė, kad kai kuriuose produktuose plastiko dalelių kiekis siekia net 90 proc. produkto tūrio! Laboratorijoje ištyrus įprastą dušo želę paaiškėjo, kad jos sudėtyje yra tiek pat plastiko, kiek jos pakuotėje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui 2012 m. visoje ES į vandenis paleista maždaug 4 300 tonų plastiko dalelių. Jei kiekvienas europietis kasdien sunaudoja 2 gramus dantų pastos, kurioje, tarkime yra 5 procentai plastiko dalelių, tai kasdien į Europos upes ir upelius patenka 74 tonos plastiko dalelių. Didžioji dalis šių dalelių yra polietilenas – net 93 proc. Mažesnių nei pusės milimetro plastiko dalelių valymo įrenginiai nesulaiko, todėl jais pasikliauti negalime. Vienintelis būdas sumažinti jų keliamą grėsmę – mažinti tokių produktų naudojimą ir patekimą į nuotekų vandenis.
Kiekvienas mūsų galime prisidėti prie šios problemos sprendimo – rinkdamiesi kosmetikos ir asmens higienos priemones, kurių sudėtyje nėra mikroplastiko. Ši informacija nurodoma ant produkto pakuotės – tereikia žinoti plastiko ženklinimo simbolius (publikacijos apačioje). Pagalbą Jums suteiks Lietuvos gamtos fondo savanorių parengtas sąrašas, kuriame – daugiau nei 500 kosmetikos ir asmens higienos priemonių.
Trys pasišventusios savanorės: Indrė Čeidaitė, Gabrielė Vaitkutė, Gretė Vaičaitytė keletą mėnesių iš peties plušėjo kosmetikos parduotuvėse, prekybos centruose ir sudarė produktų sąrašą, padėsiantį Jums apsispręsti, kurios priemonės vertos atsidurti Jūsų vonioje ir rūpintis Jūsų grožiu ir švara, o kurias verčiau palikti dūlėti parduotuvių lentynose. Nustoję pirkti vieną ar kitą gaminį nusiųsime labai aiškią žinutę gamintojui: plastiko ant savo veido ar kūno netepsiu ir ekosistemos nenaikinsiu, prašyčiau paieškoti alternatyvų. Esminis visuomeninių organizacijų siekis – uždrausti naudoti mikroplastikus kosmetikos pramonėje.
Kviečiame žiūrėti išsamų LR televizijos reportažą apie mikroplastiko grėsmę vandens ekosistemoms (nuo 1:08:00):
Lietuvos gamtos fondo informacija. Organizacijos BUND nuotrauka.
