Europinis upinis ungurys, Anguilla Anguilla (Linėjus, 1758) yra sparčiai nykstanti žuvų rūšis. Nepaisant to, šią žuvį dažnai galime pamatyti parduotuvių lentynose. Ungurio populiacijos nykimas yra nesulyginamas su jokios kitos žuvies situacija. 2015 metais jaunų unguriukų migracija į Šiaurės jūrą sumažėjo 99 proc. lyginant su situacija 1960 – 1970 metais. Dėl šios priežasties mokslininkai ir visuomeninės organizacijos ragina visiškai uždrausti tikslinę ungurių žvejybą bei sumažinti kitas unguriams keliamas grėsmes, pavyzdžiui, hidroelektrinių sukeliamą žalą. 

Paslaptingojo europinio upinio ungurio gyvenimo ciklas labai ilgas ir unikalus. Ungurys gimsta ir privalo grįžti neršti į Sargaso jūrą Atlanto vandenyne. Jauni unguriukai dreifuoja Šiaurės Atlanto srovėmis Europos krantų link, kai kurie jų patenka į Viduržemio ir Baltijos jūras. Daugelis jaunų unguriukų migruoja prieš srovę į gėlus vandenis, kur jie praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. Tačiau didelei daliai į Baltijos jūrą atplaukusių ungurių niekad nebetenka migruoti upėmis prieš srovę. Šioje savo gyvenimo stadijoje jie yra vadinami geltonaisiais unguriais. Kai unguriai lytiškai subręsta (apie 15-30 gyvenimo metus), ungurio kūnas pradeda keistis. Pasikeičia jų virškinimo sistema, jie nustoja maitintis, jų akys stipriai padidėja, kūno šonai nusidažo sidabro spalva. Šioje stadijoje unguriai yra vadinami „sidabriniais unguriais“ arba migruojančiais unguriais. Tuomet prasideda paskutinis jų gyvenimo etapas ir jie plaukia neršti atgal į Sargaso jūrą. 

Žinoma, kad Baltijos jūroje unguriai sulaukia garbingo amžiaus, didžiuliai unguriai, kuriuos šiandien galime  pamatyti Baltijos jūroje, gali būti gimę dar 1990 m. ar net 1980 m. Dėl šio ilgo gyvenimo ciklo ungurių išteklių valdymas ir jo poveikio vertinimas yra labai sudėtingas. Tai taip pat reiškia, kad jei mes nesiimsime veiksmų dabar ir nesumažinsime žvejybos bei kitų ungurių žuvimo priežasčių, stipriai rizikuosime prarasti šią vienintelę populiaciją.

Legali ir nelegali žvejyba Baltijos jūroje

Unguriai vis dar legaliai žvejojami visose šalyse aplink Baltijos jūrą. Šalys sumažino ir iš dalies sustabdė ungurių žvejybą, tačiau ši žuvis vis dar sugaunama ir parduodama dideliais kiekiais. Kai ungurio ištekliams iškilusi tokia didžiulė grėsmė, tai negali būti toleruojama. Ypač daug problemų kelia žvejyba Švedijoje ir Danijoje, nes žvejojami unguriai migruoja visoje Baltijos jūroje. Lenkijos ir Estijos pastangos apsaugoti ungurius yra kone bereikšmės, kai šios žuvys beatorairiškai žvejojamos Danijos ir Švedijos vandenyse.

Grėsmę unguriams kelia ne tik legali, bet ir nelegali žvejyba. Didžiausio masto nelegali žvejyba vykdoma pietinėje Švedijos pakrantėje ir ties Danijos sąsiauriais. Vien per du su puse mėnesio 2014 m. Švedijoje ir Danijoje patikrinimų metu buvo pašalinta virš 1300 spąstų ir tai veikiausiai yra tik ledkalnio viršūnė. Skaičiuojant vidutinį tokiais spąstais sugaunamą žuvų kiekį, tai reiškia, kad nelegaliai sužvejojama daugiau nei 100 000 subrendusių ungurių per metus. Tikrasis skaičius tikriausiai yra kur kas didesnis, nes aptinkama  veikiausiai tik nedidelė dalis spąstų. Daug nelegalių spąstų yra aptinkami visuomenės ir kontroliuojančių institucijų pagalbos dėka. 

Hidroenergetika

Vieną didžiausių grėsmių unguriams sukelia hidroelektrinės, kur pasroviui migruodami unguriai yra sutraiškomi turbinose. Užtvankos taip pat trukdo jauniems unguriukams migruoti prieš srovę. Siekdami juos apsaugoti, galime imtis kelių paprastų priemonių. Pirmoji ir pati efektyviausia priemonė – įrengti groteles hidroelektrinėse ir neužtverti ungurių migracijos kelių. Taip pat efektyvu yra sustabdyti turbinas keletą naktų per metus, kai unguriai migruoja. Trečioji priemonė yra pagauti ir perkėlus paleisti juos pasroviui nuo elektrinės. Vandens pagrindų direktyva užtikrina gerą aplinkosauginę būklę beveik visuose ES vandenyse. Tai turėtų užtikrinti ir laisvus migravimo kelius žuvims, tačiau, deja, šiandien Baltijos jūros regione taip nėra.

Ungurio išteklių valdymas ir teisinė apsauga nėra pakankamai efektyvūs

Europinis upinis ungurys kaip sparčiai nykstanti rūšis yra įtrauktas į IUCN nykstančių rūšių sąrašą ir yra vos per žingsnį nuo visiško išnykimo laisvėje. Nuo 2009 m. ungurys yra įrašytas į CITES konvencijos (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ) II priedą. Tai reiškia, kad eksportuoti ungurį iš Europos uždrausta, tačiau ES viduje prekyba tęsiasi.

2007 m. ES vieningai nusprendė imtis ungurio išteklių valdymo ir atkūrimo plano. Šalys narės vykdo planą, reikalaujantį imtis priemonių, užtikrinančių, kad 40 proc. suaugusių ungurių pasieks nerštavietes Sargaso jūroje, skalaujančioje Šiaurės Amerikos pakrantę. Kiekviena šalis narė yra įsipareigojusi taikyti veiksmingas priemones, tačiau iki šiol taikomos priemonės nėra efektyvios, ypač dėl vykdomos intensyvios žvejybos.

2015 m. siekiant sustiprinti ungurio apsaugą ir sustabdyti ungurio populiacijos nykimą, ungurys įtrauktas į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą. Ši konvencija didžiausią dėmesį skiria nykstančioms rūšims, kurioms galima padėti priimant tarptautinius susitarimus ir teigia, kad „šalys turėtų stengtis sudaryti susitarimus dėl migruojančių rūšių apsaugos ir išteklių valdymo“. Jei būtų tinkamai įgyvendinami, tokie tarptautinio bendradarbiavimo susitarimai ženkliai pagerintų nykstančių rūšių išteklių būklę. 

Parengta pagal Švarios Baltijos koalicijos (Coalition Clean Baltic) informaciją.