„Išvien už gyvą Baltiją!“ – šūkis, suvienijęs grupę šaunių motyvuotų savanorių, siekiančių atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros ir kitų vandens ekosistemų problemas. Įkvėpimo ir patirties pasisėmusios praėjusių metų vasarą Kuršių nerijoje vykdytos kampanijos „Pažvelk į žydintį vandenį iš arti“ metu, šiemet Lietuvos gamtos fondo savanorės su dar didesniu ryžtu kimba į kovą už gyvybės Baltijos jūroje išsaugojimą. Visą pavasarį jos kaups žinias apie eutrofikaciją ir kitas grėsmes vandens eksistemoms ir dalinsis jomis su visuomene.

Eutrofikacija, kuomet dėl į vandenį patekusių azoto ir fosforo junginių pernelyg išveši dumbliai, o vėliau juos skaidančios bakterijos sunaudoja vandenyje esantį deguonį, yra viena didžiausių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai.  Nors šio proceso priežastys yra tiesiogiai susijusios su žmogaus veikla, visuomenė apie šią problemą žino labai mažai, todėl neprisideda prie šios problemos sprendimo. Kampanijos „Išvien už gyvą Baltiją!” siekis – informuoti visuomenę apie eutrofikacijos grėsmes Baltijos jūrai, šio proceso priežastis bei ugdyti aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą, skatinant kasdieninėje savo veikloje rinktis Baltijos jūrą tausojančias alternatyvas (rinktis tausojančių ūkių produkciją, mažiau kenksmingas buitinės chemijos bei kosmetikos priemones, tinkamai tvarkyti buitines nuotekas ir t.t.).

Sukauptų žinių aruodus kampanijos „Išvien už gyvą Baltiją“ savanorės turtina kartą per dvi savaites vykstančiose pažintinėse paskaitose. Apie vandenų apsaugos priemones Baltijos jūros regione joms papasakojo Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos koordinatorius Lietuvoje Nerijus Zableckis. Tausojančios žvejybos ir atsakingo žuvies vartojimo aspektus atskleidė Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus. Apie eutrofikacijos poveikį vandens bestuburiams detaliai papasakojo Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės laboratorijos vadovas Kęstuti s Arbačiauskas. Pažintinių paskaitų ciklas, per kurį savanorės sužinos dar daug svarbių su Baltijos jūros ekosistema susijusių žinių tęsis iki pavasario pabaigos.

Kad apie grėsmes Baltijos jūrai ir kitoms vandens ekosistemoms bei būdus sumažinti savo neigiamą poveikį sužinotų kuo didesnė visuomenės dalis, kampanijos „Išvien už gyvą Baltiją!“ savanorės ne tik kvies į pažintinius renginius įsibėgėjus vandens „žydėjimui“ vidurvasarį, bet ir pačios „atveš eutrofikaciją arčiau Jūsų“. Per pavasarį jos aplankys tris atsakingo verslo atstovus, kurių veikla susijusi su grėsmėmis vandens ekosistemoms ir papasakos, kaip jie galėtų sumažinti savo neigiamą poveikį. Kaip keisdami savo įpročius gali sumažinti grėsmę vandens ekosistemoms sužinos ir mažiausiai 5 mokyklų, kuriose lankysis kampanijos savanorės, mokiniai.

Pirmieji pamokų apie grėsmes vandens ekosistemoms klausėsi Viešvilės pagrindinės mokyklos (Jurbarko r.)  mokiniai. Kovo 4 d., kai visa mokyklos bendruomenė nekantriai laukė Kaziuko mugės, rytinė pamokų dalis buvo skirta netradiciniam ugdymui. Į pirmąją pamoką atskubėjusiems 7-8 klasių mokiniams savanorė Indrė Čeidaitė papasakojo apie žmogaus veiklos sukeliamus pokyčius vandens ekosistemose bei pražūtingas jų pasekmes. „Žydintį” vandenį daugelis buvo matę, o iš tėvų ar globėjų ne kartą girdėję, kad maudytis jame šiukštu nevalia. Tačiau dėl kokių priežasčių vanduo „pražysta”, daugelis prisipažino išgirdę pirmą kartą.

„Kaip manote, kas tai?“, - klastingą klausimą pateikusios manėsi pamokos kuratorės, projektoriaus ekrane 9-10-okams parodžiusios melsvabakterių koloniją. „Melsvabakterės!“, - išpoškino devintokas Mantas, nustebindamas klasiokus, pamoką stebėjusius mokytojus ir renginio kuratores. Jis žinojo ir tai, kad Baltijos jūra yra viena jauniausių pasaulių, ir kad susiformavo ji prieš 12 tūkstančių metų, kai Lietuvoje plytėjo ledynas. Ir daugiau suktų klausimų buvo „demaskuoti“ sumanių vyriausiųjų Viešvilės mokyklos mokinių. Jiems nepaslaptis ir retos Baltijos jūroje gyvenančios rūšis, teko girdėti ir apie invazinių rūšių joms keliamą grėsmę.

Dumblių stebėjimas per mikroskopą labiausiai nudžiugino mažiausius pamokų dalyvius - Dumblių stebėjimas per mikroskopą labiausiai nudžiugino mažiausius pažintinių pamokų dalyvius – 3-4-okus. Jie vienas per kitą veržėsi pažiūrėti, kas gi vyksta viename „žydinčio“ vandens laše.  Vandens mėginiai, kuriuos mokiniai tyrinėjo per mikroskopą, surinkti iš įvairių vandens telkinių, ypač Kuršių marių ankstesniais metais vykusių kampanijų metu. Tradiciškai, didžiausią dumblių įvairovę buvo galima stebėti Kuršių marių vandens mėginyje.

Tik mažiausieji dalyviai sakėsi dar nebuvę ir Viešvilės miestelio nuotekų valymo įrenginiuose, visi kiti jau buvo ten apsilankę ir sužinoję, kaip valomas iš jų namų sutekantis nešvarus vanduo. Vandens valymo principus jiems priminė ir pamokų metu demonstruotas eksperimentas. Seno „žydinčio“ vandens mėginiai buvo pilami per sukonstruotą mini valymo įrenginio modelį, kuriame vanduo valėsi sunkdamasis per žvirgždą, smėlį, anglį ir specialų filtrą.

Pasibaigus renginiui, savanorės taip pat skubėjo apžiūrėti miestelio pakraštyje esančių valymo įrengimų. Prieš keletą metų įrengus modernią vandens valymosistemą, ženkliai pagerėjo Viešvilės upelio būklė, o kadangi vos už kelių kilometrų jis įteka į Nemuną, sumažėjo ir jo tarša.

Vos po savaitės skubėsime susitiki ir apie Baltijos jūrą bei kitas vandens ekosistemas papasakoti Vilniaus Jono Basanavičiaus mokiniams. Iš viso iki pavasario pabaigos planuojama aplankyti 5 mokyklas.

Skamba lyg tai būtų Tau įdomi veikla? Rašyk motyvacinį laišką, kodėl Tau svarbu išsaugoti gyvą Baltiją el. paštu julija.p @glis.lt ir junkis prie savanorių komandos. Baltijai reikia Tavęs.

Lietuvos gamtos fondo informacija