Gruzija – viena biologinės įvairovės požiūriu turtingiausių šalių visame pasaulyje. Dėl savo geologinės istorijos, itin įvairaus kraštovaizdžio ir klimatinių zonų, išvystyto hidrografinio tinklo ir didelės dirvožemių įvairovės, šioje nedidelėje šalyje gyvena itin daug gyvūnų ir augalų rūšių, nemaža dalis jų yra būdingi tik tai vietovei (endeminiai). Pavyzdžiui, Gruzijoje auga net 4300 induočių augalų rūšių, 600 iš jų yra endeminės Kaukazo regiono rūšys, o 300 rūšių randamos tik Gruzijos teritorijoje. Tačiau kita vertus, Gruzijos biologinei įvairovei kyla didelė išnykimo grėsmė. Gruzijos teritorijoje yra išskirti net du (iš 35 išskirtų visame pasaulyje) biologinės įvairovės karštieji taškai (biodiversity hotspot) – itin turtingos biologine įvairove vietovės, kurioms iškilęs didelis išnykimo pavojus – Kaukazo ir Irano-Anatolijos – kurie apima beveik visą šalies teritoriją.

Dėl tokios ypatingos biologinės įvairovės padėties šioje šalyje bei dėl 2014 m. pasirašyto Europos Sąjungos ir Gruzijos Asociacijos susitarimo bei 2015 m. pasirašytos Chartijos tarp Lietuvos ir Gruzijos Vyriausybių, buvo nuspręsta pradėti bendradarbiauti su Gruzijos nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip Lietuvos gamtos fondas su partneriais iš Gruzijos - „Žaliąja Alternatyva“ 2016 m. ėmė vykdyti vystomojo bendradarbiavimo projektą „Institucinių pajėgumų stiprinimas aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse“, remiamą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos. Šio projekto tikslas – sustiprinti Gruzijos institucijų pajėgumą aplinkos apsaugos srityje.

Viena iš projekto veiklų – seminaras ir mokomoji išvyka, kurios metu delegacija iš Lietuvos dalinosi savo patirtimi ir susipažino su situacija Gruzijoje. Seminaras vyko Tbilisyje, jo tikslas buvo pristatyti Lietuvos patirtį ir pavyzdžius, aptarti ruošiamus naujus Gruzijos aplinkosauginius įstatymus, tokius kaip „Gamtos apsaugos“, „Miškininkytės“ įstatymus ir jų sutikimą su Europos Sąjungos teisės aktais. Seminaras prasidėjo  Irakli Macharashvili iš „Žaliosios alternatyvos” pranešimu apie dabartinę Gruzijos situaciją. Kakha Artsivadze iš NACRES (Noah’s Arc centre for Recovery of Endangered Species) pristatė Emeraldo tinklo vystymą Gruzijoje. 

Lietuvos patirtis buvo pristatyta penkiais pranešimais. Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas papasakojo apie Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje pradžią. Po šio pranešimo Algirdas Klimavičius (LR Aplinkos ministerija) pristatė teisinius ir praktinius iššūkius įgyvendinant Natura 2000 prieš ir po įstojimo į Europos Sąjungą. Džiugas Anuškevičius (Aplinkos Ministerija) pristatė Paukščių Direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Praktinius gamtosaugos pavyzdžius pristatė Danas Augutis (Lietuvos gamtos fondas), kuris papasakojo apie perėjimą nuo statiškos gamtosaugos prie aktyvių gamtosauginių priemonių ir papasakojo miškų gamtosauginį tvarkymą. Dalia Bastytė (Lietuvos gamtos fondas) papasakojo apie ekologinius tinklus Lietuvoje ir pristatė du pavyzdžius: Gamtinį karkasą, kaip struktūrinį universalų tinklą, ir ekologinį tinklą ropliams bei varliagyviams, kaip lokalų, funkcinį tinklą, jungiantį Natura 2000 teritorijas. 

Seminare dalyvavo 27 dalyviai. Organizacijos, kurias jie atstovavo, sudarė gana platų spektrą: nuo Biologinės įvairovės apsaugos centro, Saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinės miškų tarnybos iki Aplinkosaugos informacijos ir edukacijos centro, Valstybinio Ilia universiteto, Švietimo ministerijos ir įvairių tarptautinių organizacijų, tokių kaip Kaukazo regioninis aplinkoaugos centras, USAID, GFA konsultavimo grupės Gruzijos saugomose teritorijose, "Fauna &  Flora International". Po pranešimų vyko diskusijos apie Gruzijos teisinių aktų sutikimą su ES gamtos apsaugos įstatymais, buvo aptariamos galimybės patobulinti rengiamus naujus įstatymus. Seminaras baigėsi nusprendus, kad dalyviai atsiųs savo klausimus pranešėjams iš Lietuvos, kurie juos atsakys projekto rėmuose rengiamame politikos dokumente. 

Išsamiau apie projekto veiklą galite paskaityti čia.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos