Gal jau pakaks sudėjus rankas sėdėti ir laukti, kol jūsų panosėje esančias aplinkosaugos problemas išspręs kažkas kitas? Pakaks pirštu baksnoti į „valdžią, kuri nieko nedaro“, aplinkosaugininkus, kurie „moka tik bausti“ ir kaimynus, kurie „piršto nepakrutina". Metas imtis atsakomybės už gamtos, kurios prieglobstyje gyvename, išsaugojimą. Sakote, vargu įmanoma? Pilietiški jauni žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Portugalijos pasiryžę įrodyti, kad kiekvienas mūsų galime svariai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

Erasmus + projekto idėja gimė iš siekio suvienyti jaunus žmones gamtos išsaugojimo vardan. Girts Baranovskis iš „Balta daba“ (Latvija), Kuno Kasak iš Estijos gamtos fondo ir Julija iš Lietuvos gamtos fondo patys dar neseniai dalyvavo jaunimo iniciatyvose ir mokymuose, kuriuose ieškojo būdų spręsti aktualias gamtosaugos problemas, sutiko daug bendraminčių iš įvairių Europos šalių, kurie negailėdami savo laiko ir pastangų trūsia gamtos išsaugojimo vardan. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mėgstama postringauti esą jaunimas nepilietiškas, žiūri tik savo reikalų ir nesiima pilietinių iniciatyvų. Šiuo projektu siekiama parodyti, kad aktyvus pilietiškas jaunimas savo iniciatyvomis gali tapti pavyzdžiu ir savo bendraamžiams kituose regionuose bei šalyse, ir vyresnei visuomenės daliai.

Rugpjūčio 15 – 17 dienomis Tartu vyko pradinis projekto partnerių susitikimas. Projekto koordinatorius – organizacija „Balta daba“ iš Latvijos, galinti pasigirti ne viena sėkmingai įgyvendinta jaunimo aplinkosaugos iniciatyva. Estijos gamtos fondas ir Lietuvos gamtos fondas turi daugiau patirties praktinės gamtosaugos srityje, tad suvienijus šių organizacijų kompetencijas pavyko suburti visapusiškai kompetentingą ekspertų komandą.  Organizacija „OPE“ iš Portugalijos, turinti patirties abiejose srityse, iniciatyvos geografiją praplečia nuo Baltijos pakrančių iki Atlanto krantų ir suteikia galimybę palyginti jaunimo iniciatyvas įvairesniame tarptautiniame kontekste. Kad įgyvendintos jaunimo iniciatyvos neatgultų dulkių stalčiuose, o įkvėptų kitas jaunimo iniciatyvas visoje Europoje bei padėtų jaunimo organizacijoms jas koordinuoti, užtikrins tarptautinė tinklinė organizacija „Youth and Environment Europe“, vienijanti aplinkosaugos srityje veikiančiasjaunimo organizacijas iš visos Europos.

Lietuvoje projekto veiklas koordinuoja Lietuvos gamtos fondas, projekto partneris – VU GMF Studentų gamtininkų mokslinė draugija. Jei Jūsų kaime ar miestelyje veikia aktyvūs 15-30 metų jaunuoliai, kurie norėtų gyventi gražesnėje aplinkoje ir dėl to nebijo susitepti rankų, lauksime Jūsų iniciatyvų adresu: julija.p@glis.lt

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Portugalijoje visų pirma bus suburtos aktyvaus jaunimo veiklos grupės. Reguliarių susitikimų metu grupės nariai identifikuos aktualiausias aplinkosaugos problemas savo gyvenamoje aplinkoje, pasitelkę konkrečios srities specialistus sieks įvertinti problemos mastą ir galimas problemos sprendimo priemones. Nusprendę, kad identifikuotą problemą įmanoma išspręsti jaunimo grupės ir talkininkų savanorių pastangomis, projekto dalyviai imsis sudaryti problemos sprendimo planą. Nuo 2017 m. pavasario jaunimo grupės raitosis rankoves ir imsis savo planuose numatytų veiksmų, siekdami išspręsti identifikuotą problemą. Daugiausia atsakomybės identifikuojant problemas, kuriant jų sprendimo planus bei juos įgyvendinant teks aktyvaus jaunimo iniciatyvinėms grupėms, visas jų veiklas koordinuos ir ekspertų konsultacijas teiks Lietuvos gamtos fondas, o SGMD atliks „didžiojo brolio“ misiją – patars ir konsultuos mažiau patirties aplinkosaugos srityje turintį vietinį jaunimą.

Pirmąjį projekto partnerių susitikimą Tartu organizavo ir kuravo Estijos gamtos fondas. Pirmąją susitikimo dieną projekte dalyvaujančios organizacijos pristatė savo patirtį ir kompetenciją, aptarė projekto įgyvendinimo aktualijas – jaunimo iniciatyvinių grupių subūrimą, aktualių aplinkosaugos problemų identifikavimą. Antrąją dieną susitikimo dalyviai aplankė netoliese Tartu esantį Lahemaa nacionalinį parką. Čia Estijos gamtos fondo atstovai pristatė aktualią gamtosaugos problemą, kuriai planuojama skirti dėmesio šio projekto metu – gėlavandenių moliuskų Margaritifera margaritifera nykimą. Susitikimo dalyviai taip pat turėjo progą apžiūrėti Virus pelkę bei susipažinti su Estijos gamtos fondo pastangomis sukurti dirbtines šlapynes – šie objektai lankyti trečiąją susitikimo dieną.

Lapkritį aplinkosaugos problemų identifikavimą ir jų sprendimo planų rengimą projekto partneriai aptars Portugalijoje, o projekto rezultatai bus apibendrinti baigiamajame projekto susitikime 2017 m. rugsėjį. Tai yra strateginės partnerystės projektas, finansuojamas programos Erasmus + lėšomis.

Viso projekto metu bus kuriami mokomieji video, kurių dėka kitos jaunimo grupės galės pasisemti įkvėpimo ir patirties – galbūt joms pavyks nekartoti tų pačių klaidų ir aplinkosaugos problemas savo regione išspręsti dar efektyviau.

Lietuvos gamtos fondo informacija