Nemuno ir Priegliaus upės yra vienos labiausiai užterštų visame Baltijos jūros regione. Pagerinti šių upių būklę įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant visoms šalims, į kurių teritorijas patenka šių upių baseinai, tačiau politiniai šalių nesutarimai apsunkina bendradarbiavimą ir gamtosaugos srityje.

Vasaros pabaigoje startavusio projekto metu visuomeninės organizacijos iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities ieško efektyviausių metodų, kaip įtraukti visuomenę į upių vandens kokybės stebėjimą – kad kiekvienas šių upių baseinų teritorijoje gyvenantis pilietis galėtų prisidėti prie šių upių išsaugojimo.

Pilietinės iniciatyvos ir visuomeninės organizacijos dalyje regiono šalių taip pat nėra stiprios, todėl jų vaidmuo sprendžiant gamtosaugos klausimus taip pat yra ribotas. Siekiant išspręsti šiuos iššūkius įgyvendinamas Šiaurės šalių ministrų tarybos remiamas projektas, kurio metu bus sukurtas visuomeninio Nemuno ir Priegliaus upių būklės monitoringo modelis. Šio bendro tikslo vardan pečius surėmė visuomeninės organizacijos ir mokslo institucijos iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Kaliningrado srities, Švedijos.

Detaliai išanalizavus situaciją kiekvienoje iš šalių, kuriose yra šių upių baseinai patirtį stebint ūpių būklę, bus nustatytos didžiausios jau vykdomo valstybinių institucijų monitoringo spragos ir metodai, kuriais visuomenės nariai galėtų prisidėti prie efektyvesnio upių būklės stebėsenos bei pagerinimo. Tokiu būdu būtų ne tik surenkama detalesnė informacija apie upių būklę, tačiau ir visuomenės nariai sužinotų, kaip jie patys gali padėti išsaugoti upes. Surinkta informacija bus talpinama tarptautinėje duomenų bazėje. 

Lietuvos gamtos fondo informacija