ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge vyko žemės ūkio ministrų derybos dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metais. Ministrai eilini kartą priėmė politinį, o ne liepos mėnesį įsigaliojusiu daugiamečiu Baltijos jūros menkių, strimelių ir brėtlingių (atlantinio šproto Baltijos porūšis) išteklių valdymo planu pagrįstą sprendimą.
Šis sprendimas buvo priimtas ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje po to, kai buvo nerastas bendras sutarimas tarp Žuvininkystės departamentų direktorių regioniniu BALTFISH formatu dėl rytinių ir vakarinių Baltijos jūros menkių išteklių būklės ir žvejybos galimybių.

Tarybai net ir atitinkamai 56% ir 25% sumažinus vakarų Baltijos menkių ir Rytų Baltijos menkių limitus, tai reikš, kad daugiametis išteklių valdymo planas ignoruojamas, o pernelyg intensyvi menkių žvejyba tęsis ir kitais metais.

Šis sprendimas didina riziką, kad menkių ištekliai gali pasiekti kritinę ribą, o tuo pačiu kelia grėsmę žvejų bendruomenių gerovei. Vietoje to, kad būtų vadovaujamasi atsargumo principu, vakarų menkėms oficialiomis procedūromis buvo nustatytas maksimalus įmanomas limitas ir neatsižvelgta į populiacijose vykstančius natūralius svyravimus.

Tiesa, sprendimas dėl bretlingių, jūrinių plekšnių ir lašišų buvo pagristas mokslininkų rekomendacijomis, todėl tikimasi, kad šių žuvų išteklių būklė tik gerės.