Spalio viduryje Olštyne (Lenkija) susitikę projekto „Nemuno ir Priegliaus baseinų būklės stebėjimo plano sukūrimas“ partneriai dalijosi įžvalgomis, kokios informacijos apie upių vandens kokybę labiausiai trūksta jų šalyse. Visuomeninių organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities aptarė šalyse vykdomus valstybės kuruojamus vandens kokybės stebėjimus ir diskutavo apie tai, kokie metodai galėtų efektyviausiai padėti nustatyti pokyčius vandens ekosistemose.

Lenkijos paviršinio vandens kokybės problemas Priegliaus baseine ir Lenkijos teritorijoje esančioje Nemuno baseino dalyje projekto partneriams pristatė Varmijos – Mazūrijos universiteto atstovė Jolanta Grochowska. Šio universiteto mokslininkai projekto partneriams surengė nedidelę ekspediciją, kurios metu vertino vieno iš Priegliaus intakų vandens kokybę – matavo fizinius, cheminius ir hidromorfologinius parametrus. Vieta šiems tyrimams pasirinkta ne atsitiktinai – netoliese yra du potencialūs taršos šaltiniai – gyvenvietė ir žemės ūkio objektas.

Matuoti pagrindiniai hidromorfologiniai, fizikiniai bei cheminiai  kokybės  elementai:

• Upės tėkmės greitis bei upės debitas (nuotėkis)

Upės tėkmės greitis matuojamas kas 1 metrą per visą upės plotį,  pagal gautus greičio parametrus apskaičiuojamas upės debitas. Svarbu išmatuoti greitį visose upėlio atkarpose, nes skirtingose fragmentuose greitis skiriasi dėl upės morfologijos.

• Temperatūra

Kaip ir daugelis fizinių parametrų, temperatūra yra svarbus kokybės rodiklis, kuris matuojamis atliekant daugelį vandens tyrimų.

• Laidumas

Laidumas yra svarbi vandens savybė: kuo didesnis vandens laidumas, tuo vandenyje didesnė ištirpusių elektrolitinių jonų koncentracija. Vandens telkinių vandens laidumas priklauso nuo geologijos ir vyraujančio dirvožemio bei kitų parametrų, tačiau laidumo padidėjimas gali rodyti didenius patenkančius taršos kiekius. Tyrimo metu nustatymas gan aukštas vandens laidumas.

• Ištirpęs deguonis bei prisotinimas deguonimi

Ištirpęs deguonis bei jo prisotinimas yra labai svarbus visai vandens ekosistemai. Mažėjant ištirpusio deguonies kiekiui pradeda kisti vyraujanti biologinė įvairovė, kiekiui sumažėjus iki kritinės ribos,  vandenyje susidaro anoksinės sąlygos. Tyrimo metu nustatyta, jog ištirpęs deguonis siekė 9 mg/l, o prisotinimas buvo 72 %.

• Bendras fosforas

Gerai žinoma, kad didelis fosforo kiekis vandens telkiniuose gali sukelti eutrofikacijos procesą, kurio metu pažeidžiama visa vandens ekosistema. Bendro fosforo tyrimas buvo atliekamas su reagentu Molybdenum Blue, stebinti vandens spalvos pasikeitimą. Kuo didesnis fosforo kiekis, tuo ryškėsne mėlyna spalva nusidažo upės vanduo.

• Šarmingumas

Vandens šarmingumas vandens telkiniuose yra labai svarbi savybė. Tai vandens gebėjimas neutralizuoti/ sušvelninti į jį patenkančias silpnas rūgštis, tai sumažinant jų poveikį ekosistemai. Tyrimo metu buvo naudotas reagentas Methyl Orange. Jei vanduo pasižymi buferinėmis savybėmis (geba neutralizuoti į vandenį patekusias silpnai rūgštines medžiagas),  jo spalva tampa švelniai geltona.

• Vandens kietumas (tiriant Mg bei Ca)

Vandens kietumo tyrimai leidžia nustatyti magnio bei kalcio buvimą vandenyje:  kuo šių elementų vandenyje daugiau, tuo vanduo kietesnis.

Bedrasis kietumas buvo matuojamas naudojant titravimo metodą – į vandens mėginį lėtai lašinant reagentą EDTA mėginio spalva tampa ryškiai mėlyna, tikslesnis vandens kietumas nustatomas apskaičiuont koks EDTA kiekis buvo reikalingas pakeisti mėginio spalvą, kuo daugiau reagento sunaudota, tuo vanduo kietesnis.

Preliminari kalcio karbonatų koncentracija vandens mėginyje buvo nustatyta naudojant  titravimo metodą į vandens mėginį lašinant natrio hidroksidą (NaOH). Jie vandenyje gausu kalcio karbonatų vandens spalva pasikeičia iš rožinės į ryškiai violetinę.

Ištyrus upelį įvairiais aspektais, įvertinta, kad jo būklė yra vidutinė. Tačiau dėl netoliese esančių potencialių taršos šaltinių, tokius vandens kokybės tyrimus būtina atlikti periodiškai. Kad vos tik pastebėjus pokyčius būtų galima atlikti detalesnius tyrimus ir imtis priemonių vandens kokybei pagerinti.

Kviečiame pažiūrėti trumpą video iš ekspedicijos ir susipažinti su vandens kokybės tyrimais. 

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos